- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-14
- Bylos Nr.
- e2YT-202-514/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01097-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankas, Rietavo savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. Z., A. M., A. G., V. B., R. Ž.
viešame teismo išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Rietavo savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. Z., A. M., A. G., V. B., R. Ž. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė nustatyti faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Rietavo m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad garažą 2009 m. gruodžio 17 d. pareiškėja ir jos sutuoktinis S. R. nusipirko iš V. J., sumokėdami 10 000 Lt per penkis kartus. Garažo priėmimo - perdavimo aktas nebuvo surašytas, kadangi garažu naudojosi nuo 2000 metų panaudos sutarties pagrindu. Nuo pat garažo įsigijimo dienos pareiškėja su sutuoktiniu garažą tvarkė, remontavo (įdėjo duris, langus, keitė stogą, grindų dangą). Pareiškėja su sutuoktiniu buvo įkūrę S. R. komercinę įmonę, garažas kurį laiką buvo naudojamas įmonės reikmėms, o vėliau leista neatlygintinai naudotis S. R. pažįstamam asmeniui. Mirus S. R., pareiškėja po jo mirties palikimą priėmė ir paveldėjo visą turtą. Pradėjus tvarkyti S. R. komercinės įmonės dokumentus, pastebėjo, kad garažas nėra įregistruotas nei įmonės, nei sutuoktinio vardu. Kadangi buvęs garažo savininkas garažo dokumentų neperdavė, pareiškėja atliko garažo kadastrinius matavimus. Garažas yra 6 garažų bloke, tačiau nei vienas savininkas nėra įregistravęs nuosavybės teisių į garažus. Pareiškėja kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti garažą kaip pareiškėjos turtą, tačiau VĮ „Registrų centras“ 2020 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą Nr. SPR5-(14.4E), kuriuo nusprendė netenkinti prašymo dėl garažo registravimo, nes nepateikti dokumentai kadastro duomenų įrašymui į kadastrą. Nesant dokumentų, pakankančių daiktinių teisių įregistravimui, negali garažo įregistruoti, todėl pareiškėja kreipiasi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pažymėjo, kad jog garažą įgijo teisėtu būdu – pirkdami iš buvusio savininko, kad nuo pat turto perėmimo garažą valdo sąžiningai, nepertraukiamai, teisėtai ir atvirai. Pareiškėjos įsitikinimu niekas daugiau neturi jokių teisių į minėtą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad papildomų dokumentų, susijusių su garažu, kaip nekilnojamojo turto objektu, gauti negali, nes perduodant turtą savininkams, dokumentai nebuvo pateikti, bei remdamasi CK 4.71 straipsnio nuostatomis, prašė pripažinti, jog nuosavybės teisę į garažą įgijo pagal įgyjamąją senatį.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad garažas buvo buvusio (duomenys neskelbtini) (vėliau pervadinto (duomenys neskelbtini)) pienininkystės komplekso dalis. Vykstant (duomenys neskelbtini) privatizacijai, kompleksas buvo perduotas įsikūrusiai žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Likviduojantis žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės turtas buvo atiduotas pajininkams, tokiu būdu garažą įgijo V. J., iš kurio pareiškėjos šeima garažą nusipirko. Tikslinant kaimų ribas, pastatas liko ne (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, bet Rietavo mieste. Garažas pareiškėjos yra valdomas iki šiol. Dar prieš įsigyjant garažą iš V. J., pareiškėjos šeima garažu naudojosi, ką patvirtina ESO pažyma apie sudarytą sutartį dėl elektros energijos prikimo-pardavimo su S. R. įmone, su UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ sudaryta sutartis dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog pareiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka įstatymo, t. y. CK 4.68 - 4.71 straipsniuose, nustatytas sąlygas/ Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą neprieštaravo, kad teismas tenkintų pareiškėjos prašymą, jeigu bus nustatytos visos sąlygos ir aplinkybės, būtinos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Pažymėjo, jog statinys yra valstybinėje žemėje, teismui nustačius pareiškėjos prašomą faktą, pareiškėja turės teisę įgyti ar išsinuomoti iš valstybės pastato eksploatacijai reikalingą žemės sklypą ar žemės sklypo dalį. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Suinteresuotas asmuo Rietavo savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog savivaldybės teritorijoje esantis statinys neįtrauktas į Rietavo savivaldybės bešeimininkio turto sąrašą. Rietavo savivaldybė į šį statinį neturi jokių interesų. Neprieštaravo, jog nustačius visas sąlygas įgyjamosios senaties faktui nustatyti, pareiškėjos pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį būtų tenkinamas. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, prašyme bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad, teismui nustačius, jog yra visos sąlygos įgyjamosios senaties faktui nustatyti, neprieštarauja, kad A. R. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo būtų tenkinamas.
Suinteresuoti asmenys A. G., V. B., R. Ž. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnis).
Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (CK 4.68 – 4.71 straipsnių) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į kilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant nustatytų sąlygų visumai. Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo.
Pareiškėja, prašydama nustatyti faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Rietavo m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė 2009 m. gruodžio 17 d. tarp pareiškėjos sutuoktinio S. R. ir V. J. sudarytą pardavimo-pirkimo sutartį, kuria V. J. pardavė S. R. pardavėjui priklausantį apšildomo garažo vieną bloką, esantį (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., už 10 000 Lt, kuriuos S. R. įsipareigojo sumokėti per penkis mėnesius. Pirkimo-pardavimo sutartyje esantys prierašai patvirtina, kad pinigai buvo sumokėti per keturis kartus.
Nors byloje nepateikti jokie duomenys, kad V. J. nuosavybės teise priklausė garažas, parduotas S. R., pareiškėjos atstovės paaiškinimais ir pateiktais dokumentais nustatytos aplinkybės apie garažo priklausymą buvusiam (duomenys neskelbtini) (vėliau pervadintam (duomenys neskelbtini)) kaip pienininkystės komplekso daliai ir perdavimą įsikūrusiai žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) „(duomenys neskelbtini)“, leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad garažas V. J. buvo perduotas, likviduojantis ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Tokią išvadą teismas daro, remdamasis galiojusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 20 straipsnio 3 dalis numatė, kad bendrovės narys visais atvejais turi teisę gauti, o bendrovė privalo išmokėti pinigais ar natūra jam priklausantį pajų. Tokiu būdu V. J. tapo teisėtu perduoto pastato valdytoju perėmęs iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ garažą ir galėjo šią teisę perleisti pareiškėjos vyrui.
Pagal Valstybės įmonės Registrų centras informaciją daiktinės teisės į garažą nėra įregistruotos. Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, tame tarpe ir valdymas, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai nekilnojamojo turto registre gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis.). Tačiau byloje nėra duomenų, jog statiniui – garažui buvo atlikta teisinė registracija ir šis statinys būtų buvę teisiškai registruotas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Paprastai žemės ūkio bendrovių pastatų inventorizacija ir teisinė registracija nebuvo atliekama dėl piniginių lėšų stygiaus. Ginčo dėl to, kad perduotas garažas V. J. priklausė buvusiai ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, nėra.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1215 dalis (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos buvo priskirta Rietavo miesto teritorijai, tokiu būdu dėl teritorijų ribų pasikeitimo garažas šiuo metu patenka ne į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas, bet į Rietavo miesto teritoriją,
Pareiškėjos teigimu, minėtą garažą S. R. įgijo 2009 metais, nuo tada šį pastatą valdė, pastatą prižiūrėjo, remontavo, tvarkė langus, duris, stogą, grindų dangą.
Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog po sutarties su V. J. sudarymo S. R. naudojosi garažu, patvirtina UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ 2020 m. vasario 18 d. informacija apie tai, kad S. R. komercinė įmonė, esanti (duomenys neskelbtini), Rietave, moka už šaltą vandenį pagal skaitiklio parodymus, ESO informacija apie S. R. įmonės mokėjimus už suvartotą elektros energiją. Kad garažas po sutuoktinio S. R. mirties iki šiol valdomas pareiškėjos, patvirtina Rietavo savivaldybės administracijos Rietavo miesto seniūnijos 2020 m. vasario 19 d. pažyma apie tai, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties naudojasi garažu, es. (duomenys neskelbtini), Rietavo m.
Pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. R. mirė 2018 m., po jo mirties palikimą paveldėjo pareiškėja. Lietuvos paveldėjimo teisei būdingas universalumas, kuris įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 1 dalyje, – neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015 ir joje nurodytą praktiką). Paveldėjimo universalumo principas reiškia, kad palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir kur jis būtų. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visa palikimą. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad pareiškėja po S. R. mirties palikimą priėmė, todėl po vyro mirties pavelėjo ir jam nuosavybės teise priklausiusį garažą, laikytina, kad pareiškėja yra teisėta garažo valdytoja, įgijusi teisę į šį statinį paveldėjimo būdu.
Nustačius, jog V. J. buvo teisėtas garažo valdytojas yra pagrindas išvadai, kad garažo valdymas, prasidėjęs 1997 m. (pagal ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo laiką) tęsiasi iki šiol, bendras V. J., pareiškėjos sutuoktinio ir pareiškėjos – įpėdinės, priėmusios palikimą po vyro mirties, valdymas kartu paėmus nepertraukiamai truko nuo pastatų įsigijimo daugiau kaip dešimt metų, jis buvo atviras ir nepertraukiamas, nėra apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 531 straipsnio 5 punkte nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK4.68–4.71 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Valstybės įmonės Registrų centras sudarytos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), Rietavo m., yra statinys – garažas, susidedantis iš šešių atskirų garažų (unikalus numeris 6898-5012-8016), statybos pradžios ir pabaigos metai – 1985 metai. Aplinkybę, jog jokios daiktinės teisės į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą nėra įregistruotos, patvirtina valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. spalio 9 d. gauta informacija, pagal kurią daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)-5, Rietave, nėra įregistruotos. Nėra duomenų apie pastato priklausymą valstybei ar savivaldybei. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja arba kitas asmuo kada nors anksčiau valdė minėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise, byloje nėra.
Pareiškėjos valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas. Nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs 2009 metais, būtų kada nors nutrūkęs. Byloje nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į garažą nei pareiškėja. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad minėtą nekilnojamąjį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėjas būtų praradęs galimybę paveikti daiktą pagal savo valią. Pareiškėjos tvirtinimą, jog nuo 2009 metų ji valdo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Rietavo m., netiesiogiai patvirtina tai, jog niekas pretenzijų per teismo nustatytą laikotarpį nepateikė, o garažų, sudarančių garažų bloką, savininkai, suinteresuoti asmenys, prieštaravimų nereiškė, suinteresuotas asmuo A. M., patvirtindamas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, atsiliepimu neprieštaravo, kad A. R. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo būtų tenkinamas.
Kadangi pareiškėja, įskaitant ir kitų valdytojų valdymo laiką (S. R.) garažą valdo nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, nėra įgijusi nuosavybės kitu būdu, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, pastatas buvo valdomas kaip savas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, t. y. yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose, todėl pripažįstama, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į garažą pagal įgyjamąją senatį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos A. R. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Rietavo m.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.