Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. V., jo atstovui advokato padėjėjui M. B.,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovei L. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu bei N. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), Z. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu darbdaviu, padarė darbo įstatymų pažeidimus, reglamentuojančius trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą:

- leido Kirgizijos piliečiui N. B. įmonėje dirbti nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. betono gaminių gamintojo pareigose, neturint leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos, tuo pažeidžiant Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2² dalį – už šį pažeidimą administracinė atsakomybė nustatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje;

- leido Azerbaidžano piliečiui A. S. įmonėje dirbti nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. betono gaminių gamintojo pareigose, neturint leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos, tuo pažeidžiant Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 44 straipsnį, 57 straipsnį, 62 straipsnio 1¹ dalį, 2 dalį – už šį pažeidimą administracinė atsakomybė nustatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje;

- Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai nepateikė privalomų teikti pranešimų apie į įmonę įdarbintus trečiųjų šalių piliečius D. K. ir Z. Z.. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalis, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 patvirtinto „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4, 7 punktai bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalis – už šį pažeidimą administracinė atsakomybė nustatyta ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

Institucijos atstovė L. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko administracinio nusižengimo protokolą, tačiau Valstybinei darbo inspekcijai iš Migracijos departamento buvo pateikti duomenys, jog A. S. viza nebuvo išduota. Kaip paaiškėjo posėdžio metu, A. S. viza buvo išduota, todėl sutinka, kad šioje dalyje administracinio nusižengimo nebuvo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl N. B. nežinojo, jog asmeniui turi būti išduodamas naujas leidimas, kai jis pakeičia darbovietę, manė, kad galioja ankstesnio darbdavio išduotas leidimas. Dėl A. S. kaltės nepripažįsta, nes asmuo turėjo Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Dėl D. K. ir Z. Z. nurodė, kad jei pasikeitus pranešimų pateikimų tvarkai pažeidimas buvo padarytas, tai jis kaltę pripažįsta ir dėl to gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2² dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 41 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, administracinio nusižengimo teisena M. V. atžvilgiu dėl šio administracinio nusižengimo nutrauktina, nesant jo veiksmuose inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas).

M. V. administracinio nusižengimo protokolas taip pat buvo surašytas už tai, kad jis Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai nepateikė privalomų teikti pranešimų apie į įmonę įdarbintus trečiųjų šalių piliečius D. K. ir Z. Z., tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

ANK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų.

Teismo posėdžio metu M. V. atstovas nurodė, kad M. V. laiku nesužinojo apie 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu pakeistą tvarką ir nepateikė duomenų apie D. K. ir Z. Z. įdarbinimą darbo inspekcijai bei užimtumo tarnybai, ir nors tai nešalina atsakomybės dėl administracinio nusižengimo padarymo, tačiau gali būti vertinama asmeniui individualizuojant administracinės nuobaudos skyrimą.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad M. V., būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai nepateikė privalomų teikti pranešimų apie į įmonę įdarbintus trečiųjų šalių piliečius D. K., kuris UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2019 m. gegužės 21 d., ir Z. Z., kuris UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2020 m. sausio 31 d., tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. V. baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažįsta padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., kad jis pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, paaiškino, kad N. B. iki įsidarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) turėjo leidimą gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, tačiau šis leidimas buvo išduotas kitos įmonės. M. V. nurodė, kad jam tai buvo nauja situacija ir jis nežinojo, kad nepakanka asmens turimo leidimo ir reikalingas naujas leidimas ar jo pakeitimas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jokių kitų nelegalaus darbo požymių nebuvo nustatyta – su N. B. raštu buvo sudaryta darbo sutartis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios pranešta apie darbuotojo priėmimą į darbą, VSDFV ir VMI buvo mokami visi privalomi mokesčiai, kas leidžia daryti išvadą, jog nelegalaus darbo požymius M. V. padarytas nusižengimas atitinka tik dėl tos priežasties, kad N. B. turint leidimą gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, šis leidimas buvo išduotas ne UAB (duomenys neskelbtini), o ankstesnio darbdavio. Iš to akivaizdu, kad M. V. nesiekė tyčia leisti nelegaliai dirbti N. B.. Pažymėtina ir tai, kad M. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nenustatyta, kad jis anksčiau būtų padaręs analogiško pobūdžio pažeidimus.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamo nusižengimo pavojingumas, atsižvelgiant į jo padarymo būdą, kilusius padarinius, kaltės formą yra žymiai mažesnis negu rūšinis šios veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Taigi, netgi sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos – 1 000 Eur baudos skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui, todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą M. V. atžvilgiu dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę administracinę nuobaudą, nei straipsnio sankcijoje nustatyta minimali.

M. V. už ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Galutinė administracinė nuobauda skirtina ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 38 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje (dėl N. B.), ANK 96 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (dėl N. B.), vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje, skirti 240 (dviejų šimtų keturiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y., galutinę administracinę nuobaudą M. V. paskirti 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 21128872591.

Administracinio nusižengimo teiseną M. V. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje (dėl A. S.), nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.