Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Vaidachavičienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A. (toliau – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo:

P. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis laisvės atėmimo bei baudos bausmėmis, jas iš dalies sudedant, ir P. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į P. A. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. rugpjūčio 13 d. (1 para), 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Nukentėjusiojo D. M. civilinio ieškinio nagrinėjimas nutrauktas.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas G. M., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Bylos esmė

1. P. A. ir G. M. nuteisti už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. apie 21.35 val. Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio, žodinio konflikto metu mušė nukentėjusįjį D. M., o būtent: G. M. abiejų rankų delnais trenkė D. M. per ausis, ko pasekoje D. M. sukėlė fizinį skausmą, po to P. A. kumščių vieną kartą trenkė D. M. į dešinę veido pusę, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, taip nežymiai sutrikdė D. M. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Nuteistasis P. A. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ar šios veikos kvalifikavimo, tačiau prašo paskirti švelnesnę bausmę, nes pirmosios instancijos teismas nevertino, jog ir jis patyrė sužalojimus, neatsižvelgė į tai, kad turi finansinių įsipareigojimų, o jo draugė laukiasi vaiko.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliaciniu skundu bei skundžiamu nuosprendžiu, sprendžia, kad minėtose apeliacinio skundo ribose keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7. Skundžiamu nuosprendžiu P. A. pripažintas kaltu padaręs vieną nusikalstamą veiką, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam P. A. laisvės atėmimo bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką ir nustatydamas jos dydį, bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, BK 54 ir BK 61 straipsniuose.

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę P. A., pagrįstai atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – padarytos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikalstama veika tyčinė), į nuteistojo asmenybę (praeityje daug kartų teistas, įskaitant ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nuosprendžio priėmimo metu buvo bedarbis, nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, anksčiau skirtos baudos nėra sumokėjęs), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (geranoriškai atlygino nukentėjusiajam žalą) ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

10. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo P. A. atžvilgiu buvo priimti 8 nuosprendžiai, kuriais jis buvo nuteistas už įvairius tyčinius, tame tarpe ir už smurtinius, nusikaltimus, jam buvo skirtos ir realios laisvės atėmimo bausmės, nagrinėjamą nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos taip pat ir už smurtinį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl akivaizdu, kad bausmės tikslus, ypač atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai) pasiekti galima tik realia laisvės atėmimo bausme.

11. Esant šioms aplinkybėms P. A. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo.

12. Bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, apylinkės teismas įstatymo taip pat nepažeidė. Aptariama nusikalstama veika buvo padaryta laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl šiais nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos taikant apeliantui palankiausią galimą BK 64 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmių bendrinimo būdą – prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo pridėta tik dalis skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl ir galutinės subendrintos bausmės vertinti kaip aiškiai per griežtos nėra jokio pagrindo, o apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad įvykio metu ir jis patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus, kad šiuo metu dirba, turi draugę, kuri laukiasi nuo jo vaiko, turi nusipirkę namą, kuriame atlieka remonto darbus bei nori sumokėti jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtą 2000 Eur baudą, nėra BK 54 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo pagrindai, kurie turėtų įtakos bausmės skyrimui.

13. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendis yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, ir jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

14. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam P. A., buvo patirtos 130 eurų dydžio išlaidos.

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliaciniame procese nuteistojo P. A. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo, kuriam gynėjas buvo paskirtas valstybės iniciatyva, prieštarautų teisingumo principui. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo P. A. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš P. A. jam teiktos apeliacinės instancijos teisme teisinės pagalbos išlaidas atmesti.