Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-12-10 · Civilinė byla Nr. 2A-2505-258/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-10
Bylos Nr.
2A-2505-258/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-10003-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė (pran.), Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
UAB „Swedbank lizingas“
Atsakovas
E. M., UAB „Statybų komplektavimo centras“
Trečiasis asmuo
BUAB „Arbustum“
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2505-258/2013 Teisminio proceso Nr.2-01-3-10003-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ritos Kisielienės,

teisėjų Romualdos Janovičienės ir Almos Urbanavičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Swedbank Lizingas“ ieškinį atsakovui E. M., UAB „Statybų komplektavimo centras“, trečiasis asmuo BUAB „Arbustum“, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš E. M. ir UAB „Statybų komplektavimo centras“ 1 784,14 Lt nesumokėtų mokėjimų, 24 213,03 Lt dydžio nuostolį iš turto pardavimo, 2 854,50 Lt dydžio papildomas išlaidas, iš viso 28 851,67 Lt pagal sutartį Nr. LT066242; priteisti iš atsakovo E. M. 21 849,10 Lt nesumokėtų mokėjimų, 65 877,15 Lt dydžio nuostolį iš turto pardavimo, 10 010,32 Lt dydžio negrąžinto turto likutinės (neišpirktą) vertės, 14 316,74 Lt dydžio papildomas išlaidas, iš viso 112 053,31 Lt, pagal sutartis Nr. LT024538, LT027059, LT033353, LT034950, LT035392, LT038699, LT048287; priteisti UAB „Swedbank lizingas“ naudai 5 % metinių palūkanų, proporcingai priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį – 3 818,00 Lt.

Ieškovas nurodė, kad su atsakovu UAB „Arbustum“ sudarė lizingo sutartis Nr. LT024538 (2005-10-25), LT027059 (2005-12-29), LT033353 (2006-05-19), LT034950 (2006-06-20), LT035392 (2006-06-30), LT038699 (2006-09-13), LT048287 (2007-03-14), LT066242 (2007-12-19), pagal kurias ieškovas įsipareigojo iš kliento nurodytų pardavėjų nupirkti sutartyse nurodytą turtą ir perduoti jį naudoti ir valdyti klientui su sąlyga, kad klientas sutartyse numatytais terminais mokės sutartyje nustatytas įmokas. Ieškovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, o atsakovas, nuolat vėluodavo mokėti įmokas pagal sutartis, todėl susidarė įsiskolinimas. Atsakovas E. M. sudarė laidavimo sutartis, pagal kurias įsipareigojo įvykdyti kliento neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartis Nr. LT024538, LT027059, LT033353, LT034950, LT035392, LT038699, LT048287, LT066242. Ieškovas ir UAB „Statybų komplektavimo centras“ sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo įvykdyti kliento neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartį Nr. LT066242. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutartis, ieškovas 2009-02-25 išsiuntė klientui pretenziją Nr.01-20-17725, reikalaudamas sumokėti susidariusį įsiskolinimą per 14 dienų ir įspėjo klientą, kad šio reikalavimo neįvykdžius, sutartys bus vienašališkai nutrauktos. Klientui per nustatytą terminą neįvykdžius ieškovo reikalavimo sumokėti skolą, pastarasis, remdamasis sutarčių bendrosiomis sąlygomis, 2009-07-16 pranešimu vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą.

Atsiliepimas

Atsakovai prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad lizingo bendrovė atsakovų apie lizingo sutarčių, už kurias jie yra laidavę, nutraukimą niekada raštu neįspėjo, neinformavo, nesiūlė įvykdyti prievoles tam, kad turtas nebūtų priverstinai realizuotas. Be to, lizingo bendrovė ignoravo atsakovų aktyvias pastangas sumažinti galimus lizingo bendrovės nuostolius suradus potencialų trijų transporto priemonių pirkėją. Transporto priemones ieškovas realizavo už nepagrįstai žemas kainas, itin greitai. Remiantis vieša Kelių transporto priemonių registro paieška, nei viena iš realizuotų transporto priemonių nebėra registruota Lietuvoje. Tai rodo, kad transporto priemonės įsigytos už itin žemą kainą pelningam perpardavimui į užsienį. Lizingo bendrovė, realizuodama perimtą turtą nepagrįstai žemomis kainomis turi pati prisiimti atsakomybę dėl jos nurodomų nuostolių iš turto pardavimo, todėl net nustačius, kad lizingo bendrovė patyrė nuostolių dėl turto realizavimo, atsakovai atleistini nuo civilinės atsakomybės šioje dalyje. Lizingo bendrovei grąžintas turtas pagal lizingo sutartį Nr. LT027059 yra žymiai vertingesnis už jos reiškiamą reikalavimą, todėl pasilikdama turtą sau ir jo nerealizuodama bei vis vien reikalaudama sumokėti įsiskolinimą lizingo bendrovė nori nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita, nes lizingo bendrovė jau yra geresnėje padėtyje, nei ta, kurioje būtų buvusi, jei klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ iš atsakovo E. M. 10 010,32 Lt neišpirkto turto vertę, 4 620,99 Lt neapmokėtų mokėjimų ir 438,94 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Likusioje dalyje ieškinio netenkino. Priteisė iš UAB „Swedbank lizingas“ 36 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismo vertinimu, pirkimo-pardavimo sutartys nerodo, kad turtas buvo parduotas už realią rinkos kainą ir kad ieškovas ėmėsi visų priemonių, bendradarbiavo su atsakovais tam, kad būtų sumažinti lizingo gavėjo patiriami nuostoliai. Ieškovas nuostolius, su kuriais atsakovai nesutinka, patyrė dėl savo kaltės, nes nerūpestingai naudojosi savo, kaip lizingo davėjo teisėmis padengti nuostolius iš susigrąžinto lizinguoto turto, neekonomiškai realizavo susigrąžintą turtą, pats nebendradarbiavo su lizingo gavėju ir laiduotojais siekiant pelningesnio lizinguoto turto realizavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu AB "Swedbank" prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovų ieškovo apeliacinės instancijos metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kavinės paskirties patalpos su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini) parduotos už 194 214,88 Lt be PVM. Neišpirkta šio turto vertė sudaro 222 787,72 Lt, todėl ieškovas prašo priteisti turto neišpirktos ir realizavimo verčių skirtumą - 28 572,84 Lt. Apeliantas nesutinka, kad 84,01 Lt nuostolio, patirto realizavus lizingo sutarties Nr.LT034950 pagrindu valdytą ir naudotą turtą automobilį Volkswagen polo Comfortline, reikalauja nepagrįstai. Jis nerealizuotų turto sąmoningai mažesne, nei rinkos kaina, nes tai reikštų, jog kreditoriaus elgesys prieštarauja elementariai verslo logikai, didina nuostolius, kurie dažnai lieka neišieškoti. Teismas nepagrįstai nepriteisė nuostolių, patirtų realizavus automobilį Mercedes-Benz S500 4-Matic, nes net darant prielaidą, kad retrospektyviniu turto vertinimu nustatyta transporto priemonės rinkos vertė (40 447,93 Lt), laikytina realia pardavimo kaina, tuomet pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti skirtumą tarp likusios neišpirktos turto vertės ir turto vertinimu nustatytos vertės, t.y. 12 765,10 Lt. Be to, teismo išvada dėl šios transporto priemonės galimos realizavimo kainos padaryta neįvertinus ataskaitos turinio. Byloje nėra įrodymų, kad lizingo bendrovei buvo pateiktas UAB "Klaipėdos logistika" parengtas komercinis pasiūlymas, nėra įrodymų, su kuo iš įgaliotų lizingo bedrovės atstovų galėjo bendrauti atsakovas E. M. ir ar iš viso buvo bendrauta bei kokie pasiūlymai pateikti, todėl UAB "Klaipėdos logistika" komercinis pasiūlymas, kuris be kita ko adresuotas UAB "Arbustum", o ne UAB "Swedbank", negalėjo būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti priteisti 37 220,30 Lt nuostolių iš savivarčių pardavimo. Pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas ieškovo patirtų papildomų išlaidų, pasisakė tik dėl UAB "Turto rizikos sprendimai" ir UAB "Baltijos realizacijos centras" sumokėtų mokesčių už suteiktas paslaugas, tačiau lieka neaišku, kokiu pagrindu buvo atsisakyta priteisti ieškovui patirtas papildomas išlaidas, susijusias su nekilnojamojo turto mokesčiu, faktinių aplinkybių konstatavimu, VĮ "Registrų centras" suteiktomis paslaugomis, turto vertinimo bei turto draudimo išlaidomis. Šių išlaidų neginčijo ir atsakovai. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nepriteisė 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nors tam nebuvo pagrindo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai E. M. ir UAB "Statybų komplektavimo centras" prašė apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas sprendimu patenkino tik tą ieškinio dalį, su kuria sutiko atsakovas E. M. Taigi teismo sprendimu priteistoje 4 620,99 Lt neatliktų mokėjimų sumoje yra akivaizdi 4 litų aritmetinė klaida, kuri taisytina pasinaudojant aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo institutu. Savo subjektyvaus nesutikimo su turto vertinimo ataskaitomis apeliantas nepaneigė jokiais kitais rašytiniais įrodymais, byloje neprašė ir neprašo skirti ekspertizę. Priešingai, savo poziciją dėl savivarčio MAN ir automobilio Mersedes-Benz pardavimo už neva komerciškai pagrįstas kainas apeliantas byloje grindžia tik savo į bylą pirmosios instancijos teismui pateiktomis išvadomis dėl preliminarios transporto priemonės vertės, kurios pasirašytos asmens, neturinčio teisės verstis turto ar verslo vertinimo veikla ir neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų reikalavimų. Taip pat apeliantas nepagrįstai remiasi analogija su CPK nustatyta varžytynių vykdymo ar turto pardavimo per prekybos įmonę tvarka, nes lizingo bendrovės turto pardavimas turi esminių skirtumų. Lizingo bendrovė turtą realizuoja laisvai, be nustatytų procedūrų, todėl nėra garantijų dėl potencialių pirkėjų varžymosi užtikrinimo. Įsiskolinimas pagal lizingo sutartį Nr. LT027059 dėl autoserviso įrangos jos nutraukimo metu buvo tik viena paskutinioji įmoka ir delspinigiai. Todėl ieškovas, nutraukdamas šią lizingo sutartį bei siekdamas susigrąžinti autoserviso įrangą turėjo aiškų tikslą - iš šios autoserviso įrangos pardavimo padengti galimus nuostolius ir pagal kitas lizingo sutartis. Aplinkybė, kad lizingo bendrovė transporto priemonių pardavimui pasitelkė ilgametį partnerį UAB "Baltijos realizacijos centras", savaime neįrodo transporto priemonių įvedimo į laisvą rinką. Be to, byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad net 4 iš 5 transporto priemonių nusipirko pats partneris UAB "Baltijos realizacijos centras", o likusį savivartį Volvo F10 nupirko užsienio pirkėjas urmu kartu su kitomis 34 transporto priemonėmis. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad UAB "Baltijos realizacijos centras" nupirktos transporto priemonės buvo perparduotos užsienio subjektams tik dar kartą sustiprintų abejones, ar lizinguotos transporto priemonės iš viso buvo išviešintos Lietuvos rinkoje. Ieškovas neigia kada nors bendravęs su E. M. dėl 3 savivarčių pardavimo UAB "Klaipėdos logistika" už bendrą 191 000 Lt be PVM kainą, tačiau į bylą pateiktas UAB "Klaipėdos logistika" komercinis pasiūlymas įrodo, jog šios trys transporto priemonės realiai galėjo būti laisvoje rinkoje parduotos už bendrą 191 000 Lt be PVM kainą, t.y. už 87 740,09 Lt be PVM didesnę kainą, nei buvo parduotos pavieniui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti papildomas išlaidas bei pagrįstai konstatavo, kad lizingo bendrovė nėra faktiškai patyrusi prašomų priteisti papildomų išlaidų PVM dalies sprendime išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju jų nenustatyta.

Sąžiningumo reikalavimas yra fundamentalus civilinės teisės ir konkrečiai – sutarčių teisės principas (CK 6.158 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Jis saisto lizingo sutarties šalis ne tik sutarties sudarymo ar vykdymo metu, bet ir po sutarties nutraukimo, nes nuostolių dėl sutarties nutraukimo atsiradimas ir jų dydis gali priklausyti ne tik nuo objektyvių aplinkybių, kurių šalys negali pakeisti, bet ir nuo jų sąžiningo elgesio viena kitos teisių ir pareigų atžvilgiu. Lizingo sutarties šalių elgesys po sutarties nutraukimo dėl skolininko kaltės pripažįstamas sąžiningu, jeigu lizingo gavėjas nevilkina lizingo sutarties dalyku buvusio daikto grąžinimo lizingo davėjui, bet, priešingai, imasi būtinų priemonių operatyviai sugrąžinti daiktą jo teisėtam savininkui, o lizingo davėjas deda visas būtinas ir protingas pastangas daiktui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius ir pan. Taigi šalys po sutarties nutraukimo turi imtis protingų priemonių nuostoliams išvengti, juos sumažinti ar neleisti jiems padidėti. Lizingo davėjo teisė į nuostolių, patirtų dėl to, kad jis pats elgėsi neapdairiai, atlyginimą negali būti ginama.

Sąžiningumo principo reikalavimų nesilaikymas gali reikšti kreditoriaus kaltę dėl nuostolių atsiradimo ir atitinkamai – skolininko teisę reikalauti sumažinti iš jo priteistinų nuostolių atlyginimą arba apskritai atmesti kreditoriaus reikalavimą atlyginti nuostolius. Kreditoriaus kaltė dėl nuostolių atsiradimo gali būti konstatuota, kai kreditoriaus nesąžiningas, neteisėtas elgesys lėmė (visiškai ar iš dalies) nuostolių atsiradimą, taip pat kai kreditorius nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių nuostoliams sumažinti arba užkirsti galimybę jiems padidėti. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Šiose normose įtvirtinta kreditoriaus pareiga elgtis sąžiningai skolininko atžvilgiu ir vengti savo veiksmais padidinti dėl skolininko prievolės pažeidimo atsiradusią žalą, taip pat imtis aktyvių veiksmų, nereikalaujančių neprotingų laiko ar finansinių sąnaudų, nuostoliams sumažinti. Kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus.

Nagrinėjamoje byloje kilęs šalių ginčas dėl kreditoriaus prisidėjimo prie nuostolių, susijusių su lizingo sutarties nutraukimu, atsiradimo, spręstinas taikant CK normas, nustatančias kreditoriaus atsakomybę, bei vertinant kreditoriaus elgesį po sutarties nutraukimo sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos požiūriu.

Viena iš sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje – sutarties šalių pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis, siekti sutartines prievoles atlikti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis). Ji reiškia šalių pareigą padėti viena kitai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti apie atsiradusias sąlygas, kliudančias vykdyti prievoles, siekti išvengti ar sumažinti galimus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2009; kt.). Ši pareiga saisto sutarties šalis per visą sutartinių santykių laikotarpį, įskaitant ir santykius, susiklostančius po sutarties nutraukimo, susijusius su sutarties nutraukimo padarinių išvengimu, sumažinimu ir pan. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2011).

Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas konstatavo, kad kreditorius pažeidė bendradarbiavimo su lizingo gavėju ir laiduotojais pareigą, todėl pripažino jo kaltę dėl nuostolių atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šia išvada sutinka. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo informuotas, kad UAB „Klaipėdos logistika“ pageidauja įsigyti tris savivarčius už gerą kainą, iš kurios pavyktų padengti didelę dalį skolos pagal lizingo sutartis, ieškovui buvo parodytas raštiškas UAB „Klaipėdos logistika“ komercinis pasiūlymas, tačiau ieškovas į prašymus neatsižvelgė ir savivarčiai buvo parduoti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims žymiai žemesnėmis kainomis (b.l. 111-112).

Ieškovo nenorą bendradarbiauti patvirtina ir į bylą jo pateikti pasiūlymai dėl turto išpirkimo (t.1, b.l.218-224). Iš jų matyti, kad lizingo bendrovė laiduotojui E. M. pasiūlymus išpirkti už likutinę vertę pateikė tik dėl lengvųjų automobilių, tačiau nei vieno lizinguoto savivarčio išsipirkti nesiūlė. Dėl savivarčio Volvo F10 pasiūlymas nebuvo pateiktas UAB „Arbustum“, o dėl autoserviso įrangos - nei UAB „Arbustum“, nei laiduotojui E. M.

Lizingo bendrovės nenoras bendradarbiauti atsispindi ir jos raštiškuose pasiūlymuose UAB „Arbustum“ ir laiduotojams dėl turto išpirkimo, kuriuose nurodyta, kad lizingo bendrovė pasilieka sau teisę nesiųsti atskiro pranešimo apie peržiūrėtą turto pardavimo kainą, jei ji, neatsiradus turto pirkėjui, bus mažinama 20 proc. ribose (t1, b.l.218-224). Nepaisant to, realizuodama automobilį Mersedes-Benz, lizingo bendrovė apie kainos sumažinimą neinformavo net ir sumažinusi ją ženkliai daugiau nei 20 proc.: pasiūlymuose nurodė nustatytą turto pardavimo kainą 47 891,73 Lt be PVM, tačiau faktiškai pardavė už 29 000 Lt be PVM, t.y. 18 891,73 Lt arba 39,4 proc. pigiau.

Bylos duomenys patvirtina, kad autoserviso įranga iki šiol nerealizuota ir tebestovi UAB „Statybų komplektavimo centras“ priklausančiose patalpose (t.2, b.l. 39-43, 116). Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra aišku, ar lizingo bendrovė iš viso yra patyrusi nuostolių tiek pagal šios įrangos, tiek pagal likusias lizingo sutartis, o atsisakiusi realizuoti autoserviso įrangą ir paskirstyti pelną nuostoliams dengti, tačiau vis vien reikšdama turtinį reikalavimą pagal šią lizingo sutartį lizingo bendrovė elgiasi nesąžiningai, nes jau yra netgi geresnėje padėtyje, negu būtų buvusi, jei klientas butų tinkamai įvykdęs lizingo sutartį. Pastaroji išvada pagrindžia ir teismo sprendimą nepriteisti kavinės paskirties patalpų su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), neišpirktos ir realizavimo verčių skirtumą (28 572,84 Lt).

Visgi teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas palūkanas priteisti prašė, atsakovas A. M. sutiko su reikalavimu dėl 10 010,32 Lt neišpirktos turto vertės pagal lizingo sutartį dėl naudoto ekskavatoriaus Volvo ES25 bei reikalavimu priteisti sumas pagal neapmokėtas sąskaitas pagal šią lizingo sutartį, nebuvo teisinio pagrindo nepriteisti reikalaujamų 5 proc. dydžio metinių palūkanų. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje teismo sprendimas keistinas.

Nors apeliantas nurodė, kad teismo sprendimu priteistoje 4 620,99 Lt neatliktų mokėjimų sumoje yra akivaizdi 4 litų aritmetinė klaida, ši klaida jau yra ištaisyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi, todėl papildomai dėl jos apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kitus apeliacinio skundo argumentus sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartoja. Darytina išvada, kad ieškovas nebuvo pakankamai sąžiningai, nevykdė bendradarbiavimo su atsakovais pareigos, todėl priteisti jo reikalaujamų nuostolių nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 302 str., 326 str. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovui UAB „Swedbank Lizingas“, j.a.k. 111568069, iš atsakovo E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 10 010,32 Lt neišpirkto turto vertės ir 4 620,99 Lt neapmokėtų mokėjimų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-07-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos Rita KisielienėAlma UrbanavičienėRomualda Janovičienė