Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3543-614/2015 pagal ieškovų AS „Latvijas tilti“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ ieškinius atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl neteisėtos viešojo pirkimo konkurso sąlygos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai – UAB „Kauno keliai“ (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-3676-614/2015) ir AS „Latvijas tilti“ (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3543-614/2015), (ieškiniai Vilniaus apygardos teismo 2015-01-21 nutartimi sujungti į vieną civilinę bylą Nr. 2-3543-614/2015) prašė teismą panaikinti arba pakeisti atsakovo Lietuvos automobilinių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vykdomo viešojo pirkimo Nr.157234 „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas 2014-2020 m. TEN-T keliuose. I etapas. Sutartis Nr. 3“ (toliau – pirkimas) sąlygų 15.17 punkto dalį, nustatančią tiekėjui pareigą turėti tris specialistus, turinčius teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas visose perkančiosios organizacijos nurodytose statinių grupėse (susisiekimo komunikacijos: keliai, valstybinės reikšmės keliai; kiti transporto statiniai).

Pirkimo sąlygų 15.17 punkte nustatytas minimalus specialistų skaičius – 4, iš jų 3 specialistams turi būti suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas „statinių grupėje: susisiekimo komunikacijos: keliai: valstybinės reikšmės keliai; kiti transporto statiniai“.

Ieškovai teigia, kad toks pirkimo sąlygų reikalavimas yra neproporcingas, perteklinis, neadekvatus ir pernelyg specifinis, prieštaraujantis teismų praktikoje suformuotoms minimalių kvalifikacinių kriterijų nustatymo taisyklėms, draudžiančioms nustatyti perteklinius, neproporcingus reikalavimus, Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsniui, įtvirtinančiam „minimalių“ tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąvoką.

Ieškovai įsitikinę, kad, atsižvelgiant į pirkimo objektą, nėra objektyvaus pagrindo nustatyti privalomą reikalavimą kiekvienam specialistui turėti teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas tiek valstybinės reikšmės keliuose, tiek kituose transporto statiniuose; iš viso tokių specialistų būtų trys. Nėra pagrindo reikalauti iš specialistų turėti kvalifikaciją dvejose pogrupiuose iš karto, kai toki patį rezultatą galima pasiekti su dviem specialistais, turinčiais kvalifikaciją dviejuose atskiruose susisiekimo komunikacijų pogrupiuose. Nėra pagrindo teigti, kad tiekėjas su grupe specialistų, kurie turėtų teisę eiti vadovo pareigas tik viename statinių pogrupyje, o kiti – kitame, galėtų neįvykdyti pirkimo sutarties ar įvykdytų ją netinkamai. Perkamo objekto svarba, sutarties specifinė paskirtis, viešo intereso apsauga nepateisina konkurso sąlygų 15.17 punkto nuostatos.

Perkamų statybos darbų objektas susideda iš kelių statinių – valstybinės reikšmės kelio ir viaduko. Šie statiniai skirstomi į atskirus pogrupius – keliai ir kiti transporto statiniai, kurie registruojami kaip atskiri ir skirtingi nekilnojamo turto objektai. Nėra draudžiama, kad atskiriems objektams vadovautų atskiri vadovai. Valstybinės reikšmės kelias ir viadukas nėra vienas statybos objektas. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai sankryžą supranta, kaip vieną statinį. Kituose atsakovo organizuojamuose pirkimuose, kur darbai susiję ir su valstybinės reikšmės keliu ir su kitais transporto statiniais, iš tiekėjų reikalaujama ne vieno specialisto abiem statiniams, o kelių specialistų.

Atsakovo siekis turėti papildomą (trečią) specialistą (kitų dviejų specialistų ligos atveju) yra nepagrįstas ir vertintinas kaip perteklinis, neadekvatus pirkimo objektui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas savo išvadą grindė faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisės normomis (VPĮ), reglamentuojančiomis viešąjį pirkimą, specialiu teisės aktu – STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ bei teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008), pažymėjęs, kad siekiant subalansuoti tiekėjų ir viešuosius interesus, VPĮ yra nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos perkančioji organizacija privalo patikrinti tiekėjų kvalifikaciją. VPĮ 32 straipsnis įpareigoja perkančiąją organizaciją išsiaiškinti ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisę verstis atitinkama veikla, finansinį, ekonominį ir techninį pajėgumus) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją įrodančios dokumentus. Perkančioji organizacija, nustatydama minimalius kvalifikacijos reikalavimus, turi atsižvelgti į statinio, kuriame bus vykdomi statybos darbai, kategoriją ir grupę, tačiau ne į pogrupį, kaip teigia ieškovai. Teismas , aiškindamas Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatas, sprendė, kad keliai (apima ir valstybinės reikšmės kelius (9.1. p.) ir kiti transporto statiniai (9.6. p.) priskirti tai pačiai grupei – susisiekimo komunikacijoms, todėl atsakovas tinkamai apibrėžė statinių kategoriją (ypatingi statiniai) ir jų grupę (susisiekimo komunikacijos). Be to, atsižvelgiant į pirkimo objektą, tiksliai nurodyta susisiekimo komunikacijų rūšis, o ne bendra šių statinių sritis.

Pirkimo sąlygų 15.17 punkte nustatytą reikalavimą dėl atestacijos dvejuose susisiekimo komunikacijų pogrupiuose iš karto teismas pripažino teisėtu ir proporcingu, nediskriminuojančiu tiekėjų. Teismas pažymėjo, kad tokių objektų kaip automobilių keliai planavimo ypatybes pirmiausia apsprendžia planuojamo objekto speciali paskirtis ir objektui keliami specialūs reikalavimai. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į pirkimo specifiką, objekto svarbą, lėšų panaudojimo terminus, perkančioji organizacija turi teisę nustatyti konkrečius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams. Aukštus arba specifinius kvalifikacijos reikalavimus gali pagrįsti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, bei specifinė paskirtis. Nagrinėjamu atveju perkami darbai yra susiję su valstybinės reikšmės magistralinio kelio rekonstrukcijos specialiuoju planavimu, atsižvelgiant į pirkimo objekto visuomeninę socialinę reikšmę. Pirkimo objekto reikšmė pateisina ginčijamos konkurso sąlygos reikalavimą tiekėjui turėti tris specialistus, kuriems suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje: susisiekimo komunikacijos: keliai: valstybinės reikšmės keliai; kiti transporto statiniai bei turėti patirties atliekant panašius darbus.

Teismas taip pat pažymėjo, kad valstybinės reikšmės magistraliniam keliui įrengti keliami aukštesni standartai nei vietinės reikšmės keliams, ir taikomi ypatingai aukšti reikalavimai medžiagoms bei technologijoms, o darbams atlikti reikalinga patirtis, aukštos kvalifikacijos personalas. Be to, darbai turi būti ypač atsakingai organizuojami. Jie bus vykdomi svarbiausiame Lietuvos magistraliniame kelyje, nenutraukiant, o tik minimaliai suvaržant eismą, todėl, teismo įsitikinimu, būtina tinkamai užtikrinti viešojo intereso apsaugą, kad nekiltų neigiamų padarinių gyventojų, įmonių ir valstybės interesams.

Teismas priėjo išvadą, kad ginčijama pirkimo sąlyga tiekėjų nediskriminuoja, nes tiekėjai turi galimybę remtis kitų subjektų pajėgumais. Teisė pasitelkti subrangovus, užsienio valstybės specialistus, turinčius reikalaujamą patirtį, kvalifikaciją ir įgijusius teisę eiti šias pareigas nustatyta pirkimo sąlygų 20 ir 21 punktuose. Teismas, vertindamas ginčo sąlygos teisėtumą, pažymėjo, kad atsakovo pateikti duomenys įrodo, jog ginčo sąlyga nustatytus kvalifikacinius reikalavimus Lietuvoje atitinka per400 specialistų. Ieškovų argumentus, kad atsakovas kituose savo organizuojamuose pirkimuose, kurių metu perkami darbai susiję ir su valstybinės reikšmės keliais ir su kitais statiniais, iš tiekėjų reikalauja ne vieno specialisto abiem statiniams, o kelių specialistų, vertino kaip ginčui nereikšmingus, nes kituose pirkimuose buvo perkami nelygiaverčiai pagal objektą darbai (rajoninio kelio darbai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas – UAB „Kauno keliai“, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują – UAB „Kauno keliai“ ieškinį tenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

1. Tesimas rėmėsi vieninteliu argumentu, kad pirkimo objektas labai svarbus. Jis (teismas) pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nes atsakovas neįrodė, kad ginčijamas reikalavimas dėl tiekėjo kvalifikacijos yra teisėtas. Ne ieškovas, ginčydamas kvalifikacinius reikalavimus, o atsakovas (perkančioji organizacija) privalėjo įrodyti, kad kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams teisėti (VPĮ 32 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 ir 2015-03-04 nutartis).

