Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei V. M. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. liepos 4 d. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje nustatyta, kad „Swedbank“, AB, ir atsakovė V. M. 2010 m. gruodžio 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 10-089539-GV (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 579,24 Eur (2 000,00 Lt) kreditas, o atsakovė įsipareigojo gautą kreditą ir su juo susijusias sumas gražinti sutartyje nustatyta tvarka iki 2014 m. lapkričio 27 d. Tačiau atsakovė V. M. savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nemokėjo įmokų pagal Sutartimi nustatytą mokėjimo grafiką, todėl „Swedbank“, AB, 2014 m. sausio 28 d. nutraukė su atsakove Sutartį. Atsakovė liko skolinga „Swedbank“, AB, 262,31 Eur (905,71 Lt) negrąžinto kredito, 4,60 Eur (15,90 Lt) palūkanų, 11,10 Eur (38,31 Lt), delspinigių nuo pagrindinės skolos už 213 pradelstas dienas, 32,67 Eur (112,82 Lt) palūkanų, ir 2,12 Eur (7,33 Lt) palūkanų delspinigių.

2012 m. gruodžio 6 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 12-20-79 pradinis kreditorius „Swedbank“, AB, perleido reikalavimo teisę į atsakovės V. M. įsiskolinimą, naujajam kreditoriui – ieškovei UAB „Gelvora“. Faktinė reikalavimo teisės perleidimo diena pagal išrašą iš „Swedbank“, AB, ir UAB „Gelvora“ bylų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 14 prie 2012 m. gruodžio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties yra 2014 m. vasario 26 d. Atsakovė buvo informuota apie reikalavimo teisių perleidimą 2014 m. balandžio 8 d. raštu bei raginama apmokėti įsiskolinimą, tačiau duomenų byloje, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė, nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytais terminais, tačiau ji savo įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu laiku ir tvarka įmokų nemokėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi vartojimo kreditą, todėl iš atsakovės ieškovei, perėmusiai iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovę, priteistina 262,31 Eur skola.

Ieškovė prašo priteisti 386,50 Eur mokėjimo palūkanų, kurias sudaro 37,28 Eur neapmokėtos palūkanos iki sutarties nutraukimo ir 349,22 Eur palūkanos paskaičiuotos 21,00 procentų dydžio už 2314 pradelstas dienas, skaičiuotas iki 2020 m. birželio 28 d., bei 21,00 procentų dydžio metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos 262,31 Eur nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis ir 6.872 straipsnis). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Iš išrašo pradinio kreditoriaus „Swedbank“, AB, 2014 m. sausio 8 d. pretenzijos matyti, kad Sutartis vienašališkai su atsakove nutraukta nuo 2014 m. sausio 28 d. Iš 2014 m. vasario 26 d. „Swedbank“, AB, ir UAB „Gelvora“ bylų priėmimo–perdavimo akto Nr. 14 prie 2012 m. gruodžio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties matyti, kad neapmokėta palūkanų dalis yra 37,28 Eur. Tačiau ieškovė prašo priteisti 37,28 Eur neapmokėtos palūkanos iki sutarties nutraukimo ir 349,22 Eur palūkanos paskaičiuotos 21,00 procentų dydžio už 2314 pradelstas dienas, skaičiuotas iki 2020 m. birželio 28 d. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta 2014 m. sausio 28 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal Sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 37,28 Eur mokėjimo palūkanų tenkintinas, o dėl 349,22 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų po sutarties nutraukimo, ir 21,00 procentų dydžio metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos 262,31 Eur nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, tačiau šiuo atveju ieškovė tokių reikalavimų byloje nereiškė.

Šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.71 straipsnį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 58,32 Eur delspinigių, iš kurių 11,10 Eur delspinigiai paskaičiuoti pradinės kreditorės už 213 dienų laikotarpį ir 47,22 Eur delspinigiai, kuriuos paskaičiavo ieškovė, t. y. 0,1 procentų dydžio už 180 dienų laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. birželio 28 d., bei 2,12 Eur palūkanų delspinigių. Sutarties sudarymo metu šalys nebuvo ribojamos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, kadangi šis įstatymas įsigaliojo tik 2011 m. balandžio 1 d., todėl delspinigių dydis laikytinas atitinkantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Todėl ieškovei iš atsakovės, kuri prievolės tinkamai nevykdė, priteistina 58,32 Eur delspinigių nuo pagrindinės skolos ir 2,12 Eur palūkanų delspinigių. Iš viso ieškovei priteistina 60,44 Eur delspinigių.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 7,39 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Iš prie bylos pateiktų įrodymų matyti, kad šias išlaidas sudaro raginimų siuntimas paštu, pateiktos akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ PVM sąskaitos – faktūros, tačiau duomenų, kad šios sąskaitos buvo apmokėtos nėra. Nesant duomenų, kad ieškovė realiai turėjo tokias išlaidas, ieškovės prašymas priteisti 7,39 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas atmestinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 5,00 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. 50,00 procentų, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovės V. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 8,00 Eur žyminio mokesčio (50,00 Eur x 16 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės ir ieškovės nepriteistinos, kadangi neviršija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. M. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Gelvora“, j. a. k. 125164834, 262,31 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 31 ct) skolos, 37,28 Eur (trisdešimt septynis eurus 28 ct) palūkanų, 60,44 Eur (šešiasdešimt eurų 44 ct) delspinigių, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,00 Eur (aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiems Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus. Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.