Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, VTEK) 2020 m. liepos 15 d. raštą Nr. S-1896-(2.5) „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakyta nagrinėti 2020 m. liepos 3 d. skunde nurodytas aplinkybes ir įpareigoti VTEK pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes išnagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

2.1. 2020 m. liepos 3 d. skundu kreipėsi į VTEK prašydamas įvertinti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) kontrolierės L. T. (toliau – ir Kontrolierė), Tarnybos darbuotojos K. K. ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės M. V. veiksmų atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) reikalavimams, nagrinėjant pareiškėjo skundus, Kontrolierės dalyvavimą Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno (toliau – ir Žodynas) leidime ir vertinime, vadovavimą Europos akademinio sąžiningumo tinklui (angl. European Network for Academic Integrity, ENAI) einant Kontrolierės pareigas.

2.2. VTEK Raštu atsisakė pradėti tyrimą ir pripažino, kad pareiškėjo pateikti duomenys nesuteikia pakankamo pagrindo pradėti ir atlikti tyrimą dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo. VTEK netinkamai atliko savo pareigas, prašomas panaikinti Raštas yra nepagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės aktais – nepagrįstai atsisakyta veikti, nors skunde nurodyta pakankamai duomenų, kuriuos VTEK įvertino neobjektyviai ir neteisingai.

2.3. VTEK nevertino aplinkybės, kad Žodynas yra asociacijos ENAI produktas, kuris nebuvo publikuotas, todėl negalėjo būti organizuojamas jo vertimas. Kontrolierė dalyvavo Žodyno vertime, kaip Mykolo Romerio universiteto (toliau – ir Universitetas) atstovė, tuo pačiu būdama su Žodynu susijusios asociacijos ENAI vadove, neskelbiamos apklausos būdu 2019 m. rugpjūčio 17 d. įsigijo produkto PlagScan paslaugą, nors perkamą produktą savo veikloje jau naudojo iki 2019 m. rugpjūčio 17 d. ir reklamavo savo vadovaujamos asociacijos ENAI tinklalapyje, nors nuo 2019 m. sausio 21 d. paskirta Kontroliere ir pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 7 dalį kontrolieriaus pareigos negalėjo būti derinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, taip pat su darbu kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Kontrolierė neteisėtai ir nepagrįstai jo neinformavo apie nusišalinimą nuo 2020 m. birželio 1 d. skundo nagrinėjimo ir jo perdavimą nagrinėti Lietuvos Respublikos Seimui, o priimdama skirtingus sprendimus dėl nusišalinimo pažeidė Įstatymo nuostatas.

2.4. VTEK padarė nepagrįstą išvadą, jog Seimo kontrolierė M. V., kuriai buvo pavesta nagrinėti 2020 m. birželio 1 d. skundą dėl Universiteto kurto, leisto, svarstyto ir publikuoto Žodyno, tiesiogiai ir akivaizdžiai nėra susijusi su Universitetu, kaip M. V. darboviete. Seimo kontrolierė, pasirašydama Tarnybos 2020 m. birželio 22 d. raštą Nr. S-162 „Dėl Jūsų 2020 m. birželio 1 d. skundo“, (toliau – ir 2020 m. birželio 22 d. raštas) faktiškai sprendė dėl savo darbovietės kurto, leisto bei publikuoto Žodyno, ir pateko į viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Seimo kontrolierė taip pat nepranešė apie jai pavestą nagrinėti pareiškėjo skundą, nesudarė galimybės laiku pareikšti jai nušalinimo, o 2020 m. liepos 9 d. raštu Nr. 1/3D-1837 faktiškai atsisakė spręsti nušalinimo klausimą.

2.5. Tarnybos darbuotoja K. K., rengdama 2020 m. birželio 22 d. raštą, faktiškai dalyvavo individualaus administracinio sprendimo rengime (viešasis interesas), kuris susijęs su jos tiesiogine vadove – Kontroliere, nuo kurios sprendimų priklauso asmeninė K. K. gerovė (privatus interesas), pateko į viešųjų ir privačių interesų konfliktą, todėl nepagrįsta Rašto išvada, kad šiuo atveju nėra viešųjų ir privačių interesų konflikto. Pateiktų duomenų pakanka pradėti ir atlikti tyrimus dėl Kontrolierės, Tarnybos darbuotojos ir Seimo kontrolierės Įstatymo nuostatų pažeidimų.

2.6. 2020 m. spalio 8 d. pareiškėjas į bylą pateikė VTEK 2020 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. S-2485-(2.5) „Dėl nusišalinimo tvarkos“ (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 23 d. raštas), kuriuo, pareiškėjo teigimu, atsakovas keičia savo poziciją, kad institucijos vadovo veiksmus, elgesį ar jo sprendimus objektyviai ir nešališkai gali vertinti tik vadovui nepavaldus, nepriklausomas asmuo. 2020 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nepaisant to, jog Tarnybai vadovauja Kontrolierė, Tarnybos darbuotojams valdingus nurodymus davė ir Seimo kontrolierė, o tai prieštarauja Seimo kontrolierės teiginiams, kad ji jokių veiksmų su pareiškėjo skundu neatliko. Nors Kontrolierė nusišalino nuo 2020 m. birželio 1 d. skundo nagrinėjimo, tačiau visa su tyrimu susijusi medžiaga yra Tarnyboje. Pareiškėjas taip pat išdėstė abejones dėl Tarnybos vyriausiosios patarėjos galimybių ir įgaliojimų 2020 m. lapkričio 23 d. parašyti pareiškėjui elektroninį laišką ir galimybių nebuvimą parašyti oficialų įstaigos raštą.

3. Atsakovas VTEK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime pateiktą poziciją grindė šiais argumentais:

3.1. VTEK nėra kompetentinga vertinti aplinkybių, susijusių su Žodyno išleidimu ir gali pasisakyti tik dėl aplinkybių, susijusių su galimais interesų konfliktais, į kuriuos, vykdydami savo tarnybines funkcijas, galimai patenka valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys.

3.2. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie L. T. ir įmonės, iš kurios Tarnyba įsigijo PlagScan paslaugą, siejančius ryšius ir dėl kurių ši įmonė galėtų būti laikytina jos privačiu interesu. Vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad PlagScan paslaugą savo tinklalapyje reklamavo asociacija ENAI, kuriai priklausė L. T., nėra pakankama daryti išvadą, kad galėjo kilti interesų konflikto situacija Tarnyboje, sprendžiant klausimus dėl šios paslaugos pirkimo.