2. Tesimas neatsižvelgė į tai, kad kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams turi būti minimalūs ir neriboti tiekėjų konkurencijos (VPĮ 32 str.), neanalizavo santykio tarp pirkimo objekto ir ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo tiekėjams. Dėl ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo konkurse negali dalyvauti tiekėjai, kurie turi specialistus atskiriems statinių pogrupiams, nors tokie tiekėjai turi visą reikiamą kvalifikaciją viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti. VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalis ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga) nustato, kad kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams turi būti minimalūs.

4. Neteisėtas tiekėjų konkurencijos ribojimas konkurso sąlygomis yra ir tada, (byloje nagrinėjamas atvejis), kai pirkime negali dalyvauti tie tiekėjai, kurie yra pajėgus įvykdyti sutartį, nes tiekėjams keliant neproporcingai aukštus reikalavimus, sudaromos dirbtinės kliūtys varžytis.

5. Ginčijamu sprendimu neatskleista bylos esmė. Teismo motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

6. Visuomenei svarbių viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos savaime neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų pirkimų, tiekėjų sąžiningas varžymasis tokiuose pirkimuose neturi būti vertinamas mažiau palankiai. Galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

7. Pirkimo objektas yra tik susijęs su valstybinės reikšmės keliu. Jį (pirkimo objektą) sudaro kelios atskiros statinių grupės/pogrupiai: keliai, kiti statiniai ir inžineriniai tinklai. Kiekvienai statinių grupei perkančioji organizacija nustatė skirtingus reikalavimus. Toks skaidymas ir skirtingų reikalavimų nustatymas pagrįstas įvertinus tai, kad kelias, kiti transporto statiniai ir inžineriniai tinklai (Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 9.1, 9.6 ir 6 p.) yra kvalifikuojami kaip skirtingi statiniai. Kiekvieno statinio pogrupio darbus gali atlikti skirtingos kvalifikacijos specialistai, ir todėl darbus skirtinguose objektuose galėjo atlikti skirtingiems objektams atestuoti specialistai, o perkančioji organizacija nepagrįstai reikalauja, kad tas pats specialistas turėtų patirties tiek darbuose su keliais (valstybinės reikšmės keliais), tiek su kitais transporto statiniais.

8. Perkančiosios organizacijos nurodytos priežastys (būtinybė darbus organizuoti atsakingai ir siekis išvengti situacijos, kai specialistas, kvalifikuotas kituose transporto statiniuose, dirbs (neturėdamas tam kvalifikacijos atestato) susisiekimo komunikacijų pogrupyje (keliai ir valstybinės reikšmės keliai) nepateisina perkančiosios organizacijos nustatyto ginčijamo aukšto kvalifikacinio reikalavimo teikėjams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).

9. Galimybė siūlyti du specialistus (skirtingoms statinių grupėms) perkančiajai organizacijai būtų netgi naudingesnė, nes tada ir reikalaujamą 36 mėnesių patirtį specialistai turėtų turėti skirtingose statinių grupėse, taigi būtų labiau patyrę (didesnė bendra specialistų patirtis).

10. Viadukas visada yra susijęs su keliu, tačiau pagal STR 1.01.09:2003 kiti transporto statiniai nėra skirstomi į valstybinės reikšmės ar vietinius kelius. Atitinkamai asmuo, atestuotas statinių grupėje „kiti statiniai“, turi teisę vadovauti viaduko statyboms, nepriklausomai kokiame kelyje.

11. Teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis ieškovo pateiktais kitų pirkimų sąlygų pavyzdžiais, nes jie iš pirkimų, besiskiriančių pagal objektą. Tarp pavyzdžių buvo ir susijusių su valstybinės reikšmės rajoniniais ar magistraliniais keliais. Su apeliaciniu skundu pateiktas dar vienas pirkimo dėl darbų magistralinės reikšmės keliuose (Transeuropinio tinklo kelio E67 VIA BALTICA pirkimo) sąlygų pavyzdys, kur nebuvo ginčijamam analogiško reikalavimo tiekėjų kvalifikacijai. Pavyzdžiai patvirtina, kad anksčiau atsakovo praktika buvo reikalauti dviejų specialistų, kurių vienas atestuotas darbui keliuose, o kitas kituose darbui transporto statiniuose. Naujus įrodymus pateikti būtinybė iškilo tik susipažinus su pirmosios instancijos teismo motyvais.

12. Skirtingai nei darbams vadovaujančiam specialistui, tiekėjui perkančioji organizacija reikalavimus (pirkimo sąlygų 15.9 p.) formuluoja kitaip, t.y. juos gali atitikti du asmenys (pirkimo sąlygų 20 punktas leidžia pasitelkti subrangovą). Galimybė pasitelkti subrangovus, kaip ir tai, kad egzistuoja daug reikalavimus atitinkančių tiekėjų, nepaneigia ginčijamu reikalavimu dirbtinai apribotos teikėjų konkurencijos, nesudarant galimybės dalyvauti pirkime tiekėjams, pavyzdžiui, jam (ieškovui), pajėgiantiems įvykdyti sutartį ir atsakovui sėkmingai vykdantiems kitus užsakymus. Galimybe pasitelkti subtiekėjus turėtų būti naudojamasi tada, kai iš tiesų nepakanka savų pajėgumų. Apeliantui neaišku ar visi 400 ginčijamą pirkimo sąlygą atitinkančių subjektų atitinka ir kitus pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, pvz., patirties reikalavimą. Perkančiosios organizacijos negali organizuoti pirkimo taip, kad konkurse būtų sudėtinga dalyvauti tiekėjams individualiai ir jie, nepasitelkę subtiekėjų, neturėtų galimybės dalyvauti konkurse ar toks individualus dalyvavimas nepagrįstai dirbtinai būtų apsunkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3.K-3-43/2012; 2013-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013).

Atsakovas – Lietuvos Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir atsisakyti priimti su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus.

1. Apeliantas ginčija tik dalį pirkimo sąlygų 15.17 punkto, t. y. reikalavimą, kad specialistas būtų atestuotas tiek valstybinės reikšmės kelių, tiek kitų transporto statinių srityse, ir neginčija kitų pirkimų sąlygų 15.17 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. reikalavimų dėl specialistų kiekio ir patirties.

2. Perkančiosios organizacijos turi diskrecijos teisę pirkimo dokumentuose nustatyti tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2011) ir teisę nustatyti aukštus kvalifikacijos reikalavimus, jeigu tai yra susiję su perkamo objekto svarba ar sutartimi, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi. Aukštą kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2011). Ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas kaip tik ir buvo nustatytas atsižvelgus į ypatingą perkamo objekto svarbą bei būtinybę užtikrinti sklandų bei kokybišką darbų vykdymą svarbiausioje šalies magistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams turi priklausyti nuo objekto specifikos, priešingu atveju galėtų būti unifikuojami visiems pirkimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-506/2009).

Byloje nagrinėjamu atveju pirkimo objektas yra specifinis – dvi valstybinės reikšmės kelio sankryžos ir su tuo susiję statiniai. Pirkimo objekto sudėtingumas ir kompleksiškumas pateisina ginčijamą kvalifikacinį reikalavimą tiekėjams. Kiekvienas iš pirkimo objektą sudarančiu statybos objektų yra sudėtingas kompleksinis statinys, sudarytas iš daugelio tarpusavyje susijusių ir vieni be kitų nefunkcionuosiančiu elementų. Tinkamai parinktas kvalifikuotas personalas – viena iš pagrindinių viešojo pirkimo sutarties tinkamo įvykdymo garantijų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1196/2014).

3. Apeliacinis skundas yra grindžiamas deklaratyviomis prielaidomis, kad keli, skirtingose srityse kvalifikuoti, specialistai perkančiajai organizacijai būtų geriau. Atsakovas pažymi, kad specialistas, atestuotas keliose srityse (tiek valstybinės reikšmės kelių, tiek kitų transporto statinių srityse) yra neabejotinai aukštesnės kvalifikacijos už specialistus, kurie atestuoti atskirose srityse. Tik visose reikiamose srityse atestuotas specialistas gali vykdyti kompleksinius darbus.

4. Apeliantas, neturėdamas reikalaujamos kvalifikacijos personalo, nėra tinkamas ir pajėgus vykdyti perkamus darbus.

5. Pagrįstai aukštos kvalifikacijos, įskaitant patirtį, reikalavimai nėra diskriminacija ar dirbtinis konkurencijos ribojimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-301/2008).

6. Apeliantas nesiekė surasti reikiamos kvalifikacijos specialistą. 2012 metais išduotų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registro duomenimis – per 400 specialistų atitinka byloje ginčijamą kvalifikacinį reikalavimą, o pasiūlymus pateikė keturi tiekėjai. Apeliantas, neturėdamas reikiamos kvalifikacijos specialisto, galėjo jį įdarbinti ar sudaryti susitarimą dėl įsidarbinimo, jeigu laimėtų pirkimą, taip pat galėjo pasitelkti subrangovus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nenustatę materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Byloje ginčijama pirkimo sąlygų 15.17 punkto dalis, nustatanti reikalavimą tiekėjas turėti tris specialistus, kuriems suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje: susisiekimo komunikacijos: keliai: valstybinės reikšmės keliai; kiti transporto statiniai. Perkančioji organizacija 2014 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. (6.105)2-6652 tiekėjams paaiškino, kad paminėto punkto pagrindu kiekvienas specialistas turi turėti teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas visose nurodytose statinių grupėse: susisiekimo komunikacijos: keliai: valstybinės reikšmės keliai; kiti transporto statiniai. Tai buvo pakartota ir 2015 m. sausio 7 d. rašte Nr. (6.105)2-67.

Apeliantas, taip pat ir ieškovas AS „Latvijas tilti“, nesutikimą su paminėta pirkimo sąlygos 15.17 punkto nuostata išreiškė atsakovui pretenzija, kuri buvo atmesta. Taigi ginčo sprendimo ne teisme tvarka buvo pasinaudota (VPĮ 94, 94¹ str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta kad Viešųjų pirkimų tarnybos kontrolės skyrius vertino atsakovo parengtas ginčo pirkimo sąlygas ir VPĮ pažeidimų nenustatė (2014 m. gruodžio 23 d. vertinimo išvada Nr. 4S-4323).

Apelianto UAB „Kauno keliai“ įsitikinimu, pirkimo sąlygų 15.17 punktas toje dalyje, kur reikalaujama, kad kiekvienas iš trijų tiekėjo specialistų būtų atestuotas eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, apimančias visą nurodytą statinių grupę – valstybinius kelius ir kitus transporto statinius, yra perteklinis, nepagrįstai ribojantis tiekėjų, turinčių specialistus, atestuotus veikti paminėtoje statinių grupėje, tačiau kiekvienoje srityje atskirai, tiesę dalyvauti pirkime.

VPĮ įpareigoja perkančiąją organizaciją parengti pirkimo dokumentus šio įstatymo pagrindu, nepažeidžiant pagrindinių viešojo pirkimo principų: lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, kad būtų pasiektas viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str., 24 str. 1 d., 2 d. 2 p., 9 d.). Perkančioji organizacija vykdydama pirkimą privalo, siekdama paminėto tikslo, išsiaiškinti ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kokybinės atrankos kriterijus – minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo ir kt.) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pirkimo sąlygų pagrindu pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (VPĮ 32 str. 1 d.). Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs (VPĮ 32 str. 2 d.). Minimalūs reikalavimai tai ne kokie nors išskirtiniai reikalavimai. Tai, perkančiosios organizacijos nuomone, būtini reikalavimai, kuriuos ji nustato įvertinusi visas būsimos pirkimo sutarties sėkmingo vykdymo aplinkybes, siekiant užtikrinti tokį sutarties įvykdymą. Apeliantas nepagrįstai susiaurina minimalių kvalifikacinių reikalavimų sąvoką.

Be abejo, kad kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Teisėjų kolegija, įvertinusi konkurso sąlygų ginčo punkto turinį visą apimtimi, daro išvadą, kad sąlygos reikalavimas tiekėjui turėti keturis specialistus, iš kurių trys turi turėti teisę eiti ypatingo statinio vadovo pareigas statinių grupėje „susisekimo komunikacijos: keliai: valstybinės reikšmės keliai; kiti transporto statiniai“ yra tikslus, aiškus, suprantamas. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar šis reikalavimas yra proporcingas pirkimo objektui, nėra pernelyg griežtas, ar juo dirbtinai neribojama tiekėjų konkurencija.

Kasacinis teismas ne kartą išsamiai pasisakė bei suformavo praktiką dėl perkančiosios organizacijos teisės nustatyti tiekėjams kvalifikacinius reikalavimus. VPĮ apibrėžia tiekėjo kvalifikaciją kaip jo pajėgumą ir pasiruošimą tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kuri (kvalifikacija) apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla, kas aktualu nagrinėjamu atveju, ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2012-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Nors perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau, paminėta, kad toks sprendimas neturi pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindinių principų. Sutiktina su apeliantu, kad nustatyti pernelyg aukšti ir diskriminaciniai kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams gali būti pripažįstami pažeidžiantys konkurenciją, dėl to neatitinkantys viešųjų pirkimų principų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pirkimo sąlygų 15.17 punkto ginčijamą nuostatą ir padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas yra proporcingas pirkimo objektui, pateisinamas jo (objekto) ypatumu ir dirbtinai neriboja tiekėjų konkurencijos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirkimu atsakovas siekia įsigyti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda Moluvėnų sankryžos kelio 21,14 km rekonstravimą į dviejų lygių sankryžą, įrengiant viaduką ir jungiamuosius kelius bei valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda Žiežmarių sankryžos kelio ruože nuo 61,6 iki 62,6 km rekonstravimą į dviejų lygių sankryžą, įrengiant tunelinį viaduką, jungiamuosius kelius ir pėsčiųjų viaduką (pirkimo sąlygų 12 p.). Darbai numatomi Trakų ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėse. Akivaizdu, kad pirkimo objektas apima vadovavimą kompleksiniams kelio rekonstravimo statybos darbams, todėl statybos vadovui tenka pareiga vykdyti statinio statybos techninę priežiūrą, kurios tikslas – kontroliuoti ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus (Statybos įstatymo 2 str. 38 d.). Apeliantas teigia, kad perkami darbai gali būti išskaidomi į Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ numatytas statinių grupes (pogrupius): pirma grupė – keliai (apima valstybinės reikšmės kelius), 9.1 p., antra – kiti transporto statiniai (9.6 p.) ir inžineriniai tinklai (6 p.). Kiekvienos šios statinių grupės darbų priežiūrą, apelianto nuomone, gali tinkamai atlikti atitinkamą kvalifikaciją būtent šios atskiros statinių grupės kategorijoje turintis statybos vadovas. Tokie apelianto teiginiai vertintini ne kitaip kaip tik prielaida. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodomo STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ tikslas – apibrėžti (klasifikuoti) atskirų statinių, jų grupių (pogrupių) naudojimą pagal paskirtį, t. y. pagal jų panaudojimo sritį, pagrindines funkcijas. Šis teisės aktas nereglamentuoja rangovų atestavimo darbams, vykdomiems tam tikrose statinių grupėse, tvarkos ir rangovų atestavimas vykdomas ne pagal statinių grupes, suklasifikuotas pagal jų naudojimo paskirtį. Statinių klasifikavimas pagal paskirti taip pat nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad pirkime numatomi darbai su skirtingais (pagal naudojimo paskirties klasifikaciją) statiniais yra atskiri, tiek nesusiję, kad darbams galėtų vadovauti atskiri specialistai. Priešingai, pirkimo sąlygų išdėstymas, kai jose aiškiai išskiriamos dvi perkamų darbų atlikimo vietos (Trakų rajono ir Kaišiadorių rajono savivaldybės) bei du objektai (rekonstruojamos sankryžos), rodo, kad tiekėjas turės atlikti darbus dviejose skirtingose, vienai nuo kitos pakankamai nutolusiose vietovėse, pakankamai greitai, apribotais terminais, nepratęsiant darbų termino (13 p.). Tokio masto, kaip kad perkami darbai, kai iš esmės rekonstruojamos sankryžos, konstruojant kelis lygius, įrengiami viadukai, jungiamieji keliai, siekiant darbus atlikti per numatytą maksimalų 18 mėnesių terminą be numatytos galimybės jį pratęsti, neabejotinai turi būti atliekami sinchroniškai, koordinuotai ir toks efektas geriausiai bus pasiekiamas, kai darbų priežiūrą atliks įvairiapusiškas, turintis visą reikiamą kvalifikaciją bei kompetenciją statybos darbų vadovas. Apelianto siūlomas modelis, kad darbų priežiūrą atliktų keli, skirtingose darbų srityse (vienas valstybinės reikšmės kelių grupėje, kitas – kitų transporto statinių grupėje) kompetenciją turintys darbų priežiūros specialistai, labiau tiktų tais atvejais, kai perkami aiškiai į etapus ir pagal objektus išskirstyti darbai, kai darbai atliekami be būtinybės trikdyti eismą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino atsakovo argumentą, kad perkami darbai trukdys eismą svarbiausioje šalies magistralėje, dėl ko ypatingą reikšmę turi darbų terminas – juos svarbu atlikti per kuo trumpesnį laiką. Šią aplinkybę pagrindžia konkurso sąlygą, apribojanti perkamų darbų atlikimo terminą, be galimybės jį pratęsti.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl perkamų darbų ypatumų, visuomeninės reikšmės, jų (darbų) atlikimo termino, perkančioji organizacija pagrįstai nustatė pakankamai aukštą kvalifikacinį reikalavimą darbų priežiūrą vykdantiems specialistams (reikalavimas turėti teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas visose reikalingose ir perkančiosios organizacijos nurodytose statinių grupėse), numačius trečią specialistą skubiai panaudoti netikėtoms situacijoms pašalinti. Perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse suvaržymas ginčijama pirkimo sąlyga, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus ir nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją. Tinkamai parinktas kvalifikuotas personalas (nagrinėjamu atveju statybos priežiūros specialistai) yra viena iš pagrindinių viešojo pirkimo sutarties tinkamo įvykdymo.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad ginčo sąlyga yra kliūtis dalyvauti ginčo pirkimo konkurse, nes pirkimo sąlygų 20 ir 21 punktai numatė galimybę tiekėjui pasitelkti subrangovų pajėgumus, jeigu jis (tiekėjas) realiai disponuos subrangovų ištekliais; remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio yra jų ryšiai, jeigu realiai disponuos tais ištekliais sutarties vykdymo metu. Taigi apeliantas turi teisę pasinaudoti kitų subjektų ištekliais ir pajėgumais, jei nepakanka savų pajėgumų, išteklių. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų ėmęsis iniciatyvos pasitelkti konkurso sąlygų 15.17 punkte apibrėžtą kvalifikaciją turinčius specialistus, sudaryti preliminarią sutartį dėl kito ūkio subjekto pajėgumų panaudojimo vykdant sutartį. Taigi atsakovo nustatyta apelianto ginčijama konkurso sąlygą, įvertinus ją visų konkurso sąlygų kontekste, dirbtinai neriboja tiekėjų konkurencijos ir neužkerta jiems galimybės dalyvauti atsakovo vykdomame konkurse pavieniui ar ūkio subjektų grupėje, pasitelkiant kitus ūkio subjektus (VPĮ 32 str. 3 d.).

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė į bylą papildomus įrodymus: ištrauką iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas-Marijampolė plėtra. Sutartis Nr. 1“ sąlygų bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdyto Panemunės-Sovetsko aplinkkelio su tilto per Nemuną statybos pirkimo dokumentų kopiją.

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

Sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teisme, priėmimo ir vertinimo. reikšminga tai ar naujai pateikti rašytiniai įrodymai (dokumentai) yra reikšmingi nagrinėjamam ginčui ir su juo susiję (CPK 177, 180 str.). Nustatyta, kad apelianto pateikti dokumentai nesusiję su nagrinėjamu pirkimu nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Tai visiškai kito, savarankiško pirkimo, nors pirkimo objektu iš dalies panašiu, bet netapačiu, dokumentai, neturintis įrodomosios reikšmės nagrinėjamam ginčui, todėl priimti apelianto pateiktų dokumentų nėra pagrindo. Dėl tos priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto pirmosios instancijos teisme pateikti panašaus pobūdžio kito pirkimo dokumentai, taip pat neturi įrodomosios reikšmės, ir teismas pagrįstai atsisakė juos vertinti. Pirkimo sąlygos rengiamos kiekvienam konkrečiam pirkimui individualiai, įvertinant pirkimo objektą, ir jam pritaikytos. Vertinti kitų pirkimų sąlygas, neginčijamas ir neskundžiamas nagrinėjamoje byloje, teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Tai nėra nagrinėjamo ginčo dalykas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą netenkinus, ieškovui (apeliantui) nepriteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 sr.). Kiti proceso dalyviai nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas,. patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.), ir dėl jų atlyginimo nesprendžiama.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.