Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-03-31 · Civilinė byla Nr. 2A-280-178/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-08-07Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-31Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-31
Bylos Nr.
2A-280-178/2015
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00232-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Dalia Kačinskienė, Alvydas Poškus
Atsakovas
V. P., R. J.
Kategorijos
  • 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-280-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00232-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 27.7; 44.5.2.17; 44.5.2.14 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mantvyrė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1174-460/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mantvyrė“ ieškinį atsakovams V. P. ir R. J. dėl solidaraus žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl bankrutavusios įmonės vadovo ir akcininkės atsakomybės už įmonei padarytą žalą.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 444 145,37 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi iškėlė UAB „Mantvyrė“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo kompanija“. Atsakovė R. J. nuo 2003 m. liepos 10 d. iki 2005 m. sausio 5 d. buvo įmonės vadovė, o nuo individualios įmonės perregistravimo į uždarąją akcinę bendrovę 2003 m. liepos 28 d. – vienintelė įmonės akcininkė. Atsakovas V. P. nuo 2004 m. sausio 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo įmonės vadovas. Ieškovo prašoma priteisti žala visų pirma kilo dėl pagal 2012 m. lapkričio 27 dienai sudarytą balansą apskaityto turto, kurio vertė 24 336 Lt, neperdavimą bankroto administratoriui. Be to, remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apygardos 2012 m. kovo 9 d. specialisto išvada Nr. 5-3/28 (toliau –Specialisto išvada), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 201 m. birželio 14 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu bei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. sausio 28 patikrinimo aktu Nr. FR0680-47 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 spalio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 16 d. įmonė nepagrindė apskaitos dokumentais bei neužregistravo apskaitos registruose gautų 10 759 Lt (8 470 Lt+1 388 Lt+901 Lt) pajamų, gautų už parduotus baldus, kas taip pat sudaro prašomos priteisti žalos dalį. Likusi įmonei padaryta žalos dalis – 409 050,37 Lt padaryta dėl nepagrįsto prekių (baldų) nukainojimo. Atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 10/06/30 „Dėl prekių (baldų) nukainojimo“ pavedė komisijai (direktorius V. P., prekybos vadovė R. J. ir pardavėja S. V.) 2010 m. liepos 1 d. nukainoti baldus ekspozicijos salėje 90 proc. 2010 m. liepos 1 d. Nekokybiškų prekių perkainavimo akte (inventorizacija) Nr. 2/1 pradinę prekių likučio UAB „Mantvyrė“ vertė užregistruota 454 515,07 Lt, o po 90 proc. nukainojimo prekių likučio vertė 45 464,70 Lt. Taigi,nurašyta prekių už 409 050,37 Lt. UAB „Mantvyrė“ akcininkė atsakovė R. J. priėmė akcininkės sprendimą, kuriuo susidariusį nuostolį 409 050,37 Lt nusprendė dengti akcininkės avansinės apyskaitos suma 357 394,02 Lt, o 51 656,35 Lt sumą dengti direktoriaus avansine apyskaita. Atskaitingiems asmenims 2010 m. liepos 1 d. užregistruota 614 667,44 Lt skola: R. J. 357 394,02 Lt, o V. P. 257 273,42 Lt. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad 2010 m. liepos 1 d. Nekokybiškų prekių perkainavimo akte (inventorizacija) Nr. 2/1 užregistruoti tikrovės neatitinkantys duomenys. UAB „Mantvyrė“ naudojamose prekybos patalpose 2010 m. liepos 1 d. baldų, kurių vertė 454 515,017 Lt ir kurie užregistruoti 2010 m. liepos 1 d. Nekokybiškų prekių perkainavimo akte (inventorizacija) Nr. 2/1, nebuvo sandėliuojama.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo V. P. 444 145,37 Lt žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 444 145,37 Lt sumos nuo bylos iškėlimo, 8 441 Lt žyminio mokesčio valstybei (b. l. 133-136). Teismas, įvertinęs byloje pateiktą Specialisto išvadą, įsiteisėjusį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendį bei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. sausio 28 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-47, sprendė, kad įmonė neabejotinai patyrė 444 145,37 Lt žalą, tačiau atsakomybė dėl žalos kyla tik įmonės vadovui, bet ne akcininkei. Atsakovei, kaip įmonės akcininkei, nekyla pareiga, remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti administratoriui įmonės turtą. Valdymo organas – vadovas yra atsakingas už turto išsaugojimą ir perdavimą įmonės administratoriui. Tiek Buhalterinės apskaitos, tiek Akcinių bendrovių įstatymų nuostatos nustato, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, todėl atsakovei dėl 10 759 Lt pajamų apskaitos registruose neužregistravimo atsakomybė taip pat nekyla. Vertindamas atsakovės atsakomybės už įmonės turto inventorizaciją klausimą, teismas sprendė, kad, remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 7 dalies 4 punktu, bendrovės vadovas, o ne akcininkas yra atsakingas už inventorizaciją ir turto pasikeitimo apskaitos duomenis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas BUAB „Mantvyrė“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą atmestų atsakovės R. J. reikalavimų dalyje panaikinti ir šioje dalyje ieškinį tenkinti – priteisti iš atsakovės 409 050,37 Lt žalą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 138-140). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei nekyla atsakomybė dėl 409 050,37 Lt žalos atlyginimo. UAB „Mantvyrė“ akcininkės R. J. 2010 m. liepos 1 d. priimtas sprendimas, kuriuo nuspręsta susidariusį 409 050,37 Lt nuostolį dengti jos avansinės apyskaitos 357 394,02 Lt suma, o likusią nuostolio dalį (51 656,35 Lt) dengti įsiskolinimą direktoriui pagal avansines apyskaitas, pažeidė įmonės kreditorių teises, nes juo buvo sudaryta pirmumo teisė akcininkei ir vadovui atgauti skolas iš įmonės, pažeidžiant įmonės kreditorių teises. Be to, iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad vadovo funkcijas vykdė ir atsakovė R. J..

2. Akcininkė ir įmonės vadovas kreditorių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir bendrai padarė 409 050,37 Lt žalą, todėl turi atsakyti solidariai. Atsakovė R. J. (akcininkė) tiesiogiai prisidėjo prie šios žalos padarymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantas pareiškė ieškinį įmonės vadovui ir akcininkei dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas žalos atlyginimą inter alia dalyje, susijusioje su baldų nukainojimu, priteisė tik iš įmonės vadovo. Apeliantas mano, kad ši žala turėjo būti priteista solidariai ir iš atsakovės R. J. (akcininkės), ir apeliaciniu skundu skundžia tik sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti iš atsakovės žalą, susijusią su baldų nukainojimu.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad įmonės vadovas V. P. 2010 m. birželio 30 d. pasirašė įsakymą Nr. 10/06/30, kuriuo sudarytai komisijai pavesta 2010 m. liepos 1 d. nukainoti prekes – baldus ekspozicijos salėje dėl prekinės išvaizdos praradimo. Visos prekės nukainojamos 90 proc. pirkimo vertės (b.l. 97). Komisija 2010 m. liepos 1 d. tai ir padarė, dėl ko baldų vertė sumažėjo nuo 454‘515,07 Lt iki 45 464,70 Lt (b.l. 90-95). Vienintelės akcininkės (atsakovės) tos pačios dienos sprendimu, paaiškėjus, kad prekės turi būti 90 proc. nukainotos, buvo nuspręsta susidariusį nuostolį (409 050,37 Lt) dengti atsakovės avansinės apyskaitos suma 357 394,02 Lt, o likusią 51 656,35 Lt nuostolio dalį dengti vadovo avansine apyskaita (b.l. 96).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Iš aukščiau jau paminėtų faktinių aplinkybių matyti, kad sprendimą dėl prekių nukainojimo priėmė ne atsakovė (akcininkė), o įmonės vadovas. Taigi, šiuo aspektu nėra jokio pagrindo pripažinti, kad žalą, anot apelianto, nepagrįstu prekių nukainojimu (o būtent tuo ieškinyje nurodoma padaryta bendrovei žala) padarė atsakovė. Apeliantas savo apeliaciniame skunde teigia, kad iš jo pateikiamų įrodymų matyti, jog ir atsakovė vykdė įmonės vadovo funkcijas. Tačiau jis, taip teigdamas, visiškai nekonkretizuoja, kokie įrodymai patvirtina tokius teiginius, kuo pasireiškia atsakovės kaip įmonės vadovo veiksmai nukainojant prekes, t.y. faktiškai tai teigia vien tik deklaratyviai. Šiame kontekste pastebėtina, kad atsakovė kaip prekybos vadovė buvo įtraukta į komisijos, 2010 m. liepos 1 d. nukainojusios prekes, sudėtį, tačiau dėl to negalima daryti išvados, kad ji veikė kaip įmonės vadovas ar kaip akcininkė, juo labiau, kad, minėta, nukainoti prekes 90 proc. jau 2010 m. birželio 30 d. įsakyme buvo nurodęs įmonės vadovas. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad ir atsakovė atsakinga už nepagrįstą prekių nukainojimą.

Kaip akcininkė atsakovė 2010 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą, jog paaiškėjus, kad prekės turi būti 90 proc. nukainotos, susidariusį nuostolį 409 050,37 Lt dengti atsakovės avansinės apyskaitos suma 357 394,02 Lt, likusią 51 656,35 Lt nuostolio dalį dengti vadovo avansine apyskaita. Tačiau dėl tokio sprendimo įmonės turto apimtis savaime nesumažėjo. Apeliantas nurodo, kad tokiu sprendimu atsakovė pažeidė įmonės kreditorių teises, nes juo, pažeidžiant šias teises, buvo sudaryta pirmumo teisė akcininkei ir vadovui atgauti skolas iš įmonės. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad jei nemokios įmonės atsiskaitymu nepagrįstai suteikta pirmenybė vienam kreditoriui prieš kitus kreditorius, tai sudaro pagrindą siekti panaikinti tokią pirmenybę ginčijant atsiskaitymo sandorį, kaip pažeidžiantį likusių kreditorių teises, tačiau jei atsiskaitymu panaikinama reali ir egzistuojanti skolininko prievolė, vien pirmenybės suteikimas savaime nereiškia žalos skolininkui padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013). Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl akcininkės 2010 m. liepos 1 d. sprendimo panaikinimo/pripažinimo negaliojančiu ieškinyje nėra pareikštas (nors apie tai ieškinyje ir buvo užsiminta), ieškovas reikalauja būtent žalos atlyginimo. Todėl šio sandorio teisėtumas pirmenybės atsakovams prieš kitus kreditorius suteikimo aspektu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, šiuo aspektu apeliantas į bylą įrodymų ir neteikė.

Dėl aukščiau išdėstyto teisėjų kolegija neturi pagrindo apeliacinio skundo motyvais daryti kitokias išvadas nei yra padaręs pirmosios instancijos teismas. Todėl, nenustačius ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalia KačinskienėAlvydas PoškusVigintas Višinskis