- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-604-312/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07978-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- A. V.
- Advokatai
- Valerijus Kirpičnikovas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 54 MGL (2 700 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. V. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 16 d.
Klausimas dėl daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonės „Citroen SD5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – perduotas spręsti ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00466-21.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. V. nuteistas už tai, kad 2021 m. kovo 15 d., apie 21.03 val., ties pastatu, esančiu Pergalės g. 22, Vilniuje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen DS5“, vokiški registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,60 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimui, iš A. V. išieškoti konfiskuotino turto - „Citroen DS5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 890 eurų. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nuosprendyje nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyto konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš nuteistojo, kai byloje buvo nustatyti visi pagrindai ir sąlygos taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, ir klausimą dėl transporto priemonės „Citroen SD5“ perdavė spręsti ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00466-21.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog transporto priemonės „Citroen SD5“ paėmimą iš A. V. ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00466-21 teismas prilygino turto konfiskavimui kaip baudžiamojo poveikio priemonei skyrimui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kas nenumatyta nei baudžiamajame įstatyme, nei teismų praktikoje. Šiame kontekste paminėtina, kad transporto priemonės „Citroen SD5“ grąžinimo klausimas ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00466-21 nėra išspręstas iš esmės, todėl konstatuoti, kad A. V. šią transporto priemonę yra praradęs, nėra jokio pagrindo. Skirtingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, prokuroras neturi pagrindo konstatuoti, kad transporto priemonė „Citroen SD5“ bus grąžinta galimam tikrajam jos savininkui - P. P.. Be to, teismas nevertino tos aplinkybės, kad A. V. neužkirsta galimybė ginti savo, kaip galimai sąžiningo įgijėjo, teises civilio proceso tvarka ir prašyti teismo pripažinti automobilio 2018 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti vienašalę restituciją ir reikalauti priteisti iš atsakingo asmens už automobilį sumokėtą pinigų sumą, nuostolius ir pan. Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu sudaroma situacija, kai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistam asmeniui ne tik, kad nebus pritaikyta poveikio priemonė, tačiau jis išvengs konfiskavimo rizikos vien dėl to, kad nusikalstamais tikslais buvo panaudotas galimai kitiems asmenims priklausantis turtas. Įstatymo leidėjo tikslų kriminalizuojant veikas už transporto priemonių vairavimą neblaiviu, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kontekste šis teismo sprendimas nepriimtinas ir prieštarauja įstatymui, teisingumo principui, kasacinės instancijos teismo praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
2.3. Prokurorės nuomone, itin išskirtinių aplinkybių, kodėl šiuo atveju turėtų būti taikoma išimtis, konstatuojant, kad BK 72 straipsnio 5 dalies taikymas nuteistajam A. V. būtų akivaizdžiai neproporcingas, nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir teismas skundžiamame nuosprendyje.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
3. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, neteistasis A. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš prokurorės apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl A. V. kaltės, prokuroras taip pat sutinka su nuteistajam paskirta bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau nesutinka su paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių apimtimi, t. y. nurodo, kad A. V. nepagrįstai netaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nekonfiskuota jo vairuoto automobilio „Citroen DS5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma.
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko A. V. buvo nepagrįstai neskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.
6. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatęs, kad A. V. valdė ir nusikalstamos veikos padarymui panaudojo automobilį, kuris galimai buvo užvaldytas nusikalstamu būdu, transporto priemonė yra paieškoma, galimas tikrasis transporto priemonės savininkas pageidauja surastą transporto priemonę susigrąžinti, padarė išvadą, jog taikant automobilio „Citroen SD5“, kaip nusikaltimo priemonės, konfiskavimą būtų pažeistos šio turto teisėto savininko teisės ir interesai. Taip pat teismas, konstatavęs, jog byloje šiuo metu nėra jokių patikimų duomenų, kad A. V. būtų nesąžiningas minėtos transporto priemonės įgijėjas, sprendė, jog nėra pagrindo iš A. V. konfiskuoti ir automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Skundžiamame nuosprendyje pažymima, kad kaltininkas transporto priemonę prarado, nes automobilis turės būti grąžintas teisėtam jo savininkui, dėl ko turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslas apriboti kaltininkui galimybę daryti kitas nusikalstamas veikas, tokiu būdu padėti realizuoti bausmės paskirtį, jau yra įgyvendintas.
7. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose.
8. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
9. Pažymėtina, kad turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Taigi, nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą.
10. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog sutikti su apylinkės teismo sprendimu netaikyti nuteistajam A. V. konfiskavimo nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju A. V. vairavo automobilį „Citroen DS5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,60 promilių etilo alkoholio (b. l. 23). Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės A. V. objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotų veiksmų, todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone
11. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas baudžiamojo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad tuo atveju, jei byloje nagrinėjamo įvykio metu vairuota transporto priemonė – automobilis „Citroen DS5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų nuosavybės teise priklausiusi nuteistajam A. V., ją privalomai reikėtų konfiskuoti. Vis dėlto nagrinėjamu atveju susidariusi situacija yra sudėtingesnė, nes automobilio „Citroen DS5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai teisėtas savininkas yra P. P. ir jis ketina atsiimti automobilį (b. l. 20). Atsižvelgiant į šią gautą informaciją 2021 m. birželio 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, požymius ir šis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą 02-2-00466-21. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. V. netaikius baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, buvo nuspręsta klausimą dėl daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonės „Citroen SD5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – perduoti spręsti ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00466-21.
12. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos dėl vidutinės transporto priemonės kainos nustatymo matyti, kad automobilio „Citroen DS5“, gamybos metai 2012, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 6890 Eur. Vienok, sprendžiant, ar konkreti baudžiamojo poveikio priemonė neprieštarauja proporcingumui, turi būti atsižvelgiama į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (kaltininko, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju jau buvo nustatyta, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš A. V. yra tinkama ir būtina priemonė baudžiamajame įstatyme numatytiems tikslams pasiekti. Tuo pačiu konstatuotina, jog, įvertinus tai, jog šiuo metu nenustatyta, kad A. V. būtų nesąžiningas minėtos transporto priemonės įgijėjas, kad jis automobilį nusipirko žinodamas, kad šis buvo užvaldytas nusikalstamu būdu ir priklauso kitam nei pasirašytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytam asmeniui (kaip minėta, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2021 m. birželio 17 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą), visos automobilio vertės išieškojimas iš A. V. neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros ir būtų neproporcingas, kadangi tų pačių tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti ieškojus iš jo valstybės naudai tik dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 3500 Eur.
13. Kaip teisingai pažymima prokurorės apeliaciniame skunde, transporto priemonės „Citroen SD5“ grąžinimo klausimas ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00466-21 nėra išspręstas iš esmės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad A. V. šią transporto priemonę yra praradęs. Tai pat nėra pagrindo konstatuoti, kad transporto priemonė „Citroen SD5“ bus grąžinta galimam tikrajam jos savininkui - P. P.. Pažymėtina ir tai, kad A. V. neužkertama galimybė ginti savo, kaip galimai sąžiningo įgijėjo, teises civilinio proceso tvarka ir prašyti teismo pripažinti automobilio 2018 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti vienašalę restituciją ir reikalauti priteisti iš atsakingo asmens už automobilį sumokėtą pinigų sumą, nuostolius ir pan.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, išieškant dalį konfiskuotinos nusikalstamos veikos padarymo priemonės – transporto priemonės „Citroen SD5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą (BPK 328 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš A. V. išieškoti konfiskuotino turto – transporto priemonės „Citroen SD5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nusikalstamos veikos padarymo priemonės) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą - 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.