Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijusi aukštesnįjį išsilavinimą, pensininkė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. neteisėtai įgijo, laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent:

ji 2024 m. sausio 7 d., apie 6.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo svetimą A. K. vardu išduotą AB SEB bankas mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), be naudotojo sutikimo paimdama iš A. K. priklausančios striukės kišenės, kurią neteisėtai laikė iki 2024 m. sausio 7 d., 11.37 val., kai neteisėtai ją panaudojusi, atliko finansines operacijas. Tokiu būdu V. R. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinėms operacijoms inicijuoti ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. R. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

ji 2024 m. sausio 7 d., 11.31 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai du kartus panaudojo AB SEB banko A. K. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. surinko PIN kodą, nurodydama save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas, neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją ir išgrynino A. K. sąskaitoje buvusius 100 Eur bei juos užvaldė ir atsiskaitė už prekes 27,84 Eur, tęsdama nusikalstamą veiką, tą pačią dieną nuo 11.33 val. iki 11.35 val. AB SEB bankas bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), tris kartus neteisėtai panaudojo AB SEB banko A. K. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. surinko PIN kodą, nurodydama save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas, neteisėtai atliko tris finansines operacijas ir išgrynino A. K. sąskaitoje buvusius 1 800 Eur – tris kartus po 600 Eur bei juos užvaldė; tęsdama nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 11.37 val. vaistinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo AB SEB banko A. K. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas, ir atsiskaitė už prekes 10,56 Eur, taip iš viso padarydama nukentėjusiajam A. K. 1 938,40 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais V. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. R. nurodė, kad kaltę dėl pareikštų kaltinimų pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Paaiškino, kad 2024 m. sausio 7 d. susipyko su nukentėjusiuoju ir paėmė jo mokėjimo kortelę bei ja pasinaudojo. Pinigus išleido parduotuvėje (duomenys neskelbtini), vaistinėje bei dalį išsigrynino. Kitą diena, t. y. 2024 m. sausio 8 d., ji su nukentėjusiuoju susitaikė ir jam pinigus grąžino. Ji su nukentėjusiuoju gyvena kartu jau 19 metų, kartu veda bendrą ūkį. Supranta, kad netinkamai ir neteisėtai pasielgė, paimdama nukentėjusiojo mokėjimo kortelę ir ja atsiskaitinėdama. Šiuo metu su nukentėjusiuoju yra susitaikiusi, nukentėjusysis jai neturi jokių pretenzijų.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. K. nurodė, kad su kaltinamąja susitaikė, jai jokių pretenzijų neturi, žala jam atlyginta, pageidauja, jog kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, padarytos nusikalstamos veikos nėra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamoji, jos gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, nukentėjusysis, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja V. R. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad pasinaudojo be savo sugyventinio A. K. sutikimo jo banko kortele ir nuoširdžiai dėl to gailisi, žalą jam atlygino. Ji su nukentėjusiuoju susitaikė. Tikslios datos ir laiko neatsimena, bet galimai tuo laiku, kuris yra minimas jai įteiktame pranešime apie įtarimą, ji be A. K. leidimo paėmė jo asmeninę banko kortelę ir ja pasinaudojo, kadangi tuo metu jie buvo labai susipykę, tad jo leidimo naudotis jam priklausančia kortele ji negavo. Banko kortelės numerio neatsimena, žino, kad ji buvo „SEB“ banko A. K. išduota mokėjimo kortelė, kurios galiojimo laikas ėjo į pabaigą, tad A. K. buvo užsakyta nauja mokėjimo kortelė. Kiek atsimena, minėtą mokėjimo kortelę rado A. K. striukės kišenėje ir ją paėmė, tačiau tikslių aplinkybių paaiškinti negali, kadangi neatsimena. Mokėjimo kortele naudojosi ir tą pačią dieną per tris kartus 1 800 Eur išgrynino po 600 Eur bankomate, kuris yra (duomenys neskelbtini). Išgrynintus pinigus, o būtent dalį jų, išleido savo reikmėms bei bendram maistui. Tą pačią dieną ji ta mokėjimo kortele, kuri buvo išduota A. K. vardu, neteisėtai per du kartus atsiskaitė parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), už maisto bei higienos prekes bei išgrynino 100 Eur, taip pat tą pačią dieną su ta pačia mokėjimo kortele neteisėtai atsiskaitė už vaistus vaistinėje, kuri yra minima jai įteiktame pranešime apie įtarimą. Daugiau šios mokėjimo kortelės niekam nenaudojo, ją išmetė; taip pasielgė, galimai dėl to, kad baiginėjosi mokėjimo kortelės galiojimas. PIN kodo A. K. jai niekada nediktavo; jį žino, kadangi gyvena drauge jau 20 metų, veda bendrą ūkį, tad matydavo, kaip apsiperkant drauge A. K. suvesdavo atsiskaitymų už prekes metu. Visus kartus, kai naudojosi kortele, tiek pinigų išgryninimui, tiek ir atsiskaitymų už prekes bei vaistus metu vedė tik PIN kodą. Paaiškino, kad A. K. visą žalą atlygino, o būtent 2050 Eur perduodama jam grynais pinigais. A. K. ji nuoširdžiai atsiprašė, jie susitaikė, jis jai pretenzijų nebeturi ir gyvena su juo toliau. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 88-89, 103-105).

