- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- I-691-789/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02681-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. G. 2016-06-30 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2). Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-09-05 iki 2010-09-19, nuo 2013-07-24 iki 2013-08-09, nuo 2013-09-28 iki 2013-10-05 buvo laikomas LAVL Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 1 ir nuo 2016-02-04 iki 2016-02-18 LAVL palatoje Nr. 23. Nurodė, kad palatos Nr. 1 plotas siekia 30 m², joje yra 10 lovų (200 cm x 110 cm) ir 10 spintelių (46 cm x 63 cm), dėl kurių palatoje vienam asmeniui atitenka 2,8 m² ploto neatskaičiavus baldų. Teigė, kad kartu su juo palatoje buvo gydomi dar 9 asmenys, palatos buvo perpildytos, galimybės judėti palatoje praktiškai nebuvo. Tačiau buvo leista vaikščioti lauko kiemelyje, kurio plotas buvo apie 6 m², kiemeliu galėjo naudotis visi Chirurgijos skyriuje esantys ligoniai, t. y. 45 asmenys. Pažymėjo, kad prausykla (4 m x 2,5 m) yra atskiroje patalpoje, joje įrengti 3 kranai, kuriais vienu metu naudojasi 45 asmenys, kriauklės yra surūdijusios. Nurodė, kad karšto vandens nėra, pasinaudoti dušu galima tik kartą per savaitę, t. y. trečiadieniais nuo 9 val. iki 16 val. Atkreipė dėmesį, kad sanitarinis mazgas nėra tinkamai atitvertas, nėra durų. Nurodė, kad vienu metu tualetu gali naudotis visas Chirurginis skyrius, vanduo nenusileidžia. Teigė, kad 82
% sienų, 43 % lubų ir 51% grindų paviršiaus palatoje Nr. 1 yra antisanitarinės ir avarinės būklės. Pabrėžė, kad langas kameroje yra vienintelis ventiliacijos šaltinis, jo aukštis yra 1,2 m, dėl Lukiškių TI-K išorinių sienų aukščio ir ploto prie lango nebūna vėjo, todėl palatose yra drėgna. Nurodė, kad dėl didelės drėgmės išskalbti drabužiai neišdžiūva, pūva. Teigė, kad palatoje Nr. 1 yra žiurkių ir tarakonų, čiužiniuose yra parazitų. Teigė, kad kameroje Nr. 23 (plotas yra 8,8 m²) įrengtos 4 gyvenamosios vietos, joje gyveno 3 asmenys. Pažymėjo, kad kamera buvo perpildyta, kameroje buvo mažai vietos, dėl to privalėjo gulėti, nes judėti kameroje nebuvo įmanoma. Teigė, kad palatoje Nr. 23 tualetas nėra atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų, dėl to nebuvo užtikrintas privatumas, unitazas surūdijęs ir yra antisanitarinės būklės. Atkreipė dėmesį, kad dėl tokių gyvenimo sąlygų tapo irzlus, dirglus, sunkiai valdantis emocijas, sutriko miegas, sumažėjo bendravimo galimybės.
Atsiliepimas
Atsakovė LAVL atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys aktai to daryti neįpareigoja. Pažymėjo, kad LAVL administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Nurodė, kad visose kamerų tipo palatose oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitinka Higienos normoje 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ir Higienos normoje 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos apsaugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, nustatytus reikalavimus. Pabrėžė, kad LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas neturtinei žalai atlyginti nėra pagrįstas įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriu pagrindu grindžia žalos atsiradimą (b. l. 10–13).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl jo laikymo LAVL laikotarpiu nuo 2010-09-05 iki 2010-09-19, nuo 2013-07-24 iki 2013-08-09, nuo 2013-09-28 iki 2013-02-18, nuo 2016-02-04 iki 2016-02-18.
Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus šio instituto reglamentavimas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.
CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL buvo laikomas nuo 2010-09-05 iki 2010-09-19, nuo 2013-07-24 iki 2013-08-09, nuo 2013-09-28 iki 2013-02-18, nuo 2016-02-04 iki 2016-02-18. Iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad LAVL pareiškėjas buvo laikomas nuo 2010-09-09 iki 2010-09-25, nuo 2013-07-25 iki 2013-08-08, nuo 2013-08-29 iki 2013-09-05, nuo 2016-02-04 iki 2016-02-18, skundą dėl pažeistų jo teisių laikotarpiu nuo 2010-09-09 iki 2010-09-25 pareiškėjas galėjo pateikti iki 2013-09-25, tačiau skundą teismui paštu išsiuntė 2016-06-30, t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą dėl kalimai netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2010-09-09 iki 2010-09-25.
Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas skunde neįvardijo jokių aplinkybių, dėl kurių praleido trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalis (atsakovas) raštu reikalauja taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad nėra jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku ginti savo teises, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2010-09-09 iki 2010-09-25. Ginčas nagrinėtinas dėl kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013-07-25 iki 2013-08-08, nuo 2013-08-29 iki 2013-09-05, nuo 2016-02-04 iki 2016-02-18.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo gydomas LAVL palatose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 p., nustatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m².
Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2013-07-25 iki 2013-08-08, nuo 2013-08-29 iki 2013-09-05 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1 (32,60 m², 8 lovos), nuo 2016-02-04 iki 2016-02-18 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25 (21,25 m² , 10 lovų). Duomenų apie konkrečiu atveju kartu su pareiškėju LAVL palatose buvusių asmenų skaičių byloje nėra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovės atstovė paaiškino, kad tokios informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nėra vedama. Atsakovės atstovė neneigia, kad nustatyto ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiškėjo teiginiais dėl palatų užimtumo jo buvimo LAVL laikotarpiais. Atsižvelgiant į lovų skaičių palatose, teismas konstatuoja, kad vienam asmeniui tenkantis plotas visą pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpį (35 dienos) neatitiko privalomo vienam asmeniui turinčio tekti 5,1 m² ploto. Atsakovės atstovo argumentas, jog LAVL negali daryti įtakos gydomų asmenų skaičiui, nėra reikšminga aplinkybė, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą. Remiantis CK 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Pažymėtina, kad nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Higienos norma 134:2015 (toliau – ir Higienos norma 134:2015), kuria pripažinta netekusia galios Higienos norma 76:2010. Pareiškėjas LAVL buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-07-25 iki 2013-08-08, nuo 2013-08-29 iki 2013-09-05, nuo 2016-02-04 iki 216-02-18. Todėl nagrinėjamu atveju laikotarpiu nuo 2013-07-25 iki 2013-08-08, nuo 2013-08-29 iki 2013-09-05 taikoma Higienos norma 76:2010, laikotarpiu nuo 2016-02-04 iki 2016-02-18 – Higienos norma 134:2015.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL palatose buvo blogas vėdinimas, drėgna. Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.); Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18-28 °C, santykinė oro drėgmė – 35-65% , oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 p.). Higienos normoje 76:2010 nustatyta, kad šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 p.). Iš LAVL atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras tikrino, ar LAVL palatose higienos sąlygos atitinka Higienos normos 76:2010 ir 134:2015 reikalavimus. Iš patikrinimo aktų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL palatose pažeidimai dėl netinkamo vėdinimo ar kitų kondicionavimo sąlygų nenustatyti (b. l. 25–28, 34–37, 42–44). Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2016-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A978-624/2016). Pareiškėjas, paduodamas skundą, nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nenurodė, ar dėl netinkamų gydymo sąlygų kreipėsi į LAVL administraciją. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatos yra avarinės būklės. Higienos normos 76:2010 62 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja. Iš pateiktų darbų priėmimo aktų matyti, kad LAVL palatos pagal galimybes buvo remontuojamos (b. l. 21–23, 61).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatose buvo tarakonų. Iš bylos duomenų matyti, kad LAVL administracija dėl dezinfekcijos, deratizacijos 2014-01-02 sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Pagal šią sutartį kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Atsakovės atstovo pateikti įrodymai patvirtina, kad LAVL buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui, todėl pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo atžvilgiu nenustatytas (b. l. 38–41, 46–49).
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad LAVL sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 14.5 p. nustatyta, kad sanitariniame mazge tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. LVAT praktikoje yra nustatyta, kad sanitarinio mazgo tinkamas atitvėrimas turi užtikrinti minimalų asmens privatumą, o 1,5 m aukščio sienelė nėra tinkamas asmens privatumo užtikrinimas (LVAT 2016-06-13 nutartis administracinė byloje Nr. A-1018-624/2016). Atsižvelgiant į LAVL atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir pateiktas palatų fotonuotraukas (b. l. 84), darytina išvada, kad pareiškėjas šiuo atžvilgiu buvo laikomas netinkamomis sąlygomis.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad LAVL dušais galėjo naudotis tik kartą per savaitę. Higienos normos 76:2010 68 p. ir Higienos normoje 134:2015 44 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pažymėtina, jog pagal EŽTT praktiką kai kuriais atvejais pareiškėjo kalinimo sąlygas pablogina ir ta aplinkybė, kad jis negali naudotis dušu pakankamai dažnai (pareiškėjas dušu galėjo naudotis kartą per savaitę) (EŽTT 2012-07-10 sprendimas Vartic prieš Rumuniją, 2012-03-13 sprendimas Onaca prieš Rumuniją). EŽTT byloje nustatęs, kad pareiškėjas dušu naudotis galėjo kartą per savaitę, tokią situaciją apibūdino kaip apgailestaujamą, tačiau pažeidimo dėl šių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju yra sprendžiama, ar galimybės naudotis dušu nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higieną taip, jog būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (EŽTT 2001-07-24 sprendimas Valašinas prieš Lietuvą). LVAT praktikoje konstatuota, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (LVAT 2016-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2335-556/2016). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti kiti pareiškėjo teisių pažeidimai, ribotą galimybę naudotis dušu teismas vertina kaip aplinkybę, sudarančių pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą.
Kitų galimai netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas skunde nekonkretizavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę (35 dienos), vertybes, kurioms daromu pažeidimu buvo kilusi grėsmė (sveikata), atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną įkalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 6 iki 8 eurų (LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-432-662/2016, LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2015, LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, LVAT 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015, LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 280 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)), 85-87 str., 88 str. 1-2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. G. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.