Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. B., B. M., D. D., E. L., E. B., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą J. M., Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarei Nijolei Jokūbauskienei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė tenkinti pareiškimą, iš esmės rėmėsi pareiškime nurodytais argumentais. Liudytoja A. B. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. CK 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, jam pagal CK 5.57 straipsnį numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, kad jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

8. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias pareiškėjams laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

9. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas terminui pratęsti, teismai privalo spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

10. Nustatyta, kad R. J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdamas ištuokoje (buvusi sutuoktinė – M. Č.) susilaukęs dviejų vaikų – R. D., mirusios (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens E. B.. Teismui pateikto 2003 m. balandžio 30 d. gimimo įrašo Nr. 1734 duomenys patvirtina, kad pareiškėjo tėvu yra suinteresuotas asmuo E. B.. Atitinkamai, pareiškėjas yra R. J. B. anūkas.

11. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, R. J. B. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 64/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Testamentų registre yra nurodyta, kad po R. J. B. atsiradusį palikimą priėmė suinteresuotas asmuo E. B..

12. Kita vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad E. B. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102/2011 pripažintas kaltu padarius, be kita ko, nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktuose. Minėtu nuosprendžiu konstatuota, kad E. B. nužudė savo tėvą R. J. B.. Nuosprendis yra įsiteisėjęs. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 5.6 straipsnio 1 dalies pirmame punkte įtvirtintas juridinis faktas (tyčinis gyvybės palikėjui atėmimas), kuriam esant asmuo neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Tai reiškia, kad nepaisant to, kad E. B. (per savo atstovę – sutuoktinę A. B.) kreipėsi į notarą dėl palikimo, atsiradusio po R. J. B. mirties, priėmimo, jo siekiamų teisinių pasekmių toks veiksmas nesukėlė. Duomenų, kad dėl pareiškėjo senelio palikimo priėmimo būtų kreipęsi kiti asmenys, nėra (CPK 178 straipsnis).

13. Įvertinęs bylos aplinkybes, išnagrinėjęs pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo senelio mirties. Teismo vertinimu, atsisakymas atnaujinti nurodytą terminą, tokio sprendimo sukeltos pasekmės nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjo teisės priimti palikimą neįgyvendinimo laiku pobūdžiui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Svarbu akcentuoti, kad pareiškėjas palikimo atsiradimo metu buvo mažametis (7 metų amžiaus), todėl jo teisėtus interesus turėjo ginti jo tėvai, kurie nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad pareiškėjas galėtų priimti po senelio mirties atsiradusį palikimą. Be to, pareiškėjas teigia manęs, kad po senelio mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjo tėvas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas.

14. Pareiškėjas prašo priteisti iš suinteresuoto asmens E. B. 1 000 Eur už advokato teisines paslaugas byloje. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, ypatingos teisenos tvarka nagrinėjamose bylose patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Išimtis iš šios taisyklės daroma tik tuo atveju, jei byloje dalyvaujančių asmenų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo, todėl atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra teisinio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 576–578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po R. J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nustatyti, kad pareiškėjas pareiškimą apie palikimo priėmimą privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.