Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Naujininkų ūkis” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovams E. Č. ir J. Č. (J. Č.) dėl skolos priteisimo.

1. Ieškovė UAB „Naujininkų ūkis” pareiškė ieškinį (po to, kai gavo prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą) dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė priteisti iš atsakovų E. Č. ir J. Č. (toliau – Atsakovai) 260,48 Eur dydžio skolą.

3. Žodinio bylos nagrinėjimo metu, Atsakovai pagrindinį Ieškovės reikalavimą dėl 260,48 Eur skolos priteisimo pripažino pilna apimti ir jo neginčijo. Kadangi teismo posėdyje Atsakovai su Ieškovės prašoma priteisti skola (260,48 Eur) pilnai sutiko, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Ieškovės ieškinys pagrįstas ir ieškinį tenkino visiškai bei priteisė Ieškovei iš Atsakovų 260,48 Eur skolą.

6. Teismas nurodė, kad ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovų, kurie nustatytais terminais neatliko savo prievolių, t. y. neatsiskaitė su ieškove. Tačiau paslaugų gavėjams, kilus klausimų dėl tam tikrų darbų atlikimo – šiuo atveju iš esmės dėl buitinių nuotekų stovo atkarpos remonto ties (duomenys neskelbtini) butu, ir pasikreipus į ieškovę dėl papildomo paaiškinimo/rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šiuos darbus, pateikimo, ieškovė per protingą laiką jokių nei paaiškinimų, nei papildomų įrodymų atsakovams nepateikė, faktiškai net neatrašinėjo į atsakovus paklausimus– vienintelį kartą atrašydama po daugiau nei pusės metų (2024 m. liepos 26 d.), tačiau taip ir nepateikusi atsakovams jų prašytos informacijos.

8. Teismas nusprendė, kad ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo kriterijai, nepakankamai bendradarbiavo su atsakovais, neteikė jiems rūpimos informacijos (kurią pateikė tik bylos nagrinėjimo metu, po ko atsakovai sutiko su ieškinio materialiaisiais reikalavimais), tokiu būdu, teismo vertinimu, pati prisidėjo prie jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (bent jau dalies) patyrimo/padidėjimo.

10. Teismas konstatavo, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.

11. Teismas sprendė, kad byla nebuvo sudėtinga, atsižvelgiant ieškovės atstovų atliktų procesinių veiksmų kiekį ir pobūdį, į šalių procesinį elgesį, nėra pagrindo ieškovei priteisti visas jos prašomas advokato pagalbai patirtas išlaidas, kadangi jos būtų neproporcingos bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui, ieškovės elgesiui tiek iki kreipimosi į teismą, tiek bylos nagrinėjimo metu, ir dėl to neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismas atitiktų ieškovės patirtas bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas sumažino iki 200 Eur sumos.

12. Teismas, ieškinį tenkinus, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteisė 228,34 Eur bylinėjimosi išlaidų (200 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, 22 Eur žyminis mokestis ir 6,34 Eur išlaidos už registrų pažymas).

15. Atsakovams, kaip paslaugų gavėjams, kilus klausimų dėl tam tikrų darbų atlikimo - šiuo atveju iš esmės dėl buitinių nuotekų stovo atkarpos remonto ties (duomenys neskelbtini) butu, Ieškovė dėl techninės apsirikimo klaidos mokėjimo pranešime prie mokėtinos 6,77 Eur sumos neteisingai nurodė faktinę darbų atlikimo vietą. 2023 m. gruodžio mėn. mokėjimo pranešime dėl techninės apsirikimo klaidos buvo neteisingai nurodyta faktinė remonto darbų atlikimo vieta. Ši techninė klaida nepanaikino ir/ar nepakeitė Atsakovams tenkančios pareigos mokėti 6,77 Eur dydžio sumą, nes minėti remonto darbai buvo faktiškai atlikti, tačiau mokėjimo pranešime buvo klaidingai nurodyta šių darbų atlikimo vieta.

16. Remdamiesi aplinkybe, kad jiems kyla klausimų dėl 6,77 Eur dydžio mokesčio už buitinių nuotekų stovo atkarpos remontą, Atsakovai vienašališkai nusprendė laikotarpiu nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. rugpjūčio mėn. nemokėti Ieškovei absoliučiai jokių mokesčių dėl ko susidarė teismo priteista 260,48 Eur skola.

17. Atsižvelgiant į tai nepagrįsta teismo išvada, kad savalaikiai nepastebėtas techninis apsirikimas 6,77 Eur dydžio mokesčio bei vėlesnis teisingų duomenų pateikimas paslaugų gavėjams - laikytinas pakankamu pagrindu byloje beveik 4 kartus sumažinti Ieškovei priteistiną teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

23. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų ar skaičiavimuų, kodėl Ieškovei priteisė būtent 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Sprendime nėra pateikta jokių paaiškinimų ar skaičiavimų, kaip ši suma buvo apskaičiuota. Teismas apsiribojo deklaratyviais teiginiais dėl Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų tariamo neatitikimo pagrįstinumo kriterijui - nenurodydamas jokių Ieškovės netinkamo (nepagrįsto) procesinio elgesio pavyzdžių, išskyrus ieškinio reikalavimo dalį dėl 6,77 Eur skolos.

24. Pats teisminis ginčas buvo susijęs labiau su fakto nei teisės klausimais, nepaisant to šalys buvo aktyvios, t. y. kartu su paruošiamaisiais dokumentais teikė rašytinius įrodymus bei paaiškinimus (pvz., sąskaitas, buhalterines pažymas, mokėjimo pranešimus, atliktų darbų aktus, skolos žiniaraščius, raginimus, elektroninį susirašinėjimą, išrašus iš registro, rašytinius paaiškinimus), ieškinio priedai sudaro daugiau nei 100 psl. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024-12-17 paskirtas teismo posėdis vyko 1 val. 18 minučių (nuo 13:29 val. iki 14:47 val.), teismo posėdžio metu bylos šalys teikė žodinius paaiškinimus, uždavinėjo klausimus, be to buvo klausomasi baigiamųjų kalbų. Akivaizdu, kad patirtos išlaidos 766,05 Eur atitinka ne tik Rekomendacijas, bet ir procesinius protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei neleidžia vertinti, kad Ieškovė per daug ar nepagrįstai išlaidavo civilinėje byloje.

25. Skundžiamas 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimas sudaro 8 lapus, t.y. kas leidžia teigti, kad nors ir Atsakovai pripažino skolą, tačiau viso proceso metu bylos šalys buvo aktyvios bei teikė teismui procesinius dokumentus bei įrodymus.

26. Apeliantė nurodė, kad prašomos priteisti skolos dydis neturi riboti Ieškovės, kaip proceso šalies, teisės laisva valia kreiptis į teismą teisminės gynybos bei pasirinkti tinkamiausią atstovą byloje. Civilinio proceso taisyklės garantuoja Ieškovei teisę pasirinkti atstovą pagal pavedimą ir jam pavesti įgalinimus procesiniams veiksmams byloje atlikti. Nors prašomos priteisti skolos suma nėra labai didelė, tačiau vien ši aplinkybė (ieškinio suma) negali riboti bylos šalies teisės tinkamai įgyvendinti savo procesines teises ir laisva valia spręsti dėl teisinės pagalbos poreikio ar atstovo pasirinkimo, nes kiekviena teisinė situacija (teisminis ginčas) yra individuali, todėl ją vertinti išimtinai tik per ieškinio sumos dydžio kriterijų būtų nesąžiningą ir neteisinga.

27. Atsižvelgiant į atstovą pagal įgaliojimą pateiktus įrodymus apie patirtas darbo ir laiko sąnaudas laikytina, kad teisinių paslaugų pobūdis bei darbo valandų skaičius (6,5 val.), įvertinus bylos apimtį nėra neproporcingai didelis, todėl prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma negali būti laikoma nepagrįstai didele.

28. Kaip matyti, CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata leidžianti teismui nukrypti nuo bendrojo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo yra bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtis. Vadinasi, nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik reglamentuotais pagrindais (pvz., netinkamas šalies procesinis elgesys ir kitos priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos).

29. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo 93 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tinkamai nemotyvavo, kodėl teismas šioje byloje nutarė taikyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklių išimtį ir vadovautis priežasties teorija bei Ieškovei atlygintiną byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti beveik 4 kartus.

30. Būtent todėl Ieškovė laiko, kad pirmosios instancijos teismas, neproporcingai sumažindamas teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, netinkamai byloje išsprendė klausimą dėl iš Atsakovų priteistino bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidų atlyginimo dydžio, todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis turi būti pakeista.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

32. Apeliacijos dalykas yra teismo sprendimo dalis, kurioje nuspęsta, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka pagrįstumo kriterijaus, sudaro prielaidas pernelyg dideliam ir nepagrįstam šalies išlaidavimui, todėl mažintina.

33. Teisinis reguliavimas nustato pamatinį bylinėjimosi išlaidų (įskaitant atstovavimo išlaidas) paskirstymo principą, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies reguliavimu sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010, 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (žr.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).

36. Kasacinio teismo pažymėta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.) Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023 38 punktą). Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas).

37. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ieškinys yra tenkintas, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė, kaip paslaugų teikėja, nepakankamai bendradarbiavo su atsakove (CK 6.200 straipsnis) ir būtent tai lėmė dalies bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Teismas nustatė, kad ieškovė suklydo atskleisdama informaciją apie paslaugos suteikimo vietą (butų, prie kurių buvo atliktas bendrų inžinerinių sistemų remontas, numerius) ir mokėjimo pranešime nurodė neteisingą informaciją dėl 6,77 Eur dydžio mokesčio. Tačiau teismas pripažino ir priteisė minėtą skolą iš atsakovų.

38. Kadangi minėtas apsirikimas (klaida) paaiškėjo jau po bylos iškėlimo teisme, teismas nusprendė, kad ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo kriterijai, nepakankamai bendradarbiavo su atsakovais, neteikė jiems rūpimos informacijos (kurią pateikė tik bylos nagrinėjimo metu, po ko atsakovai sutiko su ieškinio materialiaisiais reikalavimais), tokiu būdu, teismo vertinimu, pati prisidėjo prie jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (bent jau dalies) patyrimo/padidėjimo.

39. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai, net ir nesutikdami su tam tikrų paslaugų/darbų apmokėjimu, galėjo/turėjo apmokėti kitas neginčijamas išlaidas, mokėjimo paskirtyje, pavyzdžiui, nurodę kokią skolą/sąskaitą apmoka (CK 6.55 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (bent jau jų dalies) laikytini atsakingi ir atsakovai.

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs priežastis, dėl kurių patirta bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, byloje pareikštus reikalavimus, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 punktai) vertina, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai atlyginimo dydžio mažinimas nuo 786,50 Eur teisinės iki 300 Eur neadekvatus nustatytam neesminiam ieškovės pareigos bendradarbiauti su atsakovais pažeidimui. Toks žymus priteisiamų atstovavimo išlaidų mažinimas iš esmės paneigia ieškovės teisę atgauti nedideles pinigines skolas, užkerta kelią išsiieškoti kaštus, patirtus teisėtai ginant savo interesus teisme, prieštarauja ekonominei veiklos logikai. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir priteisia ieškovei iš atsakovų 600 Eur teisinės pagalbos pirmosios instancjjos teisme išlaidų.

41. Teismas tenkina ieškovės apeliacinį skundą iš dalies ir pakeičia 2024 m. gruodžio 30 d. skundžiamo teismo sprendimo dalį bei priteisia ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų sumą, t. y. po 300 Eur iš kiekvieno atsakovo. Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas 22 Eur žyminis mokestis ir 6,34 Eur išlaidos už registrų išrašus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir išdėstyti sekančiai:

„ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovams E. Č. ir J. Č. (J. Č.) dėl skolos priteisimo tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujininkų ūkis“, j. a. k. 121458016, solidariai iš atsakovų E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Č. (J. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) 260,48 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų 48 ct) skolą ir 5 (penkių) proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (260,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujininkų ūkis“, j. a. k. 121458016, iš atsakovų E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Č. (J. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) po 314 Eur (tris šimtus keturioliką eurų) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo“.