3.3. Argumentai dėl L. T. elgesio atitikties iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir vertinimas dėl galimų Įstatymų nuostatų pažeidimų, susijusių su Įstatyme nustatytais atstovavimo apribojimais, buvo pateikti ankstesniu VTEK 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. S-855-(2.5) „Dėl Jūsų pranešimo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2020 m. kovo 13 d. raštas). Minėtą raštą pareiškėjas yra apskundęs ir administracinė byla Nr. eA-4750-520/2020 nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. L. T. elgesio vertinimą dėl Skundų, pranešimų nagrinėjimo ir tyrimų akademinės etikos ir procedūrų iniciatyva atlikimo rekomendacijų, patvirtintų Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. V-19, ir jų 5 priede savo su bendraautoriais išrastų terminų, pačios verstų ir pristatytų kaip Universiteto atstovės išleistų terminų, pateikė 2020 m. kovo 13 d. rašte, pareiškėjas jokių naujų duomenų nenurodė, pakartotinai jų vertinti neprašė, todėl pakartotinai dėl jų nepasisakyta.

3.4. Rašte neneigta, jog Universitetas laikytinas Seimo kontrolierės M. V. darboviete. Priešingai, eidama Seimo kontrolierės pareigas ji turėtų nusišalinti nuo klausimų, tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusių ir su jos darboviete. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi prašydamas įvertinti Kontrolierės pareigų suderinamumo klausimą, Žodyno recenzentės ir Žodyno redaktorės elgesį dalyvaujant Žodyno svarstyme Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – ir VLKK) Terminologijos pakomisėje, todėl nėra pagrindo teigti, kad M. V., spręsdama klausimus, susijusius su savo buvusia bendradarbe L. T., nesant duomenų apie jokius kitus jas siejančius privataus pobūdžio ryšius, pateko į tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto situaciją. Pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, kad M. V. būtų prisidėjusi prie Žodyno rengimo, ir todėl galėtų būti laikytina suinteresuota ir šališka, spręsdama pareiškėjo keliamus klausimus, susijusius su šio Žodyno išleidimu. Be to, M. V. pareiškėjo skundo dalies dėl L. T. veiksmų netyrė.

3.5. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad L. T. ir K. K. sietų asmeniniai turtiniai, neturtiniai interesai ar kiti asmeninio pobūdžio santykiai, galintys daryti įtaką jos sprendimams dėl L. T.. Nesant tokių duomenų atsakovas padarė išvadą, kad K. K. teikdama / rengdama atsakymą pareiškėjui, atliko išskirtinai tarnybinio pobūdžio funkcijas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji buvo asmeniškai suinteresuota. Pareiškėjo skundas nebuvo nagrinėjamas iš esmės, nepateiktas situacijos vertinimas, o tik pagal kompetenciją persiųstas nagrinėti kitai institucijai.

3.6. Atsakovas papildomai paaiškino, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, VTEK nekeičia atsakymo, jog vadovo veiksmus, elgesį ar jo sprendimus objektyviai ir nešališkai gali įvertinti jam nepavaldūs asmenys, tačiau Tarnybos darbuotojos K. K. rašte nebuvo pateiktas joks Kontrolierės elgesio vertinimas.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo A. A. skundą atmetė.

5.1. Pareiškėjas 2020 m. liepos 3 d. skundu kreipėsi į atsakovą, prašydamas įvertinti, ar Kontrolierė, neinformuodama apie nusišalinimą nuo 2020 m. birželio 1 d. skundo nagrinėjimo ir priimdama skirtingus sprendimus dėl nusišalinimo nuo 2020 m. birželio 1 d. ir ankstesnių pareiškėjo skundų nagrinėjimo, nepažeidė įstatymų. Pareiškėjas taip pat prašė įvertinti, ar Kontrolierė, dalyvaudama Žodyno leidime, vertime, kaip Universiteto atstovė, kai nežinomas leidinio pagrindas, tuo pačiu metu būdama su Žodynu susijusios asociacijos ENAI vadove, neskelbiamos apklausos būdu 2019 m. rugpjūčio 17 d. įsigydama produkto PlagScan paslaugą, kai perkamą produktą jau naudojo savo veikloje iki 2019 m. rugpjūčio 17 d. bei reklamavo savo vadovaujamos asociacijos tinklalapyje, nors nuo 2019 m. sausio 21 d. paskirta Kontroliere ir jos einamos pareigos negalėjo būti derinamos su jokiomis kitomis renkamomis ar skiriamomis pareigomis valstybės ar savivaldybės institucijose, taip pat darbu kitose įstaigose, įmonės ar organizacijose, nepažeidė Įstatymo reikalavimų.

5.2. Pareiškėjas atsakovo prašė įvertinti, ar Seimo kontrolierė M. V., neinformuodama pareiškėjo apie jai pavestą nagrinėti 2020 m. birželio 1 d. skundą, nesudarydama galimybės Seimo kontrolierei laiku pareikšti nušalinimą ir spręsdama dėl skundo, susijusio su savo darbovietės Universiteto dalyvavimu Žodyno vertime, rengime ir leidime, bei nagrinėdama skundą dėl buvusios kolegės veiksmų, nepažeidė Įstatymo reikalavimų. Skunde pareiškėjas prašė įvertinti, ar Tarnybos darbuotoja K. K., rengdama pareiškėjui atsakymą, susijusį su tiesioginės vadovės – Kontrolierės, elgesiu, nepažeidė Įstatymo reikalavimų. Pareiškėjas taip pat prašė atsakovo įvertinti, ar pagrįstai jo skundas nenagrinėjamas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje.

5.3. Atsakovas Raštu atsisakė pradėti tyrimą dėl to, kad dalies pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių vertinimas nepriklauso VTEK kompetencijai ir pareiškėjas nenurodė duomenų, kad jo skundžiami asmenys galimai pateko į interesų konflikto situaciją, kaip ji apibrėžiama Įstatyme.

6. Teismas aptarė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus ir nurodė, kad atsakovas, vertindamas, ar Kontrolierė, neinformuodama pareiškėjo apie nusišalinimą nuo skundo nagrinėjimo, ir vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, padarė išvadą, jog Įstatymas deklaruojančio asmens pateikti tokios informacijos pareiškėjui įpareigoja.