2024 m. sausio 8 d. A. K. skunde nurodyta, kad dingo jo debeto SEB banko kortelė iš jo drabužių kišenės. 2024 m. sausio 7 d., apie 6.20 val., jos pasigedo, įtarė, kad jo kortelė dingo dėl jo sugyventinės V. R. kaltės. Nurodė, kad minėtą banko kortelę užblokavo sužinojo iš banko darbuotojų, kad minėta banko kortele 2024 m. sausio 7 d., apie 11.27 val. buvo atsiskaityta (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Prašo peržiūrėti vaizdo įrašus iš minėtos parduotuvės dėl galimybės nustatyti, ar tai ne jo sugyventinė V. R. (t. 1, b. l. 6).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. K. nurodė, kad 2024 m. sausio 7 d., apie 6.20 val., eidamas į darbą pastebėjo, kad neturi savo banko mokėjimo kortelės, kuri buvo striukės kišenėje namuose. Iškart įtarė, kad kortelę galėjo paimti jo sugyventinė V. R., nes kortelę ji yra kelis kartus paėmusi anksčiau. Paklausus sugyventinės, kur yra jo kortelė, ji nurodė, kad jis gal ją pametė. Įtaria sugyventinę, nes ji turi alkoholio priklausomybę, galėjo pirkti alkoholinius gėrimus. Paskambinęs į „SEB“ banką pranešė apie prarastą kortelę, jam darbuotoja pasakė, kad jo kortele buvo pasinaudota (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 7 d., 11.27 val. Kiek pinigų buvo nuskaičiuota, nežino, savo banko sąskaitos numerio ar kortelės numerio nežino, kortelė šiuo metu užblokuota. Kiek jam žinoma, V. R. savo banko mokėjimo kortelės neturi, naudoja tik grynuosius pinigus (t. 1, b. l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis A. K. nurodė, kad su sugyventine V. R. gyvena apie 18 metų kartu. Jam priklausančios „SEB“ banko kortelės savo sugyventinei nėra niekada davęs, PIN kodo nėra sakęs. Kaip ir minėjo, kartu gyvena 18 metų, per šį laikotarpį galimai ji yra mačiusi jo kortelės PIN kodą, kai pats jį įvedinėjo bankomatuose, kai vykdydavo pinigų operacijas ir tiesiog įsiminė. 2024 m. sausio 24 d. jo sugyventinė jam grąžino 2 050 Eur grynaisiais. Jo sugyventinė jam grąžino daugiau nei buvo nusiėmusi iš jam priklausančios banko sąskaitos. Dėl pinigų grąžinimo pasirašė raštelį, kurio kopiją savo noru pateiks tyrėjui po apklausos. Jie su V. R. pasikalbėjo ir susitaikė. Jokių pretenzijų savo sugyventinei jis neturi ir tolimesnio tyrimo jis nepageidauja. Prašo nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 10, 22-23).

Iš 2024 m. birželio 10 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, jog nukentėjusysis A. K. pateikė raštelį, kuriame užfiksuota, jog V. R. nukentėjusiajam grąžino 2050 Eur (t. 1, b. l. 26-29).

Iš 2024 m. vasario 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas AB SEB bankas pateiktas A. K. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas nuo 2023 m. gruodžio 10 d. iki 2024 m. sausio 11 d. ir nustatytos atliktos finansinės operacijos:

- 2024 m. sausio 7 d., 11.34 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) banko kortele, kurios paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini), buvo išgryninti 600 Eur;

- 2024 m. sausio 7 d., 11.34 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) banko kortele, kurios paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini), buvo išgryninti 600 Eur;

- 2024 m. sausio 7 d., 11.35 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) banko kortele, kurios paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini), buvo išgryninti 600 Eur;

- 2024 m. sausio 7 d., 11.31 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), buvo atsiskaityta banko kortele, kurios paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini), už 27,84 Eur. Operacijos Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2024 m. sausio 7 d., 11.31 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), buvo atsiskaityta banko kortele, kurios paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini), už 100 Eur. Operacijos Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2024 m. sausio 7 d., 11.37 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje Kalvarijų g. 98, buvo atsiskaityta banko kortele, kurios paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini), už 10,56 Eur. Operacijos Nr. (duomenys neskelbtini).

Minėtų atliktų piniginių operacijų suma – 1 938,40 Eur (t. 1, b. l. 38-39).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikacijos ir įrodymų vertinimo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020).

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. BK 215 straipsnyje nustatyta veika yra kėsinamasi į įstatymu ir kitais teisės aktais saugomą finansų sistemą. Šia veika žala gali būti padaroma ne tik finansų sistemai, bet ir nuosavybei, verslo tvarkai. Tik neteisėtas – vagystės, apgaulės, smurto ar kitokiu prieš elektroninės mokėjimo priemonės turėtojo valią būdu gautų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas inicijuojant finansinę operaciją pripažintinas veiksmais, atitinkančiais BK 215 straipsnyje nustatytos veikos pažymius. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog finansinės operacijos inicijavimas svetima elektronine mokėjimo priemone yra neteisėtas, ir nori taip veikti (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-257-875/2023).

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios V. R. kaltė, padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta.

Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad ji susipykusi su savo sugyventiniu A. K., be pastarojo žinios, paėmė jam banko išduotą mokėjimo kortelę ir ja kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pasinaudojo, inicijuodama bankines operacijas ir taip apgaule įgydama nukentėjusiajam priklausančius pinigus. Be pačios kaltinamosios parodymų, jos kaltę dėl pareikštų kaltinimų, patvirtina ir kita bylos medžiaga – nukentėjusiojo parodymai apie tai, jog kaltinamoji be jo sutikimo naudojosi jam priklausančia kortele, t. y. ją neteisėtai įgijo ir pasinaudodama ja įgijo jam priklausantį turtą, inicijuodama kaltinime nurodytas mokėjimo operacijas, taip pat byloje esančiu apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog AB SEB bankas pateikė mokėjimo operacijų, kuomet A. K. išduota mokėjimo kortele neteisėtai disponavo kaltinamoji V. R., sąrašą, bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į kaltinamosios V. R. paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, konstatuotina, jog kaltinamoji suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, suvokė, kad neturėdama teisės įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei neteisėtai ją panaudojo pateikdama naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, taip savo naudai įgijo svetimą turtą, bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taip pat, įvertinus minėto įvykio metu apgaule įgyto turto vertė (t. y. 1 938,40 Eur), viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. R. veiksmuose nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai. Kaltinamosios veikos atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog aplinkybė, kad asmuo yra kaltinamas padaręs ne vieną, o kelias nusikalstamas veikas, savaime nėra kliūtis atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji ir nukentėjusysis nurodė, kad jie susitaikė, kaltinamoji nukentėjusiajam atlygino žalą, pateikė tai patvirtinantį susitaikymo protokolą (b. l. t. 2, b. l. 41). Kaltinamoji V. R. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, su nukentėjusiuoju susitaikė. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad ji savanoriškai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytos dvi apysunkės nusikalstamos veikos ir viena nesunki nusikalstama veika, kaltinamoji anksčiau neteista (t. 1, b. l. 71-73), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 68-70). Anksčiau V. R. nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, pačios kaltinamosios ir nukentėjusiojo paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį jai susitaikius su nukentėjusiuoju, baudžiamąją bylą nutraukiant.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuostata nėra kategoriškai įpareigojanti, įvertinus kaltinamosios asmenybę, įvykdytas nusikalstamas veikas, jų įvykdymo aplinkybes, nukentėjusiojo poziciją, teismas mano, kad šiuo atveju V. R. jos atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir nuosprendis yra pakankamos priemonės tam, kad ji padarytų atitinkamas išvadas ir toliau nedarytų teisės pažeidimų. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktai turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, kuriame yra vaizdo įrašai, supakuotas į voką, prisegtą prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį jai susitaikius su nukentėjusiuoju A. K., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Ikiteisminio tyrimo metu V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu (supakuotas į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti V. R., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. R., kad, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.