- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-02
- Bylos Nr.
- I-172-739/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-04876-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- E., E. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. L., R. J., D. G.
- Kategorijos
- 18.4.118.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.12Kiti su nuosavybės teisių atkūrimu susiję klausimai
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir DalytėsZlatkuvienės,
dalyvaujant pareiškėjai E.. K., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams L. K., R. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K.skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. L., R. J., D. G. individualiai įmonei ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos administraciniame teisme pagal iki 2016m. liepos 1d. galiojusios redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas yra nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjos E. K.(toliau – ir pareiškėja) skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos(toliau - ir atsakovė, ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir NŽT), tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. L., R. J., D. G. individualiai įmonei.
Šalies argumentai
Pareiškėja E. K. šalindama skundo trūkumus ir galutinai suformulavus skundo pagrindą ir dalyką 2016m. kovo 29d. patikslintu skundu (toliau – ir skundas) (t. I, b. l. 135-140), prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo, 2011 m. gruodžio 20d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. L.“(toliau – ir 2011m. gruodžio 20d. sprendimas) dalį, kuria A. L. atkurtos nuosavybės teisės į miškų ūkio paskirties 0,9306 ha žemės sklypą(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) įpareigoti atsakovą sudaryti sąlygas Utenos apskrities valdytojo 1996m. rugsėjo 23d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir 1996m. rugsėjo 23d. sprendimas) J. V. atstatytą nuosavybę įteisinti teisėtoms paveldėtojoms E. K. ir pagal įgaliojimą jos atstovaujamai R.J. bei naudotis žemės sklypais, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), visa apimtimi, tai yra, įpareigoti atsakovą: a) kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos A. L. vardu panaikinimo; b) išformuoti šį žemės sklypą, kadangi jis persidengia su teisėtai J. V. priklausančiu žemės sklypu.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžiuose paaiškino, kad 1996m.rugsėjo 23d. Utenos apskrities valdytojo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jos ir trečiojo suinteresuoto asmens R. J. tėvui J. V. buvo atstatyta nuosavybės teisė į 3,07 ha žemės, buvusios Mikėnų kaime, grąžinant ekvivalentine natūra 2,84 ha žemės Utenos rajono Užpalių kaime keturiuose sklypuose. 1996m.gruodžio 17d. visi sklypai buvo įregistruoti Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre, J. V. buvo išduotas nuosavybės teisę į sklypus patvirtinantis pažymėjimas. Ginčijama 2011m. gruodžio 20d. sprendimo dalimi A. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai naujai suformuotą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ženklinant A. L. suprojektuotą sklypą J. V. nebuvo kviečiamas. A. L. suformuotas sklypas neturėjo privažiavimo, jis persidengia su J. V. priklausančių dviejų žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypai Nr. (duomenys neskelbtini)), dalimis. J. V. pavedimu matininkas pradėjo sklypų kadastrinių matavimų darbus ir nustatė, kad dėl sklypų persidengimo, J. V. sklypų (duomenys neskelbtini) plotas žymiai sumažėjo. Nors matininkas vadovavosi NŽT Utenos skyriaus rekomendacijomis, tačiau permatavus sklypus – rezultatas buvo tas pats: sklypai persidengia Todėl J. V. nuosavybėn perduoti sklypai yra žymiai mažesnio ploto, negu įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Netrukus po šių aplinkybių paaiškėjimo J.V. mirė ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėja kaip jo įpėdinė, taip pat veikdama ir už kitą įpėdinę – R. J., kreipėsi į NŽT Utenos skyrių bei į pačią Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri pripažino, kad į A. L. nuosavybėn perduoto ginčo sklypo dalis yra J. V. atkuriant nuosavybės teisę grąžintoje žemėje, o ne laisvoje valstybinėje žemėje, todėl dėl susidariusios situacijos J. V. žemės dalis buvo neteisėtai nusavinta. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėja prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu pareiškėjos skundą prašo tenkinti. Atsiliepime( t. II, b.l.33-43) ir teismo posėdžiuose Nacionalinės žemės tarnybos atstovai paaiškino, kad Utenos apskrities valdytojo 1996m. rugsėjo 23d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. V. buvo atstatyta nuosavybės teisė į 3, 07 ha žemės, esančios Mikėnų kaime Utenos rajone, 2,84 ha žemės grąžinant ekvivalentine natūra Utenos apskrities Utenos rajone, Užpalių kaime keturiuose žemės ūkio veiklai skirtuose žemės sklypuose:0,36 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini); 0,84 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini); 0,41 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,23 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Į J. V. ekvivalentine natūra grąžintą žemę, tai yra į 2,84 ha plotą buvo įskaičiuotas ir jam asmeniniam ūkiui skirtas 2,76 ha plotas. Žemės sklypai (0,41 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,23ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą(preliminarius matavimus) kaip nekilnojamojo turto objektai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau šių žemės sklypų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nebuvo pažymėtos. Atsakovė pažymėjo, kad Utenos rajono Užpalių agrarinės reformos tarnybos parengto Užpalių asmeninio ūkio žemės suvestinio plano duomenys nebuvo pažymėti rengiamame Utenos apskrities Utenos rajono Užpalių seniūnijos Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010m. gruodžio 14d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), o į Utenos apskrities Utenos rajono Užpalių seniūnijos Užpalių kadastro vietovėje nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštyje nurodytą laisvos žemės fondo žemės plotą Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas, 0,90 ha), kuriame buvo suprojektuotas A. L. pasirinktas 0,9306 ha žemės plotas(projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pateko J. V. ekvivalentine natūra grąžintų žemės sklypų(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis. Todėl, atsakovės teigimu, A. L. negalėjo būti suprojektuotas žemės sklypas ir atkurtos nuosavybės teisės į 0,9306ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)). Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad 2011m. gruodžio 20d. sprendimas yra priimtas pažeidžiant teisės aktus. Kita vertus, atsakovė taip pat nurodė, kad vienas pagrindinių dokumentų, kuriuo turėjo būti vadovaujamasi atkuriant J. V. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir asmeninio ūkio žemės privatizavimą, yra žemės sklypo ribų nustatymo brėžinys(abrisas), kuriame nurodyti žemės sklypo ribų linijų ilgiai metrais bei žemės sklypo konfigūracija, bei 1994m. Asmeninio ūkio žemės sklypų prie gyvenvietės Užpaliai išdėstymo planas. Tačiau abrise sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kraštinės ilgis yra 238 metrai, kurį atidėjus kameraliai, sklypas patenka į miško ir Šventosios upės dalį. Atsakovės atstovai mano, kad J. V. sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) privatizuoti nurodant neteisingas šių sklypų žemės naudmenas, kadangi nuo 1990 metų ir iki šiol galiojančiuose paskesniuose miškų taksacijos dokumentuose toje Šventosios upės pakrantėje, kurioje jie yra, buvo taksuotas miškas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990m. spalio 11d. nutarimu Nr.308 patvirtintos Žemės asmeniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos 1 punkte buvo apibrėžta, kad asmeninio ūkio žemę sudaro žemės ūkio naudmenos, kiemo, želdinių užimta žemė ir kitos ne žemės ūkio naudmenos. Pagal Asmeninio ūkio žemės sklypų matavimo metodikos, patvirtintos LR žemės ūkio ministerijos 1993m. birželio 11d. įsakymu Nr. 495, 3 punktą kitos ne žemės ūkio naudmenos – tai keliai, grioviai, nenaudojama žemė, pelkės, medžiais ir krūmais apaugę plotai. Todėl atsakovės atstovas, remdamasis byloje esančia planine medžiaga, mano, kad J. V. žemės sklypų matavimo metu buvo neteisingai abrise nurodyti sklypų kraštinių linijų ilgiai metrais, nes į sklypus patenka miško žemė, kuri į asmeninio ūkio žemę negalėjo būti įtraukta. Teismo posėdyje atsakovo atstovai paliko teismui spręsti skundo pagrįstumo klausimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. L. per atstovę pateiktame atsiliepime(t. II, b.l.4-8) su skundu nesutinka. A. L. atstovė atsiliepime ir teismo posėdžiuose rėmėsi 1996m. liepos 24d. Užpalių agrarinės reformos išvada dėl žemės nuosavybės atstatymo J. V., kurioje nurodyta, jog J. V. Užpalių apylinkės tarybos 1993m. gruodžio 20d. I šaukimo 26 sesijos sprendimu skirta 2.73 ha žemės ūkio naudmenų asmeninio ūkio žemei bei kad pagal J. V. prašymą privatizuoti asmeninio ūkio žemę ir Užpalių agrarinės reformos tarnybos parengtą Užpalių asmeninio ūkio žemės suvestinį planą tikslinga J. V. atstatyti nuosavybės teisę: į 3,07 ha žemės(sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini)) 2,84 ha grąžinant ekvivalentine natūra Utenos rajone Užpalių kaime. Atstovė teigia, kad Asmeninio ūkio žemės sklypų prie gyvenvietės Užpaliai išdėstymo plane yra aiškiai pažymėtos J. V. asmeninio ūkio žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), ribos bei iš plano matyti, kad šių sklypų ribos sutampa su plane pažymėtu mišku, esančiu prie Šventosios upės. Atstovė mano, kad J. V. sklypų brėžinys(abrisas) buvo sudarytas ir sklypai ženklinami, nesilaikant minėto Asmeninio ūkio žemės sklypų prie gyvenvietės Užpaliai išdėstymo plano, o taip pat nurodant, kad į J. V. sklypus patenka prie Šventosios upės esančios kitos žemės naudmenos(pelkė, krūmai), nors bylos duomenys, kartografinė medžiaga patvirtina, kad toje vietoje visada buvo miškas, o J. V. žemės sklypai nesiriboja su Šventosios upe. Todėl A. L. pasirinktas žemės sklypas pagrįstai buvo įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondo žemę ir jam teisėtai bei pagrįstai buvo atkurta nuosavybės teisės į šį žemės sklypą. A. L. ir jo atstovė prašo skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. G. individuali įmonė atsiliepimo į skundą nepateikė. Įmonės savininkė D. G. 2017m. sausio 26d. teismo posėdyje su skundu nesutiko ir paaiškino, kad ji buvo 2010m.gruodžio 14d. NŽT Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtinto Utenos rajono Užpalių kadastro vietovės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė. A. L. žemės sklypą ji suprojektavo laisvos valstybinės žemės plote ir pati jį pamatavo. Į A. L. žemės sklypo ženklinimą J. V. nebuvo kviečiamas, nes Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nebuvo duomenų apie jo žemės sklypus. Ji mano, kad į J. V. pamatuotus žemės sklypus negalėjo būti įtrauktas miškas. D. G. prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. būti įtraukta į bylos nagrinėjimą kita pareiškėja atsisakė(t II, b.l.2), atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjos, kuri yra J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių ir pareigų perėmėja(Panevėžio apygardos prokuratūros bylos 125,127 lapai)skundas yra grindžiamas tuo, jog 2011 m. gruodžio 20d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. L.“ dalimi neatlygintinai nuosavybėn A.L. perduotas 0,9306 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Užpalių k. Užpalių sen. Utenos raj., persidengė su anksčiau privatizuotais J. V. žemės sklypais( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais Užpalių k. Užpalių sen. Utenos raj. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo, 2011 m. gruodžio 20d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. L.“ dalies, kuria A. L. atkurtos nuosavybės teisės į miškų ūkio paskirties 0,9306 ha žemės sklypą(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracinės bylos duomenimis, tarp jų ir J. V. žemės tvarkymo bylos duomenimis, nustatyta, kad 1996m. rugsėjo 23d. Utenos apskrities valdytojos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. V. atstatyta nuosavybės teisė į 3,07 ha žemės, esančios Utenos rajone Mikėnų kaime, grąžinant ekvivalentine natūra 2,84 ha žemės Utenos rajone Užpalių kaime keturiuose žemės ūkio veiklai skirtuose žemės sklypuose: 0,36 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), 0,84 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), 0, 41 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)ir 1, 23 ha žemės sklype Nr(duomenys neskelbtini).
Atkuriant nuosavybės teisę į žemę, J. V. į ekvivalentine natūra grąžintą 2,84 ha ploto žemę buvo įskaičiuotas Utenos rajono Užpalių apylinkės tarybos 1993m. gruodžio 20d. pirmo šaukimo 26 sesijos sprendimu J. V. asmeniniam ūkiui skirtos 2,73 ha žemės plotas(Užpalių agrarinės reformos tarnybos 1996m. birželio 26d. pažyma). Pagal Užpalių agrarinės reformos tarnybos 1995m. rugsėjo 8d. posėdžio Protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)išrašą, buvo nutarta dalinai pakeisti J. V.s asmeninio ūkio sklypų ribas, tačiau proceso dalyviai patvirtino, kad grafinės medžiagos dėl ribų pakeitimo nėra. Pagal Utenos apskrities valdytojos 1996m. rugsėjo 23d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr.1 Piliečių, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į žemę ir mišką natūra ir ekvivalentine natūra asmeniniam ūkiui sąrašo (duomenys neskelbtini)eilutės įrašą, žemės sklypams Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti apribojimai pagal 1992m.gegužės 12d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr.343(1995m. gruodžio 29d. nutarimoNr.1640 redakcija) „XXIX“ atitinkamai : sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) – leisti naudotis 25m. ilgio 0,10 ha ploto upės Šventosios pakrante, o sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) leisti naudotis 76m ilgio 0,10 ha ploto upės Šventosios pakrante. Taip pat J. V. žemės tvarkymo byloje esančiuose Valstybinio žemės kadastro duomenų registro projektuose yra duomenys, kad sklype Nr. (duomenys neskelbtini) vandens telkinių apsaugos zonos ir nustatyto servituto „Leisti naudotis Šventosios upės pakrante poilsiavimui“ plotas yra 0,10 ha, o sklype Nr. (duomenys neskelbtini) vandens telkinių apsaugos zonos plotas sudaro 0,30 ha bei servituto „Leisti naudotis Šventosios upės pakrante poilsiavimui“ plotas yra 0,10 ha.
J. V. nuosavybės teisė į kilusiam ginčui aktualius žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini))0,41 ha ploto ir Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini))1,23 haploto 1996m. gruodžio 16d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir Valstybinio žemės kadastro duomenų registre(t I, b.l. 52-54; t.II, b.l.108-110), atlikus preliminarius matavimus. Žemės sklypų suformavimo pagrindas yra 1996m. birželio 25d. Asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktas. Sklypai privatizuoti pagal J. V. asmeninio ūkio sklypų(po projektavimo) planą (toliau ir – abrisas)(J. V. žemės tvarkymo bylos 8 lapas), todėl teismas, spręsdamas dėl J. V. privatizuotų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, vadovaujasi šiuo dokumentu, kadangi jis pagal mastelį yra tiksliausias iš to laikmečio byloje esančių grafinių dokumentų ir specialiai buvo parengtas konkretiems J. V. žemės sklypams, juos matuojant vietovėje iki projektavimo ir po projektavimo, nustatant šių sklypų ribas. Pagal šį planą žemės sklypai buvo paženklinti(J. V. žemės tvarkymo bylos 7 lapas) bei, kaip jau minėta, privatizuoti. Atsakovo atstovė 2017m. sausio 26d. teismo posėdyje pripažino, kad nei iš 1994 metų Asmeninio ūkio žemės sklypų prie gyvenvietės Užpaliai išdėstymo plano, kurio mastelis yra žymiai stambesnis ir kuris buvo rengtas dar iki privatizavimo(bylos duomenys patvirtina, kad po 1994 metų, tai yra 1995m. rugsėjo 8d. buvo dalinai pakeisti J. V. asmeninio ūkio sklypai(J.V. žemės tvarkymo bylos 5 lapas)), nei iš 2000 metų asmeninio ūkio naudotojų asmeninio ūkio žemės ploto plano negalima nustatyti konkrečių sklypų ribų ir atstumų. Be to, paminėti 1994 m. ir 2000m. planai neatitinka kitų bylos dokumentų, nes 1997m., 2000m. bei 2004 m. rengiant gretimų J. V. sklypams žemės sklypų (duomenys neskelbtini) planus, J. V. privačių žemės sklypų vietoje nurodyta laisva valstybinė žemė, o 2004m., 2006 m. ir 2010m. Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose J.V. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai taip pat nėra pažymėti( t.2., b.l.78-80, 100; Panevėžio apygardos prokuratūros byla 36-38 lapai). Visa tai sudaro teismui pagrindą vadovautis J. V. asmeninio ūkio sklypų planu(abrisu).
Iš B. I. parengto J. V. asmeninio žemės ūkio sklypų plano iki projektavimo matyti, kad ginčui aktualūs žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su Šventosios upe , o po projektavimo : sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) posūkio ribų taškuose 2 ir 3 nuo Šventosios upės yra nutolęs 4 metrais, o sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo ribų posūkio taške 2 nuo Šventosios upės yra nutolęs 12 metrų, o taške 3 – 10 metrų. Bylos duomenys, tarp jų 1995m. birželio 25d. Asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktas ir J. V. asmeninio ūkio sklypų planas(po projektavimo), patvirtina, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 0,41ha, iš kurio 0,40 ha žemės ūkio naudmenos ir 0,01 ha kitos žemės naudmenos, o sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra 1,23 ha ploto, iš kurio 1,15 ha žemės ūkio naudmenos ir 0,08 kitos žemės naudmenos.
J. V. žemės tvarkymo byloje esančiuose Valstybinio žemės kadastro duomenų registro projektuose yra duomenys, kad sklype Nr. (duomenys neskelbtini) vandens telkinių apsaugos zonos ir nustatyto servituto „Leisti naudotis Šventosios upės pakrante poilsiavimui“ plotas yra 0,10 ha, o sklype Nr. (duomenys neskelbtini) vandens telkinių apsaugos zonos plotas sudaro 0,30 ha bei servituto „Leisti naudotis Šventosios upės pakrante poilsiavimui“ plotas yra 0,10 ha.
Žemės sklypų įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre pažymėjime įrašyti J. V. sklypams nustatyti servitutai: teisė prieiti ir privažiuoti prie vandens telkinių, leisti naudotis poilsiavimui Šventosios upės pakrante (t I, b.l. 52-54).
A. L. Žemės tvarkymo bylos duomenimis nustatyta, kad 1999m. liepos 16d. Utenos apskrities viršininko išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta A. L. teisė atkurti nuosavybės teises į 6,40 ha žemės ir 0,22 ha miško, kurie yra Utenos apskrities Utenos rajono Kaniukų kaime, ir kurie priskirti valstybės išperkamai žemei ir valstybės išperkamam miškui. Išvadoje nurodyta, kad A. L. atkurtos nuosavybės teisės į 0,57 ha miško. Išvada persiųsta į Utenos apskrities Utenos rajono Užpalių seniūniją. Pagal minėtą išvadą, A. L. liko neatkurta nuosavybės teisė į 1,41 ha žemės. 2010m. gruodžio 14d. NŽT Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Utenos rajono Užpalių seniūnijos Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, pagal kurį A. L. suprojektuoti du sklypai: Nr. (duomenys neskelbtini) 0,90 ha miškų ūkio, apsauginių miškų sklypas Užpalių kaime ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2,60 ha žemės ūkio, kitos žemės ūkio paskirties sklypas Galinių kaime. 2011m. gruodžio 20d. sprendimu A. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,41 ha žemės, perduodant neatlygintinai lygiaverčius sklypus: 0,9306ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), Utenos raj. Užpalių seniūnijoje, Užpalių kaime( ši sprendimo dalis ginčijama nagrinėjamoje byloje) ir 2,6794 ha žemės ūkio paskirties sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos rajone Užpalių sen. Galinių kaime. Ginčui aktualus 0,9306 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, jo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr.A.L. žemės tvarkymo byla , taip pat t.3, b.l.11-12).
2010m.vasario 18d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Užpalių kadastro vietovės plotas, kuriame D. G. individualios įmonės projekto autorė D. G. vykdys žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus bei laisvos valstybinės žemės (LVŽ) plotų žiniaraštis( Panevėžio apygardos prokuratūros byla Nr. 1.5.-33/2014, l.l.48-53), o 2010m. gruodžio 14d. NŽT Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino D. G. įmonės parengtą Užpalių seniūnijos Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Atlikusi tyrimą pagal pareiškėjos skundą,Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad Utenos apskrities viršininko 2010m. vasario 18d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame Utenos apskrities Utenos rajono Užpalių seniūnijos Užpalių kadastro vietovėje nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštyje buvo pažymėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotas Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,90ha), į kurį pateko dalis J. V. ekvivalentine natūra grąžintų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo atsiliepimo, paaiškinimų, raštų, adresuotų pareiškėjai ir A. L., pareiškimo Panevėžio apygardos prokuratūrai, Panevėžio apygardos prokuratūros bylos Nr.10.5-33/2014 duomenų nustatyta, kad nors žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas Utenos apskrities viršininko 2010m. vasario 18d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame Utenos apskrities Utenos rajono Užpalių seniūnijos Užpalių kadastro vietovėje nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštyje įrašytame laisvos valstybinės žemės plote Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,90ha), tačiau faktiškai šio žemės sklypo dalis ir ribos nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo suformuotos ir pateko ne į laisvą valstybinę žemę, tačiau persidengė su J. V. ekvivalentine natūra grąžintais žemės sklypais Nr. (duomenys neskelbtini). 2017m. sausio 26d. teismo posėdyje D. G. paaiškino, kad po minėto žemėtvarkos projekto patvirtinimo ji dalyvavo ginčui aktualaus A. L. žemės sklypo matavimuose, tačiau J. V. į matavimus nekvietė, nes apie J. V. sklypus nieko nebuvo žinoma, nors pripažino, kad riboženkliai dar buvo išlikę.
Nacionalinė žemės tarnyba taip pat pripažino, kad 2011m. gruodžio 20d. sprendimu A. L. atkurtos nuosavybės teisės perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį 0,9306 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį pateko J. V. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) dalys( t.I, b.l. 150-154;A.L. žemės tvarkymo bylos lapai 72-80). 2013m. rugpjūčio 12d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) NŽT Utenos skyrius patvirtino, kad vietovėje ženklinant A. L. suformuotą sklypą (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo išnagrinėta situacija, nepakviesti ženklinime dalyvauti visi privatizuotų asmeninės žemės sklypų savininkai, su jais nebuvo suderintos ženklinamo žemės sklypo ribos (t.I, b.l.147). NŽT Utenos skyrius 2014m. sausio 14d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) A. L. informavo apie tai, kad anksčiau privatizuoti J. V. sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2011m. gruodžio 20d. sprendimą A. L. privatizuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) persidengia(Panevėžio apygardos prokuratūros byla Nr.10.5-33/2014 b.l. 43). Nacionalinė žemės tarnyba siūlė atsakovui susidariusią situaciją išspręsti panaikinant 2011m. gruodžio 20d. sprendimą administracine tvarka, o šiam neišreiškus sutikimo, tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek ir atsakovas kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau jų prašymai buvo atmesti, nenustačius viešojo intereso pažeidimo.
Byloje surinkti kiti duomenys patvirtina šias aplinkybes. Ženklinant A. L. NŽT Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010m. gruodžio 14d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu suprojektuotą 0,9306 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), J. V. nebuvo kviečiamas(A. L. žemės tvarkymo bylos lapai 5-12), o minėtame žemėtvarkos projekte privačių J. V. žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nebuvo pažymėtos (t.2, b.l. 80). Jau minėta, kad šių J. V. privačia nuosavybe valdomų žemės sklypų ribos nebuvo pažymėtos ir ankstesniuose Užpalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose, tai yra 2004 metų, 2006 metų žemėtvarkos projektuose(t.2, b.l.78-79). Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir kitų Užpalių kadastro vietovės žemės sklypų planų grafiniai ir tekstiniai duomenys, kuriuose nėra jokių duomenų apie žemės savininko J. V. sklypus(Panevėžio apygardos prokuratūros byloje Nr. 10.5-33/2014 esantys 1997m., 2000m. ir 2004m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys, lapai 36-38).
Ginčui aktualios redakcijos Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustatė, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus,kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas. A. L. neatlygintinai nuosavybėn perduodamo lygiaverčio turėtajam 0,9306 ha žemės sklypo formavimą reglamentavo 1998m. balandžio 23d. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr.207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo Metodika(redakcija, įsigaliojusi nuo 2008m.rugpjūčio 15d.)(toliau – ir Metodika).
Metodikos 6 punkte numatyta, kad kadastro vietovės teritoriją žemėtvarkos projektui rengti parenka apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinis žemėtvarkos skyrius ir pateikia tvirtinti apskrities viršininkui, šiame punkte taip pat įtvirtinta nuostata, kad žemėtvarkos projekto teritorijai nepriskiriama privati žemė.
Metodikos 20 punkte numatyti žemėtvarkos projekto parengiamieji darbai, kuriuos atlieka kadastro vietovės žemėtvarkos projekto autorius. Žemėtvarkos projekto plane yra pažymimi valstybės išperkamų pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- ir Atkūrimo įstatymas)12 ir 13 straipsnius žemės, miško ir vandens telkinių plotai ir ribos(20.1.2 punktas). Metodikos 20.6 punkte numatyti kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plano rengimo darbai, nustatant ir pažymint laisvos valstybinės žemės sklypus, plotus, parengiant žiniaraštį ir kt.
Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 28 punkte numatyta, kad piliečiams perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai projektuojami laisvos žemės fondo žemėje. Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas laisvos žemės fondą apibrėžia kaip žemės, miško ir vandens telkinio plotus, kurie nepriskirti valstybės paimtai irišperkamai žemei ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai, taip pat žemės, miško ir vandens telkinio plotus, kurie lieka atkūrus nuosavybės teises į pagal šį įstatymą grąžintinus maksimalius žemės, miško ir vandens telkinio plotus. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą, valstybės išperkamai žeme priskiriama žemė pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn.
Užpalių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo A. L. suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas rengti galiojant Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašui, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998m. balandžio 1d. nutarimu Nr.385. Šio aprašo 10 punkte numatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose sklypų ribos turi sutapti su gretimų žemės sklypų ribomis(analogiška 10 punkto nuostata išliko ir nuo 2011m. rugpjūčio 24d. įsigaliojusios redakcijos Apraše). Metodikos 105 punkte nustatyta, kad ženklinant žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus, kviečiami pretendentai į šiuos sklypus bei juos naudojantys asmenys, o taip pat ir gretimų sklypų savininkai. Žemėtvarkos skyrius asmenis kviečia registruotu laišku arba asmeniškai(pasirašytinai) ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ženklinimo. Metodikos 104 punkte yra aptarta, kad žemėtvarkos skyriaus darbuotojas parengia ir pateikia žemėtvarkos skyriaus vedėjui tvirtinti atskirą sąrašą asmenų, kuriems žemėtvarkos projektu suprojektuoti žemės sklypai , kai būtina atlikti jų kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002m. balandžio 15d. nutarimu Nr.534(toliau – ir Kadastro nuostatai), nustatyta tvarka. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos Kadastro nuostatų 16 punktas nustatė, kad formuojant žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatės nustatomos grafiškai pagal naujausią kartografinę medžiagą. Šiuo atveju žemės sklypai ženklinami vadovaujantis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209, o žemės sklypo kadastro duomenų byla rengiama vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207. Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas numato, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis: nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamosdalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau vadinama – kviestiniai asmenys). Kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus gali paskelbti vietos dienraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą(32.1.1.2punktas). Metodikos 124 punktas nustato, kad žemėtvarkos skyrius išnagrinėja ir patikrina gautas kadastro duomenų bylas. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 punktas įpareigoja Nacionalinę žemės tarnybą tikrinti nekilnojamojo kadastro duomenų bylą, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis.
Žemės sklypų savininko J. V. pavedimu vykdydamas sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, 2012m. gruodžio 12d. matininkas T. M. nustatė, kad esamų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) linijų ilgiai nurodyti abrise dėl geodeziškai matuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nesutampa su gautais linijų ilgiais po matavimų. Atlikęs tikslius matavimus iki geodeziškai pamatuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, matininkas nustatė, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 0,3099ha, nors teisiškai įregistruotas 0,41 ha, tai yra viršijama maksimali leistina paklaida, kuri sudaro +/-0,0256, o gauta paklaida sudaro 0,1001 ha. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas nustatytas 0,7946 ha , maksimali leistina paklaida +/- 0,0555ha, o gauta paklaida yra 0,4354ha(t. I b.l. 7-9, t.II, b.l. 98). Matininkas gavo NŽT Utenos skyriaus siūlymą toliau kadastrinių matavimų netęsti, todėl J. V. ginčui aktualių žemės sklypų kadastrinių matavimų darbai nebuvo užbaigti (t.I., b.l.10).
Teismo kviestas specialistas J. D. atliko tikslius matavimus ir nustatė, kad ginčui aktualūs A. L. ir J. V. priklausantys žemės sklypai „teoriškai“ persidengia. Teismo posėdyje specialistas paaiškino, kad pateikdamas rašytinius paaiškinimus jis vadovavosi geodeziškai pamatuoto A. L. priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis ir šio sklypo riboženkliais kaip neginčijamais duomenimis, todėl ir sklypų persidengimą įvardijo kaip teorinį, nes J. V. priklausę žemės sklypai valstybinio kadastro žemėlapyje nėra įbraižyti, jiems neatlikti kadastriniai matavimai ir, specialisto nuomone, jis negalėjo tiksliais matavimais matuoti sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), kol nepanaikinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai. Taip pat specialistas ėmėsi iniciatyvos ir parengė siūlymą pareiškėjai spręsti ginčą taikiai (t.3, b.l.8-9), tačiau pareiškėjos sutikimo nesulaukė. Specialistui atlikus tikslius matavimus, jo parengta ir teismui pateikta grafinė medžiaga, vertinant ją kitų byloje surinktų duomenų kontekste(t.2, b.l.93, 199, t.3, b.l.18) iš esmės įrodo, kad A. L. žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) persidengia su anksčiau privatizuotu J. V.sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) J.V. žemės sklypo sąskaita. Pažymėtina, kad A. L. žemės tvarkymo byloje esanti kadastro žemėlapio ištrauka(44-45 lapas)patvirtina, jog A. L. žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) persidengia ir su greta J. V. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) esančiu ir bendrą ribą su J. V. sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) turinčiu (besiribojančiu) sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pastarojo sklypo sąskaita, nors sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas ir kadastro žemėlapyje įbraižytas anksčiau, negu A. L. žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (t.3, b.l. 15, Panevėžio apygardos prokuratūros bylos 128 lapas).Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad formuojant A. L. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), jo ribos nebuvo tapatinamos ne tik su J. V., bet irsu kito gretimo žemės sklypo ribomis.Be to, specialisto atlikti tikslūs matavimai(t.2, b.l.199, specialisto teismui pateiktos medžiagos 3-4 priedai),abriso duomenys ir aukščiau aptarti J. V. žemės tvarkymo byloje esantys šio sklypo Valstybinio žemės kadastro duomenų registro projekto duomenys, sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre pažymėjime įrašyti sklypui nustatyti servitutai: teisė prieiti ir privažiuoti prie vandens telkinių, leisti naudotis poilsiavimui Šventosios upės pakrante, leidžia daryti išvadą, kad byloje nebuvo paneigta ir Nacionalinės žemės tarnybos, atlikusios pareiškėjos skundo tyrimą, nustatyta aplinkybė, jog A. L. žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) persidengė su . V. žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini).
Bylos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad formuojant A. L. žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimo procese, dalis nuosavybės teise J. V. priklausančios žemės pateko į Utenos apskrities viršininko 2010m. vasario 18d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą laisvos valstybinės žemės plotą Nr. (duomenys neskelbtini) (0,9 ha), kuriame A. L. buvo suprojektuotas 0,9306 ha žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl buvo pažeisti aukščiau aptarti teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys laisvos žemės fondo sąvoką(Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas) bei Metodikos reikalavimai, tai yra reikalavimai nustatyti bei žemėtvarkos projekto plane pažymėti valstybės išperkamų pagal Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnius žemės, miško ir vandens telkinių plotus ir ribas, nustatyti ir pažymėti laisvos valstybinės žemės sklypus, plotus, parengti žiniaraštį ir atlikti kitus būtinus darbus, žemėtvarkos projekto teritorijai nepriskirti privačios žemės, žemės sklypą projektuoti tik laisvoje valstybinėje žemėje, laisvą valstybinę žemę nustatyti, atsižvelgiant į valstybės išperkamą žemę(Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Metodikos 6, 20.1.2, 20.6 punktai). Byloje nustačius, kad atkūrus nuosavybės teisę A. L. į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis pateko į J. V. privačią žemę, sklypų dalims persidengiant ir nesutampant jų riboms, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai dėl projektuojamų suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų ribų sutapatinimo su gretimų žemės sklypų ribomis(Aprašo 10 punktas). Be to, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys žemėtvarkos projekto įgyvendinimo tvarką, projekto ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą (Metodikos 105,124 punktai, Kadastro nuostatų 32.1.1,32.1.1.2punktai).
Minėta, kad J. V. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pažymėtos 1996m. birželio 25d. asmeninio ūkio sklypų plane, žemės sklypai suformuoti, atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą(preliminariais matavimais). J. V. nuosavybės teisė ir kilusiam ginčui aktualūs žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 1996m. gruodžio 16d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Valstybinio žemės kadastro duomenų registre.Taigi, duomenys apie J. V. nuosavybės teise valdomus žemės sklypus buvo vieši ir galiojantys nuo 1996 m. gruodžio 16d. Aplinkybė, kad J. V. suformuoti žemės sklypai nebuvo pažymėti registrų tvarkytojo kadastro žemėlapyje, nepaneigia to, jog A. L.atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) vėliau nei buvo suformuoti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre J. V. žemės sklypai, jam(A. L.) suformuoto žemės sklypo dalis, buvo suprojektuota ne laisvoje valstybinėje žemėje, o J. V. privačios žemės dalyje, tokiu būdu pažeidžiant J. V.nuosavybės teisę į žemę. J. V.žemės sklypų planą ir 1996m. birželio 25d. asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktą rengė ir pagal kompetenciją suderino atsakinga už žemės reformos vykdymą ir nuosavybės teisių atkūrimą institucija. Ta pati institucija - jos teisių ir pareigų perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba vėliau rengė dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į greta J.V. sklypo esantį žemės sklypą A. L. Todėl J. V. žemės sklypų duomenys, nustatyti planu, tai pačiai institucijai buvo privalomi, nors žemės sklypai ir nebuvo pažymėti registrų tvarkytojo kadastro žemėlapyje. Jau vien ta aplinkybė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese suformuojant žemės sklypą A. L., buvo sumažintas J. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)plotas, pakeistos jo ribos, šis sklypas pateko į A. L. 2011m. gruodžio 20d. sprendimu dėl nuosavybės teisės atkūrimo neatlygintinai perduotą 0,9306 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrindas tokią sprendimo dalį pripažinti prieštaraujančia aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams, pažeidusia J. V. nuosavybės teisę į žemės sklypą (o po jo mirties yra pažeidžiama ir jo teisių perėmėjos – pareiškėjos nuosavybės teisė)ir šią sprendimo dalį panaikinti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog nustačius, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese dėl sklypų persidengimo yra pažeista gretimo sklypo savininko nuosavybės teisė, ji turi būti ginama, panaikinant neteisėtą sprendimą(žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo 2011m. vasario 21d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr.A-525-238/2011; 2015m. birželio 10d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr.A-1523-858/2015; 2016m. kovo 22d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2653-261/2016).
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau aptartą, daroma išvada, kad 2011m. gruodžio 20d. sprendimas skundžiamoje dalyje iš esmės savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Be to, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, nes į A. L. sklypo ženklinimą, jo kadastrinių duomenų nustatymą nebuvo pakviestas gretimųžemės sklypų savininkas J. V. Teisinėje valstybėje negali būti paliekama tokia situacija, kai nesusijusiems asmenims nuosavybės teisės buvo atkurtos į tą patį žemės plotą ir taip yra apribojami vienų iš jų poreikiai, galimybės visapusiškai naudotis žeme, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės, įgyvendinti žemės savininko teises. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir racionalumo principus, pagal byloje esančią grafinę medžiagą įvertinus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) konfigūracijos pasikeitimus, atsirasiančius panaikinus tik tą sprendimo dalį, kuria sklypai persidengia, daroma išvada, kad likusi nepersidengianti žemės dalis negalėtų būti vertinama kaip racionali žemėnauda, be to, nustačius aukščiau nurodytus sprendimo dalies naikinimo pagrindus, žemės sklypo formavimo taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo dalies pagrįstumą pažeidimus, ginčijama sprendimo dalis yra naikintina visa apimtimi.
Pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą sudaryti sąlygas Utenos apskrities valdytojo 1996m. rugsėjo 23d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir 1996m. rugsėjo 23d. sprendimas) J. V. atstatytą nuosavybę įteisinti teisėtoms paveldėtojoms E. K. ir pagal įgaliojimą jos atstovaujamai R. J. bei naudotis žemės sklypais, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), visa apimtimi ir tokį pareikštą skundo reikalavimą detalizavo konkrečiai prašydama įpareigoti atsakovą: a) kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos A. L. vardu panaikinimo; b) išformuoti šį žemės sklypą, kadangi jis persidengia su teisėtai J. V. priklausančiu žemės sklypu. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad A. L. sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas naujai –atkuriant nuosavybės teisės į jį A. L. ( t.3, b.l.11-12; Panevėžio apygardos prokuratūros byla l. 134-135), todėl teismui panaikinus skundžiamą 2011m. gruodžio 20d. sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių į šį sklypą atkūrimo, atsiranda Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnyje numatytos pasekmės, tai yra skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjos teisės. Kadangi nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, pateikus teismo sprendimą(Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis), o teismo sprendimą, kuriuo naikinama sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, registrų tvarkytojui gali pateikti bet kuri tuo suinteresuota kilusio ginčo šalis, pareiškėjos skundo antruoju punktu suformuluoti reikalavimai yra pertekliniai, todėl nėra pagrindo juos tenkinti ir jie atmetami.
A.L. ir jo atstovės bei atsakovo atstovų argumentai dėl J. V. sklypų formavimo neteisėtumo nėra vertinami, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl sprendimo atkurti J. V. nuosavybės teisę į ginčui aktualius sklypus panaikinimo, o taip pat nėra pareikštas reikalavimas dėl sklypų nuosavybės teisei atkurti formavimo teisėtumo ir atitikties to meto teisės aktų reikalavimams patikrinimo. Todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti Nekilnojamojo turto registre įregistruotų J. V. daiktinių teisių į ginčui aktualius žemės sklypus duomenimis, kol jie nėra nuginčyti nustatyta tvarka(Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja ir atsakovas specialisto kvietimo išlaidoms padengti į teismo specialiąją sąskaitą įmokėjo po 300 Eur, tai yra iš viso 600Eur(t.2, b.l.196, 198). Teismas specialistui išmokėjo 600Eur už specialisto parengtą grafinę medžiagą, duotus rašytinius paaiškinimus ir dalyvavimą teismo posėdyje bei atlygino 13,38Eur kelionės į teismo posėdį išlaidas. Bendra išlaidų, susijusių su specialisto kvietimu suma yra 613,38Eur. Teismas pareiškėjos skundą tenkina iš dalies: naikinama skundžiama 2011m. gruodžio 20d. sprendimo dalis, o kiti reikalavimai atmetami. Todėl proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, pareiškėjai ir atsakovui tenka po 306,69 Eur dydžio specialisto kvietimo išlaidų dalys. Kadangi pareiškėja ir atsakovas jau yra įmokėję į teismo specialiąją sąskaitą po 300Eur, iš pareiškėjos ir atsakovo į teismo specialiąją sąskaitą priteistina likusi neįmokėta suma – tai yra iš kiekvieno po 6,69Eur( ABTĮ 43 straipsnio 5,6,7 dalys, 44 straipsnis).
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 12d nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011m. gruodžio 20d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės A. L.į miškų paskirties 0,9306 ha žemės sklypą(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))galiojimą. Teismo sprendimui įsiteisėjus, taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė naikintina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi (šio straipsnio redakcija, galiojančia nuo 2016 m. liepos 1 d.), bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo, 2011 m. gruodžio 20d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. L.“dalį, kuria A. L. atkurtos nuosavybės teisės į miškų ūkio paskirties 0,9306 ha žemės sklypą(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti į Panevėžio apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą iš E. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į.k. (duomenys neskelbtini), po 6,69 Eur.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011m. gruodžio 20d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria atkurtos nuosavybės teisės A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), į miškų ūkio paskirties 0,9306 ha žemės sklypą(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) galiojimo sustabdymo.
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centrui.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.