7. Teismas aptarė ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalis ir priėjo prie išvados, kad Įstatyme neįtvirtinta pareiga deklaruojančiam asmeniui apie nusišalinimą informuoti kitus subjektus, tarp jų ir skundą pateikusį asmenį, todėl atsakovo Rašto išvadą, jog Kontrolierė, neinformuodama pareiškėjo apie nusišalinimą nuo skundo nagrinėjimo, Įstatymų reikalavimų nepažeidė, pripažino pagrįsta.

8. Iš pareiškėjo Tarnybai adresuoto 2020 m. birželio 1 d. skundo teismas nustatė, kad pareiškėjas skundėsi dėl Kontrolierės veiksmų suderinamumo su Įstatymo nuostatomis, todėl egzistavo tiesioginis ir akivaizdus viešųjų ir privačių interesų konfliktas, taip, kaip jis apibrėžiamas Įstatyme ir Kontrolierei atsirado imperatyvi pareiga nusišalinti nuo minėto skundo nagrinėjimo. Teismas pažymėjo, kad Kontrolierė šią Įstatyme nustatytą pareigą tinkamai įvykdė, t. y. kreipėsi į Seimo valdybą, pateikdama nusišalinimą nuo 2020 m. birželio 1 d. pareiškėjo skundo tyrimo. Duomenų, kad Kontrolierei dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto būtų atsiradusi pareiga nusišalinti nuo ankstesnių skundų nagrinėjimo, ar Kontrolierė būtų sprendusi klausimus, susijusius su jos pačios veikla, pareiškėjas atsakovui nepateikė, tokių duomenų atsakovas taip pat nenustatė, todėl teismas priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo spręsti, kad Kontrolierė nesilaikė Įstatymo nuostatų.

9. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl L. T. elgesio neskelbiamos apklausos būdu 2019 m. rugpjūčio 17 d. įsigyjant produkto PlagScan paslaugą, teismas iš pareiškėjo pateiktų duomenų nustatė, kad minėtą paslaugą Tarnyba įsigijo ne iš asociacijos ENAI, o iš PlagScan Gmbh įmonės Vokietijoje. Duomenų, jog L. T. ir PlagScan Gmbh sietų privataus pobūdžio santykiai pareiškėjas nepateikė, atsakovas taip pat nenustatė, kad L. T. ar jos sutuoktinis būtų minėtos užsienio įmonės dalyviai ar valdymo organų nariai, ar turėtų kito pobūdžio privačių santykių. Atsižvelgęs į tai, teismas pritarė atsakovo išvadai, jog vien tik Tarnybos įsigytos paslaugos reklamavimas asociacijos ENAI tinklalapyje, nesudaro pagrindo įžvelgti viešųjų ir privačių interesų konflikto.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovo kompetencija reglamentuota VTEKĮ 17 straipsnyje, klausimai, susiję su viešųjų pirkimų organizavimu Tarnyboje, Žodyno turiniu, jame pateiktos informacijos tinkamumu ir kitų Žodyno reikalavimų atitikties nustatymu nepriskirtini VTEK kompetencijai, todėl atsakovas pagrįstai šių aplinkybių nevertino. Teismas nurodė, kad atsakovas savo kompetencijos ribose gali vertinti tik asmenų elgesio atitikti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies reikalavimams, todėl spręsti klausimo dėl Žodyno atitikimo nustatytiems reikalavimams negalėtų dar ir dėl to, kad sprendimą dėl Žodyno tinkamumo priėmė VLKK, t. y. kolegiali valstybės institucija.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su L. T. atstovavimo apribojimais, einant Kontrolierės pareigas, vertinimą atsakovas pateikė 2020 m. kovo 13 d. rašte. Jokių naujų aplinkybių pareiškėjas 2020 m. liepos 3 d. skunde nenurodė, todėl teismas darė išvadą, jog atsakovas pagrįstai šio klausimo pakartotinai nesprendė. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. kovo 13 d. rašto išvadų pagrįstumas bus patikrintas teismine tvarka kitoje administracinėje byloje, kuri perduota nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. eA-1813-520/2021, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01380-2020-9).

12. Teismas nustatė, kad Kontrolierei nusišalinus nuo pareiškėjo 2020 m. birželio 1 d. skundo nagrinėjimo, Seimo valdybos 2020 m. birželio 9 d. sprendimu „Dėl M. V. paskyrimo nagrinėti skundą“ skundas paskirtas nagrinėti Seimo kontrolierei. Pareiškėjas 2020 m. birželio 1 d. Tarnybai pateikė skundą dėl L. T., J. G.-B. ir P. Z. veiksmų. Seimo kontrolierė, Seimo valdybos sprendimu paskirta nagrinėti skundą Tarnyboje, 2020 m. birželio 22 d. raštu nustačiusi, kad ne visi pareiškėjo skunde nurodyti veiksmai susiję su akademinės etikos pažeidimais, skundo dalį dėl L. T. pagal kompetenciją perdavė nagrinėti VTEK, skundo dalį dėl J. G.-B. veiksmų atsisakė priimti bei nusprendė pradėti tyrimą dėl P. Z. galimų akademinės etikos pažeidimų. Minėtu sprendimu Seimo kontrolierė sprendė kitus, su priimto nagrinėti skundo dalimi susijusius, procesinio pobūdžio klausimus, prašydama pareiškėją patikslinti skunde pateiktą informaciją. Sprendimo projektą rengė Tarnybos darbuotoja K. K..

13. Teismas aptarė Įstatymo tikslą, Įstatyme deklaruojančiam asmeniui nustatytą draudimą dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus ar kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą ir pareigą apie tai informuoti institucijos vadovą, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, ir priėjo prie išvados, kad Įstatyme deklaruojančiam asmeniui nenustatyta nei pareiga teikti informaciją pareiškėjui apie paskyrimą nagrinėti skundą, nei informacijos teikimo tvarka, sąlygos ir terminai, nei kitos su skundų nagrinėjimu susijusios taisyklės. Teismas nurodė, kad skundų nagrinėjimo tvarką valstybės ir savivaldybės įstaigose, įmonėse ar organizacijose nustato kiti teisės aktai, kurių įgyvendinimo tvarkos VTEK nekontroliuoja. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad VTEK pagrįstai pareiškėjo skundo aplinkybių, susijusių su tuo, ar Seimo kontrolierė pagrįstai neinformavo jo apie paskirtą nagrinėti skundą ir nesudarė galimybės laiku pareikšti nušalinimą, ar skundas pagrįstai nenagrinėjamas Seimo kontrolierių įstaigoje, ar Tarnybos darbuotojos K. K. veiksmai atitinka Įstatymo reikalavimus, dalyvaujat skundo dėl tiesioginės vadovės veiksmų nagrinėjime, nevertino, kaip nepriskirtų VTEK kompetencijai.

14. Teismas pažymėjo, kad informacija, jog, nusišalinus Kontrolierei, pareiškėjo skundas pavestas nagrinėti Seimo kontrolierei M. V., pateikta 2020 m. birželio 22 d. rašte, todėl pareiškėjo teisė pareikšti nušalinimą nebuvo suvaržyta.

15. Teismas nustatė, kad M. V. dirba Universitete, todėl jos darbovietė gali būti laikoma privačiu interesu ir pagal Įstatymo nuostatas ji turėtų pareigą nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo, kuris būtų tiesiogiai susijęs su jos darboviete. Tačiau, nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tarnybai skundą pateikė ne dėl Universiteto akademinės etikos pažeidimų, o dėl L. T., J. G.-B. ir P. Z. veiksmų. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų tiesiogiai susijusios su Universiteto, kaip juridinio asmens, galimais pažeidimais, jokių reikalavimų Universitetui nesuformulavo, galbūt padarytų pažeidimų neįvardino, todėl teismas priėjo prie išvados, kad šiuo konkrečiu atveju spręstini klausimai nebuvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su M. V. darboviete.

16. Iš Tarnybos 2020 m. birželio 22 d. rašto teismas nustatė, kad M. V. pareiškėjo skundo dalies dėl buvusios kolegės L. T. netyrė, jos elgesio nevertino ir sprendimo nepriėmė. Šiuo atveju pareiškėjo 2020 m. birželio 1 d. skundą paskirta nagrinėti Seimo kontrolierė tik įvykdė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 8 dalyje nustatytą pareigą, – skundo dalį dėl L. T. galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto pagal kompetenciją perdavė nagrinėti VTEK. Teismas nenustatė, kad M. V. būtų dalyvavusi ar prisidėjusi prie Žodyno rengimo procedūros, ar privačiais santykiais būtų susijusi su Žodyno kalbos redaktore ar recenzente, dėl kurių elgesio vertinimo pareiškėjas 2020 m. birželio 1 d. skundu kreipėsi į Tarnybą, todėl sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad Seimo kontrolierė pateko į viešųjų ir privačių interesų konflikto situaciją.

17. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog Tarnybos darbuotoja, rengdama pareiškėjui atsakymą, susijusį su jos tiesiogine vadove L. T., nepateko į viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Vien tai, kad Tarnybos darbuotoja rengė 2020 m. birželio 22 d. rašto projektą, kuriuo pareiškėjo 2020 m. birželio 1 d. skundas dėl Kontrolierės galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, vadovaujantis VAĮ pagal kompetenciją persiųstas nagrinėti VTEK, nelaikytina pakankamais duomenimis spręsti, kad Tarnybos darbuotoja pateko į interesų konflikto situaciją. Teismas nurodė, jog Tarnybos darbuotoja tyrimo dėl tiesioginės vadovės veiksmų neatliko, nagrinėjimo procedūros rengime, svarstyme ir sprendimo priėmime nedalyvavo, jos tarnybinės funkcijos išskirtinai apsiribojo 2020 m. birželio 22 d. rašto projekto, kuriuo pareiškėjo skundo dalis dėl L. T. galimų Įstatymo pažeidimų, VAĮ nustatyta tvarka persiunčiamas pagal kompetenciją nagrinėti kitam subjektui, parengimu.

18. Teismas nenustatė pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas 2020 m. rugsėjo 23 d. raštu keičia poziciją dėl pavedimo pavaldžiam asmeniui vertinti institucijos vadovo veiksmus. Teismas pažymėjo, jog skundo persiuntimas nagrinėti pagal kompetenciją kitam subjektui ir tyrimo atlikimas, vertinant veiksmų atitiktį teisės aktų reikalavimams, yra dvi skirtingos procedūros. Tai, kad atsakovas pateikė poziciją, jog institucijos vadovo veiksmus, elgesį ir jo sprendimus objektyviai ir nešališkai gali įvertini tik vadovui nepavaldus, nepriklausomas asmuo, teismo vertinimu, savaime nereiškia, jog Tarnybos darbuotojams draudžiama atlikti su tyrimu nesusijusius veiksmus.

19. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, veikdamas savo kompetencijos ribose pagrįstai sprendė, jog pateikti duomenys nesuteikia pakankamo teisinio pagrindo pradėti ir atlikti tyrimą dėl galimų Įstatymo nuostatų pažeidimo, pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kaip atsakovo Raštas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, o pagal bylos duomenis pareiškėjas nėra asmuo, kuriam įstatymų leidėjas yra pavedęs ginti viešąjį interesą, kontroliuoti asmenis, dirbančius valstybinėje tarnyboje, kaip jie vykdo Įstatymo nuostatas. Teismas nusprendė, kad Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas netenkino ir išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2020 m. liepos 3 d. skundą iš naujo.

III.

20. Pareiškėjas A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti VTEK Raštu įformintą VTEK kaip kolegialaus organo atsisakymą, pasirašytą tik VTEK pirmininko E. S., nagrinėti 2020 m. liepos 3 d. skunde nurodytas aplinkybes, kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei įpareigoti VTEK išnagrinėti 2020 m. liepos 3 d. skunde nurodytas aplinkybes įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas taip pat prašo šio apeliacinio skundo nagrinėjimą sujungti su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamu apeliaciniu skundu administracinėje byloje Nr. eA-1813-520/2021 (buvęs Nr. eA-4750-520/2020; teisminio proceso Nr. 3-61-3-01380-2020-9), atnaujinti įrodymų tyrimą ir ištirti apeliacinio skundo prieduose pateikiamą medžiagą, kurios nebuvo galimybės pateikti teisme dėl rašytinio proceso ypatumų.

21. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1. Nors teismas nurodė, kad VTEK turi diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo apie galimai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės, tačiau tokia diskrecija negali būti absoliuti. Esminis tyrimo VTEK pradėjimo pagrindas turi būti siejamas su pateiktų duomenų pakankamumu ir akivaizdumu apie tai, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galimai pateko į interesų konflikto situaciją. Tokių duomenų byloje yra, tačiau juos teismas nevisapusiškai įvertino bei tai sukliudė teismui priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą.

21.2. Teismas nepagrįstai netyrė ir nenagrinėjo, nepateikė jokių argumentų dėl tokių skundo teismui dalių:

21.2.1. Dėl kokių priežasčių VTEK nevertino ir neanalizavo aplinkybių, susijusių su Žodynu (kaip veikalas ir ENAI produktas, kaip L. T. privatus produktas, dalyvavimas jo kūrime, vertime ir leidime kaip Universiteto atstovei), dėl kurių Kontrolierė pateko į ne spėjamą ar menamą, bet į tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą. Nuo 2019 m. sausio 21 d. L. T. buvo paskirta Kontroliere ir jos pareigos negalėjo būti derinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis. L. T. savo, kaip valstybės pareigūnės, veikloje Žodyno pagrindu papildo blanketines normas – naudoja kaip kvaziteisės šaltinį (pati rengia, pati verčia, pati taiko visai Lietuvos akademinei bendruomenei), dėl jo turi asmeninį suinteresuotumą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-509-426/2021 pagal pareiškėjo skundą dėl Kontrolierės priimto individualaus administracinio akto, kuris grindžiamas Žodynu. Dėl to šios bylos dalykas ir Raštas pažeidžia pareiškėjo teisėtą interesą, kad valstybės pareigūnas – Kontrolierė savo veiklą grįstų teisėtumo ir nešališkumo principais (Mokslo ir studijų įstatymo 17 str. 8 d.). Tyrimo prieš pareiškėją metu Kontrolierė siuntė komentuoti sakinių sutapčių juodraščius (Tarnybos 2019 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. S-338, 2019 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. S-361 ir 2020 m. sausio 29 d. raštas Nr. S-36; pateikta byloje), kurie grindžiami tik Žodynu dėl hipotetinių / menamų pažeidimų. Skundas VTEK yra dar viena gynybos forma, nes kitų teisinių būdų įvertinti Kontrolieriaus veiklą tiesiog nėra (jie įstatymuose nenustatyti, Kontrolierius niekam neatskaitingas). Dėl valstybės institucijų nenoro tirti Žodyno atsiradimo aplinkybes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. KT216-A-S198/2020 priėmė nagrinėti pareiškėjo prašymą ir Konstitucinio Teismo posėdžiui pradėjo rengti bylą Nr. 18-A/2020. 2020 m. liepos 3 d. skundo VTEK dalį dėl L. T. buvo prašoma laikyti 2020 m. vasario 14 d. VTEK adresuoto pareiškimo papildymu.

21.2.2. VTEK padarė neteisingą, nepagrįstą išvadą, kad M. V., kuriai buvo pavesta nagrinėti 2020 m. birželio 1 d. skundą kaip valstybės pareigūnei dėl Universiteto kurto, leisto, svarstyto ir publikuoto Žodyno (viešasis interesas), tiesiogiai ir akivaizdžiai nėra susijusi su Universitetu, kaip M. V. darboviete (privatus interesas). Dėl to nesutiktina su teismo išvada, kad skunde nenurodyta jokių aplinkybių, kurios būtų tiesiogiai susijusios su Universiteto, kaip juridinio asmens, galimais pažeidimais, o spręstini klausimai nebuvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su M. V. darboviete – Universitetu (žr. į prie apeliacinio skundo pridėtą Tarnybos 2021 m. vasario 1 d. raštą Nr. S-44 „Dėl 2020 m. gruodžio 30 d. skundo“). Seimo kontrolierė, pasirašydama Tarnybos 2020 m. birželio 22 d. raštą, faktiškai vadovavo Tarnybai ir sprendė dėl Universiteto kurto, leisto, svarstyto ir publikuoto Žodyno (viešasis interesas), būdama darbo santykiuose su Universitetu (privatus interesas) – pateko į viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Nors Tarnybai vadovauja Kontrolierė, tačiau pateikta medžiaga rodo, kad Tarnybos darbuotojams valdingus nurodymus visgi davė ir Seimo kontrolierė (skyrė darbuotojus nagrinėti 2020 m. birželio 1 d. skundą ir juos šalino) ir tai prieštarauja Seimo kontrolierės 2020 m. spalio 15 d. rašte išdėstytam teiginiui, kad ji jokių veiksmų, susijusių su 2020 m. birželio 1 d. skundu, neatliko (priedas prie apeliacinio skundo). Nors teismas nustatė, kad Seimo kontrolierė Tarnybos 2020 m. birželio 22 d. raštu skundo dalį dėl L. T. pagal kompetenciją perdavė nagrinėti VTEK, tačiau sprendimo dėl atsisakymo nagrinėti skundą nepriėmė ir tokio klausimo raštu nesprendė, dėl to sprendimo šiame rašte nėra. Net ir sprendimas atsisakyti tirti skundo dalį dėl L. T. yra irgi sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-272-502/2020).

21.2.3. Nesutiktina su teismo išvada, kad Tarnybos darbuotoja K. K. skundo nagrinėjimo procedūroje ir dokumentų rengime dėl Kontrolierės svarstyme ir sprendimo priėmime nedalyvavo.

21.3. Teismas neteisingai įvertino skunde nurodytas faktines aplinkybes, padarė neteisingas išvadas, o tai sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – skundą patenkinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 2 d. 5 p., 147 str.).

22. Atsakovas VTEK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo visiškai sutinkantis su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimu, palaikantis savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą teismui, ir papildomai nurodo, kad:

22.1. VTEK pagal jai priskirtas kompetencijos ribas nesuteikta teisė vertinti klausimų, susijusių su Žodyno išleidimo procedūromis, Žodyno turiniu, jame pateikiamos informacijos tinkamumu ir pan.

22.2. Pareiškėjas aplinkybių dėl komentuoti siųstų sakinių sutapčių 2020 m. liepos 3 d. pranešime, kurio pagrindu priimtas Raštas, nenurodė, apeliaciniame skunde minimų Tarnybos raštų nepridėjo bei neprašė jų įvertinti. Darytina išvada, kad šios pareiškėjo naujai apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, šioje byloje nėra laikytinos ginčo dalyku. Taip pat atitinkamai ir pareiškėjo cituojamas Tarnybos 2020 m. spalio 21 d. raštas Nr. S-280 bei Seimo kontrolierės 2020 m. spalio 15 d. raštas Nr. 1/3D-2733 neturėtų būti laikytini šio ginčo dalimi, kadangi pareiškėjas jų su savo 2020 m. liepos 3 d. pranešimu nepateikė ir negalėjo pateikti, atsižvelgiant į vėlesnę šių raštų datą. Dokumentai, kurie nebuvo pateikti VTEK kartu su pareiškėjo 2020 m. liepos 3 d. skundu bei kurie, priimant Raštą, nebuvo vertinami, negali turėti reikšmės vertinant Rašto teisėtumą ir pagrįstumą.

22.3. Privačių interesų deklaracijoje L. T. deklaravo, jog nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. ėjo ENAI kolegialaus valdymo organo nario pareigas. ENAI, priešingai nei įvardija pareiškėjas, nėra L. T. priklausanti bendrovė, tai yra asociacija, vienijanti tarptautines švietimo ir mokslo institucijas ir kurios tarybos nare L. T. buvo išrinkta. Grėsmė interesų konfliktui kilti atsirastų, jeigu L. T., einant Kontrolierės pareigas, tektų spręsti klausimus, susijusius ir su jos privačiais interesais, nagrinėjamuoju atveju, tokiu interesu laikytina ENAI, kurios kolegialaus valdymo organo pareigas L. T. ėjo. Visgi, duomenų, kad tuo metu, kai L. T. siejo ryšiai su ENAI, ji, vykdydama savo tarnybines pareigas kaip Kontrolierė, būtų sprendusi su minėtąja asociacija tiesiogiai susijus klausimus, pareiškėjas nenurodė.

22.4. Nėra pagrindo teigti, kad interesų konfliktą M. V. kelia Žodyne kaip recenzente įvardijamos VLKK ekspertės bei kalbos redaktore įvardijamos Lietuvių kalbos instituto darbuotojos elgesio vertinimas VLKK Terminologijos pakomisėje. Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog M. V. būtų prisidėjusi prie Žodyno rengimo, ir todėl galėtų būti laikytina suinteresuota ir šališka, spręsdama pareiškėjo keliamus klausimus, susijusius su šio Žodyno išleidimu.

22.5. Kontrolierei nusišalinus nuo Tarnyboje gauto pareiškėjo 2020 m. birželio 1 d. skundo nagrinėjimo, šį skundą Seimo valdybos 2020 m. birželio 9 d. sprendimu Tarnyboje buvo pavesta nagrinėti Seimo kontrolierei. Pareiškėjui adresuotame Tarnybos 2020 m. birželio 22 d. rašte šios aplinkybės buvo paaiškintos.

22.6. Tarnybos 2020 m. birželio 22 d. rašte nebuvo nagrinėti L. T. veiksmai bei nepateiktas situacijos vertinimas, todėl nėra pagrindo teigti, jog K. K., rengdama šį raštą, atliko tyrimą, susijusį su L. T., vertino jos veiksmų atitiktį teisės aktų nuostatoms, teikė išvadas ir pan. L. T. yra visos Tarnybos vadovė, todėl pagal pareiškėjo keliamas prielaidas, atsakymo į jo skundą, adresuotą Tarnybai, nepriklausomai nuo šio atsakymo pobūdžio, negalėtų rengti nė vienas Tarnybos darbuotojas.

22.7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. spalio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020 yra pasisakęs apie VTEK keliamą pareigą tinkamai apibrėžti tyrimo ribas bei aiškiai nurodyti galbūt padarytą pažeidimą (jo faktines aplinkybes), t. y. nusprendus pradėti tyrimą, aiškiai suformuluoti kaltinimą, nurodant konkrečias galbūt pažeistas teisės aktų normas ir faktines aplinkybes (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių šio asmens pareigas, reikalavimai. VTEK informavimas apie atliekamą tyrimą (faktines aplinkybes) neturėtų būti pernelyg platus ar nepakankamai aiškus; iš jo turėtų būti suprantama, kokio faktinio pobūdžio informacija yra tiriama. Ši VTEK pareiga siejama ne tik su tinkama asmens procedūrinių teisių apsauga, bet ir su veiksmingos teisinės gynybos įgyvendinimu nagrinėjant klausimą institucijoje bei ginčui persikėlus į teismą. Asmeniui išsamiai ir aiškiai nenurodant faktinių tyrimo aplinkybių, nėra išpildomos VTEKĮ nuostatų, reglamentuojančių pranešimų tyrimą bei gero administravimo principo keliami reikalavimai. Įvertinusi pareiškėjo pranešime nurodytas aplinkybes, VTEK nenustatė duomenų, kurių pagrindu skundžiamiems asmenims suformuluotas kaltinimas dėl galbūt pažeistų Įstatymo nuostatų, būtų laikytinas aiškiu, konkrečiu ir pagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. liepos 15 d. rašto Nr. S-1896-(2.5), kuriuo atsisakyta pradėti ir atlikti tyrimą pagal pareiškėjo A. A. 2020 m. liepos 3 d. skundą, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

24. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius duomenis, pareiškėjo skundą atmetė, nes konstatavo, kad VTEK Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Raštas, kuriuo nepradėtas tyrimas ir kuriame nėra jokių imperatyvaus pobūdžio nurodymų, nesukelia pareiškėjui jokių materialiųjų teisinių pasekmių, nepažeidžia jokių jo teisių ar teisėtų interesų, kurie turėtų būti apginti jo prašomu būdu.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog teismas neteisingai įvertino skunde nurodytas faktines aplinkybes, padarė neteisingas išvadas, o tai sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

26. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.).

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, ištirti apeliacinio skundo prieduose pateikiamą medžiagą, kurios nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme dėl rašytinio proceso ypatumų.

28. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo ištirti apeliacinio skundo prieduose pateikiamą medžiagą, nes pareiškėjo nurodyta priežastis (galimybės juos pateikti pirmosios instancijos teismui nebuvimas dėl rašytinio proceso ypatumų), ypač atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo pakankamai aktyvus, teikė papildomą informaciją ir dokumentus, nepripažintina pagrįsta. Pastebėtina, jog pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu teikiamas Tarnybos 2021 m. vasario 1 d. raštas Nr. S-44 buvo priimtas jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo, tačiau pareiškėjas nepagrindė būtinybės šio naujo įrodymo tirti apeliacinės instancijos teisme.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą sujungti šią bylą su administracine byla Nr. eA-1813-520/2021 (buvęs Nr. eA-4750-520/2020; teisminio proceso Nr. 3-61-3-01380-2020-9).

31. ABTĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylą posėdžiui rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme arba skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą. Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai, pareiškimai) yra tame pačiame teisme, juos sujungia bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba bylą nagrinėjantis teismas.

32. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi išnagrinėta administracinė byla Nr. A-1813-520/2021 pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl rašto panaikinimo. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta ABTĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, kuriems esant gali būti sujungiamos kelios administracinės bylos, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkintinas.

33. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2020 m. liepos 3 d. skundu kreipėsi į atsakovą, prašydamas įvertinti, ar: 1) Kontrolierė, neinformuodama apie nusišalinimą nuo 2020 m. birželio 1 d. skundo nagrinėjimo ir priimdama skirtingus sprendimus dėl nusišalinimo nuo 2020 m. birželio 1 d. ir ankstesnių pareiškėjo skundų nagrinėjimo nepažeidė Įstatymo; ar Kontrolierė, dalyvaudama Žodyno leidime, vertime, kaip Universiteto atstovė, kai nežinomas leidinio pagrindas, tuo pačiu metu būdama su Žodynu susijusios asociacijos ENAI vadove, neskelbiamos apklausos būdu 2019 m. rugpjūčio 17 d. įsigydama produkto PlagScan paslaugą, kai perkamą produktą jau naudojo savo veikloje iki 2019 m. rugpjūčio 17 d. bei reklamavo savo vadovaujamos asociacijos interneto svetainėje, nors nuo 2019 m. sausio 21 d. paskirta Tarnybos kontroliere ir jos einamos pareigos negalėjo būti derinamos su jokiomis kitomis renkamomis ar skiriamomis pareigomis valstybės ar savivaldybės institucijose, taip pat darbu kitose įstaigose, įmonės ar organizacijose, nepažeidė Įstatymo reikalavimų. 2) Seimo kontrolierė M. V. neinformuodama pareiškėjo apie jai pavestą nagrinėti 2020 m. birželio 1 d. skundą, nesudarydama galimybės Seimo kontrolierei laiku pareikšti nušalinimą ir spręsdama dėl skundo, susijusio su savo darbovietės Universiteto dalyvavimu Žodyno vertime, rengime ir leidime, bei nagrinėdama skundą dėl buvusios kolegės veiksmų nepažeidė Įstatymo reikalavimų. 3) Tarnybos darbuotoja K. K., rengdama pareiškėjui atsakymą, susijusį su tiesioginės vadovės – Kontrolierės, elgesiu, nepažeidė Įstatymo reikalavimų. Pareiškėjas taip pat prašė atsakovo įvertinti, ar pagrįstai jo skundas nenagrinėjamas Seimo kontrolierių įstaigoje.

34. VTEK Raštu, vadovaudamasi VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais nusprendė, kad pareiškėjo pateikti duomenys nesuteikia pakankamo pagrindo pradėti ir atlikti tyrimą dėl galimų Įstatymo nuostatų pažeidimų.

35. VTEKĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas, be kita ko, nustato VTEK kompetenciją (17 str.), veiklos teisinius pagrindus. VTEK, be kita ko, prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas ir Valstybės politikų elgesio kodeksas, teikia pasiūlymus dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo ir įgyvendinimo ir šiais klausimais priima sprendimus bei rekomendacijas (1 d. 1 p.); tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų (išskyrus Seimo narius) veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms (1 d. 2 p.). Pranešimų ir prašymų pateikimas reglamentuojamas VTEKĮ 20 straipsnyje, jiems keliami reikalavimai nustatyti VTEKĮ 21 straipsnyje, o šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad VTEK ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos priima motyvuotą sprendimą nepradėti tyrimo, jeigu pranešime nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso VTEK kompetencijai (2 p.); pranešime nurodytas asmuo nėra VTEK priežiūros srities subjektas (5 p.).

36. Nagrinėjamo ginčo kontekste aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos pranešimas ar skundas dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, pateiktas VTEK (VTEKĮ 20, 21 str.), yra tik vada (informacija) tyrimui pradėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020). VTEK, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant, o kilus pagrįstoms abejonėms dėl galimo interesų konflikto buvimo, VTEK turi diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo (skundo) apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės; VTEK turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013; 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-520/2016).

37. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, jog byloje yra duomenų, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galimai pateko į interesų konflikto situaciją, tačiau pirmosios instancijos teismas jų visapusiškai neįvertino, nepagrįstai netyrė, nenagrinėjo, nepateikė jokių argumentų dėl pareiškėjo skunde keltų klausimų. Toks sprendimas, pareiškėjo vertinimu, laikytinas be motyvų, todėl yra negaliojantis pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

38. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.)

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, su minėtais pareiškėjo teiginiais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčui aktualias faktines bylos aplinkybes ištyrė ir jas iš esmės įvertino teisingai, remdamasis byloje surinktais įrodymais. Visiškai nepagrįstu pripažintinas ir todėl atmestinas pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepateikė motyvų dėl pareiškėjo skunde keltų klausimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1813-520/2021). Minėtos pareigos pirmosios instancijos teismas laikėsi ir savo išvadas motyvavo. Tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jo skundas, negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo dėl kokių priežasčių VTEK nevertino ir neanalizavo aplinkybių, susijusių su Žodynu, dėl kurių Kontrolierė pateko į tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą. Su tokiu pareiškėjo vertinimu nėra pagrindo sutikti, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad klausimai, susiję su Žodyno turiniu, jame pateiktos informacijos tinkamumu ir kitų Žodyno reikalavimų atitikties nustatymu nepriskirtini VTEK kompetencijai, todėl atsakovas pagrįstai šių aplinkybių nevertino. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas savo kompetencijos ribose gali vertinti tik individualių asmenų elgesio atitiktį Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies reikalavimams, todėl spręsti klausimo dėl Žodyno atitikimo nustatytiems reikalavimams negalėtų dar ir dėl to, kad sprendimą dėl Žodyno tinkamumo priėmė VLKK, t. y. kolegiali valstybės institucija.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde Kontrolierės akivaizdų interesų konfliktą dėl Žodyno kūrimo, vertimo ir leidimo grindžia ir jos atstovavimu Universitetui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su L. T. atstovavimo apribojimais, einant Kontrolierės pareigas, vertinimą atsakovas pateikė 2020 m. kovo 13 d. rašte Nr. S-855-(2.5), t. y. nagrinėdamas 2020 m. vasario 14 d. pareiškėjo skundą, ir pagrįstai jų neanalizavo ir nevertino, nurodydamas, kad minėto rašto išvadų pagrįstumas bus patikrintas apeliacine tvarka kitoje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1813-520/2021 patikrino minėto atsakovo rašto pagrįstumą bei, be kita ko, nustatė, jog L. T., pristatydama VLKK posėdyje Žodyną, veikė Mykolo Romerio universiteto vardu, tačiau VLKK nėra jos darbovietė ir nepriklauso tai pačiai įstaigų sistemai kaip jos darbovietė, todėl pagrįstai taikytas atsakomybę švelninantis Įstatymo reguliavimas. Taip pat pagrįstai nustatyta, kad L. T. posėdyje dalyvavo ne kaip asmuo, turintis sprendimo teisę, nes iš posėdžio protokolo matyti, jog L. T. pristatė Žodyną ir atsakė į užduotus klausimus. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog L. T. posėdyje naudojosi tarnybine padėtimi (Kontrolierės pareigomis), kad įgyvendintų tam tikrus privačius interesus. Be to, L. T. atstovavo mokslo įstaigai, kurios vykdoma mokslinė veikla yra viešasis interesas. Nors pareiškėjas VTEK 2020 m. liepos 3 d. skunde prašė skundo dalį dėl L. T. laikyti 2020 m. vasario 14 d. skundo VTEK papildymu, tačiau jokių naujų aplinkybių šiuo aspektu nenurodė, todėl atsakovas pagrįstai šio klausimo pakartotinai nenagrinėjo.

42. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog Seimo kontrolierė M. V., pasirašydama Tarnybos 2020 m. birželio 22 d. raštą, faktiškai vadovavo Tarnybai, ir sprendė dėl Universiteto kurto, leisto, svarstyto ir publikuoto Žodyno, būdama darbo santykiuose su Universitetu, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas su 2020 m. birželio 1 d. skundu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas įvertinti ne Universiteto, kuriame dirba M. V., akademinės etikos pažeidimus, o Kontrolierės L. T., Žodyno recenzentės J. G.-B. ir Žodyno redaktorės, Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vadovės P. Z. veiksmus Žodyno leidimo procese akademinės etikos aspektu. Seimo kontrolierė, Seimo valdybos 2020 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. SV-S-1641 paskirta nagrinėti skundą Tarnyboje, 2020 m. birželio 22 d. raštu nustačiusi, kad ne visi pareiškėjo skunde nurodyti veiksmai susiję su akademinės etikos pažeidimais, skundo dalį dėl L. T. pagal kompetenciją perdavė nagrinėti VTEK, skundo dalį dėl J. G.-B. veiksmų atsisakė priimti bei nusprendė pradėti tyrimą dėl P. Z. galimų akademinės etikos pažeidimų. Taigi Seimo kontrolierė turėjo teisinį pagrindą pasirašyti Tarnybos 2020 m. birželio 22 d. raštą, kuriame nurodytos su pareiškėjo 2020 m. birželio 1 d. skundo nagrinėjimu susijusios aplinkybės, bei išspręsti kiti, su priimto nagrinėti skundo dalimi susiję, procesinio pobūdžio klausimai. Kadangi, kaip jau minėta, pareiškėjas 2020 m. birželio 1 d. skundo Tarnybai negrindė Universiteto akademinės etikos pažeidimais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų tiesiogiai susijusios su Universiteto, kaip juridinio asmens, galimais pažeidimais, jokių reikalavimų Universitetui nesuformulavo, galbūt padarytų pažeidimų neįvardino, todėl šiuo konkrečiu atveju spręstini klausimai nebuvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su M. V. darboviete. Pareiškėjas apeliaciniame skunde šią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigiančių argumentų nepateikė.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Seimo kontrolierė Tarnybos 2020 m. birželio 22 d. raštu skundo dalį dėl L. T. pagal kompetenciją perdavė nagrinėti VTEK, tačiau sprendimo dėl atsisakymo nagrinėti skundą nepriėmė ir tokio klausimo raštu nesprendė. VAĮ 14 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) įtvirtinta, jog jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis. Iš Tarnybos 2020 m. birželio 22 d. rašto, adresuoto pareiškėjui, nustatyta, kad M. V. pareiškėjo skundo dalies dėl galimo L. T. pareigų nesuderinimo netyrė, o vadovaudamasi Mokslo ir studijų įstatymu, VTEKĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, VAĮ 14 straipsnio 8 dalimi, persiuntė pagal kompetenciją VTEK. Taigi nagrinėjamu atveju Tarnyba nustatė kompetentingą instituciją pareiškėjo 2020 m. birželio 1 d. skundo daliai nagrinėti, pranešė apie tai pareiškėjui, todėl, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, neturėjo pagrindo priimti sprendimo, kuriame būtų paaiškintos pareiškėjo skundo nenagrinėjimo priežastys.

44. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su Tarnybos darbuotoja K. K., jau yra išsamiai aptarti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo, o pareiškėjo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. K. skundo dėl Kontrolierės nagrinėjimo procedūroje, dokumentų rengime ir sprendimo priėmime nedalyvavo, vertintinas kaip abstraktus ir nedetalizuotas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

45. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai (dėl Žodyno naudojimo kaip kvaziteisės šaltinio, dėl Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-509-426/2021, dėl komentuoti siųstų sakinių sutapčių juodraščių, dėl kitų Kontrolierės priimtų sprendimų, susijusių su pareiškėjo teisėmis) nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

46. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.