Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-03-22 · Administracinė byla Nr. eAS-122-624/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-22
Bylos Nr.
eAS-122-624/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-10296-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
Trečiasis asmuo
Nacionalinis vėžio institutas
Pareiškėjas
Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų profesinė sąjunga
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-122-624/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10296-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis vėžio institutas) dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir pareiškėjas, Profesinė sąjunga) 2022 m. gruodžio 27 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir atsakovas, Vyriausybė) 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 1191 „Dėl Nacionalinio vėžio instituto pertvarkymo, Nacionalinio vėžio instituto įstatų patvirtinimo, valstybės turto investavimo ir valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo pagal valstybės turto patikėjimo sutartį“ (toliau – ir Nutarimas); 2) sustabdyti Nutarimo galiojimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo; 3) priteisti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2022 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas pateikė teismui dar vieną skundą, nurodydamas, kad per klaidą buvo pateiktas ne tas skundo dokumentas, todėl prašė kartu pridėtą skundą laikyti pagrindiniu dokumentu. Šiame skundu pareiškėjas prašė: 1) uždrausti Nacionalinio vėžio instituto direktoriui pateikti pakeistus duomenis Juridinių asmenų registrui, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su Nacionalinio vėžio instituto pertvarkymu, pagal ginčijamo Nutarimo 7 punkto įgaliojimą, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje; 2) pripažinti Nacionalinio vėžio instituto pertvarkymą neteisėtu; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Nutarimas ir juo patvirtinti Nacionalinio vėžio instituto įstatai neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 32 straipsnio 2 daliai, 67 straipsnio 2 daliai, 72¹ straipsniui. 4) priteisti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas siekia iniciuoti ginčą dėl Vyriausybės veiklos, kuria įgyvendinama valstybės valdžia, t. y. funkcijos, kuri nelaikytina viešuoju administravimu, o šią funkciją vykdanti Vyriausybė – viešojo administravimo subjektu. Kadangi administracinio ginčo dalyku negali būti tokia Vyriausybės veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia, pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 18 str. 2 d. ir 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį, 105 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 106 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų aktų, kai priimdama šiuos aktus Vyriausybė įgyvendina valstybės valdymą, teisėtumo klausimą sprendžia Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, administracinis teismas tokio pobūdžio ginčų nenagrinėja.

III.

Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartimi, Profesinė sąjunga pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) priimti pareiškėjo skundą, 2) pripažinti Nacionalinio vėžio instituto pertvarkymą neteisėtu, 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 1191 „Dėl Nacionalinio vėžio instituto pertvarkymo, Nacionalinio vėžio instituto įstatų patvirtinimo, valstybės turto investavimo ir valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo pagal valstybės turto patikėjimo sutartį“ ir juo patvirtinti Nacionalinio vėžio instituto įstatai neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 2 daliai, Mokslo ir studijų įstatymo 32 straipsnio 2 daliai, 67 straipsnio 2 daliai, 72¹ straipsniui, 4) priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas mano, kad skundžiamas Nutarimas yra individualus administracinis aktas, t. y. teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ginčijamu Nutarimu pertvarkyti Nacionalinį vėžio institutą nesprendė ir nesureguliavo visuomeninių santykių, nepriėmė daugkartinio taikymo teisės akto, o išimtinai nusprendė dėl vieno subjekto, vienos įstaigos teisinio statuso. Todėl ginčijamas Nutarimas atitinka individualaus teisės akto požymius.

Pareiškėjas pabrėžia, kad, teikdamas skundą teismui, gina pažeidžiamas individualios grupės, t. y. Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų, į kuriuos yra nukreiptas ginčijamo Nutarimo vykdymas, teises.

Pareiškėjas ginčija Nutarimo ir Nacionalinio vėžio instituto pertvarkymo teisėtumą, kadangi Nutarimas buvo priimtas nesilaikant teisės aktais įtvirtintų procedūrų dėl biudžetinių įstaigų pertvarkymo, o Nutarimu patvirtinti po pertvarkymo veiksiančios viešosios įstaigos Nacionalinio vėžio instituto įstatai neatitinka Mokslo ir studijų įstatymo teisinio reglamentavimo ir nuoseklios valstybės praktikos dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos organizavimo. Atsakovas, priimdamas Nutarimą, nesilaikė teisės aktais įtvirtintų procedūrų dėl biudžetinių įstaigų pertvarkymo.

Pertvarkant Nacionalinį vėžio institutą atsakovas priimdamas ginčijamą Nutarimą pažeidė Biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas biudžetinės įstaigos pertvarkymo procedūras. Atsakovas prieš priimdamas sprendimą pertvarkyti biudžetinę įstaigą Nacionalinį vėžio institutą, nedavė sutikimo dėl biudžetinės įstaigos Nacionalinio vėžio instituto pertvarkymo, nenurodė pertvarkymo tikslų, juridinio asmens, į kurį pertvarkoma biudžetinė įstaiga, teisinės formos, pavadinimo, buveinės, numatomų veiklos tikslų ir savininko ar dalyvio teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų. Nors Nutarimą lydinčiuose dokumentuose nurodyta, kad toks reikalavimas nėra taikomas, kadangi Nacionalinio vėžio institutas pertvarkomas iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą, pareiškėjas su tokia išvada nesutinka. Pareiškėjas pabrėžia, kad Biudžetinių įstaigų įstatyme nėra numatyta tokių išimčių. Nacionalinio vėžio instituto įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja tik Nacionalinio vėžio instituto teisinę formą, kuri iki 2021 m. gegužės 27 d. priimto Lietuvos Respublikos Nacionalinio vėžio instituto įstatymo Nr. XII-838 3 straipsnio pakeitimo įstatymo buvo nustatyta kaip biudžetinė įstaiga, o priėmus įstatymo pakeitimą nustatyta kaip viešoji įstaiga; Biudžetinių įstaigų įstatyme įtvirtintos biudžetinių įstaigų pertvarkymo procedūros negali būti vykdomos formaliai.

Pareiškėjas akcentuoja, kad nesilaikant įstatyme nustatytų procedūrų ir reikalavimų dėl biudžetinės įstaigos Nacionalinio vėžio instituto pertvarkymo, buvo pažeistos suinteresuotų asmenų teisės – šiuo atveju Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų teisės ir teisėti interesai. Įstatymų leidėjas, siekdamas sudaryti sąlygas darbuotojų atstovams daryti įtaką tokio sprendimo priėmimui teikiant savo pastabas ir pasiūlymus dėl jo reikalingumo, kryptingumo, neigiamų padarinių darbuotojams mažinimo ir darbo perspektyvų, įtvirtino pareigą darbdaviui prieš priimant sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įstaigoje ir darbuotojų teisinei padėčiai, konsultuotis su darbuotojų atstovais dėl tokio sprendimo priežasčių, padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems neigiamiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti.

Atsakovui nesilaikant Biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų procedūrų, nebėra įmanoma realizuoti Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Nutarimą nesilaikė Biudžetinių įstaigų įstatyme įtvirtintos procedūros dėl biudžetinių įstaigų pertvarkymo, nenurodė pertvarkymo tikslo, dėl ko suinteresuoti asmenys negalėjo įvertinti pertvarkymo reikalingumo, kryptingumo, neigiamų padarinių darbuotojams mažinimo ir darbo perspektyvų. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinio vėžio instituto pertvarkymas yra neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Vyriausybės veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia, nelaikytina viešuoju administravimu, o tokią veiklą vykdanti Vyriausybė – viešojo administravimo subjektu. Kadangi administraciniame teisme nagrinėjamo ginčo dalyku negali būti Vyriausybės veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia, pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Pasisakydama dėl pareiškėjo skundo dalyko, teisėjų kolegija, visų pirma pažymi, administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės (ABTĮ 80 str. 2 d.). Taigi, nors pareiškėjas skunde, kurį tikslino, prašo pripažinti Nacionalinio vėžio instituto pertvarkymą neteisėtu, akivaizdu, kad pareiškėjas administraciniame teisme siekia tik ginčyti Vyriausybės nutarimą: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė pripažinti tam tikrų faktų ar juos nustatyti (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-651-1062/2021). Nors teiginiai dėl faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, bet jie negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017).

