Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei ir Tomai Norkuvienei, dalyvaujant:

kaltinamajam P. P.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Joniškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusitukęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbantis UAB „S.“ traukinių derintoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P., nevairuodamas transporto priemonės, pažeidė transporto eismo tvarkos taisykles ir dėl to buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

2011 m. balandžio 15 d., apie 16.45 val., Taikos pr. Sausio 15-osios g., šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, Klaipėdos m., vairavo dviratį „Scot“, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 69 punkto reikalavimą, kad „dviračių taku dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos kelio dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Dviračių vairuotojas privalo nesukelti pavojaus pėstiesiems, partrenkė priešinga kryptimi per perėją ėjusį pėsčiąjį A. M. ir sunkiai jį sužalojo.

Kaltinamasis P. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. balandžio 15 d. jis dviračiu važiavo į restoraną „McDonalds“. Jo draugas T. Š. dviračiu važiavo pirmas, už jo važiavo P. P.. Neprivažiavus Taikos pr. ir Sausio 15-osos g. sankryžos apie 15 metrų, užsidegė žalias šviesoforo signalas, leidžiantis kelią kirsti pėstiesiems ir važiuoti dviratininkams. T. Š. ir T. P. kirto gatvę degant žaliam šviesoforo signalui, važiuodami dviratininkų taku. P. P. įpusėjus kelią, staiga iš žmonių minios, ėjusios priešais P. P., išniro senyvo amžiaus žmogus su dviem maišeliais. Jis tiesiai priešais dviračiu važiuojantį P. P. žengė žingsnį į šoną. P. P. stabdė dviratį ir iš inercijos virto ant žemės. Atsikėlęs pamatė, kad nukentėjusysis guli ant žemės, moteris šaukia, daiktai iš maišelių pabirę. P. P. nukentėjusįjį nuvedė nuo kelio iki šaligatvio ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Dviratį paliko vietoje. Sulaukęs policijos, P. P. pasiėmė dviratį, surinko pabirusius iš maišelių daiktus. P. P. kelią kirto dviračiu taku, pažymėtu kelio ženklu. Važiavo saugiai ir atsargiai, arčiau dešiniosios pusės. Nukentėjusįjį galėjo užkliudyti krisdamas nuo dviračio. Važiuodamas nei dviračiu, nei savo kūnu nukentėjusiojo P. P. nekliudė. P. P. dalyvavo policijos pareigūnui sudarant įvykio vietos schemą, pareigūnui paaiškino, kurioje vietoje pargriuvo nukentėjusysis, tačiau pareigūnas schemą nubraižė netiksliai. Įvykio vietos schema neatitinka faktinių įvykio aplinkybių. P. P. schemą pasirašė nesuvokdamas visos situacijos rimtumo. Nukentėjusysis braižant įvykio vietos schemą nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu pagarsinti kaltinamojo P. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. gegužės 2 d. P. P. paaiškino, kad važiavo dviračiu nuo senojo turgaus Taikos pr., link centro, dešiniąja kelio puse, dviračių taku. Artėdamas prie Taikos pr. ir Sausio 15-osios sankryžos, pamatė , kad užsidegė žalias šviesoforo signalas. Nenulipdamas nuo dviračio, P. P. įvažiavo į pėsčiųjų perėją. Tuo metu per pėsčiųjų perėją ėjo keletas žmonių. P. P. matė, kad priešais jį ateina du pagyvenę žmonės, vyras ir moteris. Prasilenkė su šiuo vyriškiu likus keliems metrams iki automobilių judėjimo juostas skiriančios salelės. P. P., neįvertinęs atstumo iki vyriškio, kliudė jį priekiniu dviračio ratu į dešinįjį šoną. Nuo smūgio vyriškis pargriuvo. Dėl šio įvykio P. P. prisipažino kaltu (I t., b.l. 59-60).

2011 m. birželio 6 d. apklausos metu P. P. paaiškino, kad įvažiavo į važiuojamąją kelio dalį ir važiavo pėsčiųjų perėja nenulipdamas nuo dviračio. Per perėją link P. P. ėjo žmonės. Likus iki jų apie 1 m atstumui, P. P. prasilenkė su vyriškiu, kuris, susilyginęs su P. P., žengė žingsnį į šoną. P. P. stabdė dviratį ir virsdamas nuo jo dešiniuoju pečiu kliudė pėsčiąjį. Mano, kad gatvę turėjo kirsti pėsčiomis, vesdamasis dviratį, o ne juo važiuodamas (I t., b.l. 61-62).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis P. P. nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė turėjo išankstinę nuomonę apie įvykio aplinkybes ir šią nuomonę įrašė į 2011 m. gegužės 2 d. apklausos protokolą. Šio protokolo P. P. neskaitė ir apklausos dieną jo nepasirašė. Šį protokolą tyrėja P. P. davė pasirašyti vėliau. Jį pasirašė neskaitęs. P. P. negalėjo paaiškinti, kaip jis 2011 m. birželio 6 d. apklausos metu komentavo savo 2011 m. gegužės 2 d. apklausos protokolą, jeigu jo nebuvo skaitęs.

Nukentėjusysis A. M. (A. M.) parodė, kad 2011 m. balandžio 15 d., apie 13 val., su žmona M. S. ėjo pėsčiųjų perėja, Taikos pr. Sausio 15 -osios g. sankryža. Gatvę kiro degant žaliam šviesoforo signalui. Likus 1-1,5 metrui iki kelkraščio į pėsčiųjų perėją, priešais A. M., įvažiavo dviratininkas ir dviračio priekiniu ratu trenkėsi tiesiai A. M. į dešinės kojos šoną. A. M. nuo smūgio pargriuvo ant žemės. Jis negalėjo atsistoti, nejautė kojos. A. M. po šio įvykio buvo operuojamas, gulėjo ligoninėje apie 5 mėnesius, nebegali vaikščioti. Nukentėjusysis negalėjo patvirtinti ar jį partrenkęs dviratininkas ir kaltinamasis yra tas pats asmuo, nes įvykio metu jo neįsidėmėjo. Dviratininkas vėliau buvo atvažiavęs į ligoninę, atsiprašė A. M., kalbėjosi su jo žmona M. S.. Tą dieną A. M. per pėsčiųjų perėją matė važiuojantį tik vieną dviratininką, tą, kuris jį partrenkė. A. M. ėjo arčiau dešiniojo pėsčiųjų perėjos krašto ir eidamas krypties nepakeitė, ėjimo greičio nepadidino. Priekyje taip pat ėjo pėstieji, jie nepakeitė ėjimo krypties.

Liudytoja M. S. parodė 2011 m. balandžio 15 d., apie 13 val., su vyru A. M. ėjo, Taikos pr. Sausio 15 -osios g. sankryža. Stovėdami ant šaligatvio sulaukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, tada kirto gatvę. Ėjo neskubėdami, dešiniąja pėsčiųjų perėjos puse. Likus iki perėjos pabaigos apie 1,5 -2 m atstumui, priešpriešiais atsirado važiuojantis dviratininkas ir įvažiavo į A. M.. Smūgis buvo dviračio ratu. Dviratininkas važiavo greitai. A. M. pargriuvo, dviratininkas taip pat nukrito nuo dviračio. M. S. prašė dviratininko padėti A. M.. P. P. ir nepažįstama moteris nutempė A. M. nuo važiuojamosios kelio dalies ant šaligatvio. A. M. sakė, kad negali pajudinti kojos. Kaltinamasis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamasis buvo atvykęs po įvykio pasišnekėti. Jis sakė, kad yra studentas, neturi pinigų, prašė, kad A. M. prisiimtu kaltę, sakytų, jog pats puolė po dviračiu. Dėl įvykio metu gautų sužalojimų A. M. du mėnesius negalėjo net pajudėti, vėliau 4 mėnesius gulėjo slaugos ligoninėje, nevaikšto. Sumažėjo jo bendravimo galimybės, nes dėl sutrikdytos sveikatos A. M. nebegali pats pasirūpinti higiena, nebeišeina į lauką.

Liudytojas T. Š. parodė, kad jis yra kaltinamojo P. P. draugas. Balandžio mėnesį jie dviračiais važiavo prie jūros. Grįžtant važiavo dviračių taku Sausio 15-osios g. Degė žalios spalvos šviesoforo signalas, kai jie kirto važiuojamąją kelio dalį. Nuo dviračių nenulipo, nes prie kelio ženklo, žyminčio pėsčiųjų perėją, buvo kelio ženklas, žymintis dviračių taką. T. Š. važiavo pirmas, P. P. už jo. Jų judėjimo trajektorijoje pėsčiųjų nebuvo. T. Š. išgirdo, kad kažkas nukrito. Atsisukęs pamatė, kad P. P. guli ant žemės, šalia jo guli senyvas žmogus. Nukentėjusysis buvo su moterimi. Nukentėjusysis gulėjo arčiau dešiniojo perėjos krašto. Važiuodamas T. Š. neskubėjo. Kai jis atsisuko, nukentėjusysis buvo suklupęs ir pasirėmęs į žemę.

Liudytojas A. T. parodė, kad jis atvyko į įvykio vietą, gavęs policijos budėtojo pranešimą apie dviratininko sužalotą žmogų. Liudytojui atvykus, įvykio vietoje, nukentėjusiojo nebuvo, buvo tik kaltinamasis. A. T. nubraižė įvykio vietos schemą pagal kaltinamojo paaiškinimus. Kaltinamasis paaiškino iš kurios pusės, kaip važiavo, kur įvyko susidūrimas su pėsčiuoju. Įvykio vietoje dviračio stabdymo žymių, nukritusių detalių, nebuvo. Kaltinamasis galėjo nurodyti netikslią susidūrimo vietą. Reguliuojama pėsčiųjų perėja buvo pažymėta kvadratėliais. Po kelių savaičių, tyrėjos nurodymu, papildomai apžiūrėjo įvykio vietą. Pirmosios įvykio vietos apžiūros metu ant kelio buvo pažymėta tik pėsčiųjų perėja. Šalia pėsčiųjų perėjos esantis kelio ženklas žymi tik dviračių tako maršrutą. Šiuo atveju tai 10 maršrutas, rodyklė nurodo maršruto kryptį. Pėsčiųjų perėjoje dviratininkas turi nulipti nuo dviračio ir kelią pereiti kaip pėsčiasis. Kaltinamasis sutiko su nubraižyta schema ir ją pasirašė, nepareiškęs jokių pastabų. Kito dviratininko įvykio vietoje liudytojas neprisimena.

Liudytoja V. R. parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Nukentėjusįjį A. M. ji apklausė namuose arba ligoninėje. Kaltinamojo P. P. apklausos vyko tarnybinėse patalpose. Gynėjas nedalyvavo, nes jo nepageidavo kaltinamasis P. P.. Jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją. Iš pradžių P. P. pats laisvai pasakojo įvykio aplinkybes, vėliau jam buvo užduoti klausimai. Baigus apklausą, P. P. pats perskaitė apklausos protokolą ir jį pasirašė. Apklausos protokolą pasirašė tą pačią dieną kai vyko apklausa. Antrosios apklausos metu P. P. nurodė kitas įvykio aplinkybes. Į klausimą, kodėl pakeitė parodymus, P. P. atsakė, kad pirmosios apklausos metu jis buvo šoke, todėl nurodė netikslias aplinkybes. Poveikis P. P. nebuvo daromas, jam buvo išaiškinta galimybė susitaikyti su nukentėjusiuoju ir tokio susitaikymo teisinės pasekmės. Ikiteisminio tyrimo metu kilo klausimas dėl kelio ženklinimo, nes įvykio metu buvo vienas kelio ženklinimas, o po įvykio kitas.

Eismo įvykio vietos 2011-04-15 apžiūros protokole ir schemoje užfiksuota dviratininko susidūrimo su pėsčiuoju vieta arčiau dešiniojo pėsčiųjų perėjos krašto, likus 5,5 m. iki skirtingų krypčių transporto priemonių eismo juostas skiriančios pėsčiųjų salelės. Pėsčiųjų perėja reguliuojama šviesoforo, pažymėta dviem lygiagrečiom linijom, sudarytom iš stačiakampių (kelio ženklinimas Nr. 1.13.3). Šalia pėsčiųjų perėjos yra kelio ženklas Nr. 627 (dviračių trasos numeris ir kryptis). Eismo įvykio vietos plane – schemoje nurodyta dviratininko susidūrimo su pėsčiuoju vieta „iš dviratininko žodžių“ (I t., b.l. 10-11, 112-16).

Papildomos įvykio vietos 2011-09-15 apžiūros protokole užfiksuota, kad papildomai apžiūrint įvykio vietą, šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja pažymėta dviem lygiagrečiom linijom, sudarytom iš stačiakampių (kelio ženklinimas Nr. 1.13.3), šalia pėsčiųjų perėjos ženklinimo, pažymėta lygiagreti linija, sudaryta iš kvadratėlių (kelio ženklinimas Nr. 1.14). Šalia pėsčiųjų perėjos yra kelio ženklas Nr. 627 (dviračių trasos numeris ir kryptis) (I t., b.l. 17-19).

Miesto priežiūros poskyrio vyr. specialistės N. V. raštas ikiteisminio tyrimo pareigūnui patvirtina, kad horizontalaus kelio ženklinimo linijos 1.14, Taikos pr. / Sausio 15-osios g. sankryžoje buvo pažymėtos 2011 m. liepos mėn., vadovaujantis 2009-05-06 rangos sutartimi Nr. J12-99 (I t., b.l. 30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. T-A546/11(03) patvirtina, kad įvyko metu nukentėjusysis A. M. buvo blaivus. Jo kraujyje, paimtame 2011-04-15, 17.20 val., etilo alkoholio nerasta (I t., b.l. 40).

Asmens blaivumo testo pažyma, serijos Nr. 18746, testo Nr. 1054, patvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis P. P. buvo blaivus. 2011-04-15, 17.30 val., jo iškvėptame ore rasta 0,09 promilės etilo alkoholio (I t., b.l. 54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2011-04-26 specialisto išvadoje Nr. G569/11(03) konstatuota, kad, vadovaujantis Klaipėdos universitetinės ligoninės A. M. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. A-698039 duomenimis, užduotyje nurodytu laiku t.y. 2011-04-15, A. M. buvo padarytas sužalojimas – dešinio šlaunikaulio proksimalinio galo skeveldrinis pergūbrinis lūžis. Šis sužalojimas gavosi dviratininkui partrenkus pėsčiąjį ir nesunkiai sutrikdė A. M. sveikatą (I t., b.l. 39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2012-05-02 specialisto išvadoje Nr. G569/11(03) konstatuota, kad po 2011-04-15 nukentėjusiojo A. M. patirto dešinio šlaunikaulio proksimalinės dalies skeveldrinio pergūbrinio lūžio jam išsivystė kojos sutrumpėjimas apie 5-6 cm ir sunkaus laipsnio klubo sąnario kontraktūra (sąnario judesių sumažėjimas). Dėl patirto sužalojimo pasekmių A. M. prarado didelę dalį, daugiau nei 30 proc. bendrojo darbingumo (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktas ir Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 86.3 straipsnis), todėl sužalojimas sukėlė sunkų A. M. sveikatos sutrikdymą. A. M. medicininiuose dokumentuos neužfiksuota jokia kita (papildoma) trauma, galėjusi apsunkinti patirto sužalojimo eigą (gijimą). Specialisto išvadoje Nr. G569/11(03) nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas keičiamas į sunkų sveikatos sutrikdymą (I t., b.l. 177-178).

Specialistas Diomenas Vitkus, valstybinės teismo medicinos tarnybos vyresnysis teismo medicinos ekspertas, patvirtino 2012-05-02 specialisto išvadą Nr. G569/11(03), ir paaiškino, kad pirmoji specialisto išvada buvo suteikta neturint visos informacijos apie nukentėjusiojo A. M. sužalojimo gijimo eigą, gydymo trukmę. Sužalojimo mastas pirmojoje specialisto išvadoje įvertintas pagal remiantis tik KUL pateikta A. M. gydymo stacionare ligos istorija ir joje nustatyta klinikine diagnoze. Vėliau, įvertinus papildomus medicininius dokumentus, paaiškėjo, kad sužalojimo pasekmės yra sunkios: A. M. koja dėl traumos sutrumpėjo 5-6 cm. Operacijos metu kaulo lūžgaliai reponuoti ir fiksuoti metaline konstrukcija, užrakinama vinimi. Atlikus kontrolines rentgenogramas, paaiškėjo, kad pasislinko metalinė konstrukcija, migravo vinis. Paskutinės rentgenogramos atliktos 2012 m. balandžio 17 d., A. M. konsultuotas ortopedo-traumatologo V. K.. Toks ilgas ir sudėtingas nukentėjusiojo patirtos kojos traumos gijimas yra ir dėl senyvo nukentėjusiojo amžiaus. Asmenims, vyresniems nei 65 metų amžiaus, šlaunikaulio proksimalinės dalies skeveldrinio pergūbrinis lūžis dažniausiai palieka negrįžtamų pasekmių. Dėl A. M. traumos pasekmių, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.11. punktu, darbingumo procento nustatymo lentelės 86.3 straipsniu, sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Pagal būklę, kurią medicininiuose dokumentuose nurodo daktaras V. K., nukentėjusiajam A. M. išsivystė ryški dešinio klubo sąnario kontraktūra. Ryški - reiškia labai žymi. Kontraktūra –tai sąnario judesių ir eisenos apribojimas, apsunkinimas. Nustatant judesių funkcijos apribojimą, vertinamas ne tik sąnario sulenkimo laipsnis, bet visi sąnario judesiai. Nukentėjusysis iki šiol nesiremia šia koja. A. M. koja sutrumpėjo iki 6 cm. A. M. sužalojimo atsiradimo mechanizmas –partrenkus, griūnant ant klubo arba ant sulenkto kelio. Papildomų traumų A. M. medicininiuose dokumentuose neužfiksuota. A. M. sužalojimo gydymo būdų yra įvairių, sąnarys gali būti protezuojamas, arba sutvirtinamas metaline konstrukcija, tai šiuo atveju ir buvo padaryta. Šlaunikaulis yra stambiausias kaulas, jo pergūbrinis lūžimas įvyksta klubo sąnario zonoje. Kokį tokios traumos gydymo būdą pasirinkti, konkrečiu atveju sprendžia gydytojai. Ne visuomet galima taikyti klubo sąnario implantavimo gydymo metodą, priklauso nuo lūžio aukščio, jei žemesnis lūžis belieka gydyti metaline konstrukcija, užrakinama vinimi. Pagal medicininius dokumentus A. M. gavo ambulatorinę reabilitacinę pagalbą. Slauga buvo skirta nes dėl amžiaus ir patirto sužalojimo A. M. negalėjo savęs aptarnauti. Medicininiuose dokumentuose nebuvo užfiksuota, kad A. M. nesilaiko gydymo nurodymų, ar papildoma trauma.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis P. P., važiuodamas dviračiu, nesilaikė kelių ženklų ir kelio ženklinimo taisyklių reikalavimų, važiavo šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja, pažymėta kelio ženklinimu 1.13.3 (žyminčiu pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu), degant žaliam šviesoforo signalui, esant intensyviam pėsčiųjų eismui, pažeidė Kelių eismo taisyklių 69 punkto reikalavimą, kad „dviračių vairuotojas privalo nesukelti pavojaus pėstiesiems“, partrenkė priešinga kryptimi pėsčiųjų perėja einantį pėsčiąjį A. M. ir sunkiai jį sužalojo. Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo A. M. sužalojimai buvo vertinami tik kaip nesunkus jos sveikatos sutrikdymas (I t., b.l. 39), tačiau teisminio įrodymų tyrimo metu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo A. M. gydymo trukmę buvo paskirta nauja užduotis specialistui. Teismo medicinos specialistas, įvertinęs visą nukentėjusiojo A. M. gydymo eigą, gydymo įstaigų pateiktus medicininius dokumentus ir duomenis apie liekamuosius traumos reiškinius, pateikė naują išvadą Nr. 764/12(03), kurioje ankstesnėje specialisto išvadoje Nr. G569/11(03) nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą pakeitė į sunkų sveikatos sutrikdymą (I t., b.l. 177-178). Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas D.Vitkus patvirtino išvadą Nr. 764/12(03), ir paaiškino, kad nukentėjusysis traumą patyrė griūdamas. Dėl nukentėjusiojo senyvo amžiaus ir ligų (osteoporozės) operuotas sąnarys gijo sunkiai, sutrumpėjo koja 5-6 cm, išsivystė sunkaus laipsnio klubo sąnario kontraktūra (sąnario judesių sumažėjimas). Šios sužalojimo pasekmės A. M. sveikatos sutrikdymo mastą kvalifikuoja sunkiu. Nukentėjusiojo gydymo metu papildomų traumų, galėjusių įtakoti šių pasekmių atsiradimą, medicininiuose dokumentuose neužfiksuota, jų nenurodė ir pats nukentėjusysis ar jo sutuoktinė.

Nukentėjusiojo A. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmės yra tiesiogiai susijusios su kaltinamojo P. P. nusikalstama veika. Kaltinamojo P. P. veika kvalifikuojama pagal BK 282 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis P. P. savo kaltės nepripažino, tvirtino, kad jis važiavo dviračiu nepažeisdamas kelių eismo saugumo ir tvarkos taisyklių. Šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja, kurioje susižalojo nukentėjusysis A. M., yra pažymėta kelio ženklu Nr. 627, žyminčiu dviračių taką. Nors pėsčiųjų perėjoje įvykio metu nebuvo atitinkamo kelio ženklinimo, žyminčio dviračių taką, tačiau, esant kelio ženklo ir kelio ženklinimo prieštaravimui, jis vadovavosi kelio ženklu Nr. 627.

Pagrindinis eismo keliais tvarką reguliuojantis teisės aktas yra Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 (Žin., 2008, Nr. 88-3530), nustatančios ne tik kelių transporto priemonę vairuojančių, bet ir kitų eismo dalyvių teises ir pareigas. Vienas iš tokių reikalavimų dviratį vairuojančiam eismo dalyviui nustatytas KET 69 punkte. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklėse visos teisės normos tarpusavyje susietos ir sudaro reikalavimų visumą – vieningą sistemą, pasižyminčią glaudžiu bendrųjų ir specialiųjų nuostatų ryšiu. Nustatyta, kad kaltinamasis P. P. važiavo dviračiu šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja, paženklinta važiuojamosios dalies kelio ženklinimo linijomis 1.13.3 (žyminčiu pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu), degant žaliam šviesoforo signalui. Įvykio metu šalia pėsčiųjų perėjos papildomo kelio ženklinimo linijų Nr. 1.14 (žyminčio vietą, kur dviračių takas kerta važiuojamąją kelio dalį) nebuvo (I t., b.l. 9-16). Pagal KET II dalies 31. punktą, pėsčiųjų perėja – tai važiuojamojoje kelio dalyje esanti perėjimo per kelią vieta, pažymėta ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis arba tik ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiasis – tai asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu<...>, vedantis dviratį (KET II dalies 30 punktas). Nors KET nenumatytas tiesioginis draudimas važiuoti per pėsčiųjų perėją dviračiu, tačiau šių taisyklių sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad per pėsčiųjų perėją gali eiti tik KET 30 punkte numatyti pėstieji. KET 69 punktas reikalauja, kad dviračių vairuotojas važiuodamas dviračiu privalo nesukelti pavojaus pėstiesiems. Taigi, šiuo atveju P. P. važiavo dviračiu pėsčiųjų perėja, kurioje tuo pačiu metu, degat žaliam šviesoforo signalui, abejomis kryptimis judėjo pėstieji, ir sukėlė pavojų pėstiesiems, vieną pėsčiąjį sunkiai sužalojo. Kelio ženklas Nr. 627, pastatytas šalia sankryžos, nurodo tik dviračių trasai (maršrutui) suteiktą numerį ir kryptį, tačiau nežymi vietos, kur dviračių takas kerta važiuojamąją kelio dalį. Šis ženklas neprieštarauja kelio važiuojamosios dalies ženklinimui, todėl P. P., kirsdamas dviračiu važiuojamąją kelio dalį, privalėjo vadovautis kelio ženklinimo linijomis ir, esant intensyviam pėsčiųjų eismui, elgtis kaip pėsčiasis – vestis dviratį.

Kaltinamasis P. P. apklausiamas teisme tvirtino, kad nukentėjusiojo A. M. jis dviračiu nepartrenkė ir net nekliudė, nukentėjusysis staiga pakeitė ėjimo kryptį ir pats pargriuvo. P. P. buvo priverstas staiga stabdyti dviratį. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis davė priešingus parodymus: 2011 m. gegužės 2 d. apklausos metu P. P. paaiškino, kad artėdamas prie sankryžos, pamatė, kad užsidegė žalias šviesoforo signalas, todėl, nenulipdamas nuo dviračio, įvažiavo į pėsčiųjų perėją, priekiniu dviračio ratu kliudė pėsčiąjį A. M. į dešinįjį šoną. Nuo smūgio vyriškis pargriuvo (I t., b.l. 59-60). 2011 m. birželio 6 d. apklausos metu P. P. pakeitė pirmosios apklausos metu duotus parodymus ir paaiškino, kad važiavo pėsčiųjų perėja nenulipdamas nuo dviračio. Per perėją link P. P. ėjo žmonės. Nukentėjusysis staiga žengė žingsnį į šoną, P. P. stabdė dviratį ir virsdamas nuo jo dešiniuoju pečiu kliudė pėsčiąjį (I t., b.l. 61-62). Nors šių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų P. P. nepatvirtino, tačiau būtent pirmuosius 2011 m. gegužės 2 d. jo parodymus teismas vertina, kaip teisingus, labiausiai atitinkančius faktines įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis A. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir du kartus duodamas parodymus teisme nuosekliai tvirtino, kad dviratininkas į pėsčiųjų perėją įvažiavo nukentėjusiajam likus iki jos vos 1-2 metrams ir trenkėsi A. M. į dešinės kojos šoną. Nuo smūgio dviračio ratu A. M. apvirto ir susižalojo koją (I t., b.l. 31-32, 137-141 ir 192-194). Liudytoja M. S. patvirtino, kad priešpriešiais važiuojantis dviratininkas įvažiavo į A. M.. Smūgis buvo dviračio ratu. Dviratininkas važiavo greitai (I t., b.l. 41-42, 137-141 ir 192-194). Nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamojo veiksmus patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyti padaryti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes (I t., b.l. 177-178). Įvykio vietos apžiūros protokole, grafoje „kelių eismo įvykio rūšis“, užfiksuota: „užvažiavimas ant pėsčiojo“, o plane – schemoje ženklu „X“ pažymėta „susidūrimo vieta su pėsčiuoju iš dviratininko žodžių“. Šiuos dokumentus pasirašė apžiūroje dalyvavęs kaltinamasis P. P. (I t., b.l. 9-10). Įvykio vietą apžiūrėjęs policijos pareigūnas A. T., teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam atvykus, įvykio vietoje buvo tik kaltinamasis P. P., o nukentėjusysis buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Įvykio vietos apžiūros protokolą ir planą-schemą A. T. nubraižė pagal kaltinamojo atpasakotas įvykio aplinkybes ir įvykio mechanizmą (II t., b.l. 59-63).

Kaltinamasis P. P. padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo pasitikėjimo forma. Jis sąmoningai pasirinkdamas rizikingą elgesio variantą: kirsdamas važiuojamąją kelio dalį pėsčiųjų perėja, kurioje vyko intensyvus pėsčiųjų eismas, nenulipdamas nuo dviračio, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, suvokė, kad pažeidžia Kelių eismo taisykles, numatė pavojingų pasekmių kilimo galimybę, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad tokios pasekmės neatsiras.

P. P. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus kelių eismo srityje (I t., b.l. 70-75). Nuo nusikaltimo praėjo beveik dveji metai ir per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, dirba UAB „S.“ traukinių derintoju. Darbdavio charakterizuojamas kaip draugiškas, neturintis drausminių nuobaudų, nuolat skatinamas darbuotojas (I t., b.l. 160). Šios aplinkybės ir P. P. asmenybės teigiamas vertinimas nepašalina jo kaltės, tačiau leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo P. P. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau kaltinamasis P. P. kritiškai savo elgesio nevertina ir nesigaili dėl jo pasekmių. Jis ikiteisminio ir teisminio įrodymų tyrimo metu nuolat keitė parodymus, taip siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir nepadėdamas teismui nustatyti tiesą byloje. P. P. teismo posėdžio metu nukentėjusiojo neatsiprašė ir neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, taip nesistengdamas sušvelninti savo nusikalstamos veikos pasekmių. Kaltinamojo P. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, kaltinamajam P. P. skiriama BK 282 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu -areštas, mažesnės trukmės nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.

Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam P. P. pareiškė ir teismo posėdžio metu palaikė 10 000 Lt civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą (I t., b.l. 34).

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo P. P. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam A. M. buvo padarytas sužalojimas– dešinio šlaunikaulio proksimalinio galo skeveldrinis pergūbrinis lūžis. Po 2011-04-15 nukentėjusiojo A. M. patirto dešinio šlaunikaulio proksimalinės dalies skeveldrinio pergūbrinio lūžio jam išsivystė kojos sutrumpėjimas apie 5-6 cm ir sunkaus laipsnio klubo sąnario kontraktūra (sąnario judesių sumažėjimas). Patirtas sužalojimas ir išsivysčiusios pasekmės sunkiai sutrikdė A. M. sveikatą. Dėl patirtos traumos nukentėjusysis A. M. nuo 2011-04-15 iki 2011-04-26 buvo gydomas Klaipėdos universitetinės ligoninės traumatologiniame skyriuje. 2011-04-16 operuotas: atlikta osteosintezė užrakinama vinimi „Gama Locking“. Laikotarpiu nuo 2011 -04-26 iki 2011-10-03 A. M. buvo slaugomas slaugos ligoninėje. Be patirto fizinio skausmo, nukentėjusysis A. M. patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės. Dėl sužalojimų nukentėjusiajam ilgam laikui, gal net negrįžtamai apribota judėjimo laisvė (sutrumpėjo koja, išsivystė sunkus sąnario funkcinis sutrikimas), apribota galimybė gyventi visavertį gyvenimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės. A. M. neteko didelės dalies, daugiau nei 30 proc. bendrojo darbingumo. Nukentėjusysis A. M., nors ir senyvo amžiaus, tačiau iki traumos gyveno aktyvų gyvenimą, daug judėjo, vaikščiojo, pats savimi pasirūpino. Po traumos jis nebegali savarankiškai apsitarnauti, visus metus negalėjo vaikščioti (2012-04-17 gydytojo – ortopedo traumatologo V. K. konsultacija: po traumos dešinė koja trumpesnė 5-6 cm, ryški dešinio klubo sąnario funkcinis sutrikimas (I t., b.l. 178)). Tačiau kaltinamasis nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, sąmoningai nesiekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinius sužalojimus ir dvasinius išgyvenimus. P. P. yra labai jauno amžiaus, nors šeimos ir materialiai išlaikomų asmenų neturi, tačiau ruošiasi kurti šeimą, dirba. Kaltinamasis dirba, tačiau jo darbo užmokestis tik 1200 Lt tik nežymiai viršija 2012 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu "Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo" nuo 2013 m. sausio 1 d. nustatytą minimalų mėnesinės algos dydį - 1000 Lt (I t., b.l. 161). Jis nekilnojamojo turto ir santaupų bankų įstaigose neturi (I t., b.l. 77, 84-87).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, nustatomas nukentėjusiajam A. M. atlygintinos neturtinės žalos dydis 8 000 Lt. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 14256,45 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo P. P. nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą (I t., b.l. 147-148, 149, II t., b.l. 4-15). Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas nukentėjusysis pensininkas A. M. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 1 dalyje, buvo sunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas, operuojamas, bei slaugomas nemokamai. Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo26 ir 27 straipsniais, šios paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, vadovaujantis 2006-12-22 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 “Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo”, ir LR Sveikatos apsaugos ministro 1997-12-31 įsakymu Nr. 721 “Dėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų taikymo tvarkos bei ligų ir indikacijų sąrašo patvirtinimo”, 2008-01-17 įsakymu Nr.V-50 “Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo organizavimo”(bei vėlesniais pakeitimais), nustatyta tvarka, bazinėmis kainomis. A. M. sveikatos priežiūros išlaidos -14256,45 Lt buvo apskaičiuotos ir apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 ir 6.283 straipsniais, sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidos priteisiamos Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamojo P. P..

Laikinas kaltinamojo P. P. nuosavybės teisių į turtą – automobilį BMW 530, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas taikomas iki bus įvykdytas teismo sprendimas dėl civilinių ieškinių. Turto saugotoju skiriamas kaltinamasis P. P..

Nukentėjusiojo A. M. patirtos 2000 Lt atstovavimo išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo P. P. (I t., b.l. 162).

Nukentėjusiojo A. M. medicininiai dokumentai: Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės gydymo stacionare istorija Nr. 286 ir ambulatorinė kortelė, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini šiuos dokumentus pateikusioms gydymo įstaigoms.

VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė pateiktą gydymo stacionare ligos istorijos kopija Nr. A-698039, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotina kartu su baudžiamąja byla.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 30 parų.

Nukentėjusiojo A. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo P. P. 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo P. P. 14256,45 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Taikyti laikiną kaltinamojo P. P. nuosavybės teisės į turtą – automobilį BMW 530, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą iki bus įvykdytas teismo sprendimas dėl civilinių ieškinių.

Priteisti iš kaltinamojo P. P. nukentėjusiajam A. M. 2000 Lt atstovavimo procese išlaidas.

Nukentėjusiojo A. M. medicininius dokumentus: Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės gydymo stacionare istoriją Nr. 286, bei pirminės sveikatos priežiūros ambulatorinę kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti šiuos dokumentus pateikusioms gydymo įstaigoms.

VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė pateiktą gydymo stacionare ligos istorijos kopiją Nr. A-698039, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.