- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-02
- Bylos Nr.
- e2-24842-1064/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18826-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Fomičiova
- Ieškovas
- Omega Invest OU
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Omega Invest OU ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 9168,29 Eur skolos (kurią sudaro 5931,56 Eur negrąžinto kredito, 1729,25 Eur mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų, 1507,48 Eur delspinigių), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovas nurodė, kad 2016 m. sausio 19 d. atsakovas ir „Swedbank“, AB sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 16-005252-GV, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 6000 Eur kreditas. Atsakovui negrąžinant kredito bei nereaguojant į banko pretenzijas, 2016 m. liepos 26 d. „Swedbank“, AB nutraukė šią sutartį ir pareikalavo atsakovo grąžinti panaudotą kredito limitą. Pagal 2015 m. spalio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-15-9466 ieškovas 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsigijo iš pradinio kreditoriaus „Swedbank“, AB reikalavimo teisę į atsakovą, kylančią iš Vartojimo kredito sutarties Nr. 16-005252-GV. Nepavykus skolos susigrąžinti, ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo. 2018 m. sausio 31 d. buvo priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-8135-807/2018. Teismui nepavykus atsakovui įteikti teismo įsakymo, kreditorius kreipėsi dėl dokumentų įteikimo į antstolę V. Meškauskienę, tačiau dokumentų atsakovui įteikti nepavyko ir antstolei. 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintas. 2016 m. rugpjūčio 30 d. (reikalavimo perleidimo dienai) negrąžintas kredito likutis sudarė 5931,56 Eur, nesumokėtos palūkanos – 391,96 Eur, delspinigiai už negrąžintą kreditą – 17,02 Eur, delspinigiai už nesumokėtas palūkanas – 13,12 Eur. Po reikalavimo perleidimo ieškovas papildomai apskaičiavo 1337,29 Eur palūkanas bei 1877,34 Eur delspinigius. Ieškovas nurodo, kad atsakovas daliniais mokėjimais sumokėjo 400 Eur, todėl atsakovo skola mažintina ir ji sudaro 9168,29 Eur.
Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus buvo įteikti viešo paskelbimo būdu 2018 m. liepos 13 d. Atsakovas per teismo nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Dėl skolos priteisimo
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. sausio 19 d. tarp „Swedbank“, AB ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 16-005252-GV, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 6000 Eur kreditas. Sutartyje nustatyta 13 proc. dydžio metinė palūkanų norma ir 0,05 proc. dydžio delspinigiai. Atsakovas įsipareigojo per numatytą laikotarpį (kredito gražinimo terminas – 2020 m. gruodžio 22 d.) grąžinti kreditą mokant mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovas nevykdė sutartyje su banku numatytų įsipareigojimų pagal sutartį, todėl bankas 2016 m. liepos 26 d. nutraukė sutartį.
Byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu 2016 m. rugpjūčio 30 d. kreditorius „Swedbank“, AB perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovui. Reikalavimo perleidimo dieną atsakovo įsiskolinimą sudarė 5931,56 Eur negrąžintas kredito likutis, 391,96 Eur nesumokėtos palūkanos, 17,02 Eur delspinigiai už negrąžintą kreditą, 13,12 Eur delspinigiai už nesumokėtas palūkanas, iš viso – 6353,66 Eur.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo tinkamai informuotas 2016 m. rugsėjo 2 d. pranešimu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
Nagrinėjamu atveju pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 16-005252-GV, atsakovas įsipareigojo per numatytą laikotarpį grąžinti kreditą mokant mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą, kuri buvo pateikta atsakovui sudarant sutartį su pradiniu kreditoriumi, 3 dalyje nustatyta atsakovo pareiga dėl įmokų nemokėjimo sumokėti už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną 0,05 procento dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas, taip pat atsakovo pareiga mokėti palūkanas, kurių metinė norma yra 13 proc. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Reikalavimo perleidimo dieną atsakovo įsiskolinimą sudarė 5931,56 Eur negrąžintas kredito likutis, 391,96 Eur nesumokėtos palūkanos, 17,02 Eur delspinigiai už negrąžintą kreditą, 13,12 Eur delspinigiai už nesumokėtas palūkanas, iš viso – 6353,66 Eur.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą ieškovui būtų visiškai padengęs (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo 5931,56 Eur negrąžinto kredito likutį, 391,96 Eur nesumokėtų palūkanų, 17,02 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą ir 13,12 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas (iš viso – 6353,66 Eur) iki reikalavimo perleidimo yra pagrįsti ir tenkintini (CPK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).
Dėl palūkanų ir delspinigių po reikalavimo perleidimo priteisimo
Ieškovas, remdamasis sutartimi, taip pat prašo priteisti 1337,29 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. taikant Sutartyje nustatytą 13 proc. dydžio metinę palūkanų normą. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas naudojosi kaip paskola suteiktais pinigais ir yra jų iki šios dienos negrąžinęs, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1337,29 Eur palūkanas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl taip pat tenkintinas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 1877,34 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. taikant sutartyje numatytą 0,05 proc. dydžio delspinigių dydį.
Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).
Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Be to, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, jog atsakovas yra vartotojas, todėl sprendžia, kad prašomi priteisti 1877,34 Eur delspinigiai, apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. gegužės 25 d., t. y. už 633 dienas, yra nepagrįsti ir negali būti priteisti, nes tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.
Vadovaujantis vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, ieškovo prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 533,84 Eur ((5931,56 x 0,05 proc. x 180 d.). Likusi ieškovo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo dalis atmestina, todėl laikytina, kad ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pažymėtina, jog ieškovas nurodo, jog atsakovas atliko dalinius mokėjimus – 2016 m. rugsėjo 22 d. sumokėjo ieškovui 50 Eur, 2017 m. vasario 22 d. – 100 Eur, 2017 m. kovo 1 d. – 200 Eur, 2017 m. birželio 23 d. – 50 Eur, t. y. atsakovas ieškovui sumokėjo iš viso 400 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš dalies su ieškovu atsiskaitė, ieškovui apskaičiuota 8224,79 Eur suma (6353,66 Eur + 1337,29 Eur palūkanų + 533,84 Eur delspinigių) mažintina 400 Eur. Dėl šios priežasties ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina 7824,79 Eur.
Dėl procesinių palūkanų
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 206,29 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei patyrė 350 Eur išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas taip pat prašo priteisti 20 Eur antstolės mokestį už dokumentų įteikimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. civilinėje byloje Nr. eL2-8135-807/2018 priėmė teismo įsakymą pagal kreditoriaus Omega Invest OU pareiškimą skolininkui M. M. dėl skolos priteisimo. Kreditoriaus pareiškime nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. Kreditoriaus prašymu procesiniai dokumentai buvo išsiųsti antstolei V. Meškauskienei įteikimui.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl 200 Eur antstolės mokesčio už dokumentų įteikimą priteisimo taip pat yra tenkintinas.
Susumavus visas ieškovo išlaidas matyti, kad ieškovas iš viso patyrė 576,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjamu atveju patenkinta 85,35 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 491,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (576,29 Eur x 85,35 proc.).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tenkančios ieškovui, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7824,79 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus 79 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 491,86 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 86 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovo Omega Invest OU, juridinio asmens kodas 10866568, naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. rugpjūčio 2 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-24842-1064/2018 pagal ieškovo Omega Invest OU ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo. Atsakovo M. M., gim. 1988 m. vasario 13 d., tiksli buvimo vieta nežinoma, todėl sprendimas už akių jam yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 2 d. Informacijos teirautis tel. Nr. (85) 261 6203“.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.