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį nustato, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, 18 straipsnio 2 dalis – kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), 2010 m. gegužės 13 d. nutarime, nagrinėdamas ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija), kuri savo turiniu iš esmės yra analogiška nagrinėjamam klausimui taikytinai ABTĮ 18 straipsnio 2 daliai (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo redakcija), atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), yra išaiškinęs, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. ABTĮ nėra nuostatų, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ginčų, kylančių iš kitokių nei iš administracinių teisinių santykių. <...> Taigi administraciniai teismai nesprendžia ir tų bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Šie teismai turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja įstatymams ar Konstitucijai.

Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, jog ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies formuluotė „Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veikla“ reiškia tokią veiklą, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“. Šiame kontekste ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostata „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) <...> veiklos <...>“, <...> aiškintina kaip inter alia reiškianti, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalyku negali būti tokia Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-984-438/2015, kurios nagrinėjimo dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl Vyriausybės nutarimo panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas, pažymėjo, jog Konstitucijoje yra įtvirtinti tik svarbiausi Vyriausybės įgaliojimai ir nustatyta, kad Vyriausybė vykdo ne tik Konstitucijoje, bet ir kituose įstatymuose nurodytas pareigas (Konstitucijos 94 str. 7 p.). Tokį konstitucinį Vyriausybės įgaliojimų reguliavimą lemia tai, kad valstybės valdymo sritys ir valdymo funkcijos yra labai įvairios, jos gali kisti. Vyriausybės veikla yra ne tik vykdomojo, bet ir tvarkomojo pobūdžio. Vykdydama įstatymus ir Seimo nutarimus, Vyriausybė pati leidžia norminius ir individualius teisės aktus, užtikrina jų vykdymą (žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimą). Visa tai, ką Vyriausybė daro įgyvendindama Konstitucijoje bei įstatymuose jai nustatytą kompetenciją, yra valstybės valdymo reikalų sprendimas (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimus). Be to, pagal Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalį Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad valstybės valdymo reikalų sprendimas Vyriausybės posėdyje priimant atitinkamus aktus ar jų nepriimant yra ypatingas: spręsdama tokius reikalus, Vyriausybė veikia kaip viena iš Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų valstybės valdžią vykdančių institucijų (žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo siekiamo ginčyti Nutarimo turinį, mano, kad, priimdama šį nutarimą, Vyriausybė veikė pagal Konstitucijos 94 straipsnio 7 punkte suteiktą kompetenciją, t. y. įgyvendino valstybės valdžią, – vykdė kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio pagrindinius Vyriausybės įgaliojimus, 8 punktas nustato, kad Vyriausybė steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas, steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sutikimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą), steigia, reorganizuoja ir likviduoja kitas biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota valstybės valdymo institucija. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriame reiškiamu reikalavimu ginčijamas Vyriausybės Nutarimo teisėtumas.

Pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį, 105 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 106 straipsnio 3 dalį Vyriausybės priimtų aktų (jų dalių) (kai, vadovaujantis paminėta Konstitucinio Teismo praktika, priimdama šiuos aktus, Vyriausybė įgyvendina valstybės valdymą) teisėtumo klausimą sprendžia Konstitucinis Teismas ir administracinis teismas tokio pobūdžio ginčų nenagrinėja.

Pažymėtina, kad Vyriausybės nutarimo teisėtumo klausimas gali būti keliamas individualios bylos dėl asmenų teisių pažeidimo nagrinėjimo metu (pvz., byloje, iškeltoje pagal darbuotojų, kurių interesus pareiškėjas nurodo atstovaująs, kreipimąsi), prašant individualią bylą nagrinėjančio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimo, kuris turėtų būti taikomas tokioje individualioje byloje, ar jo atitinkamų dalių teisėtumo ištyrimo (Konstitucijos 110 str. 2 d., ABTĮ 4 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė