Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Eglei Končiūtei, Vitai Girdvainienei, vertėjaujant Virginijai Narmontaitei, dalyvaujant pareiškėjai J. T. (buvusi S.) ir jos atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, pareiškėjos V. S. individualios įmonės savininkui V. S. ir jos atstovei advokatei Rūtai Čilinskaitei, suinteresuotam asmeniui K. S., suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei Rasai Stonkuvienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų J. T. (buvusi S.) ir V. S. individualios įmonės pareiškimus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. S., Klaipėdos miesto savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-08-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6898-730/2009 patenkino pareiškėjos J. S. (dabar – T.) pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1P1p. 2009-10-14 dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teisę į šį pastatą pareiškėja J. T. perleido savo dukrai K. S..

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-08 nutartimi patenkintas pareiškėjos V. S. individualios įmonės (toliau – V. S. IĮ) pareiškimas ir atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-6898-730/2009. Pareiškėja V. S. IĮ prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. IĮ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti pareiškėjos J. T. (S.) pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir pripažinti 2009-10-14 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp J. T. ir K. S., niekiniu sandoriu.

Suinteresuotas asmuo K. S. palaiko pareiškėjos J. T. reikalavimą.

Suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas neprieštarauja, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties būdu įgytų nuosavybės teisę į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl pareiškėjų reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimai tenkintini iš dalies.

Tarp pareiškėjų J. T. ir V. S. IĮ kilo ginčas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja J. T. ir pareiškėjos V. S. IĮ savininkas V. S. yra buvę sutuoktiniai, santuoka tarp jų nutraukta 1989 m. Abu nurodo, kad po santuokos nutraukimo J. T. buvo išvykusi gyventi į Rusiją, o jai grįžus, abu vėl pradėjo gyventi kartu kaip sugyventiniai. J. T. ir V. S. kiekvienas teigia, kad jiems gyvenant kartu, ginčo pastatą įsigijo iš TŪB „Smiltė“ už savo asmenines lėšas, t. y. 4 000 dol. (16 000 Lt) pagal rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį, kuri nebuvo patvirtinta notarine tvarka ir kuri nėra išlikusi. Pareiškėja J. T. nurodo, kad ginčo pastatą įsigijo 1995 m. Tuo tarpu V. S. nurodo, kad šį pastatą įsigijo 1996 m., o 1997 m. įsiteigė individualią įmonę, kuriai perdavė minėtą pastatą valdyti ir naudotis. J. T. ir V. S. abu teigia, kad ginčo pastatą įsigijo kaip statybines medžiagas, įsigytas pastatas buvo prastos būklės, neįrengtas. Nei vienas iš jų negali pateikti ginčo pastato įsigijimą patvirtinančios sutarties, nes šio dokumento neišsaugojo. Įsigytas pastatas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2007-04-16 pradėta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas ginčo pastatas kaip gamybinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 47-48). Remiantis kadastro duomenimis, ginčo pastatas, plane pažymėtas 1P1p, pastatytas 1934 m., rekonstruotas 1992 m. Remiantis J. T. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, 1991-1992 m. Klaipėdos rajono Lėbartų valstybinis ūkis pareiškėjai nežinomu būdu perdavė tikrajai ūkinei bendrijai „Smiltė“ kiaulidės pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) (buvusiame Rimkų k.), o ši 1995 m. pardavė jai. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-6898-730/2009 medžiagos (b. l. 7, 9), Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Dovilų seniūnijoje ir Klaipėdos apskrities archyve nėra jokių duomenų apie Klaipėdos rajono Lėbartų valstybinio ūkio buvusio Rimkų k. kiaulidžių pastato perdavimą TŪB „Smiltė“. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad duomenų apie ginčo statinio – gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo teisėtumą, neturi (III t., b. l. 58). Suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės duomenimis, ginčo pastatas nuosavybės teise nepriklauso nei valstybei, nei Klaipėdos miesto savivaldybei (III t., b. l. 63).

Pareiškėja J. T. teismo posėdyje paaiškino (III t., b. l. 99-100), kad grįžusi iš Rusijos, vėl pradėjo gyventi su V. S., 1998 m. įsidarbino jo įmonėje buhaltere. Susitaupiusi pinigų, ji nusipirko ginčo pastatą. Pareiškėja nurodė, kad ji viską tvarkėsi asmeniškai iš savo lėšų, tačiau po to pripažino, kad ginčo pastatą įsirengė kartu su vyru V. S., kuris prie remonto prisidėjo savo lėšomis. Į ginčo pastate įrengtas gyvenamąsias patalpas ji su V. S. įsikėlė gyventi nuo 2001 m. V. S. su ja nebegyvena nuo 2004 m. Pareiškėja J. T. įrodinėja, kad ji remontavo, prižiūri ginčo pastatą ir jame gyvena, šiais rašytiniais įrodymais: TEO LT, AB PVM sąkaita-faktūra už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2008-12-31, kuri adresuota J. S., gyv. (duomenys neskelbtini); įvairiais kasos kvitais už statybines ir apdailos medžiagas, išduotais 1998-2000 m.; 2007-04-20 su UAB „Pajūrio televizija“ sudaryta Programų retransliavimo ir MDTV įrangos suteikimo sutartimi, pagal kurią J. S. buvo teikiamos televizijos paslaugos adresu (duomenys neskelbtini); VĮ „Registrų centro“ Klaipėdos filialo kvitais, kuriuose nurodyta, kad J. S. apmokėjo už statinio kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų bylos sudarymą (civilinė byla Nr. 2-6898-730/2009, b. l. 10-14, 55). Taip pat antstolės V. D. surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriuo 2010-11-10 užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), yra įrengtos gyvenamosios patalpos ir šiose patalpose yra gyvenama (I t., b. l. 63-69). Suinteresuotas asmuo K. S. teismo posėdyje paaiškino, kad ginčo pastato įsigijimo aplinkybių neatsimena, nes tuo metu dar buvo maža, tačiau patvirtino, kad visada mama pirkdavo medžiagas ir patalpoms remontuoti samdydavo darbininkus (III t., b. l. 101). Liudytoja A. C. davė parodymus, kad jos įmonės pastatas buvo greta V. S. įmonės pastato. Pas ją atėjo du neprisistatę asmenys ir pasiūlė pirkti cechą kaip statybines medžiagas, nes pastatas buvo prastos būklės. Tačiau ji atsisakė pirkti, nes neturėjo pinigų, bet J. T. (S.) nutarė pirkti pastatą ir prie jos kabinete davė minėtiems asmenims 1 000 Lt užstatą bei pasirašė kažkokį dokumentą (III t., b. l. 101).

Pareiškėja J. T. teigia, kad pareiškėja V. S. IĮ neturi teisės įgyti ginčo pastato pagal įgyjamąją senatį, kadangi tarp jos ir V. S. IĮ 1998-01-01 buvo sudaryta terminuota Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. NS-1 (I t., b. l. 73-74), pagal kurią nuomotoja J. T. (tuo metu – S.) išnuomavo iki 2005-01-01 nuomininkei V. S. IĮ 280 kv.m ploto autoremonto dirbtuves, esančias adresu (duomenys neskelbtini), už 50 litų per mėnesį. Pareiškėjos J. T. teigimu, V. S. IĮ ginčo patalpas valdė nuomos sutarties pagrindu, todėl remiantis CK 4.70 straipsnio 1 dalimi, nėra sąžininga įgijėja.

Pareiškėjos V. S. IĮ savininkas V. S. teismo posėdyje paneigė pareiškėjos J. T. nurodytas aplinkybes, teigdamas, kad ji tik 1996 m. grįžo iš Rusijos ir jokių asmeninių lėšų neturėjo, buvusią sutuoktinę jis priėmė pas save gyventi dėl vaikų. 1996 m. jis įsigijo ginčo pastatą kaip statybines medžiagas, tuo metu J. T. (S.) buvo dar Rusijoje. Už savo asmenines lėšas suremontavo ir įrengė ginčo pastatą, nuo 2000 m. perkėlė ten savo įmonę, 2002 m. įrengė gyvenamąsias-poilsio patalpas, į kurias įsikėlė su J. T. ir vaikais gyventi. Kadangi neturėjo pastato projekto ir dokumentų, negalėjo gauti leidimo, todėl už uždengtą stogą gavo baudą, kurią susimokėjo. V. S. neigia, kad su J. T. buvo sudaryta nuomos sutartis dėl ginčo patalpų, teigia, kad ši sutartis yra suklastota, nes J. T. galėjo pasinaudoti tuo, jog tuo metu jis pasirašinėdavo daug sutarčių. V. S. nurodo, kad ginčo patalpas pats yra išnuomavęs kitoms įmonėms (III t., b. l. 100-101).

