- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-21
- Bylos Nr.
- e2S-469-280/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- D. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4647-223/2020 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui D. Š. dėl turto dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. Š. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo atidalinti jam priklausančią ½ dalį turto iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu D. Š. ir priteisti atsakovui D. Š. asmeninės nuosavybės teise jam priklausančią ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, ½ dalį kitų inžinerinių statinių, o ieškovui priteisti 75 000 Eur dydžio kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovui nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Ieškovui išaiškinta, kad nepašalinus trūkumų teismo nustatytu terminu, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu.
3. Teismas pažymėjo, kad ieškovas reiškia reikalavimus: 1) neturtinį - atidalinti jam priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu; 2) turtinį – priteisti atsakovui atidalintą jo turto dalį, o jam priteisti 75 000 Eur dydžio kompensaciją. Ieškovas sumokėjo tik 75 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčas yra kilęs dėl už nuosavybės dalį priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, reikalavimas priteisti tam tikrą pinigų sumą, ją padidinti arba sumažinti, kaip aiškiai apibrėžiamas konkrečia pinigų suma, turi būti įkainojamas ir apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu. Todėl ieškovas, reiškiantis turtinio pobūdžio reikalavimą, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, turi sumokėti 1 350 Eur trūkstamą žyminio mokesčio dalį už turtinio pobūdžio reikalavimą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 6 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
5. Teigia, kad pagal kasacinio teismo praktiką reikalavimas atidalinti turtą iš bendrosios jungtinės nuosavybės laikomas neturtiniu reikalavimu. Ieškovo pareikštas reikalavimas tiesioginių turtinių pasekmių nesukelia, jis nesiekia įgyti naujo turto, ieškinio patenkinimo atveju ieškovo turtinė padėtis nepagerės, jo turto dydis nepadidės. Ieškovo reiškiamas reikalavimas laikytinas neturtiniu.
6. Nurodo, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra galimas ne tik natūra, bet ir kitais būdais, iš jų ir sumokant bendraturčiui piniginę kompensaciją už kitam bendraturčiui tenkančią nuosavybės teisės dalį (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalis). Dėl to ieškovo ieškinio reikalavimas dėl pinigines kompensacijos jam priteisimo yra ieškovo pasirinktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas. Reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo nagrinėjamu atveju nekeičia ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir nėra pagrindas ieškovo ieškinio reikalavimą vertinti kaip turtinio pobūdžio reikalavimą, kadangi tokiu reikalavimu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybes neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė terminą ieškinio trūkumų pašalinimui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu sumokėti 1 350 Eur trūkstamą žyminio mokesčio dalį už turtinio pobūdžio reikalavimą, mano, kad byloje pareikštas neturtinis reikalavimas, kuris žyminiu mokesčiu jau yra apmokėtas.
9. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Siekdamas užtikrinti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą teismas privalo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 straipsnio nuostatas, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.
10. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo sumos. Neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami paprastuoju žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu, o neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma, jais paprastai laikytini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).
11. Ieškovas ieškiniu siekia atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausantį nekilnojamąjį turtą, priteisiant atsakovui natūra nekilnojamuosius daiktus, o dėl atsakovui tenkančios turto dalies, prašo įpareigoti jį sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks ieškinio reikalavimas dėl turto atidalijimo natūra ir dėl piniginės kompensacijos atsakovei priteisimo yra ieškovo pasirinktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020, buvo pasisakyta dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio dydį, kai buvo pareikštas reikalavimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei iš atsakovų kompensaciją, aiškinimo ir taikymo. Minėtoje byloje kasacinis teismas pasisakė, kad atidalijimas iš bendrosios nuosavybės tokiu atveju reiškia bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimą. Tuo atveju, kai nustatoma, kad natūra atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, tai teismas pagal šalies ieškinį gali spręsti dėl atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais (CK 80 straipsnio 2 dalis). Kai ieškinio reikalavimu prašoma priteisti kompensaciją, tai pripažintina vienu iš atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų pasirinkimu, tačiau tai nekeičia žyminio mokesčio už tokio ginčo išsprendimą apskaičiavimo tvarkos.
13. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau, nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, tačiau pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).
14. Ieškovas nagrinėjamu atveju siekia įgyvendinti vieną iš bendraturčio nuosavybės teisių į bendrosios nuosavybės dalį. Ieškovas prašo pakeisti teisinį santykį ir nustatyti, kad vietoj nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą jis gautų to turto vertę pinigais, t. y. ieškovas neprašo didesnės vertės turto, negu jis turėjo iki ieškinio reikalavimo pateikimo. Kompensacija, galimai atitinka turto, kurį prašoma atidalyti, vertę (kas bus nustatyta bylos nagrinėjimo metu), todėl, net ir tenkinus aptariamą ieškovo reikalavimą, jis vietoj turimos ir prašomos atidalyti nekilnojamojo turto dalies gautų tos pačios vertės lėšas. Taigi ieškovo turtinė padėtis nepasikeistų, keistųsi tik nuosavybės rūšis (iš bendrosios dalinės nuosavybės ši taptų asmenine nuosavybe) ir nuosavybės teisės objektas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pareikšti du ieškinio reikalavimai, o vienas jų yra turtinio pobūdžio. Pripažintina, kad ieškinio reikalavimas, kaip jis suformuluotas ieškinyje, laikomas neturtiniu reikalavimu, apmokamu CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu žyminiu mokesčiu. Byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinį, pateiktą elektroninėmis ryšio priemonėmis, yra apmokėjęs 75 Eur žyminiu mokesčiu.
15. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje ieškinio reikalavimus atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį priteisiant ją atsakovui, o ieškovui – kompensaciją už atidalytą turtą kvalifikavo kaip du atskirus reikalavimus, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo pobūdžio nustatymą, dėl ko nepagrįstai skundžiama nutartimi nustatė ieškovui terminą primokėti 1350 Eur žyminį mokestį. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.