- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-22
- Bylos Nr.
- AN2-421-1023/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00123-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Pareiškėjas
- L. R.
- Kategorijos
- 21.8.6Skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimas apylinkės teisme (ANK 626 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
- 21.11.13Atskirųjų skundų nagrinėjimo ypatumai (ANK 656 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo L. R. (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą (toliau – ir skundas) dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) vyresniojo specialisto A. B. 2025 m. rugpjūčio 21 d. priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25282539458) panaikinimo. Teismas nutartyje konstatavo, jog L. R. teisės paduoti skundą neįgijo, nes savo pranešime (registracijos Nr. AD3-3159) nėra nurodęs, jog patyrė fizinę, turtinę ar neturtinę žalą; tai paprastas pranešimas apie kitų asmenų galimai daromus administracinius nusižengimus, L. R. nėra nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei jo atstovas ar nukentėjusysis.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Marijampolės apylinkės teismo nutartimi pareiškėjas pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį ir perduoti apylinkės teismui jo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, įpareigojant priimti pareiškėjo skundą dėl Departamento nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ir šį nutarimą iš esmės patikrinti įvertinant: pareiškėjo ir jo atstovaujamos motinos nuosavybės teisių pažeidimą, žemės naudojimo paskirties ir būdo pažeidimus, galimą savavaldžiavimo ir žvejybos privačiame vandens telkinyje neteisėtumo aspektą.
2.1. Skunde nurodoma, kad teismas neteisingai nustatė pareiškėjo teisinį statusą, nepagrįstai prilygindamas jį paprastam „pranešėjui apie pažeidimą“, nors yra privačių žemės sklypų ir juose esančio vandens telkinio savininkas bei bendraturčio atstovas. Teismas iš esmės apribojo pareiškėjo teisę į veiksmingą gynybą ir teisę kreiptis į teismą, nes atsisakė tikrinti Departamento nutarimo teisėtumą, motyvuodamas vien tuo, kad nenustatyta žalos ir kad pareiškėjas nėra nukentėjusysis. Teismas pažeidė teisingo proceso principą, nes byloje tvarkant elektroninę bylą EPP sistemoje nebuvo įkelti jokie kiti bylos dokumentai, išskyrus skundžiamą nutartį ir lydraščius, dėl ko faktiškai pareiškėjas buvo paliktas be galimybės pilnai susipažinti su bylos medžiaga ir parengti apeliacinį skundą.
2.2. Skunde teigiama, kad pareiškėjas yra vienas iš sklypų, kuriuose yra vandens telkinys, savininkas, o taip pat pagal notarinį įgaliojimą atstovauja savo motiną, kuri yra kito sklypo, kuriame taip pat yra tas pats vandens telkinys, daugumos (112/135) dalių savininkė. Į šį privatų vandens telkinį įleido tūkstančius žuvų ir padarė dideles investicijas į jų apsaugą ir vandens telkinio būklės gerinimą, kas patvirtinta įžuvinimo knygoje ir kituose dokumentuose. Departamento nutarimu, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną, iš esmės pripažįstama, kad tretieji asmenys gali žvejoti pareiškėjo privačiame ežere be jokio susitarimo su savininkais, remiantis klaidingu Mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatų aiškinimu. Tokiu būdu pareiškėjo ir jo atstovaujamos motinos nuosavybės teisė yra tiesiogiai ir akivaizdžiai apribojama. Pareiškėjo teisių pažeidimas yra ne teorinis, o visiškai praktinis ir apčiuopiamas – iš jų privataus vandens telkinio sistemingai išgaudomos jų lėšomis įleistos žuvys, dėl ko mažėja turto vertė ir negautos pajamos. Be to, jie netenka faktinės kontrolės, kam ir kokiomis sąlygomis leidžiama naudotis jį turtu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Departamentas prašo skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2025 m lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
3.1. Atsiliepime nurodo, jog L. R. skunde Departamentui jokių duomenų, susijusių su patirta žala, nenurodyta, t. y. nenurodyta, jog asmuo patyrė fizinę, turtinę ar neturtinę žalą. Minimų aplinkybių preziumavimas nėra priskirtas Departamento savarankiškai iniciatyvai, tad L. R. skundas pagrįstai vertintas kaip paprastas pranešimas apie galimai daromus administracinius nusižengimus ir tai L. R., nesuponavo teisės paduoti skundą dėl Departamente priimto nutarimo. Administracinio nusižengimo teisena atsisakyta pradėti ne L. R. atžvilgiu, o dėl asmens – A. K., kurio veiksmais tariamai galėjo būti padarytas pažeidimas.
3.2. Atsiliepime teigiama, kad L. R. skunde apygardos teismui nurodydamas naujas aplinkybes apie į ežerą leidžiamas žuvis, kurios yra išgaudomos patvirtina tik savo veiksmus dėl Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos 2004 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. IX-2389 12 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi, tačiau nepagrindžia objektyviais duomenimis aplinkybių dėl patiriamos žalos, jog tretieji asmenys žvejoja jo privačiame ežere be jokio susitarimo su savininkais. Tai, kad pateiktuose duomenyse yra nufotografuotas asmuo – A. K., žvejojantis ežere, kuris taip pat yra ežero dalies ir gretimai esančio žemės sklypo savininkas, nesukuria teisinių aplinkybių A. K. vertinti kaip trečiąjį ar pašalinį asmenį, tariamai neturintį teisės žvejoti minėtame ežere. A. K. yra vienas iš (duomenys neskelbtini) ežero bendrasavininkų, o atsižvelgiant į tai, kad nėra reglamentuota, jog asmuo, žvejojantis kartu su vandens telkinio savininku/bendrasavininkiu, papildomai privalo turėti dar ir rašytinį leidimą, sudaro visiškai pagrįstą pagrindą spręsti, kad buvimas kartu ir yra leidimas. L. R. skundo apygardos teismui nurodomi nauji teiginiai laikytini deklaratyvaus pobūdžio, turint tam tikrus tikslus, susijusius su civilinės bylos nagrinėjimu dėl ežero atidalijimo/naudojimosi tvarkos, bei nesuteikiantys teisės būti pripažintam nukentėjusiuoju ir skųsti Departamento nutarimą.
3.3. Atsiliepime pažymima, kad skunde Departamentui nenurodyta, jog L. R. patyrė kokią nors žalą, tokių duomenų jis taip pat nepateikė, nukentėjusiojo statuso suteikimas/nesuteikimas nebuvo sprendžiamas, jis pranešėju pagal ANK 579 straipsnio 4 dalį (turinčiu atitinkamas šiame straipsnyje nurodytas teises ir pareigas) negali būti laikomas, o tai dėsningai suponavo ir teisės, susipažinti su tyrimo medžiaga, negalimumą. Tai, kad L. R. nesutinka su Departamento 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, o taip pat nesutinka su Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti jo skundą, subjektyviai vertina ir interpretuoja skirtingų teisenų teisės aktų nuostatas, nėra pagrindas tenkinti skundą jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.
4. ANK 656 straipsnio 2 dalis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas atskirajame skunde teikia reikalavimus panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį ir perduoti apylinkės teismui jo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, įpareigojant priimti pareiškėjo skundą dėl Departamento nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ir šį nutarimą iš esmės patikrinti įvertinant: pareiškėjo ir jo atstovaujamos motinos nuosavybės teisių pažeidimą, žemės naudojimo paskirties ir būdo pažeidimus, galimą savavaldžiavimo ir žvejybos privačiame vandens telkinyje neteisėtumo aspektą.
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo pateiktas reikalavimas įpareigoti teismą priimti pareiškėjo skundą dėl Departamento nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ir šį nutarimą iš esmės patikrinti įvertinant: pareiškėjo ir jo atstovaujamos motinos nuosavybės teisių pažeidimą, žemės naudojimo paskirties ir būdo pažeidimus, galimą savavaldžiavimo ir žvejybos privačiame vandens telkinyje neteisėtumo aspektą, toliau nenagrinėtinas, nes šiuo atveju apygardos teismas pagal atskirąjį skundą tikrina tik Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties nepriimti pareiškėjo skundo pagrįstumą ir teisėtumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Skundu nesutinkama su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjas nelaikomas subjektu, pagal įstatymą turinčiu teisę apskųsti Departamento nutarimą administracinio nusižengimo byloje, motyvuojant tuo, jog pareiškėjas turi tiesioginį suinteresuotumą šioje byloje, t. y. žuvys yra gaudomos jam ir jo motinai priklausančiame vandens telkinyje, dėl ko jis patiria žalą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti.
8. ANK 590 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tikslingai akcentavo, jog ANK 621 straipsnyje numatyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Taigi šioje ANK normoje yra aiškiai nustatyta, kokie subjektai turi teisę skųsti nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Pareiškėjo skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog minėta teisės norma negali būti aiškinama plečiamai, todėl nors aptartos aplinkybės ir nepaneigia pareiškėjo teisės, vadovaujantis ANK 590 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pranešti atitinkamoms institucijoms apie, jo manymu, galimai daromą administracinį nusižengimą (A. K., kuris yra vienas iš (duomenys neskelbtini) ežero bendrasavininkų, žvejybą jam ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje – minėtame ežere), tačiau, kita vertus, jos nesuteikia pareiškėjui ir nukentėjusiojo statuso, atitinkamai ir ANK 621 straipsnyje numatytos teisės apskųsti apylinkės teismui Departamento nutarimą, kuriuo buvo nepradėta administracinio nusižengimo teisena.
9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 608 straipsnio 6 dalį, atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma ANK 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Prieš priimant tokį nutarimą, turi būti įvertinta, ar fizinis asmuo yra nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama ANK 565¹ straipsnio 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais (ANK 608 straipsnio 7 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių. Šioje byloje pareiškėjui nebuvo suteiktas nukentėjusiojo procesinis statusas, kadangi nenustatyta, kad pareiškėjui, kaip asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, šia veika padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną neturi jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo nei teisinei, nei procesinei padėčiai. Nors iš pareiškėjo pateikto Kauno apygardos teismui skundo turinio matyti, kad jis nurodė, aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs savo pradiniame pranešime Departamentui, jog jam buvo padaryta turtinė (išgaudomos jo į ežerą įleistos žuvys) ir neturtinė (ribojamos pareiškėjo ir jo motinos nuosavybės teisės) žala, tačiau šie teiginiai vertintini deklaratyviai, kadangi tariamai patirta žala nepagrįsta objektyviais duomenimis, t. y. pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo jis patyrė konkrečių nuostolių ar tai turėjo jam kitokios tiesioginės neigiamos įtakos. Vien, tai, kad ežere žvejoja kitas jo bendrasavininkis, kuris galimai pagavo dalį pareiškėjo į ežerą įleistų žuvų, nors tokių duomenų byloje nėra, negali būti laikoma pareiškėjui padaryta žala. Apygardos teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, šiuo atveju pareiškėjas yra laikytinas informacijos pranešėju, t. y. asmeniu, kuris gali pranešti institucijoms apie, jo vertinimu, galimai daromus administracinius nusižengimus, tačiau tai savaime neprilyginama turtinės ar neturtinės žalos patyrimui ir nesuteikia pranešėjui tam tikro procesinio statuso, kurio pagrindu jis galėtų apskųsti apylinkės teismui Institucijos priimtus nutarimus. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kai ne teismo tvarka priimto nutarimo, kuriuo atsisakoma pradėti administracinę teiseną ar ji nutraukiama, apskundimui pakaktų tik formalaus pranešėjo nurodymo apie patirtą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą, net ir nenustačius tai patvirtinančių bylos aplinkybių, o tai nebūtų suderinama su protingumo ir proceso ekonomiškumo principais. Be to, asmuo, kurį pareiškėjas kaltina neteisėta žvejyba – A. K. yra kitas to paties ežero bendrasavininkis, o ir pats pareiškėjas savo skunde nurodo, jog dėl ežero padalijimo vyksta teisminis ginčas civiline tvarka, kas dar kartą paneigia, jog A. K. galėjo padaryti neįvardinto dydžio žalą pareiškėjui ir yra akivaizdu, kad tarp pareiškėjo ir A. K. vykstantis civilinis ginčas yra bandomas spręsti netinkamomis, t. y. administracinio pobūdžio priemonėmis, kas yra nesuderinama teisingumo principu. Esant aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apylinkės teismas, išsamiai įvertinęs visų reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
11. Pareiškėjas skunde nurodo, kad tvarkant elektroninę bylą EPP sistemoje nebuvo įkelti jokie kiti bylos dokumentai, išskyrus skundžiamą nutartį ir lydraščius, dėl ko faktiškai pareiškėjas buvo paliktas be galimybės pilnai susipažinti su bylos medžiaga ir parengti apeliacinį skundą. Su šiuo pareiškėjo skundo apygardos teismas nesutinka ir nurodo, jog byla Nr. II-174-537/2025 apylinkės teisme buvo vedama ne elektronine, o paprasta popierine forma. Pažymėtina, jog per EPP sistemą pareiškėjas, per ją pateikęs savo skundą teismui, galėjo matyti tik esminius dokumentus, kurie per minėtą sistemą jam buvo siunčiami, tačiau visa bylos medžiaga nebuvo skaitmeninama ir buvo vedama popierine forma. Be to, kaip teisingai nurodyta Departamento atsiliepime, L. R. skunde Departamentui nenurodė kokią žalą patyrė, nepateikė tokių duomenų, nukentėjusiojo statuso suteikimas/nesuteikimas nebuvo sprendžiamas, todėl tai jam, kaip nesančiam byloje dalyvaujančiu asmeniu, o tik pranešėju, apribojo teisę susipažinti su administracinio nusižengimo bylos tyrimo medžiaga.
12. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas L. R. nėra tinkamas subjektas skųsti 2025 m. rugpjūčio 21 d. Departamento nutarimą, nes nenurodė, kokia konkreti žala jam buvo padaryta, nepagrindė galimos žalos padarymo aplinkybių tai patvirtinančiais duomenimis, todėl skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą atmesti.
palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną yra galutinė ir neskundžiama.