Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo Š. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei B. T., SIA „B2Kapital“, akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Debreceno valda“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, išsprendė suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“ 2020 m. gegužės 15 d. pateikė teismui prašymą nutraukti pareiškėjo Š. N. bankroto bylą, kreiptis į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba), kad būtų įvertinti bankroto administratorės UAB „Bankroteka“ veiksmai administruojant Š. N. bankroto bylą. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-494-1032/2017 patvirtino bankrutuojančio Š. N. mokumo atkūrimo planą, kurio 6 dalyje buvo nurodyta, kad pareiškėjas dirba UAB „Biržų butų ūkis“, jo pajamos sudaro 416,53 Eur (atskaičius mokesčius). Mokumo atkūrimo plano 7 dalyje buvo numatyta 300 Eur suma pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, o plano 4 dalyje „Priemonės mokumui atkurti“ buvo numatyta, kad pareiškėjas imsis priemonių mokumui atkurti: plano įgyvendinimo laikotarpiu sieks ieškoti pagal nedarbingumo lygį darbo ir gauti didesnes pajamas, kiekvieną ketvirtį peržvelgs savo būtinąsias išlaidas ir ieškos laisvų lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Mokumo atkūrimo plano 11 dalyje esančiame kreditorių reikalavimo tenkinimo grafike buvo numatyta 649,20 Eur suma per šešių mėnesių laikotarpį, skirta kreditorių reikalavimams tenkinti. Minėtoje mokumo atkūrimo plano dalyje taip pat buvo nurodyta, jog plano vykdymo laikotarpis truks 3 metus, per šį laikotarpį gali pasikeisti bankrutuojančio fizinio asmens gaunamos pajamos, jeigu pavyktų susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, todėl 108,20 Eur suma per mėnesį, numatyta mokėti kreditoriams, gali keistis. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad bankroto administratorius ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikia teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą. Šiuo atveju bankroto administratorė per pirmuosius 24 mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo mėnesius nesušaukė nei vieno kreditorių susirinkimo dėl mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos tvirtinimo, todėl kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2019 m. birželio 26 d. pateikė teismui prašymą įpareigoti bankroto administratorę pateikti mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 1 d. Teismui patenkinus minėtą prašymą bankroto administratorė 2019 m. rugsėjo 6 d. sušaukė pareiškėjo Š. N. kreditorių susirinkimą, kuriam pateikė mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 1 d., pareiškėjo banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. bei pareiškėjo darbdavių UAB „Biržų butų ūkis“ ir R. L. ūkio pažymas apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas. Susipažinęs su pateikta ataskaita ir duomenimis, kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ balsavo „už“ ataskaitos pateikimą, tačiau pateikė pastabas dėl netinkamo mokumo atkūrimo plano vykdymo, kadangi buvo nustatyta, jog ataskaitiniu laikotarpiu į depozitinę banko sąskaitą nebuvo pervesta 4 356,00 Eur. UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė pateikti bankrutuojančio asmens nuomonę dėl minėtos sumos sumokėjimo į depozitinę banko sąskaitą, taip pat kelis kartus prašė bankroto administratorės pateikti poziciją dėl pateiktų pastabų, tačiau jokio atsakymo nebuvo gauta. Praėjus pusei metų nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. kreditorių susirinkimo, UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2020 m. kovo 3 d., 2020 m. kovo 24 d. ir 2020 m. balandžio 27 d. el. paštu pateikė raginimus bankroto administratorei, vadovaujantis FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punktu, pateikti mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitą ir sušaukti kreditorių susirinkimą, tačiau jokio atsakymo iš bankroto administratorės nebuvo gauta.

Suinteresuotas asmuo nurodo, jog šiuo metu kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra sumokėta 2 316,41 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal mokumo atkūrimo planą kreditoriams numatyta mokėti po 649,20 Eur kas šešis mėnesius, į tai, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimas sudaro 77,80 proc. visų antra eile pirmu etapu tenkinamų kreditorių reikalavimų sumos, UAB „Būsto paskolų draudimas“ turėjo būti sumokėta bent 2 525,39 Eur (5 įmokos po 505,08 Eur (649,20 Eur x 77,80 proc.). Be to, 2019 m. rugsėjo 6 d. kreditorių susirinkime buvo fiksuota 4 356,00 Eur pagal mokumo atkūrimo planą nesumokėta suma. Sumokėjus nurodytą sumą, kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ turėjo būti pervesta 3 388,97 Eur (4 356,00 Eur x 77,80 proc.). Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2018 m. balandžio mėn. pareiškėjas pakeitė darbą ir dirba R. L. ūkyje. Mokumo atkūrimo plane nurodyta, jog pareiškėjo darbo užmokestis sudaro 416,53 Eur per mėnesį, tačiau laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. liepos mėn. pareiškėjui buvo mokamas 594,66 Eur darbo užmokestis per mėnesį, t.y. 178,13 Eur per mėnesį didesnis darbo užmokestis nei numatyta mokumo atkūrimo plane. Taigi, mokumo atkūrimo plano vykdymo metu pareiškėjo darbo užmokestis padidėjo, tačiau kreditoriams didesnės įmokos nebuvo mokamos. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjas netinkamai vykdo mokumo atkūrimo planą, viršija plane numatytas išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti. Kreditorius neturi galimybių apskaičiuoti tikslios pareiškėjo nesumokėtos sumos, kadangi bankroto administratorė nevykdo įstatyme numatytų pareigų ir nešaukia kreditorių susirinkimų dėl mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos, neatsako į kreditoriaus užklausas.

Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ atsiliepimu į prašymą prašo jį spręsti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepimu į prašymą su prašymu sutinka, prašo nutraukti pareiškėjo Š. N. bankroto bylą ir kreiptis į Tarnybą, kad būtų įvertinti bankroto administratorės UAB „Bankroteka“ veiksmai administruojant Š. N. bankroto bylą.

Suinteresuotas asmuo SIA „B2Kapital“ atsiliepimu į prašymą su prašymu sutinka, prašo nutraukti pareiškėjo Š. N. bankroto bylą ir kreiptis į Tarnybą, kad būtų įvertinti bankroto administratorės UAB „Bankroteka“ veiksmai administruojant Š. N. bankroto bylą. Nurodo, kad bankroto administratorė nevykdo FABĮ nustatytų pareigų: atliko ne visus mokumo atkūrimo plane numatytus mokėjimus kreditoriams, neteikia informacijos kreditoriams apie bankrutuojančio asmens gautas ir panaudotas lėšas, nešaukia kreditorių susirinkimų, FABĮ nustatytu terminu neteikia teismui, kreditorių susirinkimui ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitos. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorė ir pareiškėjas nevykdo FABĮ numatytų pareigų, taip pažeisdami kreditorių teises ir teisėtus interesus, pareiškėjo Š. N. bankroto byla turėtų būti nutraukta.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepimu į prašymą prašo jį spręsti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Pareiškėjas Š. N. atsiliepimu į prašymą su prašymu nutraukti bankroto bylą nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad šiuo atveju bankroto administratorė neinformavo jo apie bankroto bylos eigą, nekvietė jo į kreditorių susirinkimus, nepranešė apie kreditorių susirinkimuose priimtus sprendimus, apskaičiuotas nepriemokas. Dėl šios priežasties pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų, patikslinti informacijos apie prievolių vykdymą, patikrinti, kaip bankroto administratorė paskirsto jo sumokėtas įmokas. Telefoninių pokalbių metu bankroto administratorė patikino pareiškėją, kad bankroto procesas vyksta tinkamai, kreditoriniai įsiskolinimai dengiami nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjas nurodo, kad jis bankroto administratorei pateikė visus jos nurodytus dokumentus apie gautas pajamas bei išlaidas, reguliariai, kas šešis mėnesius atlieka mokumo atkūrimo plane numatytas įmokas į bankroto administratorės sąskaitą. Pažymi, kad būtent bankroto administratorė yra atsakinga už bankroto metu plane numatytų pareiškėjo sumokėtų lėšų paskirstymą ir tinkamą pervedimą atitinkamiems kreditoriams. Pareiškėjas nurodo, kad per 36 bankroto bylos mėnesius jis gavo 17 286,78 Eur darbo užmokesčio. Pažymi, jog dėl patirtos traumos jis daugiau nei keturis mėnesius negalėjo dirbti ir negavo darbo užmokesčio, jo pajamas sudarė tik išmoka už laikiną nedarbingumą. Atsižvelgiant į mokumo atkūrimo plane patvirtintą 335 Eur sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti, šios išlaidos bankroto proceso metu sudarė iš viso 12 060 Eur, mokumo atkūrimo plane taip pat patvirtinta 300 Eur bankroto administravimo išlaidų suma. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-08-24 nutartimi patvirtinta pareiškėjo ir A. K. taikos sutartis, kuria pareiškėjas įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomos po 120 Eur kas mėnesį bei papildomai po 150 Eur per metus smulkioms vaiko reikmėms. Minėta suma į mokumo atkūrimo planą nebuvo įtraukta, kadangi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-08-24 nutartis buvo priimta po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Taigi, pareiškėjas turi mokėti po 576,78 Eur kreditorių reikalavimams dengti. Pareiškėjas bankroto proceso metu bankroto administratorei pervedė 3 900 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad jis sutinka sumokėti papildomą nepriemoką, jeigu jo pateikti apskaičiavimai yra netikslūs.

Bankroto administratorė UAB „Bankroteka“ atsiliepimu į prašymą su prašymu nutraukti pareiškėjo Š. N. bankroto bylą nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjo Š. N. mokumo atkūrimo plane buvo numatyta, jog viso bankroto proceso metu kreditorių reikalavimams tenkinti bus skirta 3 895,20 Eur, iš kurių 77,80 proc. t.y. 3 030,48 Eur bus skirta kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“. Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu pareiškėjo Š. N. pajamos didėjo, todėl atsirado galimybė skirti didesnes pinigines lėšas atsiskaitymui su kreditoriais. Kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo dalinai padengtas kreditorinis reikalavimas 3 482,48 Eur sumai. Bankrutuojantis asmuo visu mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu stengėsi gauti didesnes pajamas, nors ne visuomet laiku atlikdavo mokėjimus.

2020 m. liepos 17 d. suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad 2020 m. birželio 15 d. kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ gavo bankroto administratorės UAB „Bankroteka“ parengtą pareiškėjo pajamų – išlaidų suvestinę už 36 mėn. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį. Nurodytos suvestinės duomenimis, per 36 mėn. plano įgyvendinimo terminą pareiškėjas gavo 18 626,25 Eur pajamų. Būtinųjų poreikių tenkinimui pareiškėjas galėjo išleisti 10 800 Eur (36 mėn. x 300 Eur). Pagal pareiškėjo depozitinės banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 15 d. pareiškėjas į depozitinę banko sąskaitą pervedė 3 900 Eur. Tai reiškia, kad pagal mokumo atkūrimo planą pareiškėjas nėra sumokėjęs 3 926,26 Eur (18 626,25 Eur – 10 800 Eur – 3 900 Eur). Minėtą sumą 2020 m. birželio 15 d. pranešime patvirtino ir bankroto administratorė, todėl ginčo dėl jos nėra. Kreditorius pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo fiksuota didesnė - 4 356,00 Eur - pareiškėjo pagal mokumo atkūrimo planą nesumokėta suma, kadangi kreditorius apskaičiuodamas šią sumą į pareiškėjo pajamas įtraukė ir jo atliktus grynųjų pinigų įnašus į asmeninę banko sąskaitą, o bankroto administratorė, priešingai, šių įnašų į apskaičiavimą neįtraukė. Kreditorius nurodo, jog siekdamas, kad galimai nebūtų sudubliuotos pareiškėjo gautos pajamos, sutinka su bankroto administratorės pateiktu apskaičiavimu. 2020 m. liepos 14 d. bankroto administratorė pateikė kreditoriui pareiškėjo depozitinės banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 14 d. iki 2020 m. liepos 14 d., iš kurio matyti, jog bankroto administratorei atlikus pajamų – išlaidų suvestinę buvo fiksuota 3 926,25 Eur pagal mokumo atkūrimo planą nesumokėta suma. Po nurodytos ataskaitos parengimo pareiškėjas į depozitinę banko sąskaitą sumokėjo 576,78 Eur. Taigi, pareiškėjo pagal mokumo atkūrimo planą nesumokėta suma sudaro 3 349,47 Eur (3 926,25 Eur – 576,78 Eur).

Motyvuojamoji dalis

kons ta tuoja:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjui Š. N. iškelta bankroto byla, pareiškėjo bankroto administratore paskirta UAB ,,Bankroteka“.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo Š. N. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: 1) UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreditorinis reikalavimas – 44 149,79 Eur; 2) SIA „B2Kapital“ (anksčiau – kreditorius AB DNB bankas) kreditorinis reikalavimas – 9 841,33 Eur; 3) VMI kreditorinis reikalavimas – 162,72 Eur; 4) UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ kreditorinis reikalavimas – 191,24 Eur; 5) AB „Klaipėdos energija“ kreditorinis reikalavimas – 1 141,68 Eur; 6) UAB „Debreceno valda“ kreditorinis reikalavimas – 186,86 Eur; 7) AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreditorinis reikalavimas – 209,62 Eur; 8) antstolės B. T. kreditorinis reikalavimas – 80,79 Eur, iš viso 55 964,03 Eur.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo Š. N. mokumo atkūrimo planas.

Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 4 d. rezoliucija priėmė suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą įpareigoti bankroto administratorę UAB „Bankroteka“ pateikti teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui: 1) pareiškėjo Š. N. mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 1 d.; 2) bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą pareiškėjo Š. N. bankroto byloje už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 1 d.; 3) pareiškėjo depozitinės banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo depozitinės banko sąskaitos atidarymo iki 2019 m. birželio 1 d.; 4) pareiškėjo Š. N. banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 1 d.; 5) VSDFV pažymą apie Š. N. gautas draudžiamąsias pajamas ir išmokėtas išmokas už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 1 d.; ir jį tenkino.

Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi įpareigojo bankroto administratorę UAB „Bankroteka“ iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. pateikti plano veikos vykdymo ataskaitą nuo 2017 m. gegužės 22 d.

Dėl bankroto bylos nutraukimo

FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalį gali būti atkuriamas tik sąžiningo nemokaus asmens mokumas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus; objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t.y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes; siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013).

Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos; nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti; nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 6, 8 punktai). Teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymo turinį matyti, jog kreditorius savo prašymą iš esmės sieja su aplinkybe, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigą plane nustatyta tvarka pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti.

Pareiškėjo mokumo atkūrimo plano 7 dalyje „Bankrutuojančio asmens būtinosios išlaidos“ nustatyta 300 Eur per mėnesį suma, kurią pareiškėjas gali naudoti būtiniesiems poreikiams tenkinti, iš kurios 120 Eur skirta pareiškėjo nepilnamečio sūnaus L. K., gimusio 2007 m. rugpjūčio 6 d., išlaikymui. Plano 11 dalyje „Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas“ nustatyta pareiškėjo atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, pagal kurią kreditorių reikalavimai bus tenkinami 3 metų laikotarpiu, mokėjimus atliekant kas šešis mėnesius po 649,20 Eur, iš viso 3 895,20 Eur. Pažymima, kad plano vykdymo laikotarpiu gali pasikeisti bankrutuojančio fizinio asmens gaunamos pajamos, jeigu pavyktų susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, todėl 108,20 Eur per mėnesį suma, numatyta mokėti kreditoriams gali keistis. Taigi, siekiant įvertinti, ar pareiškėjas tinkamai vykdė pareigą mokėti įmokas kreditorių reikalavimų tenkinimui, reikia įvertinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo metu pareiškėjo gautas pajamas ir patirtas išlaidas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo pajamos laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. sudarė iš viso 2 561,77 Eur, t.y. 2017 m. liepos mėn. - 431,20 Eur darbo užmokestis UAB „Biržų butų ūkis“ ir 25,22 Eur piniginės lėšos, gautos iš trečiųjų asmenų, 2017 m. rugpjūčio mėn. - 422,71 Eur darbo užmokestis, 2017 m. rugsėjo mėn. - 356,08 Eur darbo užmokestis, 2017 m. gruodžio mėn. - 121,60 Eur darbo užmokestis. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. pareiškėjui buvo suteiktas laikinas nedarbingumas. 2017 m. rugsėjo mėn. pareiškėju buvo išmokėta 203,44 Eur išmoka už laikiną nedarbingumą, 2017 m. spalio mėn. – 391,23 Eur, 2017 m. lapkričio mėn. – 203,43 Eur, 2017 m. gruodžio mėn. – 406,86 Eur.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-848-586/2017 patvirtinta 2017 m. rugpjūčio 22 d. taikos, sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo Š. N. ir A. K., kuria Š. N. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. K., gimusiam 2007 m. rugpjūčio 6 d., po 120 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės bei iki 150 Eur per metus vaiko mokyklai reikalingoms priemonėms, medicininėms paslaugoms, stovykloms ir pan. Teismas pažymi, kad teismo patvirtintoje taikos sutartyje numatyta 120 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma yra įtraukta į pareiškėjo mokumo atkūrimo plane nustatytą sumą jo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Tačiau minėta suma neapima taikos sutartyje numatytos 150 Eur sumos per metus vaiko papildomoms išlaidoms. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėn. suma, reikalinga pareiškėjo būtinosioms išlaidoms tenkinti, sudarė 312,50 Eur (300 Eur + 150 Eur/12 mėn.).

Taigi, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. pareiškėjas būtiniesiems poreikiams tenkinti galėjo skirti iš viso 2 150 Eur (300 Eur x 3 mėn. + 312,50 Eur x 4 mėn.). Atsižvelgus į tai, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas gavo iš viso 2 561,77 Eur pajamų, darytina išvada, jog minėtu laikotarpiu pareiškėjas negavo daugiau pajamų negu buvo skirta būtiniesiems poreikiams tenkinti bei numatyta 649,20 Eur suma (per šešis mėn.) kreditorių reikalavimams tenkinti.

Pareiškėjo pajamos 2018 metais sudarė iš viso 6 300,20 Eur, t.y. 2018 m. sausio mėn. - 100 Eur darbo užmokestis, 2018 m. vasario mėn. - 328,24 Eur darbo užmokestis, 2018 m. kovo mėn. - 614,31 Eur darbo užmokestis, 2018 m. balandžio mėn. - 174,28 Eur piniginės lėšos, gautos iš trečiųjų asmenų, 2018 m. gegužės mėn. - 456,90 Eur darbo užmokestis, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn. - po 580,20 Eur darbo užmokesčio, 2018 m. gruodžio mėn. - 1 080,26 Eur darbo užmokesčio ir 65,01 Eur piniginės lėšos, gautos iš trečiųjų asmenų.

Pareiškėjas 2018 metais būtiniesiems poreikiams tenkinti galėjo skirti iš viso 3 750 Eur (312,50 Eur x 12 mėn.). Taigi, minėtu laikotarpiu pareiškėjas gavo 2 550,20 Eur (6 300,20 Eur - 3 750 Eur) pajamų daugiau negu skirtina jo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad vadovaujantis mokumo atkūrimo plano 11 dalimi „Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas“, pareiškėjas įsipareigojo, pasikeitus gaunamoms pajamoms, pavykus susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, kreditoriams mokėti daugiau nei plane numatytą 108,20 Eur per mėnesį sumą. Taigi, pareiškėjas įsipareigojo gavęs didesnes pajamas negu reikalinga jo būtiniesiems poreikiams tenkinti, šią sumą skirti kreditorių reikalavimams tenkinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. pareiškėjas kreditorių reikalavimams tenkinti į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą pervedė iš viso 1 300 Eur, t.y. po 650 Eur 2018 m. gegužės 11 d. ir 2018 m. lapkričio 15 d. Tokiu būdu pareiškėjas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. kreditorių reikalavimams tenkinti nepervedė 1 250,20 Eur.

Pareiškėjo pajamos 2019 metais sudarė iš viso 7 358,25 Eur, t.y. 2019 m. sausio mėn. - 330 Eur darbo užmokestis, 2019 m. vasario mėn. - 278,96 Eur darbo užmokestis, 2019 m. kovo mėn. - 550,79 Eur darbo užmokestis ir 43,18 Eur piniginės lėšos, gautos iš trečiųjų asmenų, 2019 m. balandžio mėn. - 594,66 Eur darbo užmokestis, 2019 m. gegužės mėn. - 594,66 Eur darbo užmokestis ir 20 Eur piniginės lėšos, gautos iš trečiųjų asmenų, 2019 m. birželio mėn. - 594,66 Eur darbo užmokestis ir 188,72 Eur piniginės lėšos, gautos iš trečiųjų asmenų, 2019 m. liepos mėn. - 594,66 Eur darbo užmokestis, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. - po 594,66 Eur darbo užmokesčio, 2019 m. gruodžio mėn. - 1 189,32 Eur darbo užmokesčio.

Pareiškėjas 2019 metais būtiniesiems poreikiams tenkinti galėjo skirti iš viso 3 750 Eur (312,50 Eur x 12 mėn.). Taigi, minėtu laikotarpiu pareiškėjas gavo 3 608,25 Eur (7 358,25 Eur - 3 750 Eur) pajamų daugiau negu skirtina jo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. pareiškėjas kreditorių reikalavimams tenkinti į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą pervedė iš viso 1 300 Eur, t.y. po 650 Eur 2019 m. balandžio 7 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. Tokiu būdu pareiškėjas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. kreditorių reikalavimams tenkinti nepervedė 2 308,25 Eur (3 608,25 Eur – 2 308,25 Eur).

Pareiškėjo pajamos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. sudarė iš viso 2 185,79 Eur, t.y. 2020 m. sausio mėn. - 585,64 Eur darbo užmokestis, 2020 m. kovo mėn. - 395,87 Eur darbo užmokestis, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. - po 602,14 Eur darbo užmokesčio. Minėtu laikotarpiu pareiškėjas būtiniesiems poreikiams tenkinti galėjo skirti iš viso 1 562,50 Eur (312,50 Eur x 5 mėn.). Atsižvelgus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, minėtu laikotarpiu pareiškėjas negavo daugiau pajamų negu buvo skirta būtiniesiems poreikiams tenkinti bei numatyta 649,20 Eur suma (per šešis mėn.) kreditorių reikalavimams tenkinti, kurią pareiškėjas sumokėjo 2020 m. gegužės 15 d.

Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. kreditorių reikalavimams tenkinti nepervedė 1 250,20 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. – nepervedė 2 308,25 Eur, iš viso 3 558,45 Eur. Pažymėtina, kad 2020 m. birželio 17 d. pareiškėjas į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą sumokėjo 578,78 Eur. Be to, mokumo atkūrimo plane taip pat numatytos 300 Eur bankroto administravimo išlaidos, kurias pareiškėjas turi apmokėti iš savo pajamų. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo įsiskolinimas kreditoriams pagal mokumo atkūrimo planą sudaro iš viso 2 679,67 Eur (3 558,45 Eur - 578,78 Eur – 300 Eur).

Vis dėlto, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo taip pat svarbu įvertinti, pareiškėjo elgesį bankroto proceso metu. FABĮ 16 straipsnyje numatyta, kad pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas. Fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros. Fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, nors šiuo atveju pareiškėjas nepervedė visų mokumo atkūrimo plane numatytų piniginių lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti, tačiau jis bankroto byloje buvo aktyvus, teikė bankroto administratorei duomenis apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, šios informacijos neslėpė ir nesiekė suklaidinti bankroto administratorės ar kreditorių. Pareiškėjas vykdė mokumo atkūrimo plane numatytus fiksuotus (650 Eur) mokėjimus kreditoriams, juos atlikdavo plane nustatytu terminu. Pažymėtina, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, labiau tikėtina, kad jis tinkamai nesuprato bankroto klausimų reguliuojančių teisės normų, neįvertino, jog, vadovaujantis mokumo atkūrimo planu, kreditorių reikalavimams tenkinti turi būti pervedama ne tik plane numatyta fiksuota suma, tačiau ir, padidėjus jo pajamoms, kitos piniginės lėšos, viršijančios plane numatytą būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtiną sumą.

FABĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos bankroto administratoriaus pareigos: 1) disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką; 2) atlieka plane numatytus mokėjimus kreditoriams; 3) tvarko visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą; 4) šaukia kreditorių susirinkimus; 5) be balsavimo teisės dalyvauja kreditorių susirinkimuose; 6) ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikia teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą. Šioje ataskaitoje nurodoma fizinio asmens per ataskaitinį laikotarpį gautų lėšų suma, informacija, kaip šios lėšos paskirstytos, ir išsami informacija apie tai, kaip vykdomos plane numatytos FABĮ 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos pajamų gavimo ir mokumo atkūrimo priemonės; 7) teikia duomenis ir informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą FABĮ 13 straipsnio 9 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal šios institucijos nustatytas ataskaitų formas; 8) imasi priemonių išieškoti skolas iš skolininkų; 9) gina fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus; 10) vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo sprendimus; 11) tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytų mokėjimų, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo; 12) tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo; 13) vertina fizinio asmens vykdomos individualios ir (ar) ūkininko veiklos tikslingumą ir, nustatęs, kad vykdoma veikla nuostolinga, nedelsdamas sušaukia kreditorių susirinkimą; 14) kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad šiuo atveju būtent bankroto administratorė buvo nepakankamai aktyvi ir tinkamai neatliko FABĮ nustatytų pareigų. Sutiktina su kreditoriumi UAB „Būsto paskolų draudimas“, kad bankroto administratorė FABĮ nustatytu terminu teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui neteikė plano vykdymo eigos ataskaitos, sužinojusi apie tai, kad pareiškėjo gaunamos pajamos padidėjo, nesušaukė kreditorių susirinkimo, neteikė siūlymo pareiškėjui dėl plano tikslinimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog nors pareiškėjo Š. N. mokumo atkūrimo planas patvirtintas teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi, tačiau pirmąją plano vykdymo eigos ataskaitą bankroto administratorė pateikė tik 2019 m. rugpjūčio 21 d., t.y. FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytą terminą praleido daugiau kaip vienerius su puse metų. Pažymėtina ir tai, kad minėtą ataskaitą bankroto administratorė pateikė tik po to, kai teismas, tenkinęs suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą, 2019 m. liepos 4 d. rezoliucija bei 2019 m. liepos 25 d. nutartimi įpareigojo ją pateikti šiuos duomenis.

Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo atveju bankroto administratorė UAB „Bankroteka“ nevykdė FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 4, 6, 12 punkte numatytų pareigų, t.y. nešaukė kreditorių susirinkimų, nustatytu terminu neteikė kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitos, iš fizinio asmens gautoms lėšoms viršijus plane nustatytus mokėjimus, nešaukė kreditorių susirinkimo ir nesiūlė svarstyti galimybės pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo.

Mokumo atkūrimo plano 11 dalyje „Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas“ nustatyta, kad pareiškėjo kreditoriams bus atlikti šeši mokėjimai po 649,20 Eur. Nurodyta, jog kreditorių reikalavimų tenkinimo dienomis iš depozitinėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų tenkinami kreditorių reikalavimai pirmo etapo pirmąja eile pagal proporcijas, nurodytas aukščiau tekste pateiktoje lentelėje, pilnai patenkinus reikalavimus pirmo etapo pirmąją eile, bus tenkinami kreditorių reikalavimai pirmo etapo antrąja eile pagal proporcijas, nurodytas aukščiau tekste pateiktoje lentelėje. Tuo atveju, jeigu mokėjimo kreditoriams dienai depozitinėje sąskaitoje nepakanka lėšų mokėjimams kreditoriams atlikti arba proporcingai apskaičiuoto mažiausio mokėjimo kreditoriams suma nesiekia 3 Eur (kai mokėjimus atlikti netikslinga dėl banko mokesčių už išeinančius ir įeinančius pavedimus, kurie sudaro atitikimą 3 Eur dydžio pavedimo sumai), mokėjimai atliekami per sakančią artimiausią mokėjimo dieną, numatytą šiame plane. Toks mokėjimas atliekamas tik tiems kreditoriams, kuriems mokėjimo dieną apskaičiuoto mokėjimo suma nesiekia 3 Eur. Teismas pažymi, jog nors šiuo atveju mokumo atkūrimo plane nebuvo nustatytos konkrečios mokėjimų kreditoriams dienos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas per 36 mėn. plano vykdymo laikotarpį turėjo atlikti iš viso 6 mokėjimus ir juos faktiškai atlikdavo kas šešis mėnesius, darytina išvada, kad bankroto administratorė mokėjimus kreditoriams taip pat turėjo atlikti kas šešis mėnesius. Bylos duomenimis nustatyta, jog nors pareiškėjo Š. N. mokumo atkūrimo planas patvirtintas teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo tą pačią dieną, pastarasis mokėjimus kreditoriams į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą atliko reguliariai (2017 m. gruodžio mėn., 2018 m. gegužės mėn., 2018 m. lapkričio mėn., 2019 m. balandžio mėn., 2019 m. lapkričio mėn., 2020 m. gegužės mėn. ir 2020 m. birželio mėn.), bankroto administratorė UAB „Bankroteka“ šiuos mokėjimus pareiškėjo kreditoriams paskirstė tik 2019 m. vasario mėn., 2019 m. rugpjūčio mėn., 2020 m. birželio mėn., t.y. praėjus daugiau nei vieneriems metams po pirmojo mokėjimo atlikimo. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas bankroto proceso metu į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą pervedė iš viso 3 900 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti (į šią sumą neįtrauktina 578,78 Eur, kuriuos pareiškėjas sumokėjo 2020 m. birželio 17 d., dėl ko bankroto administratorė iki pareiškimo pateikimo teismui galėjo nespėti šių piniginių lėšų paskirstyti), tačiau bankroto administratorė kreditoriams paskirstė iš viso 3 681 Eur (įskaitant bankui mokėtinus komisinius mokesčius). Taigi, nėra aišku, kam panaudota likus 219 Eur suma.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nors šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas netinkamai vykdė mokumo atkūrimo plane numatytus įsipareigojimus, tačiau teismo vertinimu, tai buvo sąlygota bankroto administratorės veiksmų.

Pažymėtina, kad bankroto bylos nutraukimas yra kraštutinė priemonė, dėl ko, formalus jos taikymas ne visada yra suderinamas su FABĮ tikslais. Todėl siekiant užtikrinti tiek bankrutuojančio asmens, tiek ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, turi būti suteiktas prioritetas bankroto bylos tęstinumui, bet ne jos formaliam nutraukimui. Šiuo atveju pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas kaip nesąžiningo asmens, nepaisančio kreditorių interesų ir sudarančio pagrindą taikyti priemones, nustatytas FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas pateiktame atsiliepime nurodo, jog sutinka sumokėti papildomą nepriemoką, jeigu jo pateikti apskaičiavimai dėl mokėjimų kreditoriams yra netikslūs, t.y. siekia ištaisyti padarytą pažeidimą, darytina išvada, kad šiuo atveju bankroto bylos nutraukimas būtų neteisingas, neprotingas ir neproporcingas padarytam pažeidimui, užkirstų kelią šalims susitarti dėl neatliktų mokėjimų derybų būdu, nustatant pastarųjų mokėjimo tvarką ir terminus (CPK 178, 185 straipsniai).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo atmestinas.

Dėl kreipimosi į Tarnybą

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“, prašo teismo kreiptis į Tarnybą, kad būtų įvertinti bankroto administratorės UAB „Bankroteka“ veiksmai administruojant Š. N. bankroto bylą. Suinteresuoti asmenys UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, SIA „B2Kapital“ prašymą palaiko. FABĮ 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad bankroto administratoriaus veiklą prižiūri Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, kuri Juridinių asmenų nemokumo įstatyme apibrėžta kaip priežiūros institucija. Bankroto administratoriaus veiklos priežiūrai atlikti mutatis mutandis taikomos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) III dalies nuostatos. JANĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus, taikydama visumą priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nemokumo proceso kokybę ir patikimumą, prižiūri priežiūros institucija. Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo (JANĮ 136 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra fizinio asmens bankroto bylos nutraukimas, ne bankroto administratoriaus veiklos vertinimas. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ yra pareiškėjo kreditorė ir bankroto proceso dalyvė, todėl pati turi teisę esant įstatymuose nustatytiems pagrindams vadovaudamasi FABĮ 13 straipsnio 9 dalimi kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, kuri Juridinių asmenų nemokumo įstatyme apibrėžta kaip priežiūros institucija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ prašymas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymo dėl pareiškėjo Š. N. bankroto bylos nutraukimo netenkinti.

Suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymo teismui kreiptis į Tarnybą, kad būtų įvertinti bankroto administratorės UAB „Bankroteka“ veiksmai administruojant Š. N. bankroto bylą netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.