- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- e2A-908-275/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „Agrorodeo“
- Atsakovas
- T. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ ir apelianto (atsakovo) T. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Agrorodeo“ ieškinį atsakovui T. S. dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Agrorodeo“ ieškiniu prašo iš atsakovo ūkininko T. S. ieškovės UAB „Agrorodeo“ naudai priteisti 18 106,24 nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „Agrorodeo“ ir ūkininkas T. S. 2018-03-08 sudarė Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr.18AR/3.1/000050, kuria atsakovas, kaip pardavėjas, įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais pristatyti ieškovei, kaip pirkėjai, sutarties 1.1 punkto lentelėje nurodytą pupų kiekį, o ieškovė įsipareigojo šias pupas priimti ir už jas atsiskaityti sutartyje numatytomis kainomis ir terminais. Sutarties 1.1 punkto lentelėje nurodyta, kad atsakovas turi pristatyti 250 tonų 1 klasės pupų, kurių vienos tonos kaina be PVM yra 130 Eur. Pagal sutarties nuostatas pradinė kaina galėjo būti didinama iki 2018-11-20, pardavėjui ją fiksuojant (4.1.p. - 4.4.p.). Pardavėjas (atsakovas) 2018-05-22 fiksavo padidintą kainą – 229 Eur už vieną produkcijos toną. Pagal sutarties 3.1. punktą produkciją atsakovas privalėjo pristatyti nuo 2018-09-01 iki 2018-10-31.
3. UAB „Agrorodeo“ ir ūkininkas T. S. taip pat 2018-03-09 sudarė Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr.18AR/3.1/000053. Šia sutartimi atsakovas, kaip pardavėjas, įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais pristatyti ieškovei, kaip pirkėjai, sutarties 1.1 punkto lentelėje nurodytą 2 klasės kviečių kiekį, o ieškovė įsipareigojo šiuos kviečius priimti ir už juos atsiskaityti sutartyje numatytomis kainomis ir terminais. Sutarties 1.1 punkto lentelėje nurodyta, kad atsakovas turi pristatyti 2000 tonų 2 klasės kviečių, kurių vienos tonos kaina be PVM yra 100 Eur. Pagal sutarties nuostatas pradinė kaina galėjo būti didinama iki 2018-11-20 pardavėjui ją fiksuojant. Atsakovas 2018-05-02, 2018-05-21, 2018-05-22 fiksavo padidintą kainą, kuri galutinė buvo - 172,25 Eur už vieną toną produkcijos. Pagal sutarties 3.1. punktą produkciją atsakovas privalėjo pristatyti nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30.
4. Ieškovės skaičiavimu atsakovas ieškovei pardavė 103,159 t pupų, nepardavė - 146,841 t, pardavė 1781,861 t kviečių, nepardavė — 218,139 t, sutartų pagal sutartis. Sutarčių 2.4, 2.8., 2.9. p. nustatyta, kaip apskaičiuojamas atsakovo pristatytos produkcijos kiekis įskaitymui, kai produkcija neatitinka šioje sutartyje nustatytų kokybės parametrų. Be to, sutarties Nr.18AR/3.1/000053 1.1. p. lentelėje yra nurodyti kokybės reikalavimai atsakovo parduodamiems kviečiams. Atsakovui pateiktose PVM sąskaitose faktūrose AZP Nr.0124931, 0124932, 0124933, 0125017 yra nurodyta kokie yra produkcijos trūkumai dėl drėgnio, šiukšlinių priemaišų, pačių pupų pažeidimų ir kt., nuoskaitos, užskaitomas svoris ir kaina už priimtą (įskaitytą) produkcijos kiekį. Atsakovui pateiktose PVM sąskaitose faktūrose dėl kviečių pirkimo yra nurodyta kokie yra produkcijos trūkumai dėl drėgnio, šiukšlinių priemaišų, pačių kviečių pažeidimų ir kt., nuoskaitos, užskaitomas svoris ir kaina už priimtą (įskaitytą) produkcijos kiekį. Atsakovas gavęs šias PVM sąskaitas faktūras bei duomenis apie svėrimo rezultatus produkcijos priėmimo metu niekada nekėlė klausimų (pretenzijų) dėl nustatytos priėmimo metu kviečių kokybės, įskaityto (nuskaityto) kiekio bei apmokėjimo už tai.
5. Pažymėjo, kad atsakovo pareiga atlyginti ieškovei nuostolius nustatyta jų sudarytų sutarčių 5.2 punkte. Šalys susitarė, kad pardavėjas, privalės atlyginti visus pirkėjo nuostolius, patirtus dėl pardavėjo pareigos parduoti produkciją pažeidimo ir/ar nevykdymo, tame tarpe padengti skirtumą tarp pirkėjo sudaryto produkcijos pirkimo-pardavimo sandorio kainos ir dėl pagal šias sutartis nepristatytos produkcijos įsigijimo iš trečiųjų asmenų kainos, bei visas kitas išlaidas, susijusias su nepristatytos produkcijos įsigijimo iš trečiųjų asmenų sandoriais (sutarčių 5.3.2.p.).
6. Nurodė, kad 2018 metų gruodžio mėnesio antroje pusėje nebuvo aišku, kokį kiekį kviečių pristatys atsakovas. Iki 2018-12-20 atsakovas buvo nepristatęs virš 680 t kviečių ir nebuvo aišku kiek jis iš šio trūkstamo kiekio dar pristatys. Dėl to ieškovas buvo priverstas ieškoti pardavėjo, iš kurio būtų galima įsigyti kviečius, kad pakaktų kompensuoti atsakovo nepristatytą kviečių kiekį. Tam tikslui pasiekti ir buvo deramasi bei sudaryta 2018-12-27 sutartis su Žemės ūkio kooperatyvu „Vilkaviškio grudai“ dėl 500 t kviečių pirkimo. Mažiau kviečių šis subjektas parduoti nesutiko. Kol vyko derybos su ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ ir sutarties su juo sudarymas, atsakovas pristatė 463,80 t kviečių, dėl to jo nepristatytas kiekis - 218,138 t. Galutinai paaiškėjus, kiek kviečių nepristatė atsakovas, iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ nupirkto kiekio - 495,656 t kviečių tik 218,139 t buvo panaudota kompensuoti atsakovo neparduotą kviečių kiekį. Šie kviečiai, buvo parduoti UAB „Agrochema“ pagal su ja sudarytą 2018-02-13 sutartį Nr. 100709. Likusį iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ pagal 2018-12-27 sutartį įsigytą kviečių kiekį - 277,251 t, ieškovas panaudojo savo reikmėms.
7. Nuostolius ieškovė apskaičiavo sekančiai: kadangi ieškovė pirko pupas iš 11 subjektų, siekdama įgyti 4 pardavėjų (tame tarpe ir ieškovo) nepristatytą pupų kiekį, ji sudėjo visas išlaidas pagal 11 sutarčių, išskaičiavo vidutinę vienos tonos kainą ir padaugino ją iš kiekvieno pardavėjo nepristatyto produkcijos kiekio. Ginčai su kitais pardavėjais taip pat buvo sprendžiami teismuose, į kitas bylas pateikti analogiški skaičiavimai ir jų pagrindimas. Apskaičiuojant ieškovo nuostolius, patirtus dėl pupų įsigijimo iš trečiųjų asmenų, į 591,86 t pupų pirkimo kainą (193 113,39 Eur) buvo įskaičiuotos ir šių pupų, įsigytų iš žemiau nurodytų asmenų, valymo ir džiovinimo išlaidos, kurių bendra suma 816,82 Eur. Ieškovei dėl didelės dokumentų apskaitos sudėtinga pagrįsti šias išlaidas, tad ji šia suma sumažino tokių pupų įsigijimo išlaidas ir nurodė bendrą 591,86 t pupų įsigijimo kainą 192 296,57 Eur (193 113,39 Eur - 816,82 Eur). Tokių pupų vienos tonos pirkimo kaina yra 320,84 Eur (192 265,57 Eur : 591,86 t = 324,90 Eur, o išskaičiavus pupų 1 tonos vežimo išlaidas (4,06 Eur) yra 320,84 Eur). Tokiu būdu pupų įsigytų iš trečiųjų asmenų kainos ir atsakovo sutartyje nustatytos jo pupų pardavimo kainos skirtumas yra 91,84 Eur (320,84 Eur - 229,00 Eur). Ieškovė skaičiuoja, kad įsigyjant atsakovo neparduotą 146,841 t pupų kiekį ji patyrė 13 485,88 Eur (146,841 t x 91,84 Eur), sumokėdama kitiems pardavėjams daugiau, nei būtų sumokėjusi atsakovui. Vietoj atsakovo nepristatytų ieškovės įsigytų 2 klasės kviečių 1 tonos kaina pagal 2018-12-27 Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr.18AR/3.3/000216, sudarytą su ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“, buvo 188,50 Eur. Atsakovas nepardavė ieškovei 218,138 t 2 klasės kviečių, kurių vienos tonos kaina pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas nustatyta - 172,25 Eur. Taigi kainų skirtumas sudaro 16,25 Eur. Ieškovė taip pat patyrė papildomų transportavimo išlaidų dėl kviečių vežimo iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“. Ieškovei kviečių vežimas iš atsakovo kainavo 4,00 Eur už vieną toną, o kviečių vežimas iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai - 10,50 Eur už vieną toną. Taigi, papildomos transportavimo išlaidos sudarė 6,50 Eur už vieną toną. Tokiu atveju ieškovės nupirktas iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ atsakovo neparduotas kviečių kiekis - 218,138 t kainavo 4 962,66 Eur daugiau, nei būtų kainavęs perkant iš atsakovo. Ieškovės ir atsakovo sudarytose sutartyse nurodyta, kad parduodamos produkcijos kiekis gali neatitikti +/- 0,5 proc. sutartyse nurodyto kiekio. 2018-03-08 Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje Nr.18AR/3.1/000050 nurodytas produkcijos pardavimo kiekis yra 250 t, tad 0,5 proc. šio kiekio sudaro 1,25 t. 2018-03-09 Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje Nr.l8AR/3.1/000053 nurodytas produkcijos pardavimo kiekis yra 2000 t, tad 0,5 proc. šio kiekio sudaro 10,00 t. Ieškovo nuostoliai dėl 1,25 t pupų įsigijimo sudaro 114,80 Eur (1,25 t x 91,84 Eur), o dėl 10 t kviečių - 227,50 Eur (10 t x 22,75 Eur). Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas sutarčių sąlygas ieškovė reikalaujamą priteisti nuostolių sumą sumažino 342,30 Eur (114,80 Eur + 227,50 Eur) ir reikalauja priteisti 18 106,24 Eur (13 485,88 Eur + 4 962,66 Eur - 342,30 Eur).
Atsiliepimas
8. Atsakovas T. S. su pareikštais reikalavimais nesutiko.
9. Atsakovas nurodė, kad sutinka, kad nepristatė viso produkcijos kiekio pagal su ieškove sudarytas sutartis. Ieškovei perskaičiavus nepristatytos produkcijos kiekius (atėmus 0,5 proc.) šioje dalyje ginčo dėl nepristatytų kiekių nebekilo. Tačiau atsakovas teigia, kad faktiškai pardavė ieškovei 104,740 t pupų ir 1 809,64 t kviečių, o ne atitinkamai 103,159 t pupų ir 1781,861 t kviečių, o ieškovės skaičiavimai, kuriais ji sumažino nurodytus priduotos produkcijos kiekius neatitinka šalių sudarytų sutarčių 2.9 punkto, pagal kurį kokybės reikalavimų neatitinkanti produkcija yra nukainuojama, taikant nuoskaitas, kuriomis mažinama atsakovui mokėtina suma, o ne parduotos produkcijos kiekis (svoris).
10. Atsakovas ginasi force majeure aplinkybėmis. Aiškina, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-15 nutarime Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ ir jo 3.2 punkte iš tikrųjų expressis verbis nėra minima sausra, tačiau iš to paties nutarimo 3.6 punkto matyti, jog šio nutarimo 3.1 - 3.5 punktuose yra nustatytas ne baigtinis, o tik pavyzdinis force majeure aplinkybių sąrašas. Konkretaus gamtinio reiškinio priskyrimą nenugalimos jėgos aplinkybėms lemia ne jo pobūdis (audra, potvynis, sausra ir pan.), o jo mastas. 2018 metų vasarą ekstremaliąją situaciją dėl sausros skelbė ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės lygiu, bet ir savivaldybės - savivaldybių lygiu, tame tarpe - Plungės rajono savivaldybė, kurioje veiklą vykdo atsakovas. Be to, kaip matyti iš pačios ieškovės byloje pateiktų duomenų, 2018 metų gamtinės sąlygos buvo nepalankios pupų ir kviečių augimui, o neigiamą įtaką turėjo ne tik sausra, bet ir škvalas - uraganas, siautęs 2018-08-24. Tai dar kartą patvirtina, kad sausra 2018 metų vasarą pasiekė beprecedentį lygį, to negalėjo iš anksto prognozuoti ne tik atsakovas, bet ir kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai. Pupų ir kviečių derlius 2018 metais buvo vienas mažiausių per paskutinius 11 metų, taip pat patvirtina ir paties ieškovo į bylą pateikta Lietuvos statistikos departamento 2019-07-16 pažyma. Žemės ūkio produkcijos gamintojai netgi buvo viešai kviečiami kreiptis į Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmus dėl nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančios pažymos gavimo. Nurodė, kad dar 2018-07-26, t.y. dar net nežinodamas tikslaus pupų ir kviečių derliaus kiekio, iš anksto informavo ieškovę apie sausros kaip force majeure aplinkybės įtaką būsimam derliui, pasiūlydamas ieškovui susitarti dėl naujo produkcijos kiekio, atitinkančio atsakovo realias galimybes.
11. Pažymėjo, kad atsakovas net ir dėl susiklosčiusių itin nepalankių aplinkybių prisiimtus sutartinius įsipareigojimus didžiąja dalimi įvykdė, t.y. užaugino ir pardavė ieškovei 1 885,02 t (pagal ieškovės skaičiavimus) derliaus iš sutartų bendrai parduoti 2 250 t, kas procentine išraiškos forma sudaro 83,78 proc., o taip pat ne kartą siūlė ieškovei likusį pupų ir kviečių kiekį užauginti ir parduoti per kitą artimiausią derlių, su kuo ieškovė nesutiko. Atsakovas ne tik pardavė ieškovei visą savo užaugintą 2018 metų pupų ir kviečių derlių, pasilikdamas naujai sėjai (t.y. savo būtinosioms reikmėms) tik 2,5 t kviečių, bet ir papildomai pirko jį iš kitų žemės ūkio produkcijos gamintojų, kad kiek įmanoma didesne apimtimi įvykdytu sutartimis prisiimtus įsipareigojimus.
12. Nurodė, kad su ieškiniu pateikti įvairūs dokumentai bei ieškovės subjektyvūs skaičiavimai neįrodo prašomo priteisti nuostolių dydžio. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų nurodomus logistikos kaštus. Ieškovė aiškina, kad patyrė 4,06 Eur išlaidų už vienos tonos pupų transportavimą iš atsakovo, tačiau vežėjos UAB „Genalga“ dokumentai patvirtina, kad vienos tonos pupų transportavimo kaštai buvo ne 4,06 Eur už toną, o 4 Eur už toną. Ieškovė 4,06 Eur už toną kainą gavo tik dėl to, jog vietoj realiai jai parduoto ir pervežto 104,740 t pupų kiekio, remiasi užskaitytu 103,159 t pupų kiekiu.
13. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp tariamų nuostolių ir atsakovo veiksmų neįvykdant sutarčių.
14. Nurodė, kad byloje pateiktomis sutartimis ieškovė nepakeitė su atsakovu sudarytų sutarčių. Visos šios sutartys su trečiaisiais asmenimis buvo sudarytos įprastos ieškovės komercinės veiklos eigoje. Ieškovė sandorius su trečiaisiais asmenimis sudarinėjo atsakovui už akių, be atsakovo informavimo apie jų sąlygas bei dar nepasibaigus sutarčių įvykdymo iš atsakovo pusės terminams. Sutartys dėl pupų įsigijimo tiekėjų buvo įvykdytos per 2018 m. rugsėjo mėnesį, t.y. likus dar vienam pilnam mėnesiui iki sutartyje su atsakovu nustatytos jos įvykdymo termino pabaigos. Jei ieškovė trūkstamą pupų kiekį iš tikrųjų būtų įsigijusi per 2018 metų rugsėjo mėnesį ir tai būtų padariusi į bylą pateiktomis sutartimis, tai ieškovė 2018-11-16 pranešimu nebūtų prašiusi atsakovo iki 2018-11-30 patvirtinti, ar jis įvykdys sutartį. 2018-11-16 pranešime nėra užsiminta apie kokių nors kitų su atsakovu sudarytą sutartį neva pakeičiančių sutarčių sudarymą ir/ar vykdymą. Iš esmės analogiškos pastabos taikytinos ir sutariai dėl kviečių pirkimo-pardavimo. Iš ieškovės 2018-12-20 ir 2019-01-14 raštų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-12-20 iki 2019-01-14 dar vyko aktyvus atsakovo kviečių pagal ieškovei pardavimas (daugiau nei 460 t kviečių), todėl ieškovė 2018-12-27 nei žinojo atsakovo neparduotą kviečių kiekį, nei egzistavo pagrindas manyti, kad atsakovas neparduos 500 t kviečių, dėl ko būtų reikėję 2018-12-27 sudaryti žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį su ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ dėl 500 t kviečių įsigijimo. 2019-01-14 rašte prašiusi susitikrinti kviečių ir spaudusi atsakovą iki galo įvykdyti sutartį, ieškovė neužsiminė apie neva pakeičiančios 2018-12-27 žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ir/ar vykdymą. Pačiose žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyse nieko nėra užsiminta nei apie atsakovą, nei apie kitus ieškovo nurodomus žemės ūkio produkcijos gamintojus. Galiausiai atsakovas su kitais ieškovo nurodomais žemės ūkio produkcijos gamintojais neturėjo jokių bendrų įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė nusprendė savo tariamai patirtų nuostolių sumą skaičiuoti įvertinant kitų trijų žemės ūkio produkcijos gamintojų sudarytų sutarčių neįvykdymo ieškovui faktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priėmė ieškovės UAB „Agrorodeo“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 544,94 Eur dėl nuostolių atlyginimo ir šią bylos dalį nutraukė. Priteisė ieškovei UAB „Agrorodeo“ iš atsakovo T. S. 16 915,82 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą bendrą 16 915,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3105,38 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
16. Dėl pagrindo konstatuoti force majeure aplinkybių egzistavimą nurodė, kad nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, nei kad egzistavo išskