Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-479-658/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
1A-479-658/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13774-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
D. S., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus
Nukentėjusysis
A. S.
Advokatai
Violeta Naujokienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-479-658/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13774-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.9.; 1.1.10.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei,nuteistajam D. S. (D. S.) ir jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,nukentėjusiajai A. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. S., nuteistojo D. S., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus: 1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. balandžio 5 d. fizinio smurto panaudojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą/fizinį skausmą sutuoktinei); 2) BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. balandžio 6 d. fizinio smurto panaudojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą/fizinį skausmą sutuoktinei); 3) BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. balandžio 7 d. fizinio smurto panaudojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą/fizinį skausmą sutuoktinei) ir 4) BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. balandžio 8 d. fizinio smurto panaudojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą/fizinį skausmą sutuoktinei), ir nuteistas:

Žemesnės instancijos teismas

– pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmes visiškai sudedant ir paskirta maksimaliai galima skirti subendrinta bausmė – 2 metų laisvės atėmimas.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė 1/3 sumažinta ir galutinė bausmė paskirta – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas.

Remiantis BK 75 straipsnio 1–3 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu D. S. įpareigotas: 1) tęsti darbą, dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, be gydytojo paskyrimo – narkotinių/psichotropinių medžiagų); 3) išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Remiantis BK 67, 72¹ straipsniais, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, uždrausta D. S. artintis prie nukentėjusiosios A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (prieiti prie jos, kalbinti ar kitais būdais [telefonu, rašant raštu, per kitus asmenis] susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiąja), draudžiant lankytis vietose (nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose), kuriose būna ar yra nukentėjusioji, įpareigojant gyventi nuo nukentėjusiosios skyrium.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme/suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2020 m. birželio 5 d. (1:1).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikinta ir kaltinamasis paleistas teisiamojo posėdžio salėje.

Kaltinamajam nuo 2020 m. birželio 5 d. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu ir kaltinamasis įpareigotas: 1) nesiartinti prie nukentėjusiosios A. S. arčiau nei 20 metrų atstumu; 2) gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios; 3) bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių (skambinant telefonu, rašant laiškus, SMS ar per kitus asmenis, kt.) su nukentėjusiąja; 4) nesilankyti vietose (nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose), kuriose tuo metu būna nukentėjusioji. Kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktiniai įrodymai – du kompaktiniai diskai, saugomi voke prie bylos, palikti saugoti byloje įsiuvant į bylą.

Priteista iš D. S. 8,65 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (4 veikos), už tai, kad:

1.1. 2020 m. balandžio 5 d. apie 18 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis suėmė sutuoktinei A. S. už kaklo ir jį suspaudė, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. S. kraujosruvą kaklo priekyje kairėje, kraujosruvą bei nubrozdinimą kaklo užpakalinėje apatinėje dalyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusios A. S. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

1.2. Be to, 2020 m. balandžio 6 d., laike nuo 15 val. iki 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė ne mažiau trijų kartų sutuoktinei A. S. į pilvo sritį, nuo ko ji nugriuvo ir atsitrenkė į spintelę, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. S. kraujosruvą nugaros kairėje viršutinėje dalyje, kraujosruvą nugaros dešinėje apatinėje dalyje, kraujosruvą pilvo dešinėje, kraujosruvas liemens kairėje apatinėje dalyje, kraujosruvą dešinio peties užpakalinėje dalyje, kraujosruvas bei nubrozdinimus dešiniame dilbyje, kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kraujosruva kairiame žaste, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusios A. S. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

1.3. Be to, 2020 m. balandžio 7 d. apie 11 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia dešiniu kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių sutuoktinei A. S. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. S. kraujosruvą dešinio skruosto srityje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės kairėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusios A. S. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

