Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-11-15 · Administracinė byla Nr. eAS-572-789/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-15
Bylos Nr.
eAS-572-789/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07921-2023-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Iveta Pelienė
Pareiškėjas
Alytaus kolegijos, Klaipėdos universiteto, Klaipėdos universitetas, Alytaus kolegija
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-572-789/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07921-2023-9Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Alytaus kolegijos, Klaipėdos universiteto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Alytaus kolegijos, Klaipėdos universiteto skundą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai Alytaus kolegija, Klaipėdos universitetas kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2023 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 571 „Dėl 2023-2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimo priemonės patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis (3 str. 1 d., 18 str. 2 d.), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. gegužės 13 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-984-438/2015.

Teismas nustatė, kad pareiškėjų ginčijamu Nutarimu Vyriausybė patvirtino 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų plano (toliau – ir Planas) įgyvendinimo priemonę ir, be kita ko, nutarė reorganizuoti Alytaus kolegiją jungimo būdu prijungiant ją prie Kauno kolegijos.

Teismas konstatavo, kad Vyriausybė, priimdama Nutarimą, veikė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 94 straipsnio 7 punkte suteiktą kompetenciją, t. y. įgyvendino valstybės valdžią – vykdė kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai. Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (toliau – ir Vyriausybės įstatymas) 22 straipsnio 5 punktą, Vyriausybė, remdamasi įstatymais, disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką. Teismo vertinimu, tokia Vyriausybės veikla yra susijusi ne su individualaus pobūdžio galimai pažeistomis asmenų teisėmis ir laisvėmis ar jų padariniais, o su Vyriausybės įgyvendinama valstybės valdžia.

Teismas pažymėjo, kad aktų (jų dalių), priimtų Vyriausybei įgyvendinant valstybės valdymą, teisėtumo klausimą sprendžia Konstitucinis Teismas (Konstitucijos 102 str. 1 d., 105 str. 2 d. 2 p., 106 str. 3 d.). Administracinis teismas nenagrinėja tokio pobūdžio ginčų, nors, pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį ir ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, Vyriausybės nutarimo teisėtumo klausimas gali būti keliamas individualios bylos dėl asmenų teisių pažeidimo nagrinėjimo metu, prašant individualią bylą nagrinėjančio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimo (jo atitinkamų dalių), taikytino individualioje byloje, teisėtumo ištyrimo.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjai inicijuoja ginčą dėl Vyriausybės veiklos, kuria įgyvendinama valstybės valdžia, o tokia Vyriausybės funkcija nelaikytina viešuoju administravimu, Vyriausybė, vykdydama šią funkciją, nėra viešojo administravimo subjektas, padarė išvadą, kad pareiškėjų keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) normomis (2 str. 3 d. ir 18 d.), Konstitucijos 94 straipsnio 7 punktu, pažymi, kad ginčijamas Nutarimas, kuriuo nuspręsta reorganizuoti Alytaus kolegiją jungimo būdu prijungiant ją prie Kauno kolegijos, sukelia pareiškėjam tiesioginius, rimtus ir neatšaukiamus teisinius padarinius. Todėl teismo išvada, kad Vyriausybė, priimdama Nutarimą, nevykdė viešojo administravimo ir dėl to pareiškėjai neturi teisės skųsti Nutarimą administraciniam teismui, yra nepagrįsta. Nutarimas atitinka visus individualaus administracinio akto požymius, jis priimtas Vyriausybei vykdant viešojo administravimo veiklą, t. y. teisės aktus įgyvendinančią, o ne valstybės valdymo veiklą. Nutarime yra išreikštas teisės normų taikymo rezultatas apibrėžtam subjektų ratui (Alytaus kolegijai, Kauno kolegijai, Klaipėdos universitetui), turintis įtakos tik šių subjektų teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms). Nutarimas yra vienkartinio pobūdžio, skirtas konkrečiai situacijai, jo galiojimas nėra tęstinis, o turi konkrečią įvykdymo datą. Todėl, pareiškėjų vertinimu, jų keliamas ginčas laikytinas konfliktu su viešojo administravimo subjektu.

