- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- 1A-415-891/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46122-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys, Jurgita Kolyčienė, Ernestas Rimšelis
- Nukentėjusysis
- R. O.
- Nuteistasis
- A. V.
- Advokatai
- Sergejus Pelšas, Deimantė Drąsut
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. O. ir nuteistojo A. V. gynėjo S. Pelš apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas A. V. atidėtas 2 (dviem) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir atlyginti nukentėjusiajam R. O. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Iš A. V. priteista 618,15 € R. O. turtinės žalos atlyginimui, 2000 € neturtinės žalos atlyginimui, 870 € advokato paslaugoms apmokėti. Iš A. V. taip pat priteista 958,88 € Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir 27,51 € Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
A. V. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 25 d., apie 3.40 val., (duomenys neskelbtini), naktiniame klube „M“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino vykdančiam tarnybą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos ketvirtojo būrio vyriausiajam patruliui R. O., suduodamas jam vieną kartą kumščiu į kaklą ir vieną kartą į krūtinę, R. O. bandant jį sulaikyti jis, toliau naudodamas fizinę jėgą, priešindamasis smūgiavo R. O., tampydamas suplėšė R. O. tarnybinės uniformos liemenę ir tokiais savo veiksmais padarė R. O. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė dešinio peties sąnario užpakalinės kapsulės bei sąnarinės lūpos plyšimu, komplikavusis užpakaliniu peties sąnario nestabilumu, dėl ko R. O. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. O. prašo padidinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 9000 €. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo netinkamai įvertino neturtinės žalos kriterijus, nustatė ne visus neturtinės žalos kriterijus bei nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio (nesunkiai sutrikdžius sveikatą tyčiniais smurtiniais veiksmais) bylose, dėl to priteisė per mažą, įskaitant ir šalies ekonominio gyvenimo rodiklio bei bendro pragyvenimo lygio neatitinkantį, neturtinės žalos atlyginimo dydį, kas sudaro pagrindą pirmos instancijos teismo nuosprendį pakeisti. Teigia, kad nustatytas dešinio peties sąnario išnirimas, pažastinės arterijos sužalojimas. Nukentėjusysis patyrė pakankamai sunkią, skausmingą ir ilgalaikę dešinės rankos (peties) traumą, kurios gydymas truko nuo 2016-09-25 iki 2017-11-08. Per šį laikotarpį jis dėl patirtos traumos apie 4 mėnesius (iki operacijos atlikimo) kentėjo nuolatinį stiprų skausmą judesių metu, visą tą laiką privalėjo nešioti rankos įtvarą, buvo nedarbingas, peties išnirimas sukeldavo nepakeliamą skausmą, turėjo vartoti nuskausminamuosius vaistus, lankytis pas gydytojus, buvo apribotos galimybės tinkamai save apsitarnauti, apsirengti, užtikrinant savo būtinuosius ir higienos poreikius, dėl skausmo negalėjo normaliai miegoti, būdavo nepailsėjęs, irzlus, negalėjo padėti šeimos nariams buityje, teko mokytis viską daryti su kaire ranka, kas dar labiau apribojo jo galimybes savarankiškai bei tinkamai savimi pasirūpinti, taip pat jis negalėjo laisvai judėti, pramogauti, keliauti, sportuoti (kas yra būtina užimant pareigūno pareigas), užsiimti kita mėgstama veikla. Dėl paskirto ir būtino konservatyvaus gydymo įprastai buvo priverstas būti namuose dėl ko sumažėjo ir jo bendravimo galimybės. Nepraėjus skausmui ir dėl nuolatinių peties išnirimų, 2017-02-06 buvo nuspręsta atlikti dešinio peties operaciją. Po operacijos jis toliau jautė skausmą, buvo sutrikusi dešinės rankos funkcija, privalėjo nešioti įtvarą (2 mėnesius po operacijos), turėjo naudoti nuskausminamuosius vaistus, buvo nedarbingas. Jam po taikytų dviejų ilgų reabilitacijos etapų dešinės rankos funkcijos sutrikimas neišnyko, dėl to išimtine tvarka buvo paskirta trečio etapo ambulatorinė reabilitacija, tai rodo, jog gydymas buvo sudėtingas. Po operacijos atlikimo ir toliau patyrė visus jau aukščiau minėtus nepatogumus ir išgyvenimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad medicininiuose dokumentuose nurodyta diagnozė bei prognozė patvirtina, jog traumos pasekmės neišnyks ir visada bus jaučiamos, t. y., jis iki šios dienos jaučia skausmus dešinės rankos (peties) srityje, rankų judesiai vis dar yra riboti, ranka netoleruoja didesnio fizinio krūvio, staigesnių judesių, negali miegoti ant dešinės pusės, dėl esamo skausmingumo dažnai prabunda, neišsimiega, dėl apimančio skausmo privalo vartoti vaistus, negali visapusiškai prisidėti prie šeimos buities (kūdikio priežiūros), užsiimti mėgstamomis aktyviomis veiklomis ir kt. Nukentėjusiajam siekiant sumažinti skausmingumą yra reikalinga nuolatos užsiimti kineziterapija, hidroterapija ir kt.Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendį ir A. V. išteisinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nenustatė nuo ko nukentėjusiajam atsirado minimas kūno sužalojimas, nenustatė priežastinio ryšio tarp A. V. veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusių padarinių. Nukentėjusysis teisme, atsakydamas į jo klausimą, negalėjo pasakyti konkrečiai nuo kokio veiksmo jis gavo peties traumą. Taip pat nurodo, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – t. y. byloje turi būti įrodyta, kad kaltininkas žinojo, kad veikia būtent prieš policijos pareigūną, norėjo taip veikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad betarpiškai prieš konfliktą su pareigūnu R. O. A. V. buvo žiauriai sumuštas, jam į akis buvo papurkštos ašarinės dujos, dėl ko jis negalėjo identifikuoti aplinkinių žmonių. Ašarinių dujų panaudojimą netiesiogiai patvirtina ir patys pareigūnai. Jis kažkurį laiką buvo be sąmonės: patys policijos pareigūnai parodė, kad užėję į klubą pamatė gulintį be sąmonės A. V., pats nukentėjusysis R. O. jį identifikavo kaip „nukentėjusįjį“ konflikte klube dėl kurio jie (policijos pareigūnai) ir buvo iškviesti į įvykio vietą. Tad A. V. neturėjo jokio motyvo ir tikslo priešintis jam į pagalbą atskubėjusiems pareigūnams, kas liudija, jog jis, po to kai atgavo sąmonę, matydamas tik žmonių siluetus, turėjo pagrindą manyti, kad bus mušamas ir toliau, tad ir priešinosi.Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. V. gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti ir atmesti nukentėjusiojo R. O. apeliacinį skundą. Prokuroras prašė nukentėjusiojo skundą patenkinti iš dalies, o nuteistojo gynėjo skundą atmesti. Nukentėjusysis ir jo atstovė prašė nukentėjusiojo skundą patenkinti, o nuteistojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Gynėjo advokato S. Pelš apeliacinis skundas atmestinas. Nukentėjusiojo R. O. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo A. V. gynėjo advokato S. Pelš skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu A. V. veiksmų vertinimu. Nukentėjusysis nesutinka su priteistos sumos, neturtinei žalai atlyginti, dydžiu.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą.
Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, pateiktą baudžiamąją bylą bei įvertinusi nuteistojo gynėjo pateikto apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendyje teisingai vertino A. V. veiksmus ir pagrįstai nusprendė, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte.Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnyje, kyla tam kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo. Šio nusikaltimo kvalifikuota sudėtis, įtvirtinta BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, numato, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas laikomas pavojingesniu, jeigu žmogui nesunkiai sutrikdoma sveikata dėl jo tarnybinių ar pilietinių pareigų vykdymo.Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistasis A. V. naudojo fizinę jėgą prieš policijos pareigūną, šiuo atveju nukentėjusįjį R. O., kuris įvykio metu vykdė tarnybines pareigas. Nuteistasis A. V. neneigė, kad naudojo fizinį smurtą prieš R. O.. Šias aplinkybes jis patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 78), tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 13). Kaip matyti iš specialisto išvados (t. 1, b. l. 53), dėl nuteistojo panaudoto fizinio smurto R. O. patyrė dešinio peties sąnario užpakalinės kapsulės bei sąnarinė lūpos plyšimą, kuris komplikavęsis užpakaliniu peties sąnario nestabilumu. Šis sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apklaustas specialistas patvirtino savo pateiktą išvadą dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų ir nors nebuvo nustatytas tikslus A. V. smurtinis veiksmas, kuris sukėlė neigiamus padarinius, tačiau iš pateiktų specialisto paaiškinimų matyti, kad toks sužeidimas galėjo būti padarytas grumtynių tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo A. V. metu. Įvertinus tai, kolegija neabejoja, kad nuteistasis A. V. naudojo fizinę jėgą prieš nukentėjusįjį R. O., dėl ko pastarajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Gynėjo argumentai, kuriuose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo A. V. padarytą veiką, nes nenustatė priežastinio ryšio tarp A. V. neteisėto veikimo ir kilusių padarinių, laikytini nepagrįstais ir prieštaraujančiais baudžiamojoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas A. V. veiksmus tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir įvertinęs baudžiamojo byloje surinktų įrodymų visetą, konstatavo, kad A. V. naktiniame klube „M“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino vykdančiam tarnybą patruliui R. O., suduodamas jam vieną kartą kumščiu į kaklą ir vieną kartą į krūtinę, R. O. bandant jį sulaikyti nuteistasis toliau, naudodamas fizinę jėgą, priešindamasis smūgiavo nukentėjusiajam, tampydamas suplėšė jo tarnybinės uniformos liemenę ir tokiais savo veiksmais padarė R. O. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiai nusikalstamai veikai kvalifikuoti nėra būtina nustatyti, nuo kokio konkretaus veiksmo, stūmimo ar traukimo, kaip tai įvardija nuteistojo gynėjas, nukentėjusysis patyrė dešinio peties sąnario traumą. Visiškai akivaizdu, kad ir policijos pareigūno liemenė negalėjo būti suplėšyta vien nuo sudavimo kumščiu į kaklą ar krūtinę. Buvo visiškai teisingai konstatuota, kad nuteistojo smurtavimas pasireiškė ir liemenės tampymu bei kitais smūgiavimais, kol jis buvo surakintas antrankiais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis būtų patyręs peties traumą ankščiau, iki šio įvykio. Medicininės pagalbos nukentėjusysis kreipėsi būtent po šioje byloje tiriamo įvykio. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad būtent A. V. panaudotas fizinis smurtas sąlygojo baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimą.Taip pat, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis A. V. fizinį smurtą naudojo prieš pareigas vykdantį policijos pareigūną. Nors apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad nuteistasis nežinojo, jog smurtauja prieš pareigines funkcijas vykdantį policijos pareigūną, tačiau šią poziciją pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, A. V. fizinį smurtą naudojo intensyviai, atliko ne vieną smurtinį veiksmą, grumtynių metu buvo suduoti tikslūs smūgiai. Nukentėjusysis R. O. įvykio metu dėvėjo policijos uniformą su aiškiais skiriamaisiais ženklais, naudojosi radijo ryšiu, kad iškviestų kartu patruliavusius pareigūnus į pagalbą. Iš tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 11) matyti, kad nuteistasis po atliktų pirmųjų smurtinių veiksmų toliau priešinosi sulaikomas ir nenustojo smurtauti. Nukentėjusysis bylos nagrinėjimo metu parodė, kad naktiniame klube buvo pakankamai šviesu, kad būtų galima matyti policininko uniformos skiriamuosius ženklus (t. 1, b. l. 170). Taip pat, įvertinus paties nuteistojo duotus parodymus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jie yra prieštaringi ir jais vadovautis pagrindo nėra. Kaip matyti iš nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 1, b. l. 78, 82), atvykus policijos pareigūnams jis buvo sąmoningas, suvokė kas vyko aplink jį, atsikėlęs pradėjo grumtis su šalia jo buvusiu nukentėjusiuoju R. O.. Tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad atvykus pareigūnams jis gulėjo be sąmonės, o ją atgavęs atsistojo ir tik mosikavosi rankomis (t. 2, b. l. 13). Nuteistojo pateikta versija iš esmės prieštarauja tiek jo paties duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu, tiek nukentėjusiojo parodymams, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaringi viso baudžiamojo proceso metu. Kolegijos vertinimu, nuteistasis tik mosikuodamas rankomis negalėjo nukentėjusiajam padaryti tokio pobūdžio nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o iš kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad nuteistasis fizinį smurtą naudojo pakankamai intensyviai ir tiksliai žinojo prieš kokį asmenį naudoja fizinį smurtą.Be kita ko, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis smurto naudojimo metu buvo neblaivus. Po įvykio parėjus beveik valandai A. V. buvo nustatytas 1,95 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 74), kas rodo, kad nuteistasis neadekvačiai elgėsi dėl alkoholio įtakos, o ne dėl jo atžvilgiu naudoto smurto ar dujų, kas bylos duomenimis apskirtai nepatvirtinta. Kolegija neabejoja, kad nuteistasis A. V. suvokė, jog naudoja fizinį smurtą prieš pareigas vykdantį policijos pareigūną ir jį tenkino bet kokie kilsiantys padariniai. Įvertinus tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė kvalifikuotą nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymį ir pagrįstai A. V. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Iš nukentėjusiojo pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusysis R. O. nesutinka su jam priteista suma neturtinei žalai atlyginti. Skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė tik 2 000 € neturtinei žalai atlyginti, neįvertino nusikaltimo pavojingumo, kilusių pasekmių. Skunde prašo padidinti priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti iki 9 000 €.Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, nukentėjusiojo poziciją laiko iš dalies pagrįsta ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, ir dėl to priteisė per mažą sumą neturtinei žalai atlyginti.Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, nepakankamai įsigilino į baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nepakankamai įvertino nukentėjusiojo R. O. patirtus išgyvenimus. Nors nukentėjusiojo patirti sužalojimai buvo prilyginti nesunkiam sveikatos sutrikdymui, tačiau kaip matyti iš baudžiamojoje byloje pateiktų medicininių dokumentų, kilusių padarinių gydymas truko itin ilgą laiką (nuo 2016-09-25 iki 2017-11-08), nukentėjusysis viso gydimo metu jautė skausmą, negalėjo atlikti įprastų funkcijų, patyrė tiek fizinius, tiek emocinius išgyvenimus. Taip pat yra didelė tikimybė, kad šios traumos pasekmes nukentėjusysis gali jausti visą likusį gyvenimą. Nukentėjusysis ilgą laiką negali dirbti policijos pareigūnu – patruliu, o tai buvo jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Gynėjo teismo posėdyje išsakyti argumentai, kad nukentėjusysis ateityje gali dirbti kita darbą, pavyzdžiui tyrėjo, tik patvirtina dėl padaryto sužalojimo kylančius nepatogumus ir nereiškia, kad tokios galimybės atitinka nukentėjusiojo interesus. Konstatuotina, kad šių aplinkybių visuma pagrindžia tai, kad nukentėjusysis patyrė itin sunkius išgyvenimus, kurie pasireiškė jo socialinėje, šeiminėje, profesinėje sferoje. Kolegija neabejoja, kad priteistos neturtinės žalos dydžio klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo.Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žalos dydis turi būti realus, atlygintinas, kiek įmanoma adekvatus padarytai nusikalstamai veikai bei kilusioms pasekmėms. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas (šiuo metu dirba užsienio valstybėje), todėl ateityje neturėtų kilti problemų atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Įvertinus visa tai, kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajam turi būti padidinta priteista suma, neturtinei žalai atlyginti, iki 4 500 €. Šis dydis atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir kolegijos vertinimu, yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiojo, ir nuteistojo interesų pusiausvyros. Taip pat pažymėtina, kad šis dydis ženkliai neviršija Lietuvos teismų praktikoje už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas priteisiamos neturtinės žalos dydžio.Nukentėjusysis R. O. apeliaciniame skunde taip pat prašė priteisti iš nuteistojo 600 € advokato paslaugoms apmokėti. Kolegijai pateiktas advokato orderis, taip pat pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis 600 € sumokėjimą advokatui. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013 ir kt.). Apeliacinius skundus šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padavė nuteistojo gynėjas S. Pelš ir nukentėjusysis R. O.. Apeliaciniuose skunduose ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su R. O., kaip nukentėjusiojo, interesais. Dalį nukentėjusiojo apeliacinio skundo nuspręsta patenkinti – padidinti R. O. iš A. V. priteistos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinant ir ženklias proceso išlaidas, kurias priteisė pirmosios instancijos teismas, dalis R. O., kaip nukentėjusiojo, turėtų advokato išlaidų turi būti apmokėtos. Kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat nukentėjusiojo atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiojo interesus, suteiktų paslaugų apimtį, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašymas yra pagrįstas, todėl nukentėjusiajam priteistina iš nuteistojo 600 € advokato paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. V. gynėjo advokato Sergej Pelš apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiojo R. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinamojo A. V. priteista nukentėjusiajam R. O. neturtinei žalai atlyginti 2 000 € ir padidinti iš nuteistojo A. V. nukentėjusiajam R. O. neturtinei žalai atlyginti priteistą sumą iki 4 500 € (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų).
Priteisti iš nuteistojo A. V. nukentėjusiajam R. O. 600 € (šešis šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.