Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Danguolė Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-290-370/2013

2013 m. vasario 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2844-613/2012 pagal pareiškėjų J. T. (buvusi S.) ir V. S. individualios įmonės pareiškimus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. S., Klaipėdos miesto savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bei pareiškėjų J. T. ir V. S. individualios įmonės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Suinteresuotas asmuo K. S. palaikė pareiškėjos J. T. reikalavimą. Suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas neprieštarauja, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties būdu įgytų nuosavybės teisę į pastatą, esantį X g., Klaipėda, unikalus Nr. xxxx, ir dėl pareiškėjų reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra.

Teismas atmetė pareiškėjos J. T. argumentą, kad pareiškėja V. S. IĮ ginčo pastato patalpomis naudojosi 1998-01-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NS-1 pagrindu, todėl negali būti laikoma sąžininga įgijėja, tuo pagrindu, kad teismo posėdžio metu J. T. pripažino, kad V. S. IĮ nuomos mokesčio už patalpas nemokėjo, be to, V. S. paaiškino, jog jis minėtą nuomos sutartį galėjo pasirašyti jos neperskaitęs. Taip pat teismas pažymėjo, kad nuomos sutarties Nr. NS-1 terminas baigėsi 2005-01-01, pagal šios sutarties 8.1 punktą, sutarties terminas gali būti pratęstas šalims dėl to raštu susitarus, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie šios nuomos sutarties pratęsimą, nors pareiškėja V. S. IĮ ir toliau naudojosi minėtomis patalpomis. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų 1998-01-01 sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis faktiškai nebuvo vykdoma, ir šios sutarties sudarymas neįrodo, kad pareiškėja J. T. anksčiau užvaldė ginčo pastatą.

Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad ginčo pastatą 1995-1996 m. valdė pareiškėja J. T. kartu su V. S., o nuo 1997 m. šį pastatą kartu su J. T. valdo pareiškėja V. S. IĮ. Teismas konstatavo, kad byloje nėra galimybės nustatyti, kokias konkrečias ginčo pastato dalis valdo kiekviena pareiškėja, kadangi abi pareiškėjos teigia, kad valdo visą ginčo pastatą, o jų pateikti įrodymai patvirtina tik tai, kad abi pareiškėjos valdo pastatą, esantį X g., Klaipėdoje. Susidarius tokiai situacijai, kai nei viena iš pareiškėjų negali įrodyti, kuri iš jų įgijo ginčo pastatą, ir kokią konkrečią jo dalį valdo, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatavo, kad abi pareiškėjos ginčo pastatą teisėtai įgijo ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo lygiomis dalimis daugiau kaip dešimt metų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos J. T. apeliacinis skundas tenkintinas, pareiškėjos V. S. individualios įmonės apeliacinis skundas atmestinas.

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo instituto, yra nurodęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, pažymint, kad jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2004-09-20 Nr. 3K-3-458/2004, 2007-10-27 Nr. 3K-7-362/2007, kt.). Šis procesinis institutas yra išimtinis (ekstraordinarinis), nes teismo priimtų sprendimų (nutarčių, nutarimų) stabilumas ir galutinumas reikalauja, kad teismo išspręsti ginčai be pagrindo nebūtų atnaujinti ir palikti prieš procesą buvusioje ginčo padėtyje. Šiam principui prieštarautų, jeigu teismo pagrįstai ir teisėtai konstatuoti faktiniai ir teisiniai santykiai taptų neapibrėžti. Išimtinės procesinės procedūros, kurios tikslas – pašalinti klaidas, naudojimas nestabilumui (grąžinimui į ginčo padėtį, ginčo šalių santykių neapibrėžtumą) sukurti turi būti pripažįstamas kaip piktnaudžiavimas teise. Šis teisinis institutas taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti. Juo nesiekiama išnagrinėti bylą visa apimtimi iš naujo, todėl civilinės bylos dalyviai nesinaudoja visomis teisėmis ta pačia apimtimi ir tvarka, kaip įprastinio civilinės bylos proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008, publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 30, 2009 m. Dėl atsisakymo nuo ieškinio byloje, kurioje atnaujintas procesas).

Tokios nuostatos įteisintos CPK 370 str. 4 dalyje, kurioje reglamentuojamos civilinės bylos nagrinėjimo ribos po proceso civilinėje byloje atnaujinimo – nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas neturi peržengti ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Taigi atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai, pagal kuriuos procesas byloje buvo atnaujintas. Pagal juos patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėja V. S. individuali įmonė procesą atnaujinti prašė vieninteliu pagrindu, t. y. numatytu CPK 366 str. 1 d. 7 punkte – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (t. 1, b. l. 3–8), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje procesu atnaujinimo pagrindu nepagrįstai nurodytas ir dar vienas pagrindas – nustatytas CPK 366 str. 1 d. 9 punkte. Taigi atnaujinus procesą byla turėjo būti nagrinėjama neperžengiant CPK 366 str. 1 d. 7 punkte, kuris skirtas į bylos procesą nepagrįstai neįtrauktų asmenų teisėms apginti. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei šis asmuo neįrodo savo teisių pažeidimo ir, atitinkamai jo prašymo sprendimo atžvilgiu pagrįstumo (CPK 369 str. 1 d. 5 p.), teismas neturi peržiūrėti ginčijamo sprendimo iš naujo dėl kitų asmenų. Šioje byloje nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad pareiškėjai V. S. individualiai įmonei neįrodžius nuosavybės atsiradimo į ginčo pastatą įgyjamąja senatimi faktą patvirtinančių aplinkybių, teismas negalėjo „pervertinti“ iš naujo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-12 sprendimo pagrįstumo J. T. atžvilgiu. Taigi atnaujinus procesą byloje didesnė įrodinėjimo pareiga turėjo tekti būtent V. S. individualiai įmonei.

Pareiškėja J. T. dėl nuosavybės teisės į pastatą pripažinimo įgyjamąja senatimi, įrodinėdama daugiau kaip 10 metų (t. y. nuo 1995 m.) sąžiningą, atvirą ir nepertraukiamą valdymą, į teismą kreipėsi 2009-04-16 (pridėta civilinė byla Nr. 2-6898-730/2009). Taigi pareiškėja V. S. IĮ atnaujinus byloje procesą privalėjo įrodyti, kad būtent ji, o ne J. T., valdė ginčo pastatą bent nuo 1999-04-16. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės J. T. apeliacinio skundo motyvu dėl pareiškėjų 1998-01-01 sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NS-1 (t. 1, b. l. 73, 74) vertinimo. Sutartimi V. S. individuali įmonė, atstovaujama savininko V. S., išsinuomojo iš J. T. (sutartyje – S.) patalpas septyneriems metams. Byloje nekilo ginčo, kad ši nuomos sutartis buvo sudaryta būtent dėl ginčo patalpų. Tokiomis aplinkybėmis minėta nuomos sutartis aiškiai patvirtina, kad pareiškėja V. S. individuali įmonė ją atstovaujančio savininko V. S. asmenyje aiškiai suvokė, jog ginčo patalpos įmonei nepriklauso ir įmonė nėra tų patalpų valdytoja. V. S. paaiškinimai, kad jis galėjo sutartį pasirašyti neperskaitęs yra nepakankami, V. S. neįrodinėjo pasirašydamas sutartį turėjęs kokių nors valios trūkumų (pavyzdžiui, numatytų CK 1.84–1.91 straipsniuose). Pirmosios instancijos teismo ir V. S. IĮ argumentai, kad pagal sutartį faktiškai nebuvo mokami nuompinigiai, kad sutartis nebuvo pratęsta, o V. S. IĮ toliau naudojosi patalpomis, yra teisiškai nereikšmingos, nes šios bylos įrodinėjimo dalykas yra ne nuomos sutarties tinkamas vykdymas, o daikto valdymas kaip savo. Daikto valdymas nuomos pagrindu nesudaro jo įgyti įgyjamosios senaties būdu. Pažymėtina, kad ir pats nuomos sutarties galiojimo faktas yra teisiškai nereikšmingas – reikšminga yra tik V. S. kaip jo įmonės savininko suvokimo, kad teisėtu ginčo patalpų valdytoju yra ne įmonė, o J. T., išraiška, įtvirtinta šioje sutartyje. Todėl būtent pareiškėja V. S. IĮ atnaujinus byloje procesą privalėjo įrodyti, kad bent nuo 1999-04-16 nuomos santykiai nutrūko ir V. S. IĮ valdė pastatą neturėdama pagrindo manyti, kad be jos daugiau niekas, taip pat ir J. T., jokių daiktinių teisių į pastatą nebeturi. Teisėjų kolegijos nuomone, tokių aplinkybių V. S. IĮ neįrodė, o įvairios įmonės vardu sudarytos sutartys ir atsiskaitymas pagal jas patvirtina tik valdymo faktą, bet ne valdymo pagrindą. Byloje taip pat teisiškai nereikšmingos ir faktinės aplinkybės ir, atitinkamai, jas patvirtinantys įrodymai, apie tai, kas sumokėjo už ginčo pastatą, nes įgyjamosios senaties institutas taikytinas tik nuosavybės įgijimui į svetimus daiktus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas labiau grįstas ne bylai reikšmingais įrodymais, o jų trūkumu bei prielaidomis.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S. IĮ neįrodė faktinių aplinkybių, kad ji sąžiningai įgijo X g., Klaipėdoje, esantį ginčo pastatą, sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai 10 metų valdė kaip savo (CK 4.86–4.71 str., CPK 185 str.), todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs tokį juridinę reikmę turintį faktą, netinkamai aiškino ir taikė įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančias materialines teisės normas (CK 330 str.), taip pat įrodinėjimo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d.), ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas, o pareiškėjos V. S. individualios įmonės pareiškimas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-08-12 sprendimo panaikinimo ir jam palankaus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 371 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi byloje suinteresuotų asmenų V. S. IĮ ir J. T. interesai buvo priešingi, iš V. S. individualios įmonės J. T. priteistina pastarosios byloje patirtų 2 182 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 76, t. 2, b. l. 85, 109, t. 3, b. l. 145, 153, CPK 93, 98 str., 443 str. 6 d.).

Atmetus V. S. IĮ pareiškimą naikintinos šios pareiškėjos prašymu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-21 nutartimi (t. 3, b. l. 17) byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos V. S. individualios įmonės pareiškimą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-08-12 sprendimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Iš V. S. individualios įmonės J. T. priteisti 2 182 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones pastatui, adresu X g., Klaipėda, unikalus Nr. xxxx.