Šalies argumentai

Pareiškėjai teigia, kad, nors ginčijamą Nutarimą priėmė Vyriausybė, kuri kompetentinga priimti ir norminius aktus, tačiau tai savaime nereiškia, kad pareiškėjai neturi teisės skųsti Nutarimą administraciniam teismui.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad ginčijamas Nutarimas priimtas kaip Plano įgyvendinimo priemonė. Būtent Planas atitinka norminio akto sąvoką, t. y. jis, kaip programinis tam tikros valstybės valdymo srities dokumentas, apibrėžia abstrakčias gaires (taisykles) dėl valstybinių kolegijų stiprinimo. Nutarimas yra konkretus administracinis sprendimas, nesukuriantis jokių elgesio taisyklių ar teisės normų, jame nėra bendro ir (ar) abstraktaus pobūdžio nuostatų, apjungiančių tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, neskirtas taikyti daug kartų ir nėra visuotinai privalomas.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad vien aplinkybė, jog Nutarime yra nuoroda į valstybės lėšų panaudojimą, savaime reiškia, kad Nutarimu Vyriausybė įgyvendina valstybės valdymo veiklą. Nemaža dalis viešojo administravimo subjektų priimamų administracinių aktų (tiek individualių, tiek norminių) yra susiję su vienokiu ar kitokiu valstybės lėšų paskirstymu ar panaudojimu (pavyzdžiui, sprendimai dėl subsidijų (ne)skyrimo). Tačiau vien dėl to tokie administraciniai aktai nėra laikomi priimtais valstybės valdymo srityje, taip apribojant atitinkamų subjektų teisę skųsti juos administraciniam teismui.

Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad teismo atsisakymas priimti skundą yra nepagrįstas, neargumentuotas, neproporcingai ribojantis pareiškėjų teisę kreiptis į administracinį teismą. Šiuo konkrečiu atveju būtent kreipimasis į administracinį teismą dėl Nutarimo panaikinimo yra vienintelė galima pareiškėjų pažeistų teisių gynimo priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kurioje nutarta atsisakyti priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Vyriausybė priėmė Nutarimą, įgyvendindama valstybės valdžią, ir konstatavęs, kad pareiškėjų ginčijamo Nutarimo teisėtumo klausimas sprendžiamas ne administraciniame teisme, o Konstituciniame Teisme, atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad Vyriausybės Nutarimas atitinka visus individualaus administracinio akto požymius, priimtas Vyriausybei vykdant viešojo administravimo veiklą, o ne valstybės valdymo veiklą, todėl pareiškėjai, gindami savo pažeistas teises, turi turėti teisę ginčyti Nutarimą administraciniame teisme. Pareiškėjai teigia, kad teismo atsisakymas priimti jų skundą nepagrįstai apriboja jų teisę kreiptis į administracinį teismą dėl jų pažeistų teisių gynimo dėl Vyriausybės nepagrįsto sprendimo reorganizuoti Alytaus kolegiją jungimo būdu prijungiant ją prie Kauno kolegijos, o ne prie Klaipėdos universiteto.

Administracinis ginčas yra asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia būtent viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.), nevertindamas ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustatydamas, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Viešasis administravimas apibrėžtas VAĮ 2 straipsnio 18 dalyje (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) – tai teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti, be kita ko, administracinis reglamentavimas (viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus (VAĮ 2 str. 4 d.); administracinių sprendimų priėmimas (administracinis sprendimas yra teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei (VAĮ 2 str. 5 d.).

ABTĮ 18 straipsnyje nustatyta, kokios bylos nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai. Tokioms byloms, be kita ko, priskiriamos bylos, priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Konstitucinis Teismas yra kompetentingas spręsti, ar Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams (Konstitucijos 102 str., 105 str. 2 d. 2 p.).

Nagrinėjamu atveju aktualu tai, jog Konstitucinis Teismas, tikrindamas tuo metu galiojusios ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies (šiuo metu galiojanti 18 straipsnio 2 dalis) nuostatos „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...>, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) <...> veiklos <...>“ konstitucingumą, aiškino šią teisės normą, atsižvelgęs į ABTĮ normas, kurių turinys iš esmės nepasikeitęs ir aktualus nagrinėjamu atveju. Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą; ABTĮ (nebuvo ir) nėra nuostatų, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių; administraciniai teismai turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja įstatymams ar Konstitucijai; formuluotė „nesprendžia bylų“ aiškintina kaip inter alia reiškianti, kad administraciniai teismai negali spręsti, ar inter alia Vyriausybės aktas atitinka Konstituciją ir įstatymus; minėta formuluotė negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad administraciniai teismai negali tirti Vyriausybės veiklos tiek, kiek toks tyrimas yra būtinas šių teismų abejonei dėl Vyriausybės akto atitikties Konstitucijai ir įstatymams pagrįsti; formuluotė „<...> Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos <...>“ reiškia tokią veiklą, kuria įgyvendinama valstybės valdžia; ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“; administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalyku negali būti tokia Vyriausybės veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia; administraciniai teismai gali nagrinėti inter alia bylas dėl Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo; nuostata „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...>, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) <...> veiklos <...>“ neužkerta kelio asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos dėl Vyriausybės veiklos, įgyvendinti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą; nuostata „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...>, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) <...> veiklos <...>“ neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai.

Taigi administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinos nagrinėti bylos dėl Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai ar įstatymams. Tačiau Vyriausybės nutarimo teisėtumo klausimas gali būti keliamas individualios bylos dėl asmenų teisių pažeidimo nagrinėjimo metu, prašant individualią bylą nagrinėjančio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimo, kuris turėtų būti taikomas tokioje individualioje byloje, ar jo atitinkamų dalių teisėtumo ištyrimo (Konstitucijos 110 str. 2 d.; ABTĮ 4 str. 2 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-984-438/2015; 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-122-624/2023).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vyriausybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad švietimo ir mokslo ministras kartu su savivaldybėmis ir Vyriausybė užtikrina pakankamą valstybinių ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklą: Vyriausybė – valstybinių kolegijų tinklą, Seimas – valstybinių universitetų tinklą, (2011 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XI-1281 redakcija), ir Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Aštuonioliktosios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano 1.7.4 papunktyje nurodytą veiksmą „Atnaujinti kolegijų tinklą, įvertinus potencialą, nacionalinius ir regioninius ūkio raidos ir darbo rinkos poreikius“, priėmė 2023 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. 46 „Dėl 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtino Planą. Vyriausybė, įgyvendindama Planą, priėmė Nutarimą, kuriuo patvirtino Plano įgyvendinimo priemonę (toliau – ir Priemonė). Priemonės 1 punkto dalyje „Priemonė ir veiksmai“ nurodyta, kad: „Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas koleginių studijų ir mokslo taikomosios veiklos kokybei ir jų atitikčiai Alytaus miesto ir regiono visuomenės ir darbo rinkos poreikiams gerinti, reorganizuoti Alytaus kolegiją jungimo būdu prijungiant ją prie Kauno kolegijos“, dalyje „Veiksmų vykdytojai“ nurodyta „Alytaus kolegija, Kauno kolegija“, dalyje „Priemonės ir veiksmų įvykdymo terminai“ nurodyta „2024 m.“.

Pareiškėjai – Alytaus kolegija, Klaipėdos universitetas – kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Vyriausybės Nutarimą.

Pareiškėjai skunde turėjo pagrįsti, kad yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas dėl jų konkrečių materialinių teisių ir laisvių pažeidimo, kurį, be kita ko, lėmė ginčijamas Nutarimas. Tačiau iš pareiškėjų skundo argumentų matyti, kad pareiškėjai grindžia Vyriausybės Nutarimo neteisėtumą iš jo prieštaravimo Konstitucijai (Konstitucijos 40 str. 3 d.), įstatymams (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 str. 1 d., 11 str. 2 d.; Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 4 p.), Plano 13.1 papunkčiui bei iš pareiškėjų teisėtų lūkesčių pažeidimo.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjų keliamas ginčas dėl Vyriausybės Nutarimo teisėtumo priskirtinas Konstitucinio Teismo kompetencijai, todėl jis patenka į bylų, nepriskirtinų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą.

Nors pareiškėjai atskirajame skunde pateikė daugiau argumentų, tačiau šie argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrindžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra kilęs realus ginčas viešojo administravimo srityje.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ įtvirtintas proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų Alytaus kolegijos, Klaipėdos universiteto atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis