- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- 1S-55-919/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-2-00012-2000-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Daiva Jankauskienė, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- M. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. G. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2017 m. spalio 10 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis M. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis M. G. pažymi, kad jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimą yra žema, jis daro pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką - bausmės atlikimo metu nėra padaręs pažeidimų, 7 kartus skatintas, pataisos įstaigoje dirba iš esmės nuo bausmės atlikimo pradžios, darbo nevengia, kas patvirtina jo teigiamą požiūrį į darbą, dalyvauja numatytose programose, nusikalstamos subkultūros nesilaiko, dengia finansinius įsipareigojimus. Šios aplinkybės rodo nuteistojo nuoseklų darbą mažinant polinkį nusikalsti. Be to, skunde nurodoma, kad nuteistasis M. G. galimo lygtinio paleidimo metu turėtų gyvenamąją vietą ir darbą. Nuteistojo nuomone, teismas vertino tik neigiamai jį charakterizuojančius duomenis.
4.2. Skunde nurodoma, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau keičiasi bausmės atlikimo sąlygos. Po lygtinio paleidimo neatliktos bausmės dalis vykdoma, tačiau neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas baigiasi paskutinę jo dieną. Taigi lygtinis paleidimas pritaikomas asmeniui, kuris jau patyrė atitinkamos trukmės realų laisvės atėmimą įkalinimo įstaigoje, bausmė nepanaikinama, todėl negali suponuoti nebaudžiamumo atmosferos, kuri turėtų būti sietina su atsakomybės išvengimu.
4.3. Skunde nuteistasis pažymi, jog nors jis ir slapstėsi nuo teismo ir bausmės, tačiau per 17 metų laikotarpį nepadarė jokio naujo teisės pažeidimo. Net ir slapstydamas nuo teismo, nuteistasis nepasuko nusikalstamu keliu, todėl teismo išvada, kad nėra pakankamai pagrindų, kad jis vėl nenusikals, ar ankstesnėje Kauno apygardos teismo nutartyje padarytoje išvadoje, kad jis yra pavojingas visuomenei, neatitinka faktinių duomenų, nes nuo nusikaltimo padarymo jau praėjo 20 metų, o naujų pažeidimų per tą laiką nebuvo. Visus tuos metus, kai M. G. slapstėsi nuo teismo, jis permąstė savo elgesį, ir jei būtų galimybė, jis būtų daręs kitaip. Tai iš tiesų buvo metai atgailos už padarytą nusikaltimą savo giminaičiui. Todėl, nors psichologai ir teigia, kad nuteistasis gali nekontroliuoti savo elgesio, tačiau tai tik prielaida, kuri remiasi 20 metų senumo įvykiu.
4.4. Be to, skunde pažymima, kad nagrinėjamas atvejis yra panašus į Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. išnagrinėtą bylą Nr. 1S-130-238/2016, kurioje teismas konstatavo, kad apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė nusikaltimų sunkumui, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus, juo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis naujuoju Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.
5. 2022 m. sausio 10 d. Kauno apygardos teismui nuteistojo M. G. gynėjas advokatas V. J. pateikė duomenis, kurie patvirtina nuteistojo pastangas mažinant nusikalstamos veikos riziką, tai yra Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos 2021 m. gruodžio mėnesio siūlymą dėl nuteistojo M. G. perkėlimo į pusiaukelės namus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. G. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. G. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.
8. Įvertinus M. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose ir renginiuose, 7 kartus paskatintas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą (gauta IĮ „S.“ pažyma apie galimybę įdarbinti nuteistąjį), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje dirba, atlikdamas bausmę įgijo staliaus specialybę ir baigė Garo ir vandens šildymo katilų, kūrenamų kietuoju ir skystuoju kuru, kūriko mokymo programą, savanoriškai dengia finansinius įsipareigojimus. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama M. G. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų Kauno apylinkės teismo vertinimu, M. G. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.
9. Nuteistojo skunde teigiama, jog Kauno apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į M. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju M. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą – už motinos brolio itin žiaurų nužudymą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį). Be to, nuteistasis M. G. nuo teismo pasislėpė, slapstėsi daugiau kaip 16 metų, 2016 m. buvo išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį jis buvo sulaikytas. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių 15 dienų (iš 6 metų). Sutiktina, kad BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir M. G. šį formalų pagrindą atitinka, tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.
10. Sutiktina, jog gyvenamosios vietos turėjimas ir galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam M. G. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje M. G. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
11. Nors nuteistojo M. G. skunde teigiama, kad jis pasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, ką liudija ir žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir tai, kad 7 kartus skatintas, tačiau tai, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nepadarė, nėra kuo nors ypatinga aplinkybė, nes tinkamai atlikti paskirtą bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, priešingu atveju yra griežtinamas bausmės atlikimo režimas. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. G. vis dar nustatoma net 11 kriminogeninių veiksnių – statiniai: būdingas smurtinis elgesys, esant apsvaigus nuo alkoholio, priežiūros visuomenėje sąlygų pažeidimai (nevykdė kardomųjų priemonių bei teisminio proceso metu išvyko į užsienį, kur slapstėsi 17 metų), dinaminiai: būdingas impulsyvus, spontaniškas elgesys (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu), būdingas savikontrolės problemos, stresinių situacijų metu ar pavartojus alkoholio, vengimas analizuoti nusikalstamo elgesio priežastis, nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, empatijos stoka bei nelankstus mąstymas ir būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis likusios bausmės atlikimo metu savo kryptingu elgesiu turi galimybę dinaminius kriminogeninius veiksnius pašalinti. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. G. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M. G. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
12. Atmetant nuteistojo skundą, pažymėtina, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad M. G. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.
13. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus M. G. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.