Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. S. (I. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neturintis deklaruotos gyvenamosios vietos, nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 178 str.4 d., 189 str. 3 d. ir 302 str. 1 d., bauda 60 MGL (2259,6 Eur), įskaičius ekspertizės įstaigoje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje išbūtą laiką, bausmė 18 MGL (677,88 eurų) bauda;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. 12 MGL dydžio (451,92 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2016 m. gegužės 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė - 23 MGL dydžio (866,18 eurų) bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. S., smurtaudamas, nežymiai sužalojo žmogų bei grasino nužudyti žmogų, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:

jis 2017 m. gegužės 26 d., apie 19:00 val., bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu ne mažiau penkių kartų sugriebė bei už nugaros užlaužė T. B. dešinę ranką, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios T. B. sveikatą. Po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, demonstruodamas rankoje laikomą sulankstomą peiliuką bei imituodamas juo dūrius, grasino V. B. užmušti ją ir jos šeimą arba bet kurį kitą žmogų iš gatvės, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. B. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būtį įvykdytas.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 956/2017(03) konstatuota, kad T. B. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, padarytos kietu buku daiktu (daiktais) mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. T. B. nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu 6-9 parų laikotarpiu iki apžiūros, t.y. 2017 m. birželio 2 d. 11.34 val., galimai ikiteisminio tyrimo užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b.l. 66).

Nusikalstamos veikos kvalifikacija ir įrodymų vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam būtent smurtavimu.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės kurioms esant grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410-693/2015). Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekia.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant neabejotinai įrodyta, kad I. S. 2017 m. gegužės 26 d., apie 19:00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu ne mažiau penkių kartų sugriebė bei už nugaros užlaužė T. B. dešinę ranką, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios T. B. sveikatą. Be to, jis, būdamas tuose pačiuose namuose, demonstruodamas rankoje laikomą sulankstomą peiliuką bei imituodamas juo dūrius, grasino V. B. užmušti ją ir jos šeimą arba bet kurį kitą žmogų iš gatvės, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. B. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būtį įvykdytas. Kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai, t.y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Nusikalstamas veikas kaltinamasis I. S. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, gali sužaloti nukentėjusiąją, ir norėjo taip elgtis. Nusikalstama veika yra baigta, nukentėjusiajai T. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstama veika, numatyta BK 145 str. 1 d., taip pat padaryta tiesiogine tyčia, t.y. kaltinamasis suprato, jog demonstruodamas rankoje laikomą sulankstomą peiliuką bei imituodamas juo dūrius bei grasindamas nukentėjusiajai ir jos šeimai atimti gyvybę, siekė, kad nukentėjusioji patikėtų grasinimu ir norėjo tokios nukentėjusiosios būsenos.

Kaltinamasis I. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str.1 d. 2 p.).

BK 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. BK 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės. Ar ribotai pakaltinamu pripažintam asmeniui turi būti skiriama už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje numatyta bausmė ar jis turi būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos baudžiamojo poveikio ar priverčiamos medicinos priemonės kiekvienu atveju sprendžia teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi kaltinamajam I. S. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (1 tomas. b.l. 102–104). 2017 m. lapkričio 30 – gruodžio 28 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-310/2017 nurodyta, kad I. S. nuo 2011 m. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – bipoliniu afektiniu sutrikimu. Lėtiniu psichikos sutrikimu – bipoliniu asfektiniu sutrikimu – sirgo ir jam inkriminuojamų veikų padarymo metu. I. S. šiuo metu lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo nėra. Šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. I. S. nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo atliekamų veiksmų esmę, pobūdį ir reikšmę, bet dėl lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo metu pakenktos impulsų kontrolės negalėjo visiškai savo veiksmų valdyti. Jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinines priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą (1 tomas, b.l. 108–111). Ekspertas D. Tamašauskas teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo pateiktą išvadą, jog dėl sergamos ligos I. S. negalėjo visiškai savo veiksmų valdyti, bet juos suprato. Nurodė, jog jo būklė šiuo metu yra geresnė, jis savo veiksmus ir supranta, ir gali valdyti, todėl gali būti teisiamas, apklausiamas, supras bausmės paskirtį, esmę ir galės bausmę atlikti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į I. S. sveikatos būklę, medicininius dokumentus, į jo elgesį teisiamojo posėdžio metu, į teismo psichiatrijos 2017 m. lapkričio mėn. 30 – gruodžio 28 d. ekspertizės akto Nr. 85TPK-310/2017 išvadas ir šias išvadas pateikusio teismo psichiatro eksperto D. Tamašausko parodymus, duotus teisme, teismas pripažįsta, kad I. S. dėl jam konstatuoto psichikos sutrikimo įvykio metu suprato, bet negalėjo visiškai valdyti savo veiksmų, todėl pripažintina, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas ribotai pakaltinamas. Ši aplinkybė laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punktas), todėl yra pagrindas sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmės skyrimas.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-452/2012). Taigi skiriama bausme svarbu ne tik atsižvelgti į kaltinamojo interesų patenkinimą, bet taip pat garantuoti kaltininko ir nukentėjusio asmens (fizinio ar juridinio) interesų pusiausvyros užtikrinimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis I. S. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos padarytos artimoje aplinkoje ir sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Jis anksčiau du kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, paskutinį kartą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. bauda, teistumui neišnykus, padarė naujas nusikalstamas veikas. Visa tai neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo jo polinkį nusikalsti, nepaklusti visuomenės nustatytoms taisyklėms, kaip matyti, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro. I. S. nevedęs, oficialiai šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę dvi švelninančias ir vieną sunkinančią aplinkybes, teismas mano, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 48 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. , 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės bendrintintos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, I. S. skirtinas uždraudimas visą laivės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, jei jos nėra paskirtos gydymo įstaigos ir įpareigojimas lankytis pas gydytoją psichiatrą ne mažiau kaip 1 kartą per mėnesį.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gegužės 26 d. 20.40 val. iki 2017 m. gegužės 28 d. 16.12 val. (2 paros) (1 tomas, b.l. 123–124, 126). Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginti dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b.l. 141–143) – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

I. S. (I. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą.

I. S. (I. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo laikotarpiu uždrausti I. S. (I. S.) vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, jei jos nėra paskirtos gydymo įstaigos ir įpareigoti lankytis pas gydytoją psichiatrą ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskiriant subendrintą bausmę - 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu I. S. (I. S.) vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, jei jos nėra paskirtos gydymo įstaigos ir įpareigojant jį lankytis pas gydytoją psichiatrą ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, uždraudžiant I. S. (I. S.) vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, jei jos nėra paskirtos gydymo įstaigos ir įpareigojant lankytis pas gydytoją psichiatrą ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti I. S. (I. S.) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 26 d. 20.40 val. iki 2017 m. gegužės 28 d. 16.12 val. (2 paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

I. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o kaltinamajam – per dvidešimt dienų nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Klaipėdoje – Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba, H. Manto g. 38, Klaipėda, tel. (8-46) 310220).

Išaiškinti kaltinamajam, jog apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.