- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-11
- Bylos Nr.
- eI-286-342/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01409-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- L. D.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Kristina Pralgauskaitė
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjui L. D. ir jo atstovams Uostamiesčio teisinės paslaugos atstovui A. E. bei advokatei Kristinai Pralgauskaitei,
2018 m. kovo 21 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. D. (toliau – ir pareiškėjas) prašymu prašo:
1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) direktoriaus 2017-10-18 įsakymą Nr. PI-1144 „Dėl tarnybinio nusižengimo” (toliau – ir ginčijamas Įsakymas);
2) pareiškėjo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant šią administracinę bylą iš atsakovės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-04-26 sprendimu Nr. T2-120 VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” pavesta vykdyti maršrutinių taksi integracijos į bendrą viešojo transporto sistemą proceso vykdymą. 2016-03-07 Klaipėdos miesto savivaldybės meras potvarkiu sudarė darbo grupę, kuri turėjo spręsti viešojo transporto, finansavimo, viešojo transporto, tame tarpe ir maršrutinių taksi, integravimo klausimus. Pastebi, jog į darbo grupę nebuvo įtrauktas. Nurodo, kad 2017-08-22 VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” direktorius raštu Nr. S5-428 nurodė, jog užsitęsė konkursinė procedūra dėl maršrutinių taksi, tame tarpe ir miesto maršrutinių taksi, integracijos ir prašė spręsti klausimą dėl galiojančių sutarčių terminų pakeitimo ar naujų sudarymo. 2017 m. rugpjūčio 28 - 30 d. neigiamai vizuota galimybė pratęsti dabar galiojančių maršrutinių taksi sutarčių pratęsimą. Pažymi, kad 2017-09-04 pasibaigus galioti miesto maršrutinių taksi sutartims su Klaipėdos miesto savivaldybe bei kilus dideliam maršrutinių taksi įmonių vadovų bei vairuotojų nepasitenkinimui, Administracijos direktorius viešai nurodė, jog sutarčių galiojimo negalima pratęsti dėl Konkurencijos tarybos nutarimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutarties administracinėje byloje Nr. A-2013-624/2017.
Pastebi, jog Administracijos direktorius 2017-05-30 raštu Nr. (4.76.)-R2-1571 UAB „Audresta” informavo, jog sutarties terminui pasibaigus, jis nubus pratęstas. Teigia, kad laikinos sutartys 2017-09-15 su maršrutinių taksi įmonėmis buvo pasirašytos apklausus vežėjus pagal konkurencinės apklausos procedūras.
Vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 2 straipsnio 12 dalimi bei LVAT jurisprudencija. Akcentuoja, kad pagal Administracijos direktoriaus 2017-05-30 raštą Nr. (4.76.)-R2-1571, sprendimas nepratęsti sutarties termino buvo priimtas dar iki 2017-08-30 Administracijos teisės skyriaus neigiamos išvados dėl sutarčių pratęsimo. Pastebi, jog sutarčių pratęsimui pateikė teigiamą vizavimą ir leido pratęsti sutartis. Daro išvadą, jog negalėjo daryti įtakos priimamų sprendimų ir ne nuo jo veikimo ar neveikimo priklausė susidariusi situacija. Teigia, kad tai buvo politinis sprendimas, kurį priėmė Administracijos direktorius ir Klaipėdos miesto meras, o tik kilus dideliam nepasitenkinimui buvo priimtas politinis sprendimas - situaciją išspręsti atlikus konkurencijos procedūrą ir sudaryti laikinas sutartis, kurios galios tik iki 2018-01-01, nes VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” 2017-06-27 paskelbė konkursą dėl maršrutinių taksi paslaugos teikimo Klaipėdos mieste ir iki 2017-08-20 turėjo būti pateikti norinčiųjų dalyvauti šiame konkurse dokumentai.
Mano, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija) išvadoje nenurodė tarnybinio nusižengimo padarymo - neveikimo veiksmus, kurių neatliko pareiškėjas bei nenurodė priežastinio ryšio tarp neatliktų veiksmų (neveikimo) bei skundžiamame įsakyme nurodytų tarnybinio nusižengimo pasekmių, t. y. sukeltų neigiamų pasekmių visuomenėje bei Administracijos įvaizdžiui atsiradimo. Pažymi, kad išvadoje padariniai neaptarti, todėl kyla pagrįstas klausimas, ar Komisija objektyviai atliko tyrimą ir koks buvo šio tyrimo tikslas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovai teismo posėdžio metu palaiko prašymą iš esmės jame išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad pareigas užima jau 9 metus. Taip pat paaiškino, kad faktą, jog sutarčių negalima pratęsti, žinojo. Pažymėjo, jog VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” kontroliuoja (kuruoja) per su šia įstaiga sudarytas sutartis. Akcentuoja, kad 2017-08-31 pasiūlė administracijos direktoriui atlikti konkurencinę apklausą, tačiau direktorius nusprendė pasitarti su Klaipėdos miesto meru.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu pareiškėjo skundą prašo atmesti.
Vadovaujasi Miesto ūkio departamento nuostatų 6.1., 7.8., 7.11., 16. punktais ir daro išvadą, kad būtent pareiškėjas kaip Miesto ūkio departamento (duomenys neskelbtini) yra atsakingas už tai, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” laiku ir tinkamai organizuotų 2016-06-20 raštu Nr. (4.76.)-R2-1848 pavestas organizuoti konkursines procedūras. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neužtikrino ir tinkamai nekontroliavo, kad minėti subjektai tinkamai ir savalaikiai įvykdytų 2016-06-20 raštu nurodytą pavedimą.
Vadovaujasi LVAT 2017-06-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2013-624/2017 ir daro išvadą, kad pareiškėjas apie tai, jog sutartys su vežėjais negali būti pratęstos ir negali būti sudaromos be konkurso naujos sutartys žinojo dar nuo 2016-08-19. Pažymi, kad net ir po LVAT 2017-06-13 nutarties priėmimo vis tiek kartu su R. M. inicijavo ir 2017-08-25 vizavo tokių sutarčių pratęsimo procedūrą. Daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, kad jis vis tik ėmėsi iniciatyvos užtikrinti keleivių vežimą ir keleivių vežimo nutrūkimas nepriklausė nuo valios, kadangi neigiamą išvadą dėl sutarčių pratęsimo pateikė Administracijos Teisės skyrius, yra nepagrįsti. Teigia, kad jau 2017-05-30 Administracijos direktorius buvo išreiškęs poziciją, kad vežimo sutartys nebus pratęsiamos. Daro išvadą, jog pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas užtikrinti keleivių vežimą, kadangi inicijavo sudarymą sutarties, kuri akivaizdžiai prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir teismų išaiškinimams.
Pažymi, kad skelbimas apie pirkimą paskelbtas tik 2017-06-27, o pareiškėjas taip ir nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl viešas pirkimas nebuvo inicijuotas laikotarpiu nuo 2016-06-20 iki 2017-06-27. Atkreipia dėmesį į tai, kad viešojo pirkimo procedūros trunka ilgiau nei trys mėnesiai (2017-09-04 pasibaigė sutarčių galiojimas), todėl pareiškėjas turėjo užtikrinti, kad jos būtų organizuojamos savalaikiai, bet to nepadarė. Pastebi, kad nėra pateikiami paaiškinimai, kodėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” neinicijavo pirkimo dar iki 2017-06-27. Daro išvadą, kad pareiškėjo pagalba VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” buvo reikalinga ir jei pareiškėjas būtų tinkamai kontroliavęs tai, kaip VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” vykdo pavedimą, būtų užtikrinęs, kad viešasis pirkimas būtų paskelbtas laiku.
Nurodo, kad skelbimas apie pirkimą išsiųstas 2017-06-27, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminas numatytas iki 2017-12-21. Pažymi, LVAT dar 2017-06-13 nurodė, jog 2017-09-04 pasibaigs vežimo sutarčių terminas, tačiau pareiškėjas nenurodo, kokių veiksmų ėmėsi nuo 2017-06-13 iki 2017-09-04, kad būtų užtikrintas keleivių vežimas. Akcentuoja, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą užtikrinti keleivių vežimą, nesukontroliavo jam pavaldžių subjektų veiklos ir jos tinkamai nekoordinavo, dėl ko laiku nebuvo inicijuotos būtinos procedūros ir nutrūko keleivių vežimas maršrutiniais taksi. Nesutinka, jog Administracijos direktoriaus bei miesto mero politiniai sprendimai lėmė, tai, kad sprendimas pratęsti vežimo sutarčių galiojimą buvo atmestas. Pažymi, kad dėl tokių sprendimų priėmimo aiškiai pasisakė LVAT. Nurodo, kad priėmus pareiškėjo siūlytą sprendimo būdą ir pratęsus sutarčių galiojimo terminus, būtų buvusi padaryta akivaizdžiai didesnė žala.
Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai bando tapatinti savo siūlymą pratęsti sutarčių su vežėjais galiojimą su naujų sutarčių sudarymų įgyvendinus konkurencines procedūras. Pažymi, kad tai dvi skirtingos priemonės, kurių pirmoji būtų buvusi neteisėta. Pastebi, kad tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad iki sutarčių su vežėjais pabaigos pareiškėjas neužtikrino, kad būtų nepertrauktas keleivių vežimas: nuo 2017-09-05 iki 2017-09-15 vežimo paslaugos gyventojams teikiamos nebuvo. Akcentuoja, kad net viešoje erdvėje buvo imtasi diskomforto gyventojams dėl nutrukusio vežimo mažinimo priemonių, buvo keičiami autobusų grafikai bei srautai; gyventojai buvo priversti keisti savo dienotvarkę ir nebuvo apie tai tinkamai iš anksto informuot; susidariusi situacija buvo plačiai nušviesta žiniasklaidos ir sukėlė pasipiktinimą bei nepasitikėjimą savivaldybės atstovų kompetencija, viešojo transporto susisiekimo sistemos patikimumu ir savivaldybės atstovų gebėjimu vykdyti savo pareigas; prie rotušės buvo rengiami net vieši piketai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Akcentuoja, kad pareiškėjas neteisėtus veiksmus atliko neveikimu. Mano, kad pareiškėjo 2017-08-31 žodinis pasiūlymas dėl konkurencinės apklausos buvo teiktas per vėlai. Teigia, kad pareiškėjas dar 2016 metais žinojo, jog maršrutinių taksi integravimo procedūros laiku neįvyks.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Vadovaujantis Teismų reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 10 punktu ir Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 1 straipsniu nuo 2018-01-01 Klaipėdos apygardos administracinio teismo pavadinimas pakeistas į pavadinimą – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-10-18 įsakymo Nr. P1-1144 „Dėl tarnybinio nusižengimo” teisėtumo bei pagrįstumo. Šiuo įsakymu pareiškėjui L. D. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Žemesnės instancijos teismas
Minėta tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta vadovaujantis VTĮ 28 straipsniu, 29 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 3 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977, (toliau – ir Taisyklės) 13, 14.1 punktais, atsižvelgus į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos komisijos 2017-10-06 išvadą Nr. P20-17 (toliau – ir Išvada) ir į sukeltas neigiamas pasekmes visuomenei bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įvaizdžiui.
Dėl tarnybinei atsakomybei keliamų reikalavimų
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustatantis VTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) ir kiti teisės aktai.
Iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos, atsakovės atsiliepimo bei atsakovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis neveikimu pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus.
VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs LVAT, tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr., pvz., LVAT 2012-09-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012, 2018-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje sprendžiant analogiškus teisinius santykius yra konstatuota, kad iš tarnybinio nusižengimo sąvokos („valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės”) matyti, kad priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dvejomis formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų. Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akcentuotina ir tai, jog valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr. pvz. administracines bylas Nr. A438-776/2010, Nr. A438-1340/2009, Nr. A438-1131/2009; Nr. A438-370/2011, 2018-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018 ir kt.).
Pažymėtina ir tai, kad viešojo administravimo subjektas (darbdavys), konstatuodamas, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, turi ne tik nurodyti teisės aktų, apibrėžiančių valstybės tarnautojo konkrečias pareigas, padarytus pažeidimus, bet ir įvardyti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamos išvados dėl padarytų pažeidimų; be to, pateikti duomenis (įrodymus), patvirtinančius šiuos faktus (žr., pvz., LVAT 2015-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2966-756/2015, 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018). Viena iš svarbiausių tarnybinio tyrimo procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (žr., pvz., LVAT 2012-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013-03-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018 ir kt.). Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2015-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-824-261/2015, 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018 ir kt.).
Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2011-07-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011, 2018-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018 ir kt.).
Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2011-07-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011, 2018-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018 ir kt.).
Pažymėtina, jog remiantis LVAT praktika, teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo (žr., pvz., 2008-12-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2009-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011-07-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011, 2012-06-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.). Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.
Vertinant ar pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., LVAT 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3964-520/2017 ir kt.)
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prieštaravimų dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros atlikimo teisėtumo nereiškia. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, iš esmės nesutinka su jo veiksmų teisiniu įvertinimu - pareiškėjas kelia klausimus dėl tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų pakankamumo, faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo tinkamumo. Taigi, byloje spręstinas klausimas, ar tarnybinio patikrinimo metu nustatyti konkretūs faktai buvo objektyviai įvertinti kaip sudarantys pagrindą paskirti tarnybinę nuobaudą ir priimti ginčijamą Įsakymą. Tokiu atveju, šioje byloje nagrinėjant pareiškėjo skundą, pirmiausia turi būti nustatyta ir įvertinta, ar pareiškėjas atliko kaltus veiksmus (priešingą teisei veiką) neveikimo forma, t. y. pažeidė Išvadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus, o nustačius, kad pareiškėjas padarė šiuos pažeidimus, vertintina, ar pažeidimus padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių.
Dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo
Teismas laiko, kad nustatyti, ar tarnybinis nusižengimas buvo padarytas neveikimu, atsakovė turi įrodyti, kad pareiškėjas padarė priešingą teisei veiką, ir kad šią veiką, neveikimo forma, padarė nesant objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių. Sprendžiant, ar tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo objektyviai nustatytos visos aplinkybės, patvirtinančios pažeidimo padarymą, ar buvo pakankamas pagrindas skirti nuobaudą, bylos nagrinėjimo teisme metu turi būti akcentuojamas dėmesys ties tais faktais, kurie atsakovo Išvadoje nurodomi kaip tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas (žr., pvz., LVAT 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018).
Ginčijamu įsakymu pareiškėjui paskirtas papeikimas už tuos konkrečius veiksmus, kurie nurodyti Išvadoje – tai netinkamas Miesto ūkio departamento nuostatuose nustatytų funkcijų vykdymas bei nesukontroliuotos VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” 2016-06-20 raštu Nr. (4.76)-R2-1848 pavestos organizuoti konkursinės procedūros. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė pasyviai, neužtikrindamas pavaldžių asmenų kontrolės, t. y. konkrečioje situacijoje tinkamai ir laiku neatliko pavestų funkcijų, nevykdė Nuostatų 7.8, 7.11, 16 punktuose įtvirtintų funkcijų dėl neatsargumo.
Pareiškėjas teigia, kad negalėjo daryti įtakos priimamiems sprendimams, susijusiems su maršrutinių taksi integracija, nes ne nuo jo valios priklausė susidariusi situacija. Argumentuoja, jog maršrutinių taksi integravimo procedūrų įgyvendinimas pavestas VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas”, o dėl maršrutinių taksi integracijos Klaipėdos mero potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė, kurios nariu nebuvo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas eina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento (duomenys neskelbtini) pareigas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-27 įsakymu Nr. AD1-2377 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento nuostatų 23 punkte numatyta, už ką atsako departamento (duomenys neskelbtini): departamento veiklos organizavimą ir departamento veiklos rezultatus; departamentui priskirtų funkcijų tinkamą įgyvendinimą; departamentui ir jo reguliavimo sričiai skirtų asignavimų (iš visų finansavimo šaltinių) panaudojimo kontrolę ir biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumą; kitas pareigybės aprašyme numatytas sritis. Nuostatų 6.1 punkte nustatyta, jog vienas iš pagrindinių departamento uždavinių yra įgyvendinti valstybės ir savivaldybės politiką keleivių vežimo srityje, formuoti departamento strategijas ir programas jos įgyvendinimui. Nuostatų 7.8. punkte numatyta, kad departamentas organizuoja, analizuoja departamento pavaldumui priskirtų įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą, o pagal 7.11 punktą - organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja miesto priežiūrą, koordinuoja miesto transporto srautus, užtikrina keleivių vežimą. Departamento (duomenys neskelbtini) organizuoja departamento darbą: paskirsto užduotis departamentui tiesiogiai pavaldiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, kontroliuoja jų vykdymą ir atsako už departamentui priskirtų uždavinių bei funkcijų vykdymą (Nuostatų 16.1 punktas). Pagal Nuostatų 12 punktą departamentą sudaro atskiri darbuotojai, pavaldūs departamento direktoriui, ir padaliniai, tarp kurių Transporto skyrius (12.3 punktas). Nuostatų priede nurodytos Departamentui pavaldžios įstaigos, tarp kurių ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas”.
Apibendrinus nurodytus Nuostatų punktus, darytina išvada, kad pareiškėjas, būdamas Miesto ūkio departamento (duomenys neskelbtini), privalėjo ne tik įgyvendinti valstybės ir savivaldybės politiką keleivių vežimo srityje bei formuoti departamento strategijas ir programas jos įgyvendinimui, ir užtikrinti keleivių vežimą, bet ir organizuoti bei analizuoti departamento pavaldumui priskirtų įstaigų ir įmonių, tame tarpe ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas”, veiklos priežiūrą, taip pat tinkamai organizuoti departamento, kurį sudaro ir Transporto skyrius, darbą. Pažymėtina, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, kad Transporto skyriaus vedėjas jam yra tiesiogiai pavaldus, o VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” kontroliuojamas (kuruojamas) per sudarytas sutartis.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2012-04-26 sprendimu Nr. T2-120 pavedė Administracijos direktoriui organizuoti reguliarių reisų vietinio susisiekimo maršrutų vežėjų parinkimo konkursus ir sudaryti sutartis. Šiuo sprendimu maršrutinių taksi integracijos į bendrą viešojo transporto sistemą proceso vykdymas pavestas VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas”. Taip pat nustatyta, kad Administracijos direktoriaus 2012-05-10 įsakymu Nr. AD1-1052 patvirtino Maršrutinių taksi integravimo į bendrąją viešojo transporto sistemą koncepciją, kurios įgyvendinimo laikotarpis 2012 – 2020 metai, o 2012-03-23 įsakymu Nr. AD1-623 patvirtino Maršrutinių taksi integracijos į miesto visuomeninio transporto sistemą veiksmų planą, kuriame teikti maršrutinių taksi integravimo į bendrą viešojo transporto sistemą koncepcijos projektą, organizuoti viešųjų paslaugų sutarčių sudarymą pavesta Transporto skyriui ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas”. Pažymėtina ir tai, kad veikdamas pagal 2012-04-26 sprendimą, Administracijos direktorius sudarė vežimo maršrutiniais taksi sutartis su vežėjais 5 metų laikotarpiui.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Klaipėdos miesto meras 2016-03-07 potvarkiu Nr. M-21 sudarė darbo grupę, kuriai pavesta teikti siūlymus dėl maršrutinio taksi integravimo į bendrąją Klaipėdos miesto viešojo transporto sistemą. Pareiškėjas komisijos nariu nebuvo. Komisijos nariais, be kita ko, buvo Transporto skyriaus vedėjas bei VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” direktorius.
Iš Administracijos direktoriaus 2016-06-20 rašto „Dėl maršrutinių taksi integravimo į bendrąją viešojo transporto sistemą” matyti, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” direktorius informuotas apie tai, jog 2017-09-02 baigiasi tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir maršrutinių taksi vežėjų sudarytos keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartys, bei paprašytas organizuoti maršrutinių taksi įtraukimo į bendrą viešojo transporto sistemą konkursines procedūras.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2017-09-04 pasibaigė Administracijos direktoriaus 5 metų laikotarpiui sudarytos vežimo maršrutiniais taksi sutartys su vežėjais. Taip pat iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad Administracijos direktoriaus 2017-09-08 įsakymu Transporto skyriui buvo pavesta organizuoti konkurencingą procedūrą maršrutinių taksi maršrutų vežėjams parinkti. Įgyvendinus konkurencines procedūras, keleivių vežimo maršrutiniais taksi laikinosios sutartys su vežėjais buvo pasirašytos 2017-09-15.
Taigi, iš anksčiau aptartų bylos aplinkybių matyti, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” bei Transporto skyrius turėjo organizuoti maršrutinių taksi įtraukimo į bendrą Klaipėdos miesto viešojo transporto sistemą konkursines procedūras. Konkursinės procedūros laiku nebuvo įgyvendintos, dėl ko 2017-09-04 pasibaigus keleivių vežimo maršrutiniais taksi laikinosioms sutartims su vežėjais, nuo 2017-09-05 iki 2017-09-15 minėtos vežimo paslaugos keleiviams nebuvo teikiamos.
Anksčiau aptarti Nuostatai patvirtina, kad pareiškėjo pareigos organizuoti, analizuoti departamento pavaldumui priskirtų įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą, užtikrinti keleivių vežimą bei užduočių paskirstymas departamentui tiesiogiai pavaldiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, jų vykdymo kontrolė buvo suformuluota gana aiškiai, konkrečiai bei imperatyviai. Darytina išvada, kad pareiškėjas, būdamas Miesto ūkio departamento (duomenys neskelbtini), yra atsakingas už tai, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” bei Transporto skyrius laiku ir tinkamai atliktų pavestas funkcijas – nagrinėjamos bylos atveju - organizuotų 2016-06-20 raštu Nr. (4.76.)-R2-1848 pavestas organizuoti konkursines procedūras. Nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą užtikrinti keleivių vežimą bei kontroliuoti jam pavaldžių skyrių bei VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” darbą, laiku ir tinkamai neatliko minėtų pareigų, t. y. neįvykdė Nuostatų reikalavimų. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas netinkamai vykdė Nuostatuose nustatytas funkcijas, kadangi neužtikrino tinkamo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” bei Transporto skyriaus darbo, organizuojant maršrutinių taksi įtraukimo į bendrą viešojo transporto sistemą konkursines procedūras bei neužtikrino nepertraukiamo keleivių vežimo. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad pareiškėjo atsakomybės negali panaikinti tai, jog VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” vadovas neįgyvendino 2016-06-20 raštu nurodyto pavedimo, ar tai, jog Transporto skyriaus vedėjas dalyvavo vykdytų procedūrų eigoje.
Byloje duomenų, kurie duotų pagrindą išvadai, kad pareiškėjas aptariamų užduočių negalėjo laiku ir tinkamai atlikti dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nenustatyta. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pats pareiškėjas. Savo neveikimą, pareiškėjas šiuo atveju pateisina tuo, jog sprendžiant susidariusią situaciją, dar 2017 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje keleivių vežimo maršrutiniais taksi laikinųjų sutarčių pratęsimui pateikė teigiamą vizavimą, kurios nepasirašė Administracijos direktorius.
Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad Konkurencijos taryba 2015-10-06 nutarimu Nr. 2S-13/2015 pripažino, jog 2012 metais administracijos sudarytos keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartys pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Klaipėdos miesto savivaldybė buvo įpareigota ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nutarimo paskelbimo dienos panaikinti nurodytas sutartis bei organizuoti konkurencingą procedūrą maršrutinių taksi maršrutams aptarnauti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-08-19 sprendimu skundą dėl minėto Konkurencijos tarybos nutarimo atmetė ir paliko nutarimą nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-06-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2013-624/2017 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-08-19 sprendimą paliko nepakeistą.
Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Nuo 2017-01-01 įsigaliojusi Konkurencijos įstatymo redakcija papildyta 36 straipsnio 7 dalimi, kurioje numatyta, kad už šio įstatymo 4 straipsnio pažeidimus viešojo administravimo subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 0,5 procento viešojo administravimo subjekto metinio biudžeto einamaisiais metais ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų, bet ne daugiau negu šešiasdešimt tūkstančių eurų.
Į bylą pateikti vidaus dokumento duomenys patvirtina, kad vizavimui 2017 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje buvo teikiamos laikinosios keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartys. Minėtos sutartys teigiamai vizuotos pareiškėjo bei Transporto skyriaus vedėjo, tačiau Administracijos Teisės skyrius neigiamai vizavo galimybę pratęsti galiojančias maršrutinių taksi sutartis, kadangi pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį už tokį pažeidimą taikoma sankcija iki 60 000 Eur (sutartys neatitinka galiojančių teisės aktų).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas pažymėjo, kad faktą apie tai, jog laikinųjų sutarčių, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo nuostatomis ir LVAT praktika, pratęsti negalima, žinojo, tačiau sutartis vizavo, kadangi 2016 m. gruodžio pabaigoje buvo pasirašyta analogiška sutartis (laikė šią sutartį precedentu). Iš bylos medžiagos matyti, kad su LVAT 2017-06-13 nutartimi pareiškėjas susipažino dar 2017-06-16. Teismo vertinimu, pareiškėjas, eidamas aukštas pareigas bei įgyvendindamas svarbias jam pavestas funkcijas, privalo žinoti Lietuvos Respublikos įstatymus ir veikti taip, kad jų nepažeistų. Veiksmai, kai siūloma nesivadovauti galiojančiais teisės aktais ir atlikti iš esmės veiksmus, pažeidžiančius galiojančius teisės aktus, negali būti vertinami kaip tinkamas pareigų atlikimas. Toks pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Be to, nors pareiškėjas ir teigia, kad teiktos keleivių vežimo maršrutiniais taksi laikinosios sutartys buvo iš esmės analogiškos 2016 m. gruodžio mėn. pasirašytoms sutartims, tačiau sutiktina su atsakovės pozicija, kad ankstesnės keleivių vežimo maršrutiniais taksi laikinosios sutartys pasirašytos iki 2017-01-01, o sankcija už Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimą įsigaliojo nuo 2017-01-01, t. y. situacija nebuvo analogiška. Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. rugpjūčio pabaigoje teiktų keleivių vežimo maršrutiniais taksi laikinųjų sutarčių negalima tapatinti su 2017-09-15 pasirašytomis keleivių vežimo maršrutiniais taksi laikinosios sutartimis, kadangi vėlesnės sutartys buvo sudarytos atlikus konkurencingą procedūrą maršrutinių taksi maršrutų vežėjams parinkti, kas 2017 m. rugpjūčio mėnesį padaryta nebuvo.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad dar 2017-08-31 pasitarimo metu Administracijos direktoriui pasiūlė susidariusios situacijos sprendimo būdus, tačiau buvo delsiama, dėl ko laikinai nutrūko keleivių vežimas.
Iš 2017-08-22 VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” direktoriaus rašto Nr. S5-428 „Dėl priemiestinių ir miesto maršrutinių taksi integracijos” matyti, kad Administracijos direktoriui pranešama apie tai, jog užsitęsė konkursinė procedūra dėl maršrutinių taksi, tame tarpe ir miesto maršrutinių taksi, integracijos bei prašyta spręsti klausimą dėl galiojančių sutarčių terminų pakeitimo ar naujų sudarymo. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu neneigia, kad jam dar 2016 metais buvo žinoma apie tai, jog laiku maršrutinių taksi integracijos nepavyks įgyvendinti.
Teismo vertinimu, jei pareiškėjas būtų savalaikiai ir tinkamai kontroliavęs pavaldaus skyriaus ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” vykdomą procedūrą, pareiškėjo nurodytų situacijos sprendimo pasiūlymų būtinumo klausimas būtų kilęs anksčiau, minėti pasiūlymai, kuriais vėliau ir buvo sukontroliuota situacija, būtų buvę pateikti laiku ir keleivių vežimas nebūtų nutrūkęs. Tačiau bylos aplinkybės rodo tai, kad buvo tikimasi, kad bus pasirašytos keleivių vežimo maršrutiniais taksi laikinosios sutartys, ir tik jų nepasirašius, buvo ieškoma kitų situacijos sprendimo būdų. Toks pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis – tikėjimasis, kad bus pasirašytos keleivių vežimo maršrutiniais taksi laikinos sutartys, kurios neatitinka teisės aktų reikalavimų, ir Administracijos teisės skyriui jų nevizavus, bandymas paskutinėmis dienomis spręsti situaciją (žodiniai situacijos sprendimo pasiūlymai teikti 2017-08-31, kai sutartys baigiasi 2017-09-04) – negali būti laikoma tinkamu pareigų atlikimu. Įrodymų vertinimo prasme tai lemia, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginių, jog savo pareigas atliko tinkamai, nes pateikė pasiūlymus kaip spręsti susidariusią situaciją. Priešingai, prieš tai aptarti įrodymai patvirtina, kad pasiūlymai buvo teikti per vėlai, kadangi nuo 2017-09-05 iki 2017-09-15 vežimo paslaugos gyventojams teikiamos nebuvo.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad laikinųjų sutarčių nepratęsimas buvo politinis sprendimas, pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju vertinamas ginčijamo Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjas skunde abejoja, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas objektyviai, tačiau byloje nurodytų aplinkybių patvirtinančių įrodymų nėra.
