Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. J., J. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai S. J., J. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus tvarka, prašydami patvirtinti tarp pareiškėjų 2016 m. vasario 22 d. sudarytą taikos sutartį, užkertant kelią kilti teisminiam ginčui ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pagal CK 6.983 straipsnio 1 dalį taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Tokia taikos sutarties samprata nukreipia į tai, kad ginčo, ar ateityje galinčio kilti ginčo šalys aptaria konkrečiai kokį ginčą (esamą, ar galintį kilti ateityje) šalys siekia išspręsti taikos sutartimi, aptaria galimai ginčytiną situaciją ir išsprendžia abipusių nuolaidų pagrindu šiame galimai kilsiančiame ginče dalyvaujančių šalių teises bei pareigas. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, jeigu yra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.

Nagrinėjamu atveju, Taikos sutartimi šalys susitarė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai perduoda ¼ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise J. J. ir S. J., o J. J. ir S. J. atsisako bet kokių pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl netinkamos minėto žemės sklypo priežiūros ir/ar dėl to atsiradusių nuostolių atlyginimo, nepriklausomai nuo to, kada atsirado pagrindas pretenzijoms reikšti. Pažymėjo, kad Taikos sutartis sudaroma dėl to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprisideda prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūros ir taip apsunkino J. J. ir S. J. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimą pagal paskirtį. Nurodė, jog J. J. ir S. J. jiems neatlygintinai perduotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), galėtų prižiūrėti ir tvarkyti, antraip jie kreipsis į teismą dėl tarp pareiškėjų sudarytos sutarties modifikavimo, t. y. sutarties sąlygos dėl kainos pripažinimo negaliojančia ir/ ar sutarties kainos sumažinimo.

Teismas, išanalizavęs byloje pateiktą medžiagą, sprendžia, kad šalys sudarydamos Taikos sutartį siekia ne tarpusavio nuolaidomis užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, o sudaryti ¼ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, dovanojimo S. J. ir J. J. sandorį, kuriam reikalinga notarinė forma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.469 straipsnio 2 dalis)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai dėl taikos sutarties, kuriai taikytina notarinė sandorio forma, patvirtinimo kreipiamasi į teismą supaprastinto proceso tvarka, kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo nebūtina, nes šiuo atveju teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus. Tačiau sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į pirmiau nurodytas CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją. Iš šios teisės normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Nagrinėjamu atveju, vertinant byloje pateiktus duomenimis, negalima vienareikšmiškai teigti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), netinkamos priežiūros ir naudojimo. Pareiškėjai nenurodė, kokių būtent prievolių nevykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokius nuostolius patyrė S. J. ir J. J., ar jie kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pretenzijomis ir reikalavimais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjų taikos sutartis negali būti tvirtinama, kadangi pareiškėjai neįrodė, jog tarp jų yra kilęs ginčas, kurio išsprendimas Taikos sutartimi užkirstų kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Tokiu būdu teismas vertina, jog pareiškėjų tikroji valia yra sudaryti dovanojimo sandorį, kuriam reikalinga notarinė forma, o ne tarpusavio nuolaidomis užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, todėl tvirtinti pateiktą taikos sutartį atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas

nutarė:

atsisakyti patvirtinti pareiškėjų S. J., J. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl 2016 m. vasario 22 d. sudarytos taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Nutartis neskundžiama.