Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (3 mėnesiai ir 27 dienos) ir paskirta galutinė bausmė – 7 mėnesiai 27 dienos laisvės atėmimo.

Kardomąją priemonę – suėmimą, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. S. nuteistas už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 1 d. apie 14.00 val. prie kontrolės ir praleidimo punkto Nr. (duomenys neskelbtini) esančios nuteistųjų sporto salės, asmeninio konflikto metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. Z. vieną smūgį į veido sritį, taip S. Z. padarydamas dvigubą apatinio žandikaulio lūžį, t. y. padarė nukentėjusiajam S. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį J. S. atžvilgiu, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nustatytos dvi baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis J. S. ir jo gynėjas advokatas Gintaras Andrijauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Jurgita Baltrūnienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra keliami kaltės ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų ir pirmosios instancijos teismui nežinomų aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirti švelnesnę bausmę apeliantui.

8. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam J. S. bausmės rūšį ir dydį, įsigilino į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas 14 kartų, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo metu, baustas administracine tvarka, bausmės atlikimo metu 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, neskatintas, laisvės atėmimo vietų įstaigos charakterizuojamas patenkinamai. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi bei atlygino žalą nukentėjusiajam. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

9. Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatęs alternatyvias bausmes: laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 3 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas J. S. skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatant žemesnį, nei bausmės vidurkis. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, davė parodymus, todėl tai leido atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3.

10. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad nuteistasis J. S. iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo buvo net 14 kartų teistas (vyrauja teistumai už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas), nusikalstamą veiką įvykdė praėjus mažiau, nei vienam mėnesiui nuo paskutiniojo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos. J. S. paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ankstesni teistumai už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas ir paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės jokios teigiamos įtakos nuteistajam neturėjo, kadangi jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, kylančius konfliktus sprendė naudodamas fizinį smurtą. Šios aplinkybės liudija, kad priešingas teisei nuteistojo J. S. elgesys nesikeičia, nuosekliai daromos naujos ir tokio paties pobūdžio nusikalstamos veikos. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis charakterizuojamas patenkinamai, į taikomas socialinės reabilitacijos ir drausminio poveikio priemones reaguoja netinkamai, pataisos procese dalyvauja vangiai, per vieną mėnesį drausmine tvarka baustas net keturis kartus (1 t., b. l. 85-87). VĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės raštas patvirtina, kad J. S. nustatytas diagnozė: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, jos dydį parinkdamas artimą minimaliam.

11. Nors nuteistasis skunde teigia, kad kaltę visiškai pripažino ir labai apgailestauja dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiojo ir administracijos, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste (nuteistojo asmenybę, praeities teistumus, sistemingą nusikalstamumą). Be to, aplinkybė, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jau buvo įvertinta nuosprendžio priėmimo metu ir pripažinta baudžiamąją atsakomybę lengvinančia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. S. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, jo asmenybei bei nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam J. sušvelninti paskirtą bausmę.

12. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo paskirtos bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo J. S. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, kadangi nagrinėjamu atveju nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, tačiau nėra kitų aplinkybių, turinčių reikšmės šio instituto taikymui. Nuteistasis J. S. yra pripažintas kaltu už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, nuteistas laisvės atėmimo bausme, neviršijančia 4 metų, tačiau bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, praeities teistumais ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Praeities teistumai rodo neigiamą asmens požiūrį į valstybėje galiojančius įstatymus, visuomenėje susiformavusias moralės normas, savęs iškėlimą aukščiau kitų asmenų teisėtų interesų. Be to, ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad, kaip minėta, J. S. iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo buvo keturis kartus teistas, būdingas nusikalstamų veikų modelis, baustas administracine tvarka, nusikalstama veika padaryta laisvės atėmimo vietų įstaigoje, atliekant bausmę ir praėjus mažiau, nei mėnesiui po paskutiniojo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nuteistajam J. S. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Priešingos išvados neleidžia daryti ir skunde nurodomos aplinkybės apie poreikį prižiūrėti savo senyvo amžiaus tėvą, kadangi šios aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau neužkirto kelio nusikalsti.

14. Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. gegužės 6 d. pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad J. S. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 220,83 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis J. S. savo vardu registruoto turto neturi, kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, todėl iš jo nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo J. S..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.