1.4. Be to, 2020 m. balandžio 8 d., laike nuo 8 val. iki 10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktinei A. S. atsisakius vartoti jo nupirktą alkoholį, tyčia ranka suėmęs A. S. už kaklo ir stipriai atlošęs jos galvą, taip atimdamas galimybę priešintis ir sukeldamas A. S. fizinį skausmą, įstatė negalinčiai pasipriešinti A. S. degtinės butelio kakliuką į burną liepdamas gerti alkoholį, tokiu būdu ne tik pasityčiojo, bet ir sukėlė nukentėjusiajai A. S. fizinį skausmą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad D. S. padarė keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, sukeltas pasekmes, nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jo teistumus ir kitas jį charakterizuojančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendė, jog nuteistajam už padarytus nusikaltimus turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant maksimaliam laikui ir skiriant įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį. Taip pat teismas, įvertinęs nuteistojo smurtinio elgesio priešistorę, nukentėjusiosios jaučiamą jo baimę, nesaugumo jausmą, jo siekį nukentėjusiąja manipuliuoti, ir tai, kad nuteistasis savo neadekvačiai agresyviu, nors ir būna blaivus, elgesiu kelia pavojų ir kenkia ne tik sutuoktinei, bet ir šeimoje gyvenantiems mažamečiams vaikams, kurie mato sumuštą savo motiną, būdami viename bute galimai girdi ir mato pačių smurtinių veiksmų atlikimo procesą, kartu su bausme nuteistajam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir draudimą prie jos artintis.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – 1 metus uždrausti D. S. artintis prie nukentėjusiosios A. S., tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (prieiti prie jos, kalbinti ar kitais būdais (telefonu, rašant raštu, per kitus asmenis) susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiąją), draudžiant lankytis vietose (nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose), kuriose būna ar yra nukentėjusioji, įpareigojant gyventi nuo nukentėjusiosios skyrium, paskyrimo. Nukentėjusioji nurodo, kad ji su nuteistuoju yra sutuoktiniai. D. S. jos atsiprašė ir ji jam atleido, jis pažadėjo daugiau niekada nenusikalti ir nedaryti jokių neleistinų veiksmų jos atžvilgiu, o nukentėjusioji juo tiki ir mano, kad jis jau yra padaręs išvadą dėl savo netinkamo elgesio. Skunde pažymima, kad nukentėjusioji ir nuteistasis turi du nepilnamečius vaikus, iš kurių jauniausiam yra 4 metai. D. S. dirba ir padeda išlaikyti vaikus, tarp tėvo ir vaikų yra tamprus emocinis ryšys. Vykdant baudžiamojo poveikio priemonę, D. S. negalės tinkamai prisidėti prie vaikų auklėjimo, bendravimo. Tėvui gyvenant atskirai, bus didelė trauma vaikams, nes jie prie jo prisirišę.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo ir kardomosios priemonės nuo 2020 m. birželio 5 d. paskyrimo. Nurodo, kad nuteistasis kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, nukentėjusiosios atsiprašė ir ji jam atleido. Nuteistasis sutinka su jam paskirta bausmės rūšimi, tačiau, jo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė ir nuo 2020 m. birželio 5 d. paskirta kardomoji priemonė yra neteisingos.

5. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė Oksana Gabrilaitienė prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nuosprendį pakeisti – D. S., pripažintą kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, nuteisti 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti D. S. galutinę bausmę – 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Skunde nurodoma, kad D. S. iki 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžio buvo teistas du kartus, vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu. Atkreipiamas dėmesys, kad D. S. 2019 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl smurto artimoje aplinkoje prieš tą patį asmenį, t. y. smurtavo prieš savo šeimos narį sutuoktinę A. S.. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, šeimoje D. S. savo elgesiu sukėlė nukentėjusiajai baimę ir nesaugumo jausmą, jis savo neadekvačiai agresyviu, nors ir būna blaivus, elgesiu kelia pavojų ir kenkia ne tik sutuoktinei, bet ir šeimoje gyvenantiems mažamečiams vaikams, kurie mato sumuštą savo motiną, būdami viename bute galimai girdi ir mato pačių smurtinių veiksmų atlikimo procesą, nes D. S. smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo nekreipdamas dėmesio į tai, kad tame pačiame bute yra mažamečiai vaikai.

5.2. Pažymima, jog neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, pilnai neatlikęs paskirtos bausmės (D. S. 2017 metais paskirta 20 MGL (753,20 Eur) bauda sumokėta tik 2020 m. gegužės 30 d.), tik 2020 m. vasario 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, laikotarpyje nuo 2020 m. balandžio 5 d. iki 2020 m. balandžio 8 d., t. y. keturias dienas, vėl smurtavo prieš savo sutuoktinę A. S.. Tai leidžia manyti, kad praeityje paskirtos bausmės, tame tarpe ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (už tos pačios nukentėjusiosios sumušimą ir sužalojimą), kurios vykdymas buvo atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsniu, nesulaikė D. S. nuo nusikalstamų veikų darymo. Dėl to nėra pagrindo vėl taikyti D. S. BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

Atsiliepimas

6. Nuteistasis D. S. pateikė atsiliepimą į prokurorės apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad prokurorė nenurodė jokių įstatymų normų, kurios buvo pažeistos, priimant skundžiamą nuosprendį. Byla teisme ištirta visapusiškai, objektyviai ir priimtas teisingas sprendimas. Teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad izoliavus nuteistąjį, vaikai liktų be pragyvenimo šaltinio, o nukentėjusioji taip pat prašė nuteistąjį palikti laisvėje.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji A. S., nuteistasis D. S. ir jo gynėjas advokatas R. Gargasas palaikė savo apeliaciniuose skunduose pareikštus prašymus, o prokurorės apeliacinį skundą prašė atmesti. Prokurorė Oksana Gabrilaitienė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiosios A. S., nuteistojo D. S. ir prokurorės Oksanos Gabrilaitienės apeliaciniai skundai atmetami.

8. Apeliaciniais skundais neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo D. S. kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Prokurorės skunde nesutinkama tik su pritaikytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu pagal BK 75 straipsnį, o nuteistojo ir nukentėjusiosios skunduose nesutinkama su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu D. S. 1 metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, artintis prie nukentėjusiosios A. S., įpareigojant gyventi nuo nukentėjusiosios skyrium. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl prokurorės teisės skųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį

9. Nuteistojo D. S. gynėjas advokatas R. Gargasas apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamojoje kalboje teigė, kad prokuratūros apeliacinis skundas neturėjo būti priimtas ir nagrinėjamas, kadangi apeliacinį skundą surašė ir pateikė ne proceso dalyvis. Gynėjas nurodė, kad valstybinį kaltinimą apylinkės teisme palaikė Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras Nerijus Gružauskas. Prokurorė O. Gabrilaitienė šiame procese nedalyvavo, nepalaikė kaltinimo, ji nėra aukštesnio lygio prokurorė nei N. Gružauskas, jie abu yra to paties rango ir nors Penktasis skyrius tas pats, tačiau jie dirba skirtingose prokuratūrose, t. y. vienas – Kėdainiuose, kitas – Jonavoje.

10. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 14.1.8. punkte nustatyta, kad apylinkės prokuratūros prokuroras, savo funkcijas atliekantis visoje apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje, kurio darboviete laikoma apygardos prokuratūra: palaiko valstybinį kaltinimą visuose apylinkės ir apygardos teismuose, kai ikiteisminį tyrimą atliko, organizavo ir jam vadovavo apylinkės prokuratūros prokuroras, sprendžia dėl šių teismų priimtų sprendimų ir nutarčių pagrįstumo bei teisėtumo ir esant pagrindui savo iniciatyva paduoda apeliacinį skundą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio rezoliucija organizuoti ir vadovauti ikiteisminiam tyrimui buvo pavesta prokurorei Oksanai Gabrilaitienei (1 t., b. l. 18). Šioje byloje visą ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo prokurorė O. Gabrilaitienė, ji su kaltinamuoju aktu atidavė bylą į teismą (2 t., b. l. 1–9), o N. Gružauskas tik palaikė kaltinimą pirmosios instancijos teisme, kai byla buvo persiųsta nagrinėti iš Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų ir Kėdainių rūmus. Abu šie prokurorai dirba Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktajame skyriuje, todėl pagal minėtą Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų punktą jie abu turėjo teisę apskųsti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nuosprendį.

11. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti ir atmestini gynėjo argumentai dėl prokurorės galimybės paduoti apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje, kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalyvavo kitas to paties skyriaus prokuroras.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

12. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistajam taikytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu. Nurodo, kad D. S. teisiamas jau ne pirmą kartą, tame tarpe ir už smurto panaudojimą savo sutuoktinės atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis keturias dienas smurtavo prieš savo sutuoktinę, sukėlė jai baimę ir nesaugumo jausmą, taip pat jis savo neadekvačiai agresyviu elgesiu kelia pavojų ir šeimoje gyvenantiems mažamečiams vaikams, kurie mato sumuštą savo motiną, būdami viename bute galimai girdi ir mato pačių smurtinių veiksmų atlikimo procesą. Praeityje nuteistajam paskirtos bausmės, tame tarpe ir taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nesulaikė D. S. nuo nusikalstamų veikų darymo. Dėl to nėra pagrindo vėl taikyti D. S. BK 75 straipsnio nuostatas.

13. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018 ir kt.).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos nuostatos sprendžiant D. S. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą nebuvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje apsvarstė BK 75 straipsnio taikymo pagrįstumą, nurodė aplinkybes, iš kurių sprendė, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas ir kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais nesutikti. Nagrinėjamu atveju, D. S. paskirta bausmė už keturių nesunkių nusikaltimų padarymą neviršija 4 metų, todėl egzistuoja viena iš BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. Šuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, įvertino ir tai, kad D. S. anksčiau teistas (taip pat ir už analogišką veiką), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką (2 epizodai) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Teismas taip pat atsižvelgė į nukentėjusiosios prašymą, valstybėje vykdomą bausmių politiką, ir padarė išvadą, kad šį kartą dar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas D. S. BK 75 straipsnio nuostatas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.

16. Prokurorė apeliaciniame skunde teisingai pastebi, kad D. S. jau vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir, kad jis praeityje jau yra teistas už smurtą prieš savo sutuoktinę, tačiau šios aplinkybės, nors ir nėra palankios nuteistajam, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl galimybės D. S. taikyti BK 75 straipsnį. Šiuo atveju nusikaltimų, dėl kurių D. S. buvo nuteistas, skaičius taip pat nėra tas objektyvus kriterijus, kuris turėtų iš esmės lemti sprendimą taikyti ar ne nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą. D. S. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirtu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam terminui ir skyrus teismo įpareigojimus, D. S., suvokdamas, kad bausmės vykdymas gali būti panaikintas jeigu jis darys teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų – bus priverstas koreguoti savo elgesį. Tuo pačiu bus išlaikyti socialiniai ryšiai su vaikais ir užtikrintas jų išlaikymas, kadangi nuteistasis nepraras darbo, galės bendrauti su vaikais. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai D. S. atžvilgiu vis tik gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, tokiu būdu sudarant galimybę nuteistajam pasitaisyti.

17. Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį D. S. visą laiką bus kontroliuojamas ir prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę. Taip bus apribotos nuteistojo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, D. S. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatė maksimaliam trejų metų laikotarpiui. Toks terminas užtikrins tinkamą nuteistojo resocializaciją, kadangi, atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį ir nuteistojo asmenybę, jis turėtų ilgesnį laiką būti prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų, siekiant ne tik įsitikinti, kaip vykdomi paskirti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė, bet ir užtikrinti korekcijos pokyčius teigiama linkme. Be to, baudžiamoji politika yra formuojama ta linkme, kuomet daugiau teisių suteikiama Probacijos tarnybai, kuri, jeigu D. S. nevykdys jam paskirtų įpareigojimų, turi teisę probacijos procese vertinti ir tai, ar nereikia paskirti nuteistajam naujus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios efektyviau užtikrins probacijos sąlygų laikymąsi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje byloje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas kartu su teismo paskirtais įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone neprieštarauja bausmės tikslams, nustatytiems BK 41 straipsnyje, ir gali turėti pozityvesnę įtaką nuteistojo elgesiui nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, kartu užkertant kelią nusikalstamų veikų pakartotiniam darymui.

18. Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. S. atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Dėl to skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paliekamas galioti nepakeistas, o prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir draudimo prie jos artintis

19. Nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliaciniuose skunduose prašoma panaikinti D. S. paskirtą BK 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Tvirtinama, kad D. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas vienerius metus nesiartinti prie nukentėjusiosios A. S. ir gyventi skyrium nuo jos atima iš nuteistojo galimybę rūpintis vaikais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti šiuos nukentėjusiosios ir nuteistojo prašymus nėra pagrindo.

20. BK 72¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu – gali būti skiriama siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus. Paskyrus šią baudžiamojo poveikio priemonę iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo (BK 72¹ straipsnio 2 dalis).

