Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovams J. V., I. K., K. V. ir V. Y. dėl leidimo patekti į patalpas be bendrasavininkų sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2001 m, rugsėjo 12 d. ieškovei nuosavybės teise priklauso 21/100 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2001 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. KlES-11466 pagrindu ieškovė tapo bendrojo naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininke. Šios sutarties pagrindu ieškovei priklauso teisė kartu su kitais bendrasavininkais (atsakovais) naudotis 1/8 dalimi dušo patalpos (3,52 m² bendro ploto, plane pažymėtos indeksu 5-32), 1/8 dalimi dušo patalpos (1,54 m² bendro ploto, plane pažymėtos indeksu 5-33), 1/8 dalimi koridoriaus (2,00 m² bendro ploto, plane pažymėto indeksu 5-34) bei ½ (1/10) dalimi koridoriaus (33,93 m² bendro ploto, plane pažymėto indeksu 5-35).

Dėl atsakovų pasirinkimo

Atsakovai nurodė, jog yra nepagrįstai patraukti byloje atsakovais. Sprendimo teisė dėl tinkamo ieškovo ar tinkamo atsakovo įtraukimo byloje priklauso išimtinai ieškovui (CPK 45 straipsnio 3 dalis), todėl, nesant ieškovės prašymo, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl atsakovų pašalinimo iš bylos.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo įpareigoti atsakovus netrukdyti naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 5-32, 5-33 ir 5-34. Nustatyta, kad šalių bendrosios nuosavybės teise valdomoms patalpoms naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Kad ginčo patalpos, plane pažymėtos indeksais 5-32, 5-33 ir 5-34, yra bendrojo naudojimo, byloje ginčas nekyla. Ieškovė teigia, kad atsakovai neteisėtai riboja jos teisę nevaržomai naudotis bendrai valdomų patalpų dalimi, nes patalpos yra nuolat užrakintos. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog atsakovai J. V., K. V. ir V. Y. niekada nesinaudojo ir iki šiol nesinaudoja bendro naudojimo patalpomis. Atsakovė V. Y. pateikė jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinį išrašą, iš kurio matyti, jog atsakovės bute yra įrengtas atskiras sanitarinis mazgas, todėl poreikio naudotis bendromis patalpomis ji neturi. Liudytoja B. O. taip pat patvirtino aplinkybes, jog atsakovai J. V. ir K. V. jiems priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena, bute yra įrengtas atskiras sanitarinis mazgas, todėl bendro naudojimo patalpomis nesinaudoja ir nežino, kas jas rakina.

Nors į bylą pateiktame 2019-05-08 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir nurodyta, jog durys į bendro naudojimo patalpas neuždarytos/neužrakintos, tačiau atsakovė I. K. teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, jog durys būdavo rakinamos. Nors atsakovė nurodė, kad užraktą durims įdėjo ne ji, tačiau patvirtino, kad raktą nuo bendro naudojimo patalpų turi ir jas rakina, nes naudojasi bendrose patalpose įrengta dušo patalpa, jose įrengti ir atsakovės vandens skaitikliai.

Kaip ir minėta, negatorinio ieškinio pareiškimo atveju atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Iš byloje esančių duomenų, šalių bei liudytojos paaiškinimų nustatyta, jog atsakovai J. V., K. V. ir V. Y., patys nesinaudodami ginčo bendro naudojimo patalpomis nuo pat jų įsigijimo, jokiais savo veiksmais nesudaro ieškovei kliūčių įgyvendinti savo nuosavybės teises į ginčo turtą. Tuo tarpu atsakovė I. K., rakindama bendro naudojimo patalpas ir neturėdama bendraturčių sutikimo, pažeidžia ieškovės, kaip patalpų bendraturtės, teisę nevaržomai naudotis patalpomis, kurių rakto ieškovė neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek atsakovė I. K., tiek V. Y. teismo posėdžio metu nurodė, jog I. K. patalpas atrakino prieš atvykstant antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes, todėl teigti, kad į patalpas ieškovė gali patekti bet kada, nėra jokio pagrindo. Nors atsakovė I. K. patalpų rakinimo priežastimi įvardija tai, kad ji naudojasi viena dušo patalpa ir joje yra įsirengusi vandens skaitiklius, tačiau pažymėtina, jog tarp bendraturčių nėra nustatyta patalpų naudojimosi tvarka, patalpos nėra atidalintos, tokie faktai viešajame registre neužregistruoti. Todėl ieškovei, kaip patalpų bendraturtei, negali būti sudaromos kliūtys naudotis bendrai priklausančiomis patalpomis, nepriklausomai nuo kitų asmenų atliktų pagerinimų ar įrengimų. Šiuos klausimus bendraturčiai turi galimybę išspręsti kitais būdais, pavyzdžiui, nusistatant patalpų naudojimosi tvarką, pasidalijant įrengimų išlaidas ir pan.

Bendrųjų patalpų savininkų ginčas spręstinas teisėtais būdais, laikantis interesų pusiausvyros, būtinumo ir proporcingumo reikalavimų, kuo mažiau suvaržant savininkų galimybes įgyvendinti nuosavybės teises ir mažinant tikėtinų ginčų, susijusių su šių teisių įgyvendinimu, kilimo galimybę ateityje (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.93 straipsnio 1 dalis, 1.2 straipsnis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šiuo metu bendro naudojimo patalpomis naudojasi vienintelė atsakovė I. K. ir šias patalpas rakina, ieškovė ilgą laiką negali patekti į bendrojo naudojimo patalpas ir jomis naudotis. Teismo vertinimu, sukonkretinant pažeistos teisės gynimo būdą (nors ieškovės ir neprašomą) šioje byloje būtų tinkamiausiai užtikrinamas proporcingumo principo ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimas šioje konkretaus ginčo situacijoje. Atsižvelgiant į ilgą laiką trunkantį ieškovės teisių suvaržymą, atsakovė I. K. įpareigotina išduoti ieškovei bendro naudojimo patalpų raktų kopiją, kad ieškovė bet kuriuo metu nevaržomai galėtų patekti į bendrai naudojamas patalpas.

Jeigu veiksmus, kuriuos teismo sprendimu atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti, gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (CPK 273 str. 3 d). Nagrinėjamu atveju įpareigojimą gali atlikti tik atsakovė I. K., jai nustatytinas 10 dienų terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas. Per teismo nustatytą terminą neįvykdžius numatytų įpareigojimų, skirtina 3 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos naudai (CPK 273 straipsnio 3 dalis, 771 straipsnio 6 dalis).

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo išduoti teismo leidimą be atsakovų sutikimo patekti į bendrojo naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksais 5-32, 5-33 ir 5-34. CK 4.75 str. 1 d. nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendraturčių sutikimas paprastai reikalingas, siekiant daryti fizinę įtaką bendrai valdomam daiktui (remontuoti patalpas) ar vykdyti statybas bendrame daikte. Savininko teisė vien tik patekti į bendro naudojimo patalpas nėra ribojama įpareigojimu gauti kitų asmenų sutikimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovei patekti į bendrojo naudojimo patalpas bendraturčių sutikimas nereikalingas, pareikštas reikalavimas yra perteklinis, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2018 m. liepos 4 d. sprendimu ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 proc. atleista. Kadangi ieškovės ieškinio dalis patenkinta tik atsakovės I. K. atžvilgiu, iš jos priteistinos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą.

Byloje pareikšti du neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie apmokestinami po 75 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Kadangi patenkintas vienas ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, iš atsakovės I. K. priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už šį reikalavimą į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje 2019 m. birželio 7 d. patikslintoje pažymoje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos už ieškovės atstovavimą sudaro 323,43 Eur.

Tenkinus ieškovės ieškinį 50 proc., į valstybės biudžetą iš atsakovės I. K. taip pat priteistinos 161,71 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos už advokato pagalbą ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę I. K. ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti ieškovei N. M. bendro naudojimo patalpų, plane pažymėtų indeksais 5-32, 5-33 ir 5-34, raktų kopiją, kad ieškovė bet kuriuo metu nevaržomai galėtų patekti į bendrai naudojamas patalpas, ir netrukdyti ieškovei N. M. jomis naudotis.

A. I. K. nevykdant teismo sprendimo, skirti jai 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, baudą sumokant ieškovės N. M. naudai.

Priteisti iš atsakovės I. K. į valstybės biudžetą 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės I. K. 161,71 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą septyniasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Citadele bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“; Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.