- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-08
- Bylos Nr.
- 2A-106-480/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01690-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė (pran.)
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4798-454/2013 pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokėjimo už šilumą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 10148,37 Lt už šilumos energiją patalpų šildymui, 2365,79 Lt už šilumos energiją kraštam vandeniui ruošti, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekia šilumos energiją. Buto savininkė V. M. 2003-02-11 mirė. Apie šį faktą sužinojo 2011-08-18 gavusi atsakymą iš notarų biuro. Mirusiosios paveldėtojų nebuvo, todėl jos turtą paveldėjo Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Teigia, kad atsakovė, būdama turto paveldėtoja, privalo apmokėti susidariusią skolą už patiektą šilumą, kuri paskaičiuota nuo 2003-02-11 iki 2012-09-01. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl skolos apmokėjimo, tačiau ši tai padaryti atsisakė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad V. M. mirė 2003 m. vasario 11 d. (b. l. 10, 17), todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas ieškovei, kaip kreditorei, pareikšti reikalavimą pradedamas skaičiuoti palikimo atsiradimo dieną 2003 m. vasario 11 d., ir baigėsi 2003 m. gegužės 11 d. Palikėjos V. M. turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo Lietuvos Respublika pagal 2012 m. birželio 19 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (b. l. 8-9). Iš byloje ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė savo kreditorinį reikalavimą apmokėti skolą Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pareiškė tik 2011 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 18), t. y. daugiau nei aštuonis metus praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, o į teismą kreipėsi tik 2013 m. vasario 1 d., t. y. daugiau kaip devynis metus praleidus terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti ir šio termino atnaujinti neprašė (b. l. 3-6, 48-51). Teismas sprendė, kad ieškovei praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir jo atnaujinti neprašant, ieškinys priteisti palikėjos V. M. 12514,16 Lt skolą, susidariusią nuo 2003 m. vasario 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. už buto komunalines paslaugas, turi būti atmestas kaip neteisėtas, pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, turėdama atskirą Juridinę tarnybą, darbuotojus-teisininkus, negalėjo nesuprasti ir nesugebėti išsiaiškinti, kad su V. M. atsiskaitymu negerai, nes ji jau daugiau nei aštuonis metus nemoka už paslaugas. Toks ilgas termino praleidimas, teismo vertinimu, šios bylos kontekste yra nei protingas, nei sąžiningas, nei pagrįstas. Juo labiau, kad ir ieškovė turi ir turėjo galimybę elektroniniu būdu prisijungti prie Gyventojų registrų duomenų bazės ir pasitikrinti, ar V. M. dar gyva. To ieškovė nedarė, todėl tokius jos veiksmus teismas vertino kaip nerūpestingus ir aplaidžius. Teismas atkreipė ieškovės dėmesį, kad ir tuo atveju, jei ji prašytų atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių, teismui nebūtų pagrindo tai daryti, nes ieškovei kreipusis į teismą tik 2013 m. vasario 1 d., o šiam terminui prasidėjus 2003 m. vasario 11 d., yra praleistas ir CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas 3 metų terminas, kuriam pasibaigus, šis terminas negali būti atnaujintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius, dėl ko netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio nuostatas. Ieškovė prašė priteisti skolą, susidariusią po palikėjos V. M. mirties (2003-02-11), todėl atsižvelgiant į CK 2.2 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta jam mirus, darytina išvada, kad prašoma priteisti skola yra ne palikėjos skola, už kurią atsakovė turėtų atsakyti CK 5.62 straipsnio 3 dalies pagrindu, o atsakovės kaip buto savininkės skola. Tai patvirtina ir CK 4.47 straipsnis, kuriame, be kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas numatytas paveldėjimas (CK 4.47 str. 2 p.). Todėl apeliantės nuomone, atsakovė, paveldėjusi ginčo butą, už šilumos skolas, susidariusias po palikėjos mirties (2003-02-11), turi atsakyti kaip buto savininkė CK 5.62 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į įstatymų nuostatas bei teismų suformuotą praktiką dėl įpėdinio, kaip turto savininko, pareigos mokėti už šilumą, darytina išvada, kad nuo palikėjos mirties su paveldimu turtu atsakovei perėjo ir visos palikėjos teisės bei pareigos ir pagal palikėjos V. M. 1995-01-20 sudarytą Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 522420-6, t. y. atsakovė įgijo teisę gauti iš ieškovo šilumą (reikalingą turtui išlaikyti) ir perėmė pareigą už ją atsiskaityti. Atsakovė privalo rūpintis savo turto išlaikymu ir padengti su tuo susijusias išlaidas.
2. Nepagrįsti teismo motyvai dėl šilumos tiekėjo pareigos, susidarius skolai, tikrinti, ar vartotojas gyvas. Sužinojusi apie palikėjos mirtį ieškovė nedelsiant kreipėsi į atsakovę ir laikydamasi CK 6.200 straipsnyje įtvirtintos pareigos bendradarbiauti, pranešė apie bešeimininkiu likusį butą bei jame susidariusią skolą už ieškovės tiekiamą šilumą. Pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje lemia, jog daugėja gyventojų, neišgalinčių laiku sumokėti sąskaitų už šilumą, todėl neišvengiamai susidaro skolos. Atsižvelgiant į tai, jog po palikėjos mirties, nors ir nereguliariai, visgi buvo mokama už šilumą šiuo adresu, o neretai skolininkai (šilumos vartotojai) ilgą laiką ir neapmoka priskaitymų už šilumą, todėl ieškovė neturėjo pagrindo įtarti, jog buto savininkė yra būtent mirusi. Teismas sprendimo aprašomojoje dalyje nepagrįstai nurodė, jog „ieškovė turi ir turėjo galimybę elektroniniu būdu prisijungti prie Gyventojų registrų duomenų bazės ir pasitikrinti ar V. M. dar gyva“. Pagal 2007-05-17 AB „Kauno energija“ ir Gyventojų registro tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos pasirašytą Asmens duomenų teikimo sutartį Nr. 29 grt-s-813, ieškovė gautus duomenis įsipareigojo naudoti išimtinai tik teismo keliu išieškant įsiskolinimus ir įforminant beviltiškas skolas. Atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus ieškovė šia paslauga naudojasi tik jau rengiant bylas į teismą dėl skolos už šilumą priteisimo (renkant dokumentus ir įrodymus reikalavimui pagrįsti), kitoks duomenų naudojimas būtų neteisėtas.
3. Teismas, atmesdamas ieškinį, be pagrindo atsisakė apginti šilumos tiekėjo pažeistą teisę gauti mokestį už suteiktas paslaugas (patiektą šilumą). Įstatymas pareigos palikimą priėmusiam asmeniui apmokėti skolą nesieja su kreditoriaus veiksmais skolos susidarymo laikotarpiu išieškant ar neišieškant ją iš asmens priėmusio palikimą, atvirkščiai CK 1.124 straipsnyje nustatyta, jog ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, tuo tarpu CK 1.125 straipsnis numato 10 metų ieškinio senaties terminą. Reikalavimas kreditoriui anksčiau kreiptis dėl skolos priteisimo, prieštarautų kreditoriaus teisei savo nuožiūra spręsti dėl pažeistų teisių gynimo laiko, o toks civilinių teisių ribojimas tiesiogiai draudžiamas įstatymo (CK 1.2 str. 2 d.).
4. Išlaidos už patiektą šilumą priskirtinos prie CK 4.10 straipsnio 2 dalyje numatytų daikto įprastinių išlaidų, skirtų daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo, ir priteistinos iš atsakovo kaip buto savininko. Atsakovės įgyta nauda dėl šilumos, naudotos butui išlaikyti, ir už ją nemokant gali būti pripažinta tik kaip nepagrįstu praturtėjimu, kadangi tiekiama šiluma padeda išlaikyti buto vertę, o atsakovė pardavusi butą gauna pinigus, tačiau atsisako sumokėti ieškovui už patiektą šilumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad ieškinys netenkintinas iš esmės dėl to, kad ieškovė savo teisę įgyvendino aplaidžiai, nerūpestingai. Devynerių metų terminas, per kurį buvo kreiptasi į teismą dėl įsiskolinimo išieškojimo, bylos kontekste yra neprotingas, nesąžiningas ir nepagrįstas. Be to, pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymas, nei pagal testamentą, tai mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Ieškovei proceso metu nepakeitus atsakovo į valstybę, atstovaujamą Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nėra tinkama atsakovė šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2003 m. vasario 11 d. 2012 m. birželio 19 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. 1-2127 po palikėjos V. M. mirties minėtą butą paveldėjo Lietuvos Respublika, o jį patikėjimo teise valdo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės skolą už pateiktą šilumą šiam butui, kuri susidarė: už šilumos energiją patalpų šildymui nuo 2003-02-11 iki 2012-09-01 – 10148,37 Lt; už šilumos energiją karštam vandeniui ruošti nuo 2003-03-01 iki 2012-09-01 – 2365,79, iš viso – 12 514,16 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovė, kaip kreditorė, praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą savo reikalavimams pareikšti.
Byloje kilo ginčas dėl CK 5.63 straipsnio taikymo bei atsakovės pareigos apmokėti už patiektą šilumą.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius faktinius santykius, dėl ko netinkamai aiškino ir pritaikė CK 5.63 straipsnio nuostatas ir padarė klaidingą išvadą, jog ieškovė (AB „Kauno energija“), kaip kreditorė, praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą savo reikalavimams pareikšti.
Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto.
Kaip nustatyta bylos medžiaga, palikėja V. M. mirė 2003-02-11. Iš pateikto ieškinio turinio bei jo priedų – buto apyvartos žiniaraščių - akivaizdu, jog ieškovė prašė priteisti skolą, susidariusią per laikotarpį nuo 2003-02-11 iki 2012-09-01, t. y. po palikėjos mirties.
Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. E. Ž. v. V. A. Ž., bylos Nr. 3K-3-151/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK ,,PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006). Palikimo priėmimas, savo esme, yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo jis išreiškia valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Asmens valia civiliniuose santykiuose sukuria teisines pasekmes, jeigu ji turi objektyvią išraišką, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai asmens valios išraiška - tylėjimas (CK 1.64 str.). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 str., 5.9 str. 4 d.). Tai patvirtina CK 4.47 straipsnis, kuriame, be kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, paveldėjimas nustatytas kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 2 p.). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties.
Faktinės bylos aplinkybės bei pateiktas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ne palikėjos iki jos mirties susidariusią skolą, už kurią atsakovė turėtų atsakyti CK 5.62 straipsnio 3 dalies pagrindu ir kuriai taikomos CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatos, o iš atsakovės, kaip buto savininkės skolą, nes nuo palikėjos mirties su paveldimu turtu atsakovei perėjo ir visos palikėjos teisės bei pareigos, susijusios su šilumos vartojimu, t. y. atsakovė įgijo teisę gauti iš ieškovės šilumą, reikalingą turtui išlaikyti, ir perėmė pareigą už ją atsiskaityti (CK 5.1 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas yra teisinis pagrindas pripažinti, kad ginčas yra kilęs tarp šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo dėl apmokėjimo už patiektą šilumos energiją butui, priklausančiam atsakovei, įgyvendinusiai teises į nuosavybę paveldėjimo pagrindu, todėl taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.125 str. 1 d., 1.127 str. 1 d.). Šios teisėjų kolegijos išvados dėl teisės taikymo (interpretavimo) yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neteisingai taikė (aiškino) ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, todėl be teisėto pagrindo ieškinį atmetė remiantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi (CK 1.131 str. 1 d.). Dėl to, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o atsižvelgiant į tai, kad jame nepasisakyta dėl pareikštų reikalavimų iš esmės, byloje nebuvo sprendžiamas tinkamo atsakovo, kuris pagal pareikštą ieškinį turi atsakyti, klausimas, nors jau atsiliepime į pradinį ieškinį šis klausimas buvo iškeltas, byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Tokiais pagrindais bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nutartyje nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.