Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam R. I. (R. I.) ir jo gynėjams advokatams Viktorui Firsovui, Danutei Kisinienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. R. I. 2024 m. liepos 9 d. apie 01.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su sutuoktine V. I. metu, tyčia ranka sudavė 1 smūgį jai į veido sritį, rankomis suėmęs už kaklo smaugė, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2024 m. liepos 9 d. apie 09.00 val., daugiabučio namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini) tęsiantis konfliktui, tyčia rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 12 smūgių į įvairias kūno vietas, o vėliau, konfliktui tęsiantis prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės, kumščiu sudavė 1 smūgį nukentėjusiajai į nosį, tuo padarydamas poodines kraujosruvas veide, kakle, kairėje rankoje ir kojose, nosies kaulo lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais R. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

2. Taip pat R. I. 2024 m. spalio 30 d. apie 08.31 val., buto koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su sutuoktine V. I. metu, tyčia stumdė ją bei abejomis rankomis suėmęs jai už dešinės rankos riešo užsuko ranką už nugaros, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais R. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Teisiamojo posėdžio metu R. I. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta dėl įvykio 2024 m. spalio 30 d., o viso kito nebuvo. Duoti paaiškinimus teismui kaltinamasis atsisakė. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą (policijos pareigūnų kūno kameros įrašai), kaltinamasis teigė, kad žmona painiojasi duodama parodymus: ji tai sako, kad galva sudaužyta, tai nesudaužyta. Ji pati prikalbėjo, daktaras sakė, kad nieko jos galvai nebuvo (t.2, b.l. 94, 163).

4. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 16 d. apklaustas kaltinamasis R. I. parodė, kad kaltės nepripažįsta, visiškai nesutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis. Su V. santuokoje yra daugiau nei 10 metų, kartu turi du mažamečius vaikus. Įtarime nurodytu laiku, t. y. 2024 m. liepos 9 d. buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu į butą po darbo sugrįžo V., kuri buvo visiškai girta. Nori paminėti, kad ji dirba taksiste, todėl nežino, kokiu būdu ji po darbo grįžta būdama neblaivi. K. V. grįžo į namus jis miegojo, ji pradėjo jį žadinti, be priežasties varyti iš buto. Neneigia, kad žodinis konfliktas buvo, tačiau jos elgesys buvo neadekvatus, kadangi po to, kai jį varė iš buto, iškart nubėgo prie buto durų ir jas užrakino, po ko atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną. Kažkurio momentu ji tiesiog nurimo ir nuėjo miegoti. Nurodė, kad jokių fizinių veiksmų prieš V. I. neatliko, t. y. nesmaugė jos, nesudavė jai jokių smūgių. 2024 m. liepos 9 d. apie 09.00 val., atsikėlė ir ruošėsi į darbą. V. pati atrakino buto duris. Jam išeinant iš buto V. vėl pradėjo konfliktą dėl to, kad jis išeina iš buto, ji norėjo, kad jis liktų namuose. Matydamas jos neadekvatų elgesį, nubėgo į mašiną, ji nubėgo paskui jį ir įlindus į automobilio saloną pradėjo viską draskyti, gadinti. Sėdėdamas automobilyje pradėjo važiuoti, o ji atsisėdo į automobilį važiuoti kartu. Važiuojant automobiliu sustojo prieš draudžiamo šviesoforo signalo, tuo metu V. jam savo rankų kumščiais sudavė ne mažiau 5 smūgių į veido sritį. Mano, kad netoli šviesoforo esančios mokyklos, kurios pavadinimo nurodyti negali, tačiau ji yra Pilaitėje, vaizdo stebėjimo kameros šį vaizdą tikrai užfiksavo. Toliau važiuojant sustojo prie pėsčiųjų perėjos, tuo metu V. jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą ir išlipusi iš automobilio nuėjo į namų pusę. Po šio jos veiksmo jis išvažiavo į darbą. Nurodė, kad viso konflikto metu jai nesudavė nei vieno smūgio nei į veidą, nei į dar kurią nors kūno dalį. Į tyrėjos jam užduotą klausimą ar įvykių metu V. buvo sveika, nesužalota atsakė, kad grįžusi po darbo, t. y. 2024 m. liepos 9 d. apie 01.00 val. jos veide ir kaklo srityje buvo matomos apdraskymo žymės. Daugiau sužalojimų jis nepastebėjo. Kokiu būdu ir kas jai sulaužė nosį tikrai nežino, tuo metu, kai iš mašinos išlipo, ji nebuvo lūžusi. Nori nurodyti, kad dėl šių įvykių pats į policiją nesikreipė, kadangi jos visada pagailėdavo. Taip pat nori nurodyti, kad V. jau kuris laikas veda asocialų gyvenimo būdą, iš namų išnešusi ir pardavusi aukso dirbinius, jų šeimą tikrina vaikų teisės. Butas, adresu (duomenys neskelbtini) yra patapęs landyne, kadangi ji nesitvarko, matomos akivaizdžios antisanitarinės gyvenimo sąlygos. Po šio konflikto su ja nebegyvena, nuvažiuoja į butą tik vaikams nuvežti maisto. V. vaikus dažnai palieka savo tėvų priežiūrai. Nurodė, kad nėra inicijavę skyrybų, visada jos pagailėdavo, tačiau mano, kad šiuo atveju jau teks apie tai pagalvoti. Į tyrėjos jam užduotą klausimą, kokios markės automobilį vairuoja ir kokie valstybiniai numeriai, atsakė „VW Sharan“, valstybinių numerių neprisimena, tačiau automobilis registruotas jo motinos vardu. Į tyrėjos jam užduotą klausimą, ar buvo jam padaryti kokie nors sužalojimai atsakė, kad buvo mėlynė po kaire akimi, apdraskytas veidas. Į medikus po įvykio nesikreipė, taip pat nesikreipė į teismo medicinos ekspertus, pareiškimo nerašė (t. 1., b. l. 164–167).

5. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 31 d. apklaustas kaltinamasis R. I. parodė, kad nepripažįsta kaltės, nurodytos įtarime dėl 2024 m. liepos 9 d. įvykio, tačiau dėl 2024 m. spalio 30 d. kaltę pripažįsta iš dalies. Apie 2024 m. liepos 9 d. dienos įvykį davė išsamius parodymus pirmos apklausos metu, todėl prašo jais vadovautis toliau nagrinėjant bylą. Tarp jų su sutuoktine V. konfliktai vyksta nuolatos, pagrindinė konflikto priežastis yra jos darbas. V. dirba taksi vairuotoja, dažnai nebūna namuose, palieka jų mažamečius vaikus be priežiūros. Apie tai, kad vaikai yra vieni namuose, jis sužino tik iš pačių vaikų. Ta pati situacija buvo ir įvykio dieną 2024 m. spalio 30 d., kai po įvykio policininkai jam nurodė tiesiog išvažiuoti iš buto, jis nuvažiavo į tėvam priklausantį namą, adresu (duomenys neskelbtini). V. jam pranešė, kad 20 val. išvažiuoja dirbti ir vaikai vieni lieka namuose. Tuo pat metu atvažiavo į butą ir rado vaikus vienus. V. į namus grįžo tik 02.00 val. nakties. Apie 2024 m. spalio 30 d. dienos įvykio aplinkybes gali pasakyti tai, kad ryte atsikėlė, su vaiku pasportavo, vėliau atsikėlė V.. Kai jau ruošėsi eiti iš namų, nes ketino važiuoti į darbą, V. pradėjo kelti konfliktą, kad neleis jam niekur išvažiuoti. Žinojo, kad ji planuoja visą dieną būti namuose, todėl suprato, kad nėra prasmės namuose ir jam likti, gali važiuoti dirbti. Nenorėdama jo išleisti V. puolė jį, daužė jį rankų kumščiais ir draskė nagais. Jam skaudėjo. Norėdamas ją sulaikyti nuo keliamo jam skausmo, sugriebė jai už dešinės rankos riešo ir užsuko ranką už nugaros, taip, kaip tai yra nurodyta įtarime. Tai padarė gindamasis nuo jos daromų smurtinių veiksmų prieš jį, neturėjo jokios tyčios ją sužaloti ar sukelti jai skausmą. Po šio savo veiksmo iškart iš buto išbėgo. Iškart kai išėjo, kieme sutiko atvykusius pareigūnus. Iškart suprato, kad atvyko dėl jų. Policininkams paaiškino visas įvykio aplinkybes, jie išklausė Violetos, tačiau, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas niekas jam nesakė. Į advokatės užduotą klausimą ar šį konfliktą matė vaikai, atsakė, kad matė. Į advokatės klausimą ar visus konfliktus mato jų vaikai atsakė, kad ne, ne visus, dažniausiai vaikai būna pas Violetos tėvus. (t. 1., b. l. 178–181).

6. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 13 d. apklaustas įtariamasis R. I. parodė, kad laikosi tos pačios pozicijos, kaltę pripažįsta iš dalies. Išsamiai buvo apklaustas jau kelis kartus, prašo vadovautis paskutinės apklausos metu duotais parodymais. (t. 1., b. l. 202–205).

7. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. I. paaiškinus teisę neduoti parodymų prieš savo šeimos narį, iš pradžių paaiškino, kad parodymų neduos, tačiau kito posėdžio metu pakeitė poziciją ir, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, paaiškino, kad nosies lūžis įvyko, dėl to, kad ji pati nukrito. Bėgo iš mašinos iki laiptinės, suvedė kodą ir, kadangi buvo basa, užkliuvo už slenksčio, nes ten yra dvejos durys, ji užkliuvo ir atsitrenkė į duris. Užkliuvo su koja, kurią suskaudo. Lazdynų ligoninėje sakė, kad ne nosies, o slankstelio lūžis. Bėgo kraujas, rankos buvo kruvinos. Į prokurorės klausimą dėl kitų sužalojimų, nukentėjusioji paaiškino, kad mėlynės ant rankos atsirado, kai ji su vyru susipyko, o vyras ją laikė. Konfliktas vyko namuose, po to mašinoje. Antrą kartą, kai ji kvietė policijos pareigūnus, jie susipyko, nes vyrui buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, jis norėjo išvažiuoti, o raktai buvo likę namuose. Ji nedavė jam raktų, jie susistumdė, jis išėjo į laiptinę, o ji užrakino duris. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad vyras jai užlaužė ranką, teisme paaiškino, kad vyras rankos jai neužlaužė, jis laikę ją, kad nesusižalotų. Tyrimo metu melavo, truputį perdėjo, prašė tyrėjos nutraukti bylą. Ikiteisminio tyrimo metu taip sakė dėl emocijų. Teigia, kad vasarą buvo konfliktas su vyru, bet, kad kviestų policijos pareigūnus, tai pirmą kartą toks konfliktas. Vyras iš pykčio anksčiau sakė, kad jis įtaria, jog kūdikis, kurio dabar laukiasi, gal ne jo. Rugsėjo mėnesį jie susitaikė, ji pastojo. Dabar jie susitaikė, jų santykiai normalūs, birželio mėnesį laukia kūdikio gimimo, tačiau liko kardomoji priemonė (t. 2, b.l. 120–122). Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus, nukentėjusioji davė paaiškinimus, kad su vyru buvo susipykę, prišnekėjo nesąmonių, nes buvo emociškai susijaudinusi. Sužalojimai ant kūno atsirado, nes jie grūmėsi. Jis jai trenkė, ji jam irgi trenkė. Ir jai buvo padaryti sužalojimai, ir jam. Nebuvo baisaus nosies lūžio, tiesiog bėgo kraujas ir todėl viskas buvo kraujuota. Jie pykosi, nes vyras išvažinėjo į Švediją ir jai nieko nepadėjo. Vyras žinojo, kad įmonė, kurioje dirbo Švedijoje, bankrutuoja, jis netenka darbo, jų finansinė padėtis prastėja, tai pykosi dar ir dėl to. Daugiausia supyko, kad vyras ją paliko laiptinėje, ji negalėjo įeiti į butą, nes durų spyna užsikirto, todėl prišnekėjo apie vyrą. Pykčiai prasidėjo dėl vyrui paskirtos kardomosios priemonės. Vyras sakė, kad vaikas bus ne jo, nes jis nebūna namuose, negyvena. Ji prašė, kad vyras būtų namuose ir padėtų, bet jis pasiėmė daiktus ir norėjo išvažiuoti, ji jo neišleido. Kardomoji priemonė, kad vyras negalėtų prie jos artintis, buvo paskirta 2024 m. spalio 30 d., jai neturi jokios reikšmės. Ji trankė vyrą, jis jai užlaužė ranką, kad ji nesusižalotų. Dėl jaučiamo skausmo, ji perdėjo, jai nelabai skaudėjo. Vyras norėjo išvažiuoti, o ji norėjo, kad jis pasiliktų ir padėtų rūpintis vaikais. Spalio 30 d. buvo 5 – 7 nėštumo savaitė, jai labai norėjosi miego, negalėjo fiziškai judėti, skaudėjo pilvą. Kitą dieną prasidėjo kraujavimas, nes ji labai susinervino, kad vyras išvažiavo. 2024 m. spalio 30 d. ji atsisakė gultis į ligoninę, nes nebuvo kam prižiūrėti vaikų. Tyrėja vyrui pasakė, kad jis negali būti namuose, turi pasiimti vaikus, važiuoti į kaimą už 80 km ir vežioti vaikus į mokyklą. Dabar mokykla yra netoli gyvenamosios vietos, 400 – 500 m. Su vyru nedažnai konfliktuoja. Jos elgesys galėjo išprovokuoti vyro pyktį. Jis ramiai į viską reaguoja, o ji per daug stresuoja. Nori, kad vyras liktų namuose su ja ir vaikais. Jie turi du mažamečius vaikus ir dar turės naujagimį. Ji norėjo atsiimti pareiškimą, jai buvo pasakyta, kad bus iškviesta į apklausą. Su vyru ji susitaikė, tačiau jai niekas nepadėjo, nedavė patarimo, kaip elgtis, kad byla būtų nutraukta (t. 2, b.l. 163–165)

8. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 9 d. apklausta liudytoja V. I. paaiškino, kad su vyru R. I. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), turi du nepilnamečius vaikus, butas priklauso jos ir R. I. tėvams. 2024 m. liepos 8 d. apie 22.30 val. jai dirbant, paskambino jos vyras R. I., agresyviai pradėjo klausti, kur yra jų vaikai. Ji pasakė, kad vaikai yra pas jos tėvus. R. I. pradėjo aiškinti, kad iškvies policiją dėl vaikų paieškos. Taip pat griežtai pasakė jai, kad atvažiuotų namo, adresu (duomenys neskelbtini), jeigu neatvažiuos išmes iš buto el. paspirtuką, televizorių, visus rūbus ir kitus daiktus. 2024 m. liepos 9 d. apie 01:00 val. atvyko namo. Žinodama, kad jos vyras yra agresyvus, ėjo link buto filmuodama telefonu. Užėjus į butą, koridoriuje gulėjo paruošti išmetimui jos daiktai. Jai tik užėjus į butą, paėmė savo sudėtus daiktus koridoriuje, norėjo juos nunešti iki miegamojo kambario. Nunešus daiktus iki miegamojo, prie jos stovėjęs R. I. dešine ranka vieną kartą trenkė jai į kairįjį žandą. R. I. pamatęs, kad ji viską filmuoja, bandė iš jos atimti telefoną, ji nenorėjo paleisti iš rankų telefono, tarp jų įvyko susistumdymas, R. I. už gerklės ją smaugė, o ji gindamasi jį rankomis apdraskė, taip pat sudavė jam dešine ranka į kairįjį žandą, ko pasėkoje R. I. ant kairiojo žando atsirado mėlynė. R. I. pradėjo grasinti jai, kad iškvies jos atžvilgiu policiją, kad jį sumušė. Ji pasakė, kad nekviestų. Jai nuėjus parūkyti, R. I. nunešė jai priklausantį telefoną „Redmi“ 12S į savo automobilį „Sharan“, kurio valstybinio numerio neatsimena, tačiau žino, kad minėtas automobilis registruotas jo mamos L. I. vardu. R. I. grįžus namo, konfliktas nurimo, abu nuėjo miegoti. Įvykio rytą, apie 09:00 val. R. I. ruošiantis į darbą, jam nuėjus iki automobilio, ji tai pat nuėjo iš paskos. Priėjus prie automobilio paprašė R. I., kad grąžintų jai priklausantį telefoną. Tuo momentu automobilyje suskambėjo jos telefono žadintuvas. Ji atidarė automobilio priekines dureles, įlindo į bagažinę, kad paimti ten gulintį telefoną, tuo momentu R. I. būdamas už vairo, pradėjo vairuoti automobilį, važiavo agresyviai, staigiai stabdydamas, staigiai didindamas greitį, staigiai manevruodamas. Ji rado automobilyje telefoną, jiems būnant Tolminkiemio g. – Gilužio g. sankryžoje, R. I. sustojus, praleidžiant automobilius važiuojančius pagrindine gatve, ji greitai išbėgo iš automobilio, pradėjo bėgti iki namų. Tuo momentu R. I. greitai apsisuko, nuvažiavo iki namų, kažką padarė su durų spyna, kad ji negalėjo atidaryti buto durų, vėliau privažiavo prie jos. Privažiavus R. I. prie jos, ji pati įlipo į automobilį, R. I. pradėjo važiuoti Pajautos g. pavojingai manevruodamas. R. I. pristabdė adresu Pajautos g. 1, Vilnius, tuo momentu ji išlipo ir nubėgo link namų, (duomenys neskelbtini). Jai bandant atidaryti buto duris, prie jos pribėgo R. I., pasakė, kad ji atiduotų raktus nuo buto. Ji pasakė, kad raktų neduos. Tuomet R. I. dešine ranka apie 4–5 kartus sudavė jai į galvos sritį, atėmė jos telefoną ir nuėjo į lauką link mašinos. Ji norėdama atsiimti telefoną, nuėjo iš paskos. Jiems būnant lauke prie laiptinės, jai bandant atimti iš jo rankų telefoną R. I. vieną kartą sudavė kumščiu į nosį. Jai iš nosies bėgo kraujas. Sudavęs jai į nosį R. I. apsisuko, nuėjo link mašinos. Vėliau grįžo prie jos, ji pasakė, kad nesiartintų, tuomet jis nuėjo iki automobilio ir išvažiavo. Jai būnant lauke prie laiptinės, prie jos priėjo kaimynė, kurios ji paprašė iškviesti policiją. Dėl tokių R. I. veiksmų patyrė fizinį skausmą. Liudytojų, mačiusių kaip R. I. mušė ją, nėra. Lazdynų ligoninėje buvo diagnozuota nosies kauliuko lūžis, sumušta galvos sritis. Taip pat R. I. konflikto metu grasino, kad sudegins visus namus, visus nužudys, apgadins jos nuomojamą automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o jai priklausantį automobilį „Mersedes Benz“ A170 priduos į metalo laužą (t. 1., b. l. 51–54).

9. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 28 d. nukentėjusioji V. I. papildomos apklausos metu nurodė, kad pirmos apklausos metu davė išsamius parodymus apie įvykių aplinkybes, tačiau sutinka juos papildyti bei atsakyti į tyrėjos jai užduodamus klausimus. Apie 2024 m. liepos 9 d. dienos įvykį gali papasakoti tai, kad buvo 2024 m. liepos 8 d. vakaro metu darbe, ji dirba pavežėja. Apie 23 val. jos sutuoktinis pradėjo jai rašinėti trumpąsias SMS žinutes klausdamas, kur yra vaikai ir reikalaudamas, kad ji nedelsiant grįžtų į namus, nes priešingu atveju surinks jos visus daiktus ir išmes juos pro duris. Jie buvo susitarę, kad tą visą savaitę ji dirbs, tad jam teks prižiūrėti vaikus. K. R. nesiteikė vaikų prižiūrėti, juos nuvežė savo motinai. Kai grįžo į namus, o tai buvo turbūt apie 01.00 val. iškart pradėjo daryti vaizdo įrašą savo mobiliuoju telefonu, nes baiminosi, kad jis gali jai kažką padaryti. Jai nešiojant daiktus bute, R. priėjęs prie jos dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kairės pusės veido sritį. Suduoto smūgio metu juto fizinį skausmą. Po smūgio R. pamatė, kad ji filmuoja telefonu, todėl bandė iš jos atimti telefoną, abu stumdėsi. R. dešinės rankos pirštais jai suėmė už kaklo priekinės dalies ir spaudė, tokiu veiksmu sukeldamas fizinį skausmą. Gindamasi ji jam sudavė smūgį kumščiu į veidą, skruoste iškart pradėjo ryškėti mėlynė ir atsirado sutinimas. Telefoną jam atimti pavyko, kur jis yra šiuo metu atsakyti negali, tačiau iki šiol jo neturi. Konfliktas baigėsi dėl to, kad jis norėjo kviesti policiją, bet sugebėjo jį nuraminti ir abu nuėjo miegoti. 2024 m. liepos 9 d., ryte apie 09.00 val. atsikėlęs R. pasakė, kad važiuos į darbą. Kadangi turėjo planą tą savaitę dirbti, jai buvo reikalingas telefonas, nes be specialios programėlės negali dirbti. Manė, kad jis jai telefoną grąžins. Matydama, kad jis susiruošęs eina pro duris, pradėjo sakyti, kad atiduotų jai telefoną, tačiau jis atsisakė tai padaryti, pareiškė jai, kad privalo būti namuose. Į tyrėjos užduotą jai klausimą, kodėl jis taip elgiasi, atsakė, kad galėtų ja manipuliuoti. Jis visada sako, kad ji būtų namuose ir rūpintųsi jais, o jis uždirbs pinigus ir pasirūpins ja ir vaikais, tačiau, kai ateina laikas mokėti sąskaitas, jis jai pareiškia, kad turi mestis kartu. Vien dėl šios priežasties ji eina dirbti. K. R. išėjo į lauką, ji išbėgo paskui jį į lauką basa. Priėjus prie automobilio paprašė R. I., kad grąžintų jai priklausantį telefoną. Tuo momentu automobilyje suskambėjo jos telefono žadintuvas. Išgirdusi skambesį įlindo į automobilio saloną, šiuo metu jau tiksliai neprisimena, pro kurias duris lipo. R. tuo metu pro galines dureles krovėsi statybinius įrankius. Kol bandė paimti telefoną, R. atsisėdo prie vairo ir pradėjo važiuoti. Vairavo agresyviai, staigiai stabdė ir manevravo tuo tikslu, kad nerastų telefono. Automobiliui sustojus prie Tolminkiemio g. – Gilužio g. sankryžos praleisti automobilius, ji greit iššoko iš mašinos ir rankose laikydama savo telefoną, bėgo link namų. Negalėjo telefono įjungti, manė, kad jis jau yra sudaužytas. Matė, kad jis apsisukęs su automobiliu grįžta link namų, po kurio laiko grįžo atgal ir sustojęs prie jos liepė sėstis į mašiną. Atsisėdo, nes iki namų buvo dar likę šiek tiek kelio, o ji buvo basa. Atsisėdus į mašiną berods iš jo mūvimų kelnių kišenės ištraukė namų raktus, bijojo, kad jis užrakins namus ir ji negalės po to į juos įeiti. Iš Tolminkiemio gatvės pradėjo važiuoti Pajautos g. link, vairavo vėl pavojingai manevruodamas, greitai ir sukiodamas vairą į visas puses ir tuo pačiu metu bandė atimti raktus bei telefoną. Automobiliui sustojus prie Pajautos g. 1, Vilnius, ji išlipo iš mašinos ir nubėgo į savo buto laiptinę. Jai bandant atidaryti buto duris, prie jos pribėgo R. I., pasakė, kad atiduotų raktus nuo buto. Ji pasakė, kad raktų neduos. Bandė atrakinti duris, tačiau to padaryti jai nepavyko, nes duryse buvo kažkas įkišta. Vėliau sužinojo, kad dantų krapštukas, nes jis pats tai pasakė. Tuo metu, tarp jų vykstant susistumdymui, kai jis bandė iš jos atimti raktus, R. nemažiau dviejų kartų sudavė dešinės rankos kumščiu į galvos plaukuotąją dalį, po ko vieną smūgį dešinės rankos kumščiu sudavė jai į veidą, o būtent į nosį. Iškart pradėjo bėgti kraujas. Tuo pačiu metu jis jai mindžiojo kojas, nes buvo basa, o jis su batais, jai skaudėjo, vėliau pėdose išryškėjo mėlynės. Sudavęs smūgį į nosį R. I. apsisuko, nuėjo link mašinos. Vėliau grįžo prie jos, ji pasakė, kad nesiartintų, tuomet jis nuėjo iki automobilio ir išvažiavo. Jai būnant lauke prie laiptinės, prie jos priėjo kaimynė ir ji jos paprašė iškviesti policiją. Dėl tokių R. I. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Liudininkų, mačiusių jų konfliktą nėra, nes keista, bet tuo metu nėjo nei vienas kaimynas. Kaimynė ją pamatė jau po įvykio, kai R. buvo išvažiavęs. Atvykus policininkams papasakojo įvykio aplinkybes, o atvykus greitosios pagalbos medikams, jie ją iškart išvežė į Lazdynų ligoninę. Įvykio metu jai nebuvo tikrintas blaivumas, tačiau nurodė buvusi blaivi. Taip pat pirmos apklausos metu nurodė, kad R. jai grasino nužudyti, tačiau tie grasinimai nebuvo išsakyti pirmą kartą, konflikto metu gal ir atrodo realūs, bet jam pasibaigus supranta, kad nieko panašaus jis jai nepadarytų. Nori nurodyti, kad su sutuoktiniu R. konfliktai vyksta periodiškai, vieną dieną sutaria geriau, kitą dieną sutaria blogiau, tačiau ir toliau gyvena kartu, šiuo metu laukiasi trečio bendro vaiko, yra nėščia 6 savaitės. Negali paaiškinti jo elgesio, nežino, kodėl jis toks, gal jam reikia patikrinti psichiką, nors jos žiniomis jis niekur niekada nebuvo gydytas. Po įvykio kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, kurie užfiksavo visus sužalojimus. Daugiau medicininės paslaugos jai teiktos nebuvo, nedarbingume nebuvo. Civilinio ieškinio savo sutuoktinio atžvilgiu nereikš (t. 1., b. l. 58–62).

10. 2024 m. spalio 30 d. pareiškime pareiškėja V. I. nurodė, kad 2024 m. spalio 30 d. apie 08.31 val. Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis R. I. žodinio konflikto metu, namuose, panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. konflikto metu stumdė ją, užlaužė (surakino) dešinę ranką, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo padėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 20–26).

11. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 30 d. apklausta nukentėjusioji V. I. paaiškino, kad gyvena Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo vyru R. I. ir dviem bendrais vaikais. Su vyru susituokę 14 metų. Gyvena kartu apie 10 metų. 2024 m. spalio 30 d. apie 08.30 val. minėtu adresu, vaikams matant įvyko tarp jų žodinis konfliktas dėl to, jog vyras nepripažįsta, kad vaikas, kurio šiuo metu laukiasi, yra jo. Visi vaikai, kaip ir tas, kurio laukiasi, yra jų, iš ko jis nusprendė, kad tai ne jo vaikas, ji nežino, galimai pats prisigalvoja, atsisako auginti būsimą vaiką. Jis yra labai pavydus, kelia konfliktus, ja nepasitiki. Vyras alkoholio daug nevartoja, konfliktai įvyksta būnant jam blaiviam. 2024 m. liepos 9 d. apie 09.40 val. policija taip pat buvo kviesta dėl jo, kadangi jis konflikto metu jai buvo sulaužęs nosį, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26125-24. Kalbant apie šios dienos įvykį, jis konflikto metu ją stumdė, užlaužė dešinę ranką už nugaros. Skausmas buvo stiprus, galvojo, kad tuoj išnarins jai ranką. Skausmą dešimtbalėje sistemoje vertintų tvirtu 7. Po konflikto jis išbėgo į koridorių, pradėjo vadinti ją prostitute. Po tokių žodžių ir tokios agresijos išsigando, uždarė duris ir jo daugiau nebeįleido. Po 3 minučių išgirdo, kaip kažkas beldžia į duris, manė, jog tai vyras, tačiau tai buvo policija. Policijos pareigūnams papasakojo situaciją, informavo, jog patyrė fizinį skausmą, nori rašyti pareiškimą ir sutinka teikti parodymus prieš savo vyrą. Šiuo metu didelio skausmo nejaučia. Su vyru planuoja skirtis, kadangi smurtas yra ne pirmą kartą. Civilinį ieškinį teikti atsisakė (b. l. 20–26).

12. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 6 d. papildomai apklausta nukentėjusioji V. I. paaiškino, kad supranta savo kaip liudytojos teises ir pareigas bei suvokia atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Prisimena pirmosios apklausos metu duotus savo parodymus. Papildomos apklausos metu nori nurodyti, kad 2024 m. spalio 30 d. tarp jų su R. buvo tik žodinis konfliktas, jokių smurtinių veiksmų nei R. prieš ją, nei ji prieš jį neatliko. Konflikto metu R. buvo išbėgęs į laiptinę, ji tuo metu užrakino buto duris, dėl ko jis beldė į duris. Mano, kad dėl šios priežasties kaimynai ir iškvietė policiją jų adresu. Į tyrėjos jai užduotą klausimą, dėl kokių priežasčių atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad prieš ją buvo smurtaujama, t. y. kad buvo užsukta ranka už nugaros, kad buvo stumdoma bei dėl tokių veiksmų patyrė fizinį skausmą atsakė, kad dėl vykusio žodinio konflikto buvo suirzusi, supykusi, būtent dėl šios priežasties taip ir pasakė, nors nieko panašaus nebuvo. Policijos pareigūnai įvykio dieną atliko jos apžiūrą, jokių sužalojimų nefiksavo. Taip pat nesikreipė į medikus, ar ekspertus, dėl aukščiau nurodytų priežasčių. Su sutuoktiniu skirtis neplanuoja, kartu augina du mažamečius vaikus ir trečiojo laukiasi (b. l. 120–123).

13. 2024 m. spalio 30 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad atlikta V. I. asmens apžiūra. Apžiūrint moters rankų, delnų, alkūnių, dilbio sritį matomų pažeidimų nėra. Ant pečių srities matomi bėrimai (b. l. 112–118).

14. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Artūr Basiul parodė, kad tikslaus laiko nepamena, ar buvo vasara, ar ruduo, gavo iškvietimą, kad prie namo, Pilaitės mikrorajone, Tolminkiemio g. sėdi verkianti kraujuota moteris. Atvykus nurodyti adresu, lauke prie namo rado sėdinčią moterį. Jos veidas buvo kruvinas, rankos irgi buvo kruvinos, ji teigė, kad ją sumušė ar vyras. Moteris buvo basa, be jokių daiktų. Vyras kažką padarė su durų spyna, nes negalėjo patekti į butą, po to jis pabėgo. Atvažiavo medikai kartu, apžiūrėjo moterį ir kartu su medikais nuvežė moterį į Lazdynų ligoninę. Kol medikai ją apžiūrinėjo, pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal faktą. Po moters apžiūros, grįžo į tą patį jos gyvenamąjį adresą Pilaitės mikrorajone, bandė patekti į tą butą, kažkas į spyną buvo įkišta ir ji negalėjo užeiti į tą butą. Nuvežė moterį pas jos mamą kažkokiam Vilniaus rajone, adreso nepamena. Tai galėjo būti 2024 m. liepos 9 diena. Pareigūnus iškvietė praeivis, nes moteris paprašė iškviesti. Dėl moters neblaivumo nekilo įtarimų, todėl netikrino jos. Kaltinamasis buvo kažkur pabėgęs, jo neieškojo, nes išvažiavo su moterim į ligoninę (t. 2, 117–118).

15. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 6 d. liudytoju apklaustas Artūr Basiul parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėju. 2024 m. liepos 9 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką, kartu su to paties skyriaus tyrėja Diana Ruselevič. Tikslaus laiko nurodyti negali, tačiau prisimena, kad buvo rytas, kai iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas nurodydamas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal pirminę informaciją prie laiptinės pranešėja rado sumuštą moterį, kuri paprašė iškviesti policiją. Atvykus nurodytu adresu prie laiptinės pastebėjo sėdinčią moterį, kurios asmens duomenų šiuo metu jau neprisimena. Moters kojos, rankos bei galva buvo kruvini. Aiškinantis įvykio aplinkybes moteris paaiškino, kad buvo sumušta savo sutuoktinio, jog buvo smaugiama, suduoti smūgiai, tačiau kiek jų buvo suduota, apklausos metu nurodyti jau negali, nes neprisimena. Įvykio vietoje taip pat buvo atvykę greitosios pagalbos medikai, kurie apžiūrėję moterį vietoje detalesnei apžiūrai nusprendė vežti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Kartu su medikais į ligoninę vyko ir jie, kur po medikų apžiūros buvo atlikti ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai (t. 1., b. l. 69–72).

16. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Andrius Bagdanavičius parodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2024 m. spalio 30 d. gavo pranešimą. Atvykę sutiko vyrą išeinantį iš daugiabučio namo. Jis geranoriškai sustojo, pradėjo bendrauti, sakė, turbūt, kad žmona iškvietė pareigūnus. Toliau kita kolegė bendravo su žmona, o du pareigūnai bendravo su vyru. Moteris pasakojo, kad kažkoks konfliktas įvyko tarpusavyje, jų bendravimas buvo tai draugiškas, tai atvirkštinis visiškai. Tai jie pykosi, tai jie taikėsi. Moteris nebuvo apsisprendusi, ar rašys pareiškimą. Po to sužinojo, kad čia artima aplinka, tai pagal faktą pradėjo tyrimą. Kaimynus buvo sutikę laiptinėje, sakė jie žino šitą šeimą, pas juos gan dažnai girdi tuos konfliktus, kartas nuo karto mato kaip policijos pareigūnai atvažiuoja. Nežino, ar buvo matyti išoriniai sužalojimai, ar mėlynės. Pareigūnų apsilankymas baigėsi tuo, kad priėmė pareiškimą, įteikė šaukimą vyrui, ir vyras išvažiavo kažkur. Neprisimena, ar moteris medikų atsisakė, jis medikų nekvietė. Greičiausiai dėl nukentėjusiosios pareiškimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 2, 118–119).

17. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 12 d. liudytoju apklaustas Andrius Bagdanavičius parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo pareigose. 2024 m. spalio 30 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką su to paties skyriaus tyrėju Ernestu Sakavičiumi ir vyriausiąja patrule Viktorija Norkūnaite. Apie 08.35 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), girdimas šeimyninis konfliktas, grumtynių garsai, apie įvykį pranešė kaimynas. Nurodė, kad nuvykus nurodytu adresu, kieme prie jų priėjo vyras, kurio duomenų šiuo metu nurodyti jau negali, kuris jiems nurodė, kad ko gero atvyko pas juos. Vyras paaiškino, kad negali užeiti į butą, nes jo žmona yra užsirakinusi viduje ir neatidaro durų. Kartu su vyru nuėjus prie pranešime nurodyto buto, jo duris atidarė moteris, su kuria toliau bendravo. Moteris jiems paaiškino, kad tarp jos ir jos sutuoktinio konfliktai vyksta jau ne pirmą kartą, vasarą buvo ją sumušęs. Taip pat moteris nurodė, kad sutuoktinis ją aptrankė, smaugė bei užsuko dešinę ranką už nugaros, taip sukeldamas jai stiprų fizinį skausmą. Moteris buvo akivaizdžiai susijaudinusi, graudinosi, tačiau asmens apžiūros metu sužalojimų nebuvo matyti. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas moteriai pateikus pareiškimą, atlikus jos apklausą apie įvykio aplinkybes. Moters sutuoktiniui buvo įteiktas šaukimas nurodytą dieną atvykti į policijos įstaigą. Į tyrėjos užduotą klausimą ar proceso dalyviams įvykio vietoje buvo tikrinti blaivumai atsakė, kad ne, nes asmenys vizualiai atrodė blaivūs ir nesukėlė įtarimo dėl neblaivumo (t. 1., b. l. 125–128).

18. 2024 m. liepos 9 d. Artūr Basiul tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dirbant ? kartu su tyrėja Diana Ruselevič, 2024 m. liepos 9 d. apie 09:35 val. buvo gautas pranešimas ROIK 0124000416948 adresu (duomenys neskelbtini) dėl to, kad prie laiptinės sėdi sumušta moteris, kruvinos kojos, kraujuoja iš galvos. Atvykus nurodytu adresu, prie minėto namo laiptinės lauke sėdėjo moteris vardu V. I., ant kurios abiejų rankų, kojų ir veido matėsi kraujo dėmės. V. I. paaiškino, kad įvyko konfliktas su vyru R. I., kuris konflikto metu sudavė per veidą, nosį V. I., smaugė ją. Atvykus GMP 0833, po apžiūros V. I. buvo išvežta į Lazdynų ligoninę. Pradėdamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (t. 1., b. l. 1–8). 2024 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-26125-24 nustatyta, kad 2024 m. liepos 9 d. apie 01.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), R. I., kilusio žodinio konflikto su sutuoktine V. I. metu, tyčia dešine ranka vieną kartą sudavė smūgį jai į kairį skruostą, po ko rankomis suėmęs už kaklo smaugė, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą (t. 1., b. l 19).

19. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. B. parodė, kad ji yra I. kaimynė. Liepos mėnesį vedė šunį pavedžioti ir pamatė laiptinėje sėdinčią verkiančią, susijaudinusią I., kuri prašė iškviesti policijos pareigūnus. Ji grįžo į namus, pasiėmė telefoną ir paskambino 112. Nepagalvojo kaimynei duoti telefoną pakalbėti, ji pati bendravo su Bendrojo pagal bos centro darbuotoja. Nepamena visko, ką kalbėjo telefonu. Persakė viską, ką kaimynė sakė. Gali būti, kad kažką pamiršo, nes įvykis buvo seniai. Moteris paprašė iškvieti policijos pareigūnus, nes vyras ją sumušė. Prašė kartu su ja palaukti policijos pareigūnų. Išorinių moters sužalojimų nematė, tik matė porą lašiukų kraujo ant žemės. Ką kaimynė policijos pareigūnams ir medikams sakė, ji negirdėjo. Nei pareigūnai, nei medikai jos nieko neklausė. Medikai moterį išsivežė. Kaimynystėje gyvena penkerius metus, bet per tą laiką niekad negirdėjo kaimynų pykčių. Patvirtina savo pirminius duotus parodymus. Patvirtina, kad sakė telefonu, jog kaimynė kruvina, rankos ir kojos kruvinos, ant grindų matėsi kraujo lašai (t. 2, 161–163).

20. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 29 d. liudytoja J. B. parodė, kad 2024 m. liepos 9 d. apie 10 val. išėjo iš daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) laiptinės pavedžioti šuns. Išėjusi pastebėjo prie laiptinės sėdinčią kaimynę, gyvenančią priešais jos butą. Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini) bute, o minėta kaimynė – (duomenys neskelbtini). Asmeniškai kaimynės nepažįsta, jos vardo ir pavardės nežino. Išėjusi iš laiptinės pasisveikino su ja, ji keistai pasuko galvą ir pasisveikinusi paprašė iškviesti policiją. Matė, kad kaimynė yra kruvina: jos rankos ir kojos buvo kruvinos, ant grindinio prie laiptinės matėsi kraujo lašai. Ją ištiko šokas, todėl nieko jos neklausinėjusi iškart paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie sumuštą moterį. Operatorė jos klausė, kas ją sumušė, kada tai įvyko, kadangi šių aplinkybių nežinojo, jų klausinėjo pačios kaimynės. Kiek prisimena, kaimynė sakė, kad ją sumušė, t. y. galvą jai daužė, taip pat sakė, kad ir jos telefoną sudaužė, nes jame ji turėjo filmuotos medžiagos, kaip suprato, užfiksuotą smurto įvykį. Taip pat kaimynė pasakė, kad jos vyras išvažiavo su automobiliu pas savo motiną, o prieš tai pats sau susipjaustė rankas, neva sakydamas, kad apkaltins tą kaimynę, kad ji jį supjaustė. Dar lyg ir paminėjo, kad vyras sugadino buto spyną, dėl ko ji negali užeiti į butą. Neilgai trukus atvyko policija ir greitoji, jie ją apžiūrėję išsivežė į ligoninę. Paties kaimynų konflikto ji nei matė, nei girdėjo, nors gyvena greta vieni kitų. Dar dieną prieš matė juos abu lauke vaikštančius, ši šeima jai neatrodė problematiška, niekada nesigirdėjo jokių konfliktų. Po įvykio kaimyno nematė iki šios dienos, kaimynę kelis sykius matė (t. 1., b. l. 64–67).

21. 2024 m. lieps 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), privažiavimas prie minėto namo iš Tolminkiemio g. pusės. Privažiavus iš Pilaitės pr., į Tolminkiemio g., po dešine puse matomas namas adresu (duomenys neskelbtini). Priėjus prie namo, matomos durys nuo laiptinės, kurios butai yra nuo (duomenys neskelbtini). Užėjus į laiptinę, pakilus laiptais, pirmame aukšte po dešine puse matomos durys buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Apžiūrėjus namo aplinkines vietoves, namo adresu Pajautos g. 1, Vilnius, ketvirto aukšto balkone kuri yra arčiau namo adresu (duomenys neskelbtini) matoma baltos spalvos galimai vaizdo stebėjimo kamera. Apžiūrėjus laiptinę, kiemą esanti prie namo adresu (duomenys neskelbtini) ir aplinkines vietoves, daugiau vaizdo stebėjimo kamerų neaptikta. Įvykio vietos apžiūros metu daiktų turinčių reikšmės tyrimui ar pėdsakų tinkančių identifikavimui neaptikta (t. 1, b. l. 41–49).

22. 2024 m. liepos 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2171/2024/(01) nurodoma, kad V. I. padarytos poodinės kraujosruvos veide, kakle, kairėje rankoje ir kojose, nosies kaulo lūžis. Sužalojimai padaryti 14 trauminių poveikių, kurie visumoje yra būdingi smūgių sudavimu į veidą, kojas ir kairę ranką bei viena kraujosruva – kaklo srityje galėjo būti padarytą spaudžiant kaklą plaštaka ar plaštakos pirštais. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (kurių identifikuoti negalima), galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamomis patikslintomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. liepos 9 d.). Šių sužalojimų padarymo eiliškumo nustatyti negalima. Poodinės kraujosruvos visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nosies kaulo lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo nukentėjusiosios sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų. Visų sužalojimų padarymas sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 90–93).

23. 2024 m. spalio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodoma, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pamatė lauke einantį R. I.. Pabendravus su asmeniu, pastarasis nurodė, jog yra iš minėto buto ir ką tik įvyko konfliktas su sutuoktine. Nuėjus į butą, buto duris atidarė V. I., kuri paaiškino, kad neseniai buvo konfliktas su vyru. Tikslinant aplinkybes, V. nurodė, jog vyras žodinio konflikto metu užlaužė jai dešinę ranką, stumdė buto koridoriuje. Paklausus, ar po tokių vyro veiksmų patyrė fizinį skausmą, patvirtino, jog taip. Vizualiai apžiūrint V. I., jokių smurto žymių nestebima, medikų pagalbos atsisakė. Remiantis aukščiau išvardintoms aplinkybėm, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42640-24 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. R. I. įteiktas šaukimas atvykti į penktąjį policijos komisariatą apklausai 2024 m. spalio 31 d. 13 val. R. I. informavo, jog jis fizinio smurto sutuoktinės atžvilgiu nenaudojo (t. 1., b. l. 129).

24. 2024 m. lapkričio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolu atlikus Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo apžiūra nustatyta, kad apžiūrimas objektas yra Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92317514484, skambučio pradžia_ 2024-10-30 08_31_11)“, kurio bendra trukmė 1 min. 31 sek. Garso įraše girdimas Bendrojo pagalbos centro operatorė kalbasi su pranešėju, praneša, kad nori iškviesti policijos pareigūnus dėl buitinio konflikto kaimyninėje aplinkoje. (duomenys neskelbtini), pirmas aukštas. Šeima, kurioje yra mažamečių vaikų, girdisi smūgiai ir klyksmas. Antra diena išgertuvės, mušimaisi vyksta. Du vaikai pradinukai (t. 1, b. l. 131–133).

25. 2024 m. lapkričio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu atlikus policijos pareigūnės D. Ruselevič kūno kameros apžiūra nustatyta, kad moteris sako, kad vakar vakare vyras pradėjo siuntinėti jai žinutes, jog visus jos daiktus išmes lauk. Jai atvažiavus, jis atėmė jos telefoną, jie susistumdė, vyras ją smaugė, ji jam trinktelėjo. Prieš tai jis jai trinktelėjo, paskui smaugė, ji gynėsi ir į skruostą pataikė. Tuomet jis šantažavo ją, sakydamas kad iškvies policiją. Moteris kraujuoja, nes vyras trenkė jai į nosį ir į galvą. Greitosios medicininės pagalbos medikai sako, kad galvoje žaizdos nėra, yra guzas, reikės važiuoti į Lazdynų ligoninę. Moteris sako, kad vyras užlaužė spyną, ji negali įeitį į namus. <...> Jos vyras R. I. išvažiavo automobiliu pas savo motiną, jau kartą kvietė policiją. Kol policija atvažiavo, jis susipjaustė su peiliu ranką ir pasakė, kad ji jį supjaustė. <...>. Moteris sako, kad sąmonės nebuvo praradusi, jos nepykina. Ji negali įeiti į namus. Butas priklauso vyro tėvams ir jos tėvams pusiau. Ji gali pabūti pas savo mamą, Fabijoniškėse, bet jai reikia mašinos raktų. Medikai matuoja kraujo spaudimą, sako, kad veš į Lazdynų ligoninę. <...>. Policijos pareigūnas sako, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal kūno sužalojimą. Moteris sako, kad vyrui taip pat yra mėlynė po akim, nes ji gynėsi nuo jo, jis ją smaugė (t. 1., b. l. 74–77).

26. 2024 m. lapkričio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu atlikus pareigūnės kūno kameros vaizdo įrašo apžiūrą nustatyta, kad apžiūrimas objektas – policijos pareigūnės V. N. kūno kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „export-jyqzc“, kurio bendra trukmė 8.09 min. Vaizdo įrašo pradžioje policijos pareigūnai kalbasi su vyru laiptinėje, po to pareigūnai užeina į butą, kurio duris atidaro moteris. <...>. Pareigūnas klausia moters, kas atsitiko. Moteris sako, kad vasarą vyras buvo ją sumušęs, dabar vėl tas pats prasidėjo. Ji nežino, kur vyro raktai, jis pats kažkur juos padėjo. Moteris sako, kad jie gyvena kartu, ji laukiasi kūdikio jau šešios savaitės. Jis atvažiuoja, renkasi daiktus, išvažiuoja, po to vėl atvažiuoja. <...>. Pareigūnas klausia, ar konfliktas kilo dėl raktų? Moteris paaiškina, kad ne dėl raktų. Vyrui atrodė, kad jos naktį nebuvo namuose, bet ji buvo, miegojo. <...>. Moteris sako, kad vyras ją aptrankė, tačiau medikų pagalbos atsisako. <...>. Moteris sako, kad rašys pareiškimą policijai. Vyrui paskirta sankcija, jis negali prie jos artintis, nei prie vaikų. <...>. Moteris prašo pareigūnų, kad vyrą išvežtų. Pareigūnas paaiškina, kad moteriai gali kilti atsakomybė dėl melagingų parodymų, prašo paaiškinti, kas įvyko. Moteris sako, kad vyras ją smaugė. Pareigūnas sako, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, duos siuntimą medicinos ekspertams, kad būtų nustatyti sužalojimai. <...>. Moteris sako, kad ji jautė fizinį skausmą. Vyras naktį pradėjo konfliktą sakydamas, kad vaikas, ne jo, jis jo neaugins. Tarp jos ir vyro kilo grumtynės <...>, vyras jai ranką užlaužė. <...>. Tvirtina, kad medikų pagalbos jai nereikia, reikia apsiraminti. <...> Policijos pareigūnui paklausus, kiek balų vertina skausmą, kai vyras užlaužė ranką, moteris sako, kad septyniais (t.1, b. l. 135–139).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

27. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. I. surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. R. I. dėl kaltinamo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltę pripažino, dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaltės nepripažino.

Dėl 2024 m. liepos 9 d. veikos kvalifikavimo

28. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

29. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad R. I. padarė kaltinime nurodytus veiksmus, kurie atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. R. I. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo patvirtina teismo posėdžio metu ištirti ir teismo įrodymais pripažintini bylos duomenys. Duodamas vienus ar kitus parodymus ar atsisakydamas juos duoti kaltinamasis realizuoja savo teisę į gynybą. R. I. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui savo kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu paaiškinimus dėl 2024 m. liepos 9 d. įvykių duoti atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu R. I. kaltės taip pat nepripažino, tačiau pareigūnams paaiškino, kad jie su žmona 2024 m. liepos 9 d. konfliktavo, kad tarp jų vyko susistumdymai, kad žmona jam trenkė, kad vyko konfliktas automobilyje. Nepaisant to, kad R. I. savo kaltę neigė, jos nepripažino, teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina smurtinius jo veiksmus prieš sutuoktinę V. I., kurie sukėlė poodinių kraujosrūvų veide, kakle, kairėje rankoje ir kojose bei nosies lūžio padarinius.

30. Visų pirma, būtina aptarti nukentėjusiosios V. I. parodymų patikimumo vertinimą. Teismas pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai tarpusavyje yra esmingai prieštaringi lyginant ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų turinį. Teismas turi pagrindą netikėti nukentėjusiosios V. I. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, dėl keleto priežasčių. Nukentėjusioji V. I. teisme pirmą kartą atsisakė duoti parodymus, tačiau kito posėdžio metu paprašė leisti duoti paaiškinimus ir, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teigė, kad nosies lūžis jai įvyko bėgant laiptinėje atsitrenkus į laiptinės antras duris. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo apklausta kelis kartus. Ji duodama parodymus tiek 2024 m. liepos 9 d., tiek praėjus daugiau negu trims mėnesiams, t. y. 2024 m. spalio 28 d., aplinkybes nurodė vienodai, t. y., kad 2024 m. liepos 8 d. vakare jie su sutuoktiniu konfliktavo susistumdė, kad vyras jai sudavė ranka į galvą, smaugė, tačiau jie nusiramino ir ėjo miegoti, kitą rytą konfliktas vėl prasidėjo, R. I. paėmė jos telefoną, ji norėjo jį atsiimti, vėliau tarp jų vykstant susistumdymui, kai jis bandė iš jos atimti raktus, R. I. sudavė dešinės rankos kumščiu į galvos plaukuotąją dalį, po to vieną smūgį dešinės rankos kumščiu sudavė jai į veidą, o būtent į nosį, iškart pradėjo bėgti kraujas. Teisiamojo posėdžio metu aiškindama, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nurodė, kad melavo, perdėjo situaciją veikiama emocijų. Vis dėl to, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji viso teisminio proceso metu reiškė norą, kad baudžiamoji byla jos vyrui R. I. kuo greičiau baigtųsi, nes jie susitaikė, ji laukiasi jo vaiko, nukentėjusioji aktyviai priešinosi kardomosios priemonės skyrimui, baigiamųjų kalbų metų, replikuodama į prokurorės baigiamąją kalbą, prašė neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, kuri suvaržytų kaltinamojo judėjimo laisvę, ar verstų būti jį namuose, nes, pasak nukentėjusiosios, jei sutuoktinis bus namuose, tarp jų vėl kils konfliktai. Taigi atsižvelgiant į tai, kad proceso metu nukentėjusiosios veiksmai, žodžiai ir laikysena akivaizdžiai rodė, kad nukentėjusioji yra suinteresuota bylos baigtimi ir siekė, kad sutuoktinis būtų išteisintas, o ikiteisminio tyrimo metu papasakojo, kaip jie sukonfliktavo, kaip jis prieš ją smurtavo, kaip ji tikėtina ruošis skirtis ir pan., į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji analogiškus parodymus davė kelis kartus, tiksliai papasakodama įvykių aplinkybes, parodymai gauti nepažeidžiant proceso taisyklių, teismas remiasi ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios V. I. parodymais, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys, o parodymus, duotus teisme vertina, kaip siekį padėti sutuoktiniui išvengti atsakomybės ir jais netiki. Kad nukentėjusiosios parodymai nėra patikimi patvirtina ir aplinkybė, kad teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, jog su durų spyna nieko nebuvo nutikę, nors pareigūnas paaiškino, kad po to, kai V. I. apžiūrėjo medikai ir jie ją parvežė į namus, į butą patekti negalėjo, dėl spynos, todėl nuvežė ją pas giminaičius.

31. Teismas pažymi, kad nukentėjusiosios V. I. parodymams, duotiems teisme, prieštarauja ir kiti bylos įrodymai. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad sunkiausią kūno sužalojimą, t. y. nosies lūžį, patyrė pati krisdama ir atsitrenkdama į duris, tačiau tokius jos parodymus paneigia specialisto išvada Nr. G2171/2024(01), kurioje nurodoma, kad sužalojimai būdingi smūgių sudavimui į veidą, kojas ir kairę ranką, o viena kraujosrūva galėjo būti padaryta spaudžiant kaklą plaštaka ar pirštais, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Iš esmės tokia specialisto išvada paneigia, kad sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiosios nurodomomis aplinkybėmis. Teisiamojo posėdžio metu paklausta, kaip galėjo atsirasti kiti nustatyti sužalojimai, nukentėjusioji pateikė versiją, kad jie atsirado tuo metu, kai vyras ją laikė, tačiau tokie jos parodymai neatitinka specialisto išvados Nr. G2171/2024(01). Taip pat kiti bylos įrodymai patvirtina būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios parodymus. Teismo posėdžio metu peržiūrėtas kūno pareigūnų vaizdo kamerų įrašas, iš kurio nustatyta, kaip atvykę pareigūnai randa nukentėjusiąją su kraujuotu veidu kieme, ji nedviprasmiškai pasakoja apie tai, kaip sukonfliktavo su vyru ir šis ją sumušė. Šie įrašo duomenys tiksliai užfiksuoti 2024 m. lapkričio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole (t. 1, b.l. 74–76). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas pareigūnas A. Basiul, kuris dalyvavo iškvietime, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atvykę pagal iškvietimą rado moterį, kurios kojos, rankos bei galva buvo kruvini, aiškinantis įvykio aplinkybes moteris paaiškino, kad buvo sumušta savo sutuoktinio, jog buvo smaugiama, suduoti smūgiai (t. 2, b.l. 117). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2024 m. liepos 9 d. pareigūno A. Basiul tarnybiniame pranešime. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad ji 2024 m. liepos 9 d. ryte būdama lauke pamatė kaimynę, kuri paprašė iškviesti policiją, nes vyras ją sumušė, skambindama policijai liudytoja persakė kaimynės V. I. jai sakomus žodžius (t.2, b.l. 162). Šiuos liudytojos parodymus patvirtina byloje esanti BIRT ataskaitų žiūryklė. Šis įrodymas patvirtina, kad J. B., paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, nurodė, jog prie laiptinės sėdi sumušta moteris, kruvinos rankos, kojos, kraujuoja iš galvos, liudytojos ši moteris paprašė iškviesti pagalbą, pasakė, kad ją sumušė sutuoktinis R. I. (t. 1, b.l. 38–40). Taigi aptartų įrodymų visuma neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad būtent R. I. sudavė smūgius, kurių pasekoje V. I. lūžo nosis, bei buvo padarytos kraujosrūvos kitose kūno vietose.

32. Nors R. I. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad konfliktas kilo dėl sutuoktinės V. I. netvarkingo gyvenimo būdo ir nesirūpinimo namais, grįžimo neblaivia ir pan., kad ji pati jam buvo sudavusi smūgius į veido sritį, tačiau šios aplinkybės teisme patvirtintos nebuvo. Kaltinamasis paaiškinimų dėl šių aplinkybių nedavė, nukentėjusioji iš dalies pripažino, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai buvo konfliktiški, kad ji elgėsi gana provokatyviai, tačiau esant jos parodymų prieštaravimams, atsižvelgiant į nukentėjusiosios siekį padėti sutuoktiniui išvengti atsakomybės, jos parodymai vertinami kaip nepatikimi. R. I. teiginys, kad jis negalėjo trenkti į nosį, nes, jei būtų trenkęs, atsirastų sunkesni padariniai, vertinama hipotetinio pobūdžio prielaida ir jokiais įrodymais nepagrįsta gynybinė pozicija.

33. Sveikatos sutrikdymo mastą kaip nesunkų nagrinėjamoje byloje patvirtina specialisto išvada Nr. G2171/2024(01), kuria remiantis nustatyta, kad būtent padarytas nosies kaulo lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o poodines kraujosruvas veide, kakle, kairėje rankoje ir kojose atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl sužalojimų visumą įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji V. I. ir kaltinamasis R. I. veikos padarymo metu buvo sutuoktiniai, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, rūpinosi dviem vaikais. Taigi teismo vertinimu veikos pavojingumą didinantis požymis: nesunkiai sužalojo šeimos narį, kvalifikuotas tinkamai. Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų išvadai, jog R. I. santuokinio konflikto metu padarė tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą savo žmonai V. I.. Tokie R. I. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl 2024 m. spalio 30 d. veikos kvalifikavimo

34. Pagal BK 140 straipsnio 2 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą, arba nežymiai jį sužalojo. Objektyvieji sudėties požymiai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyvieji – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kurios kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

35. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti, padariniai.??? ???Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą.

36. Kaltinamasis R. I. kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad pripažįsta spalio 30 d. suėmimą už rankos. Ikiteisminio tyrimo metu R. I. dėl šios kaltinimo dalies nurodė, pripažįstantis kaltę, paaiškino, kad V. puolė jį, daužė jį rankų kumščiais ir draskė nagais, jam skaudėjo. Norėdamas ją sulaikyti nuo keliamo jam skausmo, sugriebė jai už dešinės rankos riešo ir užsuko ranką už nugaros, taip, kaip tai yra nurodyta įtarime. Tai padarė gindamasis nuo jos daromų smurtinių veiksmų prieš jį, neturėjo jokios tyčios ją sužaloti ar sukelti jai skausmą. Be paties kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos įrodymai.

37. Visų pirma, būtina aptarti nukentėjusiosios V. I. parodymų patikimumo vertinimą. Nukentėjusioji V. I. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 30 d. vykusioje apklausoje paaiškino, kad vyras konflikto metu ją stumdė, užlaužė dešinę ranką už nugaros, skausmas buvo stiprus (7 balai), apklausos, vykusios 2024 m. lapkričio 6 d., metu ji jau nurodė, kad tarp sutuoktinių vyko tik žodinis konfliktas, jokių smurtinių veiksmų nebuvo, paaiškino, kad prieš tai davė tokius parodymus, nes buvo suirzusi ir supykusi ant sutuoktinio, į medikus nesikreipė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad sutuoktinis jai buvo suėmęs už rankos, nes jie pykosi ji jį puolė, o jis ją laikė, neigė, kad ranka buvo užlaužta, bet teigė buvo užspausta už nugaros (t. 2, b.l. 6), kita vertus, nepaneigė, kad jautė fizinį skausmą, tik siekė sumenkinti skausmo stiprumą, nurodydama, kad „nelabai skaudėjo“. Iš tokios nukentėjusiosios parodymų dinamikos matyti, kad jos parodymai nėra nuoseklūs, prieštaringi. Atsižvelgiant į nuosprendyje aukščiau išdėstytas aplinkybes vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą, teismas sprendžia, nukentėjusiosios parodymus dėl 2024 m. spalio 30 d. įvykių vertinti kaip nepatikimus ir remtis jais tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos įrodymai.

38. Kaltinamojo nurodomą aplinkybę, kad jis suėmė už rankos užsukdamas ranką už nugaros patvirtina tiesioginiai ir netiesioginiai bylos įrodymai. Iš dalies pati nukentėjusioji pripažino, kad už rankos jai buvo suimta, kad tarp sutuoktinių vyko konfliktinė situacija, kurios eigoje R. I. atsakomaisiais veiksmais į konflikto metu nukentėjusiosios emociškai stiprų elgesį sureagavo fiziniu smurtu, t. y., suėmęs už rankos, ją užsuko už nugaros. Kad tarp sutuoktinių vyko konfliktas patvirtina byloje esantis 2024 m. lapkričio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame perklausius BPC skambučio įrašą, nustatyta, kaip kaimynas kviečia policiją į butą, kuriame gyveno I., nurodant, kad bute vyksta konfliktas, mušimasis, ar išgertuvės (t.1, b.l. 131–133). Teisme peržiūrėjus pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašus, matyti, kad atvykus pareigūnams V. I. teigia, kad konfliktuoja su sutuoktiniu, nors medikų pagalbos atsisako, tačiau nurodo, kad sutuoktinis ją aptrankė, smaugė, kad ji jautė fizinį skausmą, po kiek laiko nurimus emocijoms, pareigūnai dar kartą kalbasi su nukentėjusiąja ir ši patvirtina, kad sutuoktinis ją stumdė ir užlaužė ranką. Į klausimą, kuri ranka buvo užlaužta, nukentėjusioji atsako, kad dešinė, ir parodo, kaip ranka buvo užsukta už nugaros, paaiškina, kad patirtą skausmą vertina 7 iš 10 balų (t.1, b.l. 135–139). Tokias pat aplinkybes V. I. nurodė ir pirmosios apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas pareigūnas A. Bagdanavičius patvirtino, kad nukentėjusioji nuvykus į iškvietimo vietą buvo nelabai stabilios emocinės būklės, keitėsi jos nuotaikos. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jų apsilankymo metu V. I. teigė, kad ją sutuoktinis smaugė, užlaužė ranką, sukeldamas jai stiprų fizinį skausmą, moteris buvo susijaudinusi, graudinosi. Šių aptartų įrodymų visuma leidžia teismui konstatuoti, kad byloje nustatyta, jog R. I. 2024 m. spalio 30 d. buvo suėmęs sutuoktinei už rankos ir ją užlaužė už nugaros. Teismas vertina, kad nukentėjusioji dėl tokių R. I. veiksmų galėjo jausti fizinį skausmą. Aplinkybę, kad fizinį skausmą jautė iš dalies patvirtina ir jos pačios parodymų visuma, kuriais ji nors ir siekė sumenkinti, bet nepaneigė, kad fizinį skausmą jautė. Nors R. I. teigia, kad jis reagavo ir gynėsi nuo sutuoktinės smurto prieš jį, tačiau teismas, būtinosios ginties sąlygų nenustatė, todėl sutuoktinio atsakomieji smurtiniai veiksmai tokiomis aplinkybėmis baudžiamosios atsakomybės nešalina. Nors R. I. teigia, kad nenorėjo padarinių, tačiau kaip buvo minėta ši nusikalstama veika gali būti padaroma ir netiesiogine tyčia, kai nors ir nesiekiama padarinių, bet sąmoningai leidžiama jiems atsirasti. Nukentėjusioji V. I. ir kaltinamasis R. I. veikos padarymo metu buvo sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, rūpinosi dviem vaikais. Taigi teismo vertinimu, veikos pavojingumą didinantis požymis: fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kvalifikuotas tinkamai. Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad R. I. 2024 m. spalio 30 d. žodinio konflikto su sutuoktine V. I. metu, tyčia stumdė ją bei abejomis rankomis suėmęs jai už dešinės rankos riešo užsuko ranką už nugaros, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą. Tokie R. I. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

39. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo R. I. teismas vadovaudamasis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

40. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos veikos padarymą įstatymas nustato vienintelę bausmės rūšį laisvės atėmimą iki penkerių metų, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, įstatymų leidėjas įtvirtina viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės rūšis.

41. Skirdamas bausmę R. I. teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, t. y.: tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas apysunkis smurtinis nusikaltimas bei netiesiogine tyčia vienas nesunkus smurtinis nusikaltimas. Abu nusikaltimai padaryti prieš tą patį nukentėjusįjį, t. y. sutuoktinę, nusikalstamus veiksmus pasirenkant kaip netinkamą santuokinių konfliktų, nesutarimų dėl buities, sprendimo būdą. Byloje, nors akivaizdžiai provokuojančio nukentėjusiosios elgesio nustatymui įrodymų nėra, tačiau teismas sprendžia, kad jos elgesys, dinamiška emocijų kaita, jų nevaldymas iš dalies prisidėjo prie konfliktų netinkamo sprendimo būdo pasirinkimo, pasibaigusio neteisėtu nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu. Teismas pažymi, kad veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nepasižymi dideliu pavojingumu, ilgalaikio fizinio skausmo kaltininko veiksmai nesukėlė.

42. Nors prokurorė prašė pripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje R. I. padarė prieš nėščią moterį (BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas), tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios aplinkybės pripažinimui neužtenka vien fakto, kad nukentėjusioji buvo nėščia. BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas įtvirtina, kad ši aplinkybė konstatuojama tada, kai veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu, kad ji nėščia. Vadinasi, turi būti įrodymais pagrįsta, kad kaltininkui buvo akivaizdus nukentėjusiosios nėštumas, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Kaltinamajame akte ši aplinkybė nebuvo nurodyta kaip sunkinanti atsakomybę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nėštumas nukentėjusiajai nustatytas 2024 m. spalio 24 d. šiek tiek daugiau negu vieno mėnesio, iš pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašo, peržiūrėto teisme, nors minimas vaikas ir galimas nėštumas, tačiau nėra akivaizdu, kad nukentėjusioji laukiasi, taigi nenustatyta, kad R. I. veikos padarymo metu buvo akivaizdu, kad nukentėjusioji yra nėščia. Atsižvelgdamas į aptartus argumentus, teismas vertina, kad nėra pagrindo pripažinti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Apibendrinus teismas sprendžia, kad nenustatyta nei R. I. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei sunkinančių aplinkybių.

43. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo R. I. asmenybę. R. I. laikomas neteistu, nes, nors buvo teistas praeityje, tačiau teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 148–151), Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis 2024 m. baustas administracine tvarka už tai, kad eksploatavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, paskirta bauda sumokėta; 2021 m. pareikštas įspėjimas nes transporto priemonės tikrinimo metu trukdė pareigūnams, nesilaikė saugaus atstumo nuo tikrinančių pareigūnų; 2020 m. – už KET pažeidimą, paskirta bauda sumokėta (t. 1., b. l. 152–154). Šie duomenys rodo, kad R. I. nėra piktybinis teisės pažeidėjas. SODROS duomenų bazės išrašo duomenimis, R. I. dirbo pagal verslo liudijimą nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 28 d., teismo posėdžio metu paaiškino, kad paskutinius metus dirbo Švedijoje, tačiau šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų, kad R. I. vengtų išlaikyti savo vaikus ar kitaip jais nesirūpintų.

44. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė R. I. dėl nusikaltimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą skirti dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo paskirti devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmes sudėti iš dalies ir paskirti dviejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros dvejiems metams šešiems mėnesiams, pritaikius BK 67 straipsnį, įpareigoti dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje. Nukentėjusioji prašė skirti trumpesnę bausmę, kad kaltinamasis galėtų išvažiuoti dirbti į užsienį, nes priešingu atveju vėl kils konfliktai.

45. Atsižvelgdamas į tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti parenkant R. I. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį teismas vertina kaltinamojo asmenybę bei veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir sprendžia, kad nustatytinas didesnis negu sankcijos minimumas bausmės dydis – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimas. Atsižvelgdamas į tai, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis, įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti parenkant R. I. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą, bausmės rūšį – areštą. Nustatydamas bausmės dydį teismas vertina kaltinamojo asmenybę bei veikos pavojingumą ir sprendžia, kad nustatytinas didesnis negu sankcijos minimumas bausmės dydis – 50 parų areštas.

46. Kadangi dvi veikos padarytos skirtingu laiku yra vertinamos kaip reali nusikaltimų sutaptis, todėl vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, teismas sprendžia paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. 30 parų arešto bausmės, prilyginamos 30 (trisdešimties) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis). Tokia bausmės dalis pridedama įvertinus, kaltininko asmenybę, kuri nėra apibūdinama išskirtinai neigiamai, kartu vertinant, kad 2024 m. spalio 30 d. veika buvo padaryta vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl 2024 m. liepos 9 d. veikos, tačiau antros veikos pavojingumas buvo daug mažesnis negu prieš tai atliktų smurtinių veiksmų pavojingumas. Teismas sprendžia skirti subendrintą galutinę 9 (devynių) mėnesių ir 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

47. Vadovaudamasis BK 75 straipsniu, teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, turi pareigą įvertinti, ar nėra sąlygų, leidžiančių bausmės vykdymą atidėti. Tokiu atveju teismas turi pateikti argumentus, pagrindžiančius tiek formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (BK 75 straipsnio 2 dalis), tiek ir pateikti argumentus, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis). Teismas vertina, kad yra pagrindas atidėti bausmės vykdymą R. I., suteikiant galimybę dirbti ne laisvės atėmimo vietoje, sudarant galimybes rūpintis vaikais ir savo elgesio pokyčiu. Formalieji bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai byloje nustatyti, nes R. I. pripažįstamas kaltu dėl apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymo skiriant ne didesnę negu ketverių metų laisvės atėmimo bausmę (BK 75 straipsnio 2 dalis). Bausmės vykdymo atidėjimo prašė valstybinis kaltintojas, o nukentėjusioji prašė neskirti ilgos bausmės, kad vyras galėtų dirbti. R. I. nurodė, jog nors šiuo metu nedirba, tačiau turi darbinimosi planų. R. I. laikomas neteistu, administraciniai nusižengimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio teisės pažeidimai. Visa tai patvirtina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju gali pasitarnauti bausmės paskirčiai tiek nubausti kaltą asmenį, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (skiriant poveikio priemones), tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (nukentėjusioji atleido, jie susitaikė). Bausmės vykdymo atidėjimą teismas taiko kaip galimybę R. I. teigiamai keisti savo elgesį. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą pradėti dirbti ir tęsti darbą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas), taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę: dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per devynių mėnesių laikotarpį (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

V. Dėl nukentėjusiosios V. I. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (už melagingų parodymų davimą)

48. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė spręsti klausimą dėl V. I. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, t. y., už melagingų parodymų teisme davimą. Šį prašymą palaikė ir kaltinamojo gynėja. Teismas nustatė, kad šioje baudžiamojoje byloje V. I. keitė parodymus teisme, pasakojo kaltinamajam R. I. palankias aplinkybes, stengėsi sušvelninti R. I. teisinę padėtį. Pažymėtina, kad prieš pačią V. I. ne kartą smurtavo artimas žmogus – sutuoktinis, su kuriuo V. I. sieja artimas emocinis ryšys. Teismo posėdžio metu V. I. teigė, kad laukiasi R. I. trečio vaiko, pateikė dokumentus apie rizikingą ir komplikuotą nėštumą, sukeliantį daug emocijų (t. 2, b.l. 83–90), namuose auginami dar du R. I. vaikai. Įvertinus tai, kad V. I. fiziniu smurtu taikstosi jau ne vieną kartą, savotiškai prisideda prie tokio elgesio dėl emocingo charakterio bei emocinės būklės nulemtos be kita ko, ir komplikuoto nėštumo, kad V. I. birželio mėnesį turi gimdyti, teismo vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje nebūtų teisinga ir tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą V. I. atžvilgiu dėl melagingų parodymų davimo.

VI. Dėl civilinio ieškinio

49. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio BPK nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis).

50. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens 131,45 Eur atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad V. I. dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigose, o gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina yra 131,45 Eur (t. 1, b. l. 83–84).

51. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas tiek, kiek tokia žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais.

52. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 15 straipsnius Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos, o šio biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Teismas nustatė, kad civilinio ieškovo Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pagrindžia prie civilinio ieškinio pridedamas įrodymas (gydymo paslaugų apskaitos išrašas (t.1, b.l. 85), kuris patvirtina, kad suteiktos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo susijusios su R. I. nusikalstamos veikos padariniais. Atsižvelgiant į tai, kad sveikatos sužalojimas padarytas kaltinamojo kaltais veiksmais, suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, civiliniam ieškovui žala iki šiol nėra atlyginta, civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisiama 131,45 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

VII. Dėl advokato išlaidų priteisimo

53. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir – VGTPT) prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios susidarė (245,73 Eur; 383,33 Eur; 520,83 Eur) dėl kaltinamajam R. I. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (t. 2, b. l. 78–81; 105–108). Teismas pažymi, kad R. I. gynėjas buvo paskirtas pripažinus būtinąjį pagrindą gynėjo dalyvavimui pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Baigiamųjų kalbų metu gynėja prašė šių proceso išlaidų nepriteisti.

54. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, teismas vertina į kaltinamojo turtinę padėtį, t. y. R. I. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi nepilnamečių vaikų, taip pat vertina gynėjo paskyrimo pagrindą bei aplinkybes ir sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, bei nebūtų teisingas ir suderinamas su teismo pareiga užtikrinti asmens teisę į gynybą, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkinamas.

VIII. Kiti klausimai

55. R. I. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 31 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. I., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nesiartinant prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 31 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. (t.1, b. l. 185–1860. 2024 gruodžio 30 d. teismo nutartimi ši kardomoji priemonė pratęsta iki 2025 m. vasario 28 d. (t. 2, b. l. 35–37), 2025 m. vasario 26 d. – pratęsta iki 2025 m. balandžio 7 d. (t. 2, b. l. 129–132). Taip pat R. I. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 168–169). R. I. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

56. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (supakuotas į voką, kuris prisegtas prie galinio baudžiamosios bylos pirmojo tomo viršelio), su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį, t. y. 30 parų arešto bausmės, prilyginamos 30 (trisdešimties) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis), ir paskirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių ir 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis R. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą pradėti dirbti ir tęsti darbą šią pareigą vykdant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose šią pareigą įvykdant per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. I. skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. I., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nesiartinant prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš R. I. civiliniam ieškovui 131,45 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT217300010002484333, banke AB „Swedbank“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš R. I. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius vaizdo įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti. R. I., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.