Pareiškėja V. S. IĮ įrodinėja, kad ji faktiškai valdo ginčo pastatą, šiais rašytiniais įrodymais: 1998-02-13 sudaryta telekomunikacijų paslaugų sutartimi Nr. 684 su AB „Lietuvos telekomas“; 1998 m. gegužės mėn. pasirašyta reklamos paslaugų sutartimi su UAB „Lintel“; 1998-09-09 paraiška vartotojų elektros įrenginių prijungimui prie Lietuvos elektros tinklų sistemos techninėms sąlygoms gauti, 1998-09-16 Klaipėdos miesto elektros tinklų viršininko įmonei išduotomis techninėmis sąlygomis objekto prijungimui prie elektros tinklų, 1998-09-23 protokolu Nr. 82 dėl statybinio elektros įvado sumontavimo, 1998-09-25 energetikos valstybinės inspekcijos prie Ūkio ministerijos įmonei išduota pažyma dėl elektros įrenginių priėmimo naudojimui ir leidimo pastate laikinai eksploatuoti elektros įvadą; AB VST 2010-07-30 PVM sąskaita-faktūra už sunaudotą elektrą; TEO LT, AB 2010-08-03 PVM sąskaita-faktūra už telekomunikacijos paslaugas, suteiktas 2010 m. liepos mėn.; ginčo pastato nuotraukomis, 2002-05-24 sutartimi su UAB „Jungtis“ dėl pavojaus mygtuko ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos sumontavimo, 2002-05-29 su UAB „Jungtis“ pasirašyta sutartimi dėl radijo siųstuvo sumontavimo ir pastato signalizacijos sistemos stebėjimo ir reagavimo; 2004-02-13 AB „Lietuvos telekomas“ viešojo fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartimi; 2006-03-28 sutartimi su UAB „Vienituras“ dėl buitinių atliekų išvežimo; 2006-05-16 sutartimi su UAB „Apsaugos komanda“ dėl komercinių ir poilsio patalpų saugojimo; 2006-12-01 sutartimi su UAB „Klaipėdos mėsine“ dėl elektros energijos tiekimo ir vartojimo pagrindų nustatymo ginčo pastate; 2007-11-01 sutartimi su UAB „Specialus autotransportas“ dėl atliekų išvežimo; 2011 m. išrašytos AB Lesto, UAB „Apsaugos komanda“, TEO LT, AB išrašytos PVM sąskaitos-faktūros suteiktas paslaugas V. S. IĮ adresu (duomenys neskelbtini), 2007–2009 m. laikotarpiu sudarytomis sutartimis, pagal kurias V. S. IĮ ginčo pastato patalpas išnuomavo kitiems asmenims ūkinei – komercinei veiklai vykdyti (I t., b. l. 14-25, 86-148; II t., b. l. 3-12, 60-64). Liudytojas K. M. davė parodymus, kad V. S. iš jo nuomojosi dalį cecho, po to V. S. įsigijo šalia esantį pastatą iš TŪB „Smiltė“ ir parodė jam tai patvirtinantį dokumentą. Jis nuolat matydavo, kaip V. S. tvarko patalpas, dengė stogą. Mano, kad poilsio patalpose gyveno V. S. šeima (III t., b. l. 101-102). Liudytojas M. G. davė parodymus, kad 2001-2003 m. atlikdamas praktiką V. S. IĮ, matė, kaip buvo įrenginėjamos ginčo patalpos, ir pats atliko dalį darbų. Iš J. T. (S.) jokių pavedimų dėl darbų atlikimo negavo (III t., b. l. 102).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas įgyjamąją senatį reglamentuojančias CK normas, yra nurodęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Abi pareiškėjos, siekdamos įgyti ginčo pastatą pagal įgyjamąją senatį, turi įrodyti, kad yra visos sąlygos, būtinos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti (CPK 178 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Pareiškėjų paaiškinimai dėl ginčo pastato įsigijimo ir jo valdymo aplinkybių yra tarpusavyje prieštaringi. Nei viena iš pareiškėjų nepateikė tiesioginių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, kurios iš pareiškėjų vardu buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis su TŪB „Smiltė“ dėl ginčo pastato įsigijimo. Liudytojų duoti parodymai byloje tik iš dalies patvirtina juos iškvietusių pareiškėjų teiginius. Liudytojos A. C. paaiškinimai apie tai, kad J. T. kaip užstatą perdavė 1 000 Lt ginčo pastatą pirkti pasiūliusiems asmenims, neįrodo, kad J. T. perdavė savo asmenines lėšas ir kad ji pati sumokėjo likusią sumą už pastatą. Pagal liudytojo K. M. parodymus, ginčo pastatą nupirko V. S.. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. S. įsigytą pastatą perdavė savo įkurtai individualiai įmonei. Taigi esant prieštaringiems pareiškėjų paaiškinimams bei liudytojų parodymams, konstatuotina, kad nei viena iš pareiškėjų neįrodė, kad būtent jos vardu buvo įsigytas ginčo pastatas.

Sprendžiant, kuri iš pareiškėjų įgijo ir valdė ginčo pastatą, atsižvelgtina į J. T. ir V. S. IĮ savininko V. S. tarpusavio santykius – jie yra buvę sutuoktiniai, tačiau po santuokos nutraukimo su pertraukomis gyveno kartu kaip šeima ir jiems gyvenant kartu buvo įsigytas ginčo pastatas. Be to, pareiškėja J. T. dirbo V. S. IĮ buhaltere nuo 1998-12-01 iki 2009-07-03 (II t., b. l. 54). Ginčo pastate įrengtoje gyvenamojoje patalpoje J. T. ir V. S. kurį laiką gyveno kartu, vėliau V. S. išsikraustė. Pareiškėja V. S. IĮ ginčo pastato patalpose nuo 1997 m. vykdo komercinę veiklą. Remiantis kadastro duomenimis, ginčo pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1P1p, yra 870,96 kv. m bendro ploto, suskirstytas į kelias patalpas. Pagal pareiškėjų pateiktus antstolių surašytus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus (I t., b. b. 63-69, III t., b. l. 14-16), dalis ginčo pastato patalpų yra gyvenamosios patalpos (apie 70 kv. m), kita dalis – negyvenamosios patalpos. Pareiškėjų J. T. ir V. S. IĮ pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. įvairios sutartys dėl elektros energijos tiekimo, komunalinių, telekomunikacijų ir kitų paslaugų teikimo adresu (duomenys neskelbtini), kurias pareiškėjos sudarė savo vardu, patvirtina, kad abi pareiškėjos valdo ir naudojasi atitinkamomis patalpomis, esančiomis ginčo pastate. Pareiškėjos J. T. pateikti įvairūs kasos kvitai už statybines ir apdailos medžiagas, išduoti 1998-2000 m. laikotarpiu, neįrodo, kad būtent ji savo asmeninėmis lėšomis apmokėjo ginčo pastato įrengimo išlaidas. Pati J. T. pripažįsta, kad patalpas ji remontavo kartu su buvusiu sutuoktiniu V. S., ji padėjo tiek fiziniais darbais, tiek finansiškai. Liudytojo M. G., kuris buvo pasamdytas atlikti dalį ginčo pastato remonto darbų, parodymai patvirtina, kad remonto darbus užsakė V. S. IĮ. Pareiškėjos J. T. argumentas, kad pareiškėja V. S. IĮ ginčo pastato patalpomis naudojosi 1998-01-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NS-1 pagrindu, todėl negali būti laikoma sąžininga įgijėja, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi teismo posėdžio metu J. T. pripažino, kad V. S. IĮ nuomos mokesčio už patalpas nemokėjo. Sprendžiant iš V. S. paaiškinimų, jis minėtą nuomos sutartį galėjo pasirašyti jos neperskaitęs. Nuomos sutarties Nr. NS-1 terminas baigėsi 2005-01-01, pagal šios sutarties 8.1 punktą, sutarties terminas gali būti pratęstas šalims dėl to raštu susitarus, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie šios nuomos sutarties pratęsimą, nors pareiškėja V. S. IĮ ir toliau naudojosi minėtomis patalpomis, tai patvirtina anksčiau paminėti įrodymai. Esant nustatytoms aplinkybėms, laikytina, kad 1998-01-01 pareiškėjų sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. NS-1 faktiškai nebuvo vykdoma, ir šios sutarties sudarymas neįrodo, kad pareiškėja J. T. anksčiau užvaldė ginčo pastatą. Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad ginčo pastatą nuo 1995-1996 m. valdė pareiškėja J. T. kartu su V. S., o nuo 1997 m. šį pastatą kartu su J. T. valdo pareiškėja V. S. IĮ. Byloje nėra galimybės nustatyti, kokias konkrečias ginčo pastato dalis valdo kiekviena pareiškėja, kadangi abi pareiškėjos teigia, kad valdo visą ginčo pastatą, o jų pateikti įrodymai patvirtina tik tai, kad abi pareiškėjos valdo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuo 2003-07-01 įsigaliojus dabartinio Civilinio kodekso normoms, susijusioms su valdymo teise, kaip savarankiška daiktine teise (2000-07-18 LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 str. 1 d.), nei viena iš pareiškėjų nesikreipė į teismą dėl valdymo fakto patvirtinimo CPK XXXIV skyriaus antrajame skirsnyje numatyta tvarka ir neįregistravo ginčo pastato valdymo viešame registre. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-30 nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. T. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2011; Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., bylos Nr. 3K-7-67/2011). Susidarius tokiai situacijai, kai nei viena iš pareiškėjų negali įrodyti, kuri iš jų įgijo ginčo pastatą, ir kokią konkrečią jo dalį valdo, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad abi pareiškėjos ginčo pastatą teisėtai įgijo ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo lygiomis dalimis daugiau kaip dešimt metų. Dėl to abiejų pareiškėjų pareiškimai tenkinti iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-12 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6898-730/2009 pakeistinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos J. T. ir V. S. IĮ pagal įgyjamąją senatį lygiomis dalimis (po ½ dalį) įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.). Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.).

Pareiškėja J. T., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6898-730/2009 pagrindu įregistravusi nuosavybės teisę į ginčo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), 2009-10-14 dovanojimo sutartimi nuosavybės teisę į šį pastatą perleido savo dukrai K. S. (I. t., b. l. 47-48, II t., b. l. 66-68). Pareiškėja V. S. IĮ prašo pripažinti šią dovanojimo sutartį absoliučiai negaliojančią ir niekine kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), viešajai tvarkai ar gerai moralei, viešiems interesams (CK 1.81 str., 6.225 str.). Pareiškėjos V. S. IĮ argumentas, kad sudarant 2009-10-14 dovanojimo sutartį, buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir viešieji interesai, todėl ši sutartis turėtų būti pripažinta absoliučiai negaliojančia (niekine) CK 1.81 straipsnio 1 dalyje bei 6.225 straipsnyje nurodytu pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nenustatyta, jog šis sandoris prieštarautų viešajai tvarkai ar gerai moralei ar viešiems interesams. CK 6.465 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo (CK 4.48 str. 1 d.). Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.48 str. 2 d.). Atnaujinus procesą byloje ir pakeitus 2009-08-12 teismo sprendimą, nustatytinas faktas, kad pareiškėja J. T. pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo tik ½ dalį minėto pastato. Taigi konstatuotina, kad pakeitus 2009-08-12 teismo sprendimą, pareiškėjos J. T. 2009-10-14 sudaryta dovanojimo sutartis su dukra K. S. prieštarauja minėtoms imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė ir negaliojanti, nes J. T. dovanojimo sandoriu perleido jai nuosavybės teise nepriklausančią pastato dalį (CK 1.80 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo metu abi pareiškėjos patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti viena iš kitos. Nors abiejų pareiškėjų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad abiejų pareiškimai tenkintini iš dalies, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjoms vienai iš kitos nepriteistinos (CPK 443 str. 6 d.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-21 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (įpareigojimas nekilnojamojo turto registro tvarkytoją nedelsiant padaryti nekilnojamojo turto registre įrašą, draudžiantį perleisti nuosavybės teisę į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 371, 443, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų J. T. ir V. S. IĮ pareiškimus patenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6898-730/2009 ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. IĮ, į. k. 141571886, pagal įgyjamąją senatį lygiomis dalimis (po ½ dalį) įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1P1p.

Pripažinti 2009-10-14 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo, niekine ir negaliojančia.

Kitas pareiškimų dalis atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.