Teismo vertinimu Išvada parengta laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. nurodant pareiškėjo paaiškinimų dėl jų turinį, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, teisės aktų nuostatas, kurias pažeidė pareiškėjas, bei komisijos padarytas išvadas – pripažinti pareiškėją neatsargiai (aplaidžiai) vykdžius savo pareigas. Administracijos direktorius, vadovaudamasis minėta Išvada, priėmė skundžiamą įsakymą, taip pat laikydamasis VTĮ bei Taisyklių nuostatų reikalavimų. Akcentuotina, kad pareiškėjas šioje byloje neteikė ir jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nustatytas aplinkybes, susijusias su jam inkriminuotais pažeidimais, o atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo išvada, jog pareiškėjas aplaidžiai vykdė savo pareigas, dėl ko jam turi būti skirta tarnybinė nuobauda, yra teisinga.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje yra įrodyta, jog pareiškėjas, nesant objektyvių priežasčių, galėjusių sukliudyti jam laiku ir tinkamai atlikti numatytas užduotis, jų savalaikiai neįvykdė, tuo pažeisdamas jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Šio ginčo atveju pareiškėjas neveikė taip, kaip privalėjo veikti, todėl toks neveikimas buvo pagrįstai kvalifikuotas kaip neteisėtas, dėl aplaidumo pažeidžiantis teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” bei Transporto skyrius laiku ir tinkamai atliktų pavestas funkcijas. Pažymėtina, kad keleivių vežimas buvo nutrūkęs nuo 2017-09-05 iki 2017-09-14, todėl buvo sukeltos neigiamos pasekmės visuomenei. Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais ir tenkinti skundo reikalavimą.
Dėl tarnybinės nuobaudos proporcingumo
VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismui konstatavus, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti šią tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę (žr., pvz., LVAT 2007-02-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑162/2007; 2007-10-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A14‑945/2007; 2008-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑284/2008; 2008-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑2681/2008; 2011-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A146‑3235/2011; 2012-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012; 2015-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A548-552/2015 ir kt.).
Atsižvelgiant į valstybės tarnautojo veiką ir jos ryšius su valdžios institucijų veikla bei, atitinkamai, viešąjį interesą, akivaizdu, jog tarnybiniai nusižengimai, kaip jie apibrėžiami VTĮ 2 straipsnio 12 dalies nuostatoje, daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Neabejotina ir tai, kad valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią valstybės tarnautojų (pareigūnų) pažeidimams bei mažinančių jų skaičių. Akivaizdu, kad viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas. Tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, o iš administracinių teismų praktikos išplaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su siekiu užtikrinti šį – atsakomybės neišvengiamumo – principą (žr., pvz., LVAT 2012-07-23 nutartį administracinė byla Nr. A552-2748/2012 ir kt.).
Taigi ginčo atveju, nustačius, kad pareiškėjas neveikimu padarė tarnybinį nusižengimą, spręstinas klausimas, ar pareiškėjo veiksmai pripažintini tokio pobūdžio, už kuriuos jam galėjo būti taikoma tokios rūšies nuobauda, ar ši paskirtoji konkreti tarnybinė nuobauda – papeikimas pagrįsta ir proporcinga, ar keistina švelnesne - viena iš kitų, numatytų VTĮ 29 straipsnio 3 dalyje nuobaudų (pastaba).
Kaip yra pažymėjęs LVAT, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007-03-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑319/2007; 2012-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012 ir kt.). Analogiškos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (sušvelninimo). Pabrėžtina ir tai, kad toks vertinimas turi būti atliekamas, be kita ko, konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste.
Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2013-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).
Teismas iš bylos medžiagos, pareiškėjo bei atsakovo atstovo paaiškinimų nustatė, kad pareiškėjas per visą savo darbo valstybės tarnyboje laikotarpį nebuvo nė karto trauktas tarnybinėn atsakomybėn, buvo ne kartą skatintas, neturėjo administracinių nuobaudų. Be to, Komisija išvadoje pareiškėjui siūlė skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą. Administracijos direktorius į Komisijos pasiūlymą bei į pareiškėjo charakteristiką, skirdamas tarnybinę nuobaudą (papeikimą), neatsižvelgė.
Taigi, įvertinus minėtų aplinkybių visumą, taip pat pareiškėjo kaltės formą, jo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis ir aplinkybes, pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, statusą ir jo ankstesnę tarnybinę veiklą, jį charakterizuojančią medžiagą, teismas konstatuoja, jog už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui atsakovo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 2 punktas), keistina švelnesne tarnybine nuobauda - pastaba (VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktas), kuri, teismo nuomone, adekvati jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Dėl pareiškėjo bendro pobūdžio prašymo priteisti iš atsakovės jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atkreiptinas dėmesys į tai, kad prie jo nėra pateiktas išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas, tačiau pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 41 straipsnio 1dalimi, turi teisę paduoti teismui tokį prašymą su pagrindimu ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl šis prašymas šioje proceso stadijoje nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo L. D. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-10-18 įsakymą Nr. P1-1144 „Dėl tarnybinio nusižengimo”, panaikinti pareiškėjui L. D. paskirtą nuobaudą – papeikimą, ir skirti pareiškėjui L. D. tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.