21. Pirmosios instancijos teismas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo D. S. galimybę apsvarstė ir pagrįstai sprendė, kad yra tikslinga skirti tokią priemonę. Nagrinėjamu atveju D. S. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš šeimos narį – savo sutuoktinę. Smurtas tęsėsi net keturias dienas. Nuteistasis sutuoktinės atžvilgiu smurtą naudoja jau ne pirmą kartą – anksčiau yra teistas už tai, kad A. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 186–187, 191–194). Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutuoktinio bijo, nes jis ir anksčiau prieš ją smurtavo ir nori, kad sutuoktinis nesiartintų prie jos, gyventų skyrium (1 t., b. l. 57–60, 74–76). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Remigijus Zdanavičius paaiškino, kad po to kai D. S. buvo išvežtas iš namų, A. S. pasakė, kad ji labai bijo, jog vyras bus paleistas, nes grįžęs namo jis jai duos trigubai daugiau negu buvo mušama, kadangi po pirmo smurto jos šeimoje, kai jis buvo nuteistas, ji nuo vyro tuomet gavo dvigubai daugiau. Liudytojas nurodė, kad nukentėjusioji buvo labai išsigandusi (1 t., b. l. 115–118). Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodoma, kad ji su sutuoktiniu susitaikė, jam atleido ir tiki, kad jis daugiau jokių neleistinų veiksmų jos atžvilgiu nedarys. Apeliacinės instancijos teisme buvo iš dalies atnaujintas įrodymų tyrimas ir apklausta nukentėjusioji A. S., kuri nurodė, kad tiki, jog nuteistasis padarė išvadas ir jam yra svarbiausi vaikai. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad jos apeliacinį skundą surašė D. S. gynėjas advokatas R. Gargasas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija abejoja, kad apeliaciniame skunde ir teismo posėdžio metu išdėstyta nukentėjusiosios pozicija atitinka tikrąją jos valią. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusioji yra galimai paveikta nuteistojo ir tik bando sušvelninti jo padėtį. Skundžiamame nuosprendyje taip pat konstatuota, kad nuteistasis bando manipuliuoti nukentėjusiąja, o tai įrodo į bylą pateikti nukentėjusiosios rašyti ypač asmeninio pobūdžio laiškai, kuriuose yra nurodyta, jog ji padarys bet ką, kad tik D. S. būtų paleistas į laisvę.

22. Pasisakant dėl nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliacinių skundų (kurie iš esmės yra analogiški), taip pat gynėjo apeliacinės instancijos teisme išsakytų argumentų, kad vykdant baudžiamojo poveikio priemonę, D. S. negalės tinkamai prisidėti prie vaikų auklėjimo, bendravimo, atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam nėra uždrausta bendrauti su vaikais. Nukentėjusioji apeliacinės instancijos teisme parodė, kad vaikai su tėvu bendrauja telefonu, taip pat yra perduodami tėvui per jų seneles, t. y. A. S. vaikus palieka pas kurią nors iš sutuoktinių motinų, o D. S. iš ten juos pasiima. Taigi, nors dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės patys tėvai tarpusavyje negali bendrauti, tačiau tai neužkerta kelio nuteistajam palaikyti ryšį su savo vaikais ir prisidėti prie jų auklėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) yra įtvirtintos tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaikus (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Be to, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Dėl to D. S., nepriklausomai, kad metus laiko turės gyventi atskirai, turi pareiga išlaikyti savo vaikus, taip pat visas teises susijusias su jų auklėjimu ir bendravimu su jais. Šiuo atveju nuteistasis vykdydamas tėvo pareigas ir naudodamasis savo teisėmis turi galimybę nesusitikti ir nebendrauti su nukentėjusiąją. Atsižvelgiant į tai, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neribos nuteistojo galimybių bendrauti su mažamečiais vaikais, taip pat nepažeis vaikų teisės turėti tėvą ir motiną bei teisės bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu.

23. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, BK 72¹ straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir draudimas artintis prie jos, yra adekvati padarytiems nusikaltimas. Kadangi D. S. yra linkęs smurtauti savo sutuoktinės atžvilgiu, šia poveikio priemone bus užtikrinta, kad nuteistasis koreguos savo elgesį teigiama linkme. Taigi ir šioje dalyje pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį nėra, todėl nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl kitų procesinių klausimų

24. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nuteistajam D. S. paskirta gynėja advokatė Violeta Naujokienė. 2020 m. rugsėjo 14 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (12.33) PT-3687 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistini 48 Eur už advokatės V. Naujokienės suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą D. S. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-479-658/2020.

25. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad po 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties paskirti nuteistajam D. S. gynėją advokatę V. Naujokienę priėmimo, nuteistasis sudarė susitarimą su advokatu R. Gargasu jį ginti apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 158). 2020 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visų proceso dalyvių nuomonę, konstatavo, kad išnyko pagrindas, numatytas BPK 51 straipsnyje, ir atleido advokatę V. Naujokienę nuo tolimesnio dalyvavimo procese. Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktos ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi paskirtos gynėjos nereikėjo ir realiai teisinė pagalba nebuvo suteikta, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios A. S., nuteistojo D. S. (D. S.) ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisDarius KantaravičiusNerijus Meilutis