Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. D. ieškinį N. A. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo šiuo pagrindu turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo – tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Atsakovė negalėjo nurodyti biologinio tėvo, nes nežino, todėl Tarnyba laikosi pozicijos, kad tėvystės nuginčijimas K. D. neatitiktų jos interesų.

4. Teismo posėdžio metu ieškovas M. D. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė jį išmetė kaip šunį, paėmė išlaikymą ir už trečią vaiką. Visi daro klaidas, padarė jaunystės klaidą. Su DNR ekspertize atsakovė nesutinka. Tėvystę pripažino iš geros valios, juo pasinaudojo, galvojo jog gyvens kartu, atsakovė negaus socialinės pašalpos, iš draugiškumo. Kartu su atsakove pradėjo gyventi 2012-2013 metais, o išsiskyrė kažkur prieš trejus metus. Kai K. buvo mažesnė, šnekėdavo, vėliau atsakovė pradėjo nuteikinėti vaikus. Su atsakove turi bendrus du vaikus. Priteisus išlaikymą jo interesai yra pažeidžiami, lieka 160,00 Eur per mėnesį pragyvenimui. Vaiko tėvas, paklausinėjus, kalbantis pagal kaimą, yra P. S.. Į teismą prieš trejus metus nesikreipė, nes neturėjo pajamų. Serga cukralige jau keturi metai, neįgalumo negauna.

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių skyriaus Raseinių rajone atstovė palaikė teismui pateiktą išvadą. Papildomai nurodė, kad paaiškėjo, kad ieškovas nerodo inciatyvos bendrauti, kurti ryšį ir su kitais vaikais. Pripažindamas tėvystę ieškovas prisiėmė visas susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Argumentai dėl klaidos nėra reikšmingi, ieškovas turėjo išsiaiškinti aplinkybes. Šiuo momentu nėra reikšmingas, kad K. santykis su ieškovu yra silpnas, nes ieškovas nebendrauja ir su kitais vaikais. Svarbi aplinkybė, kad mergaitė gauna 100,00 Eur materialinį išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei N. A. (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. D., kurios gimimo liudijime, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas ieškovas M. D., gimimo liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijime nurodyti vaiko tėvai susituokę nebuvo. Ieškovas siekia nuginčyti vaiko gimimo liudijimo įrašą, kuriame jis pareiškimu pripažintas K. D. tėvu.

Dėl tėvystės nuginčijimo

10. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, kad atsakovės vaiko biologinis tėvas yra ne ieškovas M. D., o kitas asmuo, tiek ieškovė, tiek atsakovas su šia aplinkybe pilnai sutinka. Tačiau, teismo vertinimu, byloje susiklosčiusi situacija neleidžia prioriteto suteikti biologinei tėvystei.

12. Tėvystės nuginčijimo bylose, svarstant, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, yra atsižvelgiama ne tik į teisinį, bet ir socialinį tėvo, biologinio tėvo ir vaiko ryšį, ar vaikas yra prisirišęs prie tėvo, biologinio tėvo, ar yra atsiradę ilgalaikiai emociniai santykiai, kuriuos nutraukti galima tik esant labai svarbioms priežastims ir aplinkybėms. Taigi, tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis – ne tik vadinamosios „biologinės“ tiesos konstatavimas, todėl kiekvienu atveju vaiko santykis su tėvu, biologiniu tėvu ir jų požiūrį vienas į kitą, yra vertinamas individualiai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2548-577/2018).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 taipogi nurodoma, kad iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad vaiko interesų pirmumas vyravo situacijose, kai pareiškėjai nesiėmė veiksmų laiku inicijuoti atitinkamą procesą, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindą abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams grėsė materialinio išlaikymo netekimas, nebuvo aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje P. K. prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39277/06; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, ir kt.). Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Apibendrinant pirmiau nurodytą EŽTT praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, be kita ko, vertinama, ar pareiškėjas ėmėsi veiksmų laiku inicijuoti atitinkamą procesą, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju.

14. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Tarnybos specialistė bendravo su nepilnamete K. D. ir išklausė vaiko nuomonę. Apklausos metu K. D. nurodė, kad šiuo metu gyvena kartu su mama, broliu ir sese. Ji jau seniai žino, kad M. D. nėra jos biologinis tėvas, nes jai mama anksčiau yra sakiusi. Kai M. D. gyveno kartu šeimoje, nebuvo su juo jokio ryšio, mažai bendraudavo tarpusavyje. Maždaug 2 – 3 metus M. D. kartu nebegyvena, tačiau jo ir nepasiilgsta. Kai jis gyveno kartu, niekada nėra jai nieko nupirkęs, gimtadienio proga nupirkdavo tortą, tačiau už mamos pinigus.

15. Iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus kriterijus, tačiau priimamas sprendimas labiau atitinkantis vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis geriausiais vaiko interesais.

16. Nors byloje ir nėra ginčo, kad ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas, o ryšys tarp ieškovo ir K. D. nėra itin stiprus, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas prieš dešimt metų pats pripažino K. D. tėvystę, atsižvelgiant į per septynis – aštuonis metus susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, konstatuotina, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų geriausių vaiko interesų. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad tėvystės pripažinimas buvo sąmoningas valinis bei nustatyta tvarka patvirtintas ieškovo veiksmas atliktas prieš maždaug dešimt metų. Pripažindamas tėvystę ieškovas prisiėmė ir tam tikras pareigas vaiko atžvilgiu, kurios negali pasikeisti nesutariant, nutraukus bendrą gyvenimą su atsakove. Ieškovui pripažinus tėvystę, tarp jo ir K. D. susiformavo emocinis, psichologinis ryšys, mergaitė turi ieškovo pavardę apie dešimt metų, ir nors šiuo metu jie yra nutolę, ką patvirtino pati K., tačiau tėvystės nuginčijimas neatitiktų geriausių K. D. interesų, lemtų būtinybę keisti asmens dokumentus, trikdytų vaiko vystymąsi paauglystės laikotarpiu. Teismas taip pat pabrėžia, kad ieškovo, kaip jis nurodo, „klaida“ pripažįstant tėvystę, nagrinėjamu atveju yra padaryta ieškovui jau esant tokio amžiaus (27 metai), kuomet asmuo puikiai gali suvokti prisiimamas atsakomybes ir galimas pasekmes. Šiuo atveju K. D. negali nukentėti dėl to, kad ieškovas nusprendė pakeisti savo nuomonę dėl savo noru anksčiau prisiimtų įsipareigojimų vaiko atžvilgiu.

17. Be kita ko, pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3. 152 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, nepilnametis vaikas K. D. gimė (duomenys neskelbtini), ieškovas 2013 m. lapkričio mėn. pats pripažino tėvystę vaikui, žinodamas, kad nėra mergaitės biologinis tėvas. Ieškovas į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi tik 2023 m. gegužės 16 d., praėjus iš esmės dešimčiai metų nuo tėvystės pripažinimo, t. y. ženkliai praleidęs vienerių metų senaties terminą. Atsakovės atstovė prašė taikyti ieškinio senatį, todėl ieškinio senatis taikytina, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti ir ieškinys gali būti atmetamas vien šiuo pagrindu. Teismas taip pat pažymi, kad nors ieškovas ir nurodė, kad į teismą anksčiau nesikreipė, nes neturėjo finansinių galimybių, tačiau šių argumentų niekuo nepagrindė, o terminas praleistas itin žymiai, pagrindo jį atnaujinti teismas nenustatė.

18. Įvertinus visas išdėstytas ir byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tarp ieškovo ir vaiko susiformavusią socialinę tėvystę, vaiko ryšį su ieškovu, įvertinus ir tai, kad praleistas ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo, nesant jokių svarbių aplinkybių jį atnaujinti, ir prašoma taikyti ieškinio senatį, teismas sprendžia, kad taikytina ieškinio senatis, tėvystės nuginčijimas šiuo atveju neatitiks geriausių nepilnamečio vaiko interesų, todėl ieškinys atmestinas.

19. Sprendžiant priešingai, būtų sukuriamas itin didelis netikrumas ir neapibrėžtumas tiek šeimose, tiek ir apskritai teisiniuose santykiuose, kuomet iš esmės bet kuris asmuo galėtų keisti savo nuomonę dėl tėvystės pripažinimo praėjus itin ilgam laikotarpiui, o tai pažeistų visų pirma nepilnamečių vaikų teises.

20. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalims sutinkant, jog vaiko biologinis tėvas nėra ieškovas M. D., pagrindo skirti DNR ekspertizę nėra. Be to, vaiko biologinio tėvo paieškos, siekiant nustatyti vaiko tėvystę, skiriant DNR ekspertizes, geriausių vaiko interesų neatitiktų, sukeltų K. D. papildomų neigiamų išgyvenimų, todėl, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes nesudarytų pagrindo ieškinio tenkinti. K. D. jau yra keturiolika metų, jokio ryšio su biologiniu vaiko tėvu paprasčiausiai nėra, biologinis vaiko tėvas, net ir jį nustačius, būtų visiškai svetimas žmogus K. D.. Biologinio tėvo ir vaiko ryšys be kita ko nesiformavo dėl to, kad ieškovas pats pripažino tėvystę dar 2013 metais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Šioje byloje tiek ieškovui M. D., tiek atsakovei N. A. buvo teikiama 100 proc. finansuojama antrinė teisinė pagalba (atitinkamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-04360 bei 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-05131), jie atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos, taip pat ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, nepriteistinos ir padengiamos iš valstybės lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis ).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 279 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo M. D. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.