Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Marijampolės pataisos namų skundą atsakovei Lietuvos pataisos įstaigų profesinei sąjungai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. S., M. B. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. birželio 1 d. Marijampolės pataisos namai gavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-92 sudarytos komisijos tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Marijampolės pataisos namuose (Kybartuose) kilusių ypatingų įvykių ir pataisos pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo)“, kurioje Komisija konstatavo, kad R. S. padarė tarnybinį nusižengimą ir siūloma Marijampolės pataisos namų direktoriui už tarnybinį nusižengimą R. S. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Taip pat konstatuota, kad M. B. padarė tarnybinį nusižengimą ir siūloma Marijampolės pataisos namų direktoriui už tarnybinį nusižengimą M. B. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 14–40).

2020 m. birželio 2 d. Marijampolės PN raštu „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ Nr. 9/07-6641 kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. S. ir M. B. (b. l. 13).

2020 m. birželio 15 d. Lietuvos pataisos įstaigų profesinė sąjunga raštu Nr. 11 nesutiko, kad R. S. ir M. B. būtų paskirtos tarnybinės nuobaudos, nes, atsakovės nuomone, tyrimas atliktas neobjektyviai, neišanalizavus visų reikšmingų aplinkybių, bandoma taikyti kolektyvinės atsakomybės principą, galimai bandoma nuslėpti netinkamai organizuotą darbą, galimai skiriama nuobauda už aktyvų dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje (b. l. 12).

Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Pažymėtina, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir nustatę, jog yra aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. aplinkybių, kurios suponavo atsakovo (profesinės sąjungos) nuostatą, kad darbdavio siekis skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui yra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, ginant profesinės sąjungos narių teises, pripažįsta pagristu profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2378/2012).

LVAT praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą teisminė patikra turi būti atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga Sprendime pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pagal LVAT praktiką pareiškėjas byloje turi teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje (LVAT 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3849-968/2020).

Taigi, įvertinus anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą bei ginčui taikytiną aktualią LVAT praktiką, darytina išvada, kad Profesinė sąjunga nuobaudų skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jo atstovavimo Profesinės sąjungos nariams.

Konstatuotina, kad Profesinė sąjunga skundžiamame Sprendime išreiškia savo nuomonę dėl tyrimo subjektyvumo, nevisapusiškumo, nepritaria kolektyvinės atsakomybės taikymui, kelia versiją dėl bandymų slėpti netinkamai organizuotą tarnybą, tačiau šiame rašte Profesinė sąjunga nepateikia jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad R. S. ir M. B. tarnybinė nuobauda skiriama būtent dėl jų narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

Teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštu pasiūlė Profesinės sąjungai pateikti paaiškinimus ir įrodymus apie R. S. ir M. B. narystę ir veiklą Profesinėje sąjungoje, tačiau iki teismo posėdžio jokie paaiškinimai negauti. Teismas daro išvadą, kad šie atsakovės rašte nurodyti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, yra deklaratyvūs, abstraktūs ir atmestini kaip neįrodyti.

Taip pat teismas atsižvelgią į pareiškėjo pateiktus įrodymus: Išvadoje detaliai aprašytos aplinkybės ir pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, kad tarnybinę nuobaudą R. S. nuspręsta skirti dėl to, kad neužtikrino nuolatinės nuteistųjų kontrolės ir jų buvimo vietose, netinkamai kontroliavo apsaugos ir priežiūros pamainos pareigūnų, kurie vykdė tiesioginę nuteistųjų priežiūrą, veiksmus, neužtikrino, kad nuteistieji laikytųsi režimo reikalavimų, nesinaudotų jiems neleistinais daiktais (mobiliuoju telefonu filmuojant įvykį). Tarnybinę nuobaudą M. B. nuspręsta skirti dėl to, kad jis netinkamai vykdė jam nustatytas tarnybines funkcijas (pareigas): nepastebėjo ir nepranešė apie nuteistojo daromą pažeidimą. Taigi teismas nenustatė, kad būtų pagrindo atsakovo teiginiams dėl tarnybinės atsakomybės taikymo ne dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, o dėl R. S. ir M. B. narystės Profesinėje sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarnybinė atsakomybė R. S. ir M. B. taikoma dėl netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje.

Ginčijamame Profesinės sąjungos atsisakyme nurodyti motyvai vertintini kaip Profesinės sąjungos nesutikimas su Išvadoje pateiktu jos narių atliktų veikų vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad tiriant pareigūnų galimus tarnybinius pažeidimus, pažeidė jų ar Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Atsakovė nepateikė argumentų ir įrodymų, kaip R. S. ir M. B. planuojama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jų naryste ir veikla Profesinėje sąjungoje.

Į bylą pareiškėjo pateikti turimi duomenys apie R. S. ir M. B. narystę ir veiklą taip pat nepatvirtina atsakovės nesutikimo motyvų: 2020 m. rugpjūčio 27 d. pažymoje apie profesinės sąjungos narius Nr. 52/08-1144 (b. l. 63) nurodyta, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. personalo skyriuje nėra duomenų, kad R. S. ir M. B. būtų reikėję siųsti į susirinkimus kaip Profesinės sąjungos atstovus. Taigi teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad jie yra aktyvūs Profesinės sąjungos nariai, užima pareigas Profesinės sąjungos organuose, veikia Profesinės sąjungos vardu, dalyvauja derybose su pareiškėju ir t.t.

Nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y., kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnams tarnybines nuobaudas apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų Profesinei sąjungai nepriklausančių pareiškėjo pareigūnų atžvilgiu. Neteisėtas Profesinės sąjungos sprendimas atsisakyti duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą kliudo Marijampolės PN vadovui užtikrinti nepriekaištingą Marijampolės PN veiklą, užtikrinti, kad pareigūnai laikytųsi jų pareigas tarnyboje reguliuojančių teisės aktų reikalavimų.

Apibendrinant byloje surinktus įrodymus, kuriuos pateikė tiek pareiškėjas (pažymėtina, kad pareiškėjas nebuvo atleistas nuo įrodinėjimo), tiek atsakovas (buvo sudarytos visos galimybės teikti įrodymus ir pristatyti savo poziciją), konstatuotina, Profesinė sąjunga ginčijamame Sprendime nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. S. ir M. B., todėl Marijampolės PN skundas tenkinamas ir ginčijamas Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos 2020 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 11 dėl nesutikimo skirti tarnybines nuobaudas R. S. ir M. B. naikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86?87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo Marijampolės pataisos namų skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos 2020 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 11 dėl nesutikimo skirti tarnybines nuobaudas R. S. ir M. B..

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.