Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties pagal ieškovo A. P. (A. P.) (B. P. įpėdinio) ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2021 m. gruodžio 30 d. privalomojo nurodymo Nr. PN2289 panaikinimo, tretieji asmenys – D. D. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

21. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla nutraukta.

22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-6801-863/2022 pagal ieškovės B. P. 2022 m. vasario 2 d. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-2289 pašalinti pažeidimus panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi pakeitė (duomenys neskelbtini) mirusią ieškovę B. P. jos teisių ir pareigų perėmėju A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. priėmė A. P. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. ir 2022 m. birželio 6 d. nutartis ir perdavė B. P. teisių ir pareigų perėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki kol paaiškės mirusios ieškovės B. P. teisių perėmėjas arba aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad yra išduotas po B. P. mirties paveldėjimo teisės liudijimas, išnykus aplinkybėms, dėl kurių civilinė byla buvo sustabdyta, civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino ir civilinę bylą pagal ieškovo A. P. (B. P. įpėdinio) ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, paskyrė nagrinėti teismo posėdyje. Teisme 2022 m. lapkričio 21 d. gautas ieškovo A. P. pareiškimas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, kuriame nurodė, jog ieškovas palaiko savo 2022 m. birželio 3 d. pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio, kuriame prašo civilinę bylą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė.

Dėl ieškovės B. P. procesinių teisių perėmimo byloje

23. Apeliantė Inspekcija nesutinka su skundžiama nutartimi ir nurodo, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina fakto, kad B. P. procesines teises perėmė A. P. Pažymėjo, kad paveldėto turto pasidalijimo sutartyje kalbama tik apie paveldėtą turtą, paveldėjimo teisės liudijime nėra nurodoma apie jokias turtines teises, susijusias su privalomojo nurodymo vykdymu, ar jų paveldėjimą, todėl išvada, kad paveldėto turto pasidalijimo sutartis patvirtina turtinių teisių perėmimą nėra teisiškai pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas tokiems atskirojo skundo argumentams nepritaria.

24. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jie priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdiniai paveldėtų turtą, jie turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Įstatyme neįtvirtinta išsamaus paveldimų teisių sąrašo ir absoliutaus palikėjo subjektinių teisių paveldėjimo principo, todėl sprendžiant dėl konkrečios teisės paveldėjimo reikia įvertinti teisinių santykių, iš kurių teisė yra kilusi, reglamentavimo ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2008).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė B. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki kol paaiškės mirusios ieškovės B. P. teisių perėmėjas arba aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. 2022 m. spalio 18 d. teisme buvo gautas notarės Svetlanos Bazilienės pranešimas Nr. S-231, kuriame nurodoma, jog paveldėjimo byloje po B. P. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas 2022 m. spalio 5 d. buvo išduotas A. P. ir J. P. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad yra išduotas po B. P. mirties paveldėjimo teisės liudijimas, išnykus aplinkybėms, dėl kurių civilinė byla buvo sustabdyta, civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino ir civilinę bylą pagal ieškovo A. P. (B. P. įpėdinio) ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, paskyrė nagrinėti teismo posėdyje.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą atnaujinti bylą ir mirusios ieškovės B. P. teisių perėmėju pripažinti A. P. Kaip minėta byloje yra gautas notarės Svetlanos Bazilienės pranešimas Nr. S-231, kuriame nurodyta, jog paveldėjimo byloje po B. P. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimas 2022 m. spalio 5 d. buvo išduotas A. P. ir J. P. Notarė į bylą pateikė minėtą paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtinantį nurodytas aplinkybes. Be to, iš teismui byloje pateiktos 2022 m. spalio 12 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties, kurią sudarė paveldėtojai A. P. ir J. P., nustatyta, kad ginčo pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pagal minėtą sutartį atiteko A. P. Nustačius, jog ginčo objektas pagal paveldėto turto pasidalijimo sutartį atiteko A. P., sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas A. P. yra teisėtas B. P. procesinių teisių bei pareigų perėmėjas šioje civilinėje byloje.

28. Apeliantė skunde nurodo, kad nurodyti duomenys nepatvirtina fakto, kad B. P. procesines teises perėmė A. P., t. y. Inspekcija pažymi, kad paveldėjimo teisės liudijime nėra nurodoma apie jokias turtines teises, susijusias su privalomojo nurodymo vykdymu, ar jų paveldėjimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

29. Pažymėtina, jog dėl asmens teisių paveldėjimo sprendžiama vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis. CK 5.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Daiktinės teisės pagal CK 1.112 straipsnį yra turtinės teisės, nes jų objektai yra daiktai, ir dėl to šios teisės gali būti perduodamos ir paveldimos.

30. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas šioje byloje priimtoje ir įsiteisėjusioje 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje, kuria pirmosios instancijos teismui grąžino iš naujo spręsti B. P. teisių ir pareigų perėmimo klausimą, nurodė, jog asmuo, kuris paveldės ieškovės B. P. žemės sklypą su statiniais, atitinkamai perims ir ieškovės procesines teises bei pareigas šioje civilinėje byloje.

31. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, taip pat įsiteisėjusios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, bei nustačius, kad ginčo objektas pagal paveldėto turto pasidalijimo sutartį atiteko būtent A. P., nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad A. P. paveldėjęs ginčo pastatą kartu nepaveldėjo turtinių teisių, susijusių su ginčijamo privalomojo nurodymo vykdymu, todėl negalėjo perimti ieškovės B. P. procesinių teisių ir pareigų šioje byloje.

Dėl pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ieškovo (teisių perėmėjo) A. P. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir nutraukdamas civilinę bylą paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisė iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovui A. P. 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.

34. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį vertintinos ne materialiosios, tačiau procesinės bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys, t. y. vertinama tai, kurios šalies procesinis elgesys bylos nagrinėjimo procese lėmė šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Nustatant šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymo procesines priežastis esminis kriterijus yra tai, dėl kurios šalies procesinių veiksmų tokios išlaidos atsirado.

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių ginčas pradėtas nagrinėti teisme dėl to, kad į teismą kreipėsi ieškovė, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos Statybos priežiūros departamento 2021 m. gruodžio 30 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN2289, kuriuo buvo reikalaujama nugriauti neteisėtai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovė nesutikdama su minėtu privalomuoju nurodymu ir manydama, jog priimtas nurodymas pažeidžia jos teises įgyvendino teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad Valstybės įmonė Registrų centras patikslino žemės sklypo ribas ir konfigūraciją bei nustatė, kad ginčo pastatas nėra valstybinėje žemėje (kaip buvo konstatuota privalomajame nurodyme), o yra žemės sklype. Taigi šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusios aplinkybės patvirtino, kad privalomojo nurodymo priėmimą sąlygojo kadastrinio žemėlapio netikslumai, o ne pastato savininko veiksmai, kas leidžia spręsti, kad ieškovė teisminį procesą pradėjo pagrįstai. Nustatyta, kad Inspekcija įvertinusi nurodytas aplinkybes, t. y. kad Valstybės įmonė Registrų centras patikslino žemės sklypo ribas ir konfigūraciją bei, kad ginčo pastatas nėra valstybinėje žemėje, o yra žemės sklype, priėmė sprendimą, kad privalomasis nurodymas įvykdytas ir 2022 m. gegužės 9 d. buvo surašytas privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (23.29)-RE-192, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Taigi sprendimo dėl privalomojo nurodymo įvykdymo priėmimą taip pat sąlygojo paaiškėję aplinkybės dėl kadastrinio žemėlapio, kuriuo vadovavosi atsakovė surašydama privalomąjį nurodymą nugriauti ginčo pastatą, netikslumai, o ne pastato savininko veiksmai. Pažymėtina, kad atsakovei priėmus sprendimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, nebeliko ginčo, todėl atsirado teisinis ir faktinis pagrindas pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje pateikimo. Būtent šia procesine teise pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo ieškovės procesinių teisių perėmėjas A. P. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės, jos procesinių teisių šioje civilinėje byloje perėmėjo bei jų atstovo advokato procesinius veiksmus ir elgesį, neturi pagrindo sutikti su atsakove, kad jų procesinis elgesys yra nesąžiningas ir sudaręs galimybę kilti bylinėjimosi išlaidoms.

36. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tinkamai įvertino šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio (ne)pagrįstumo

37. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo visiškai nevertino jų pagrįstumo. Atkreipė dėmesį, kad prie advokato A. Bertulio 2022 m. balandžio 4 d. pateikto prašymo pridėtoje 2022 m. vasario 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad yra sumokėta už prašymų NŽT ir VTPSI parengimą, tačiau koks tai konkrečiai raštas ir kaip jis susijęs su byla nėra nurodoma, todėl šios išlaidos nėra susijusios su nagrinėjama byla ir neturėtų būti atlyginamos. Taip nėra pagrindo atlyginti ieškovei už trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios nurodytos 2022 m. kovo 21 d. PVM sąskaitoje faktūroje. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutinka.

38. Pažymėtina, kad šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi, siekiant, jog teismas turėtas išlaidas priteistų, būtina pagrįsti jų realumą.

39. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dalį sudaro 544,50 Eur pagal 2022 m. balandžio 4 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kartu su šiuo prašymu pateikta 2022 m. vasario 1 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. 220201 Nr. 1, kuri išrašyta A. P. vardu, bei nurodyta, kad už prašymų NŽT ir VTPSI bei ieškinio prieš VTPSI parengimą bendra mokėtina suma sudaro 272,25 Eur. Byloje pateikti duomenys, kad minėtą sąskaitą apmokėjo E. P. Taip pat kartu su prašymu pateikta 2022 m. kovo 21 d. PVM sąskaita faktūra Serija 220321 Nr. 1, kuri išrašyta A. P. vardu, bei nurodyta, kad už susipažinimą su NŽT ir VTPSI atsiliepimais į ieškinį ir D. D. atsiliepimo į ieškinį parengimą bendra mokėtina suma sudaro 272,25 Eur. Minėtą sąskaitą apmokėjo A. P.

40. Apeliacinės instancijos teismas analizuodamas pateiktą prašymą, bei kartu su juo pateiktas PVM sąskaitas faktūras, pastebi, jog minėtos sąskaitos faktūros buvo išrašytos iki ieškovės B. P. mirties (duomenys neskelbtini), todėl nurodytos sąskaitos faktūros turėjo būti išrašytos jos vardu. Tačiau, kaip nurodyta, minėtos sąskaitos išrašytos A. P. vardu, kuris sąskaitų išrašymo metu nebuvo bylos šalimi. Pažymėtina ir tai, kad sąskaitas apmokėjo taip pat ne tuo metu byloje dalyvavusi ieškovė. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog nurodytos išlaidos pagal minėtas sąskaitas faktūras buvo patirtos tuometinės ieškovės B. P., todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių išlaidų priteisti į šią civilinę bylą įstojusiam ieškovės procesinių teisių perėmėjui. Taip pat papildomai atkreiptinas dėmesys, kad dalį minėtų išlaidų sudaro išlaidos už trečiojo asmens D. D. atsiliepimo į ieškinį parengimą, kurios ieškovo (ieškovės teisių perėmėjo) naudai taip pat negalėjo būti priteistos. Taigi atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ieškovo naudai priteisti 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas ieškovui priteisti tik 272,25 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal 2022 m. gegužės 10 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Serija 220510 Nr. Pažymėtina, kad minėta sąskaita išrašyta A. P. vardu, nurodant, kad už atstovavimą teismo posėdžiuose ir pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo parengimą mokėtina bendra suma sudaro 272,25 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad minėta sąskaita faktūra išrašyta jau po pradinės ieškovės B. P. mirties, be to, byloje esant ieškovės atstovo prašymui pakeisti ieškovę B. P. jos teisių perėmėju A. P., taip pat byloje esant pateiktai 2022 m. balandžio 28 d. tarp A. P. ir advokato Arūno Bertulio sudarytai ir pasirašytai atstovavimo sutarčiai. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidas 272,25 Eur dalyje pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė pagrįstai.

42. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas A. P. įrodė, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 272,25 Eur teisinių išlaidų. Pažymėtina, kad šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, taip pat jų pagrįstumą patvirtina byloje pateikti įrodymai. Todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamos nutarties dalį, kuria iš atsakovės ieškovui priteista 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, ją sumažinant iki 272,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos ieškovo naudai iš atsakovės Inspekcijos.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą skundžiamą nutartį, kuria priėmė ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir bylą nutraukė, taip pat priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų naštos paskirstymu byloje nepriėmus sprendimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų (jų dydžio) priteisimą, todėl keistina skundžiama teismo nutarties dalis, kuria iš atsakovės ieškovui priteista 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, ją sumažinant iki 272,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kita skundžiamos nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

atsakovės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteisimo, ir priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, ieškovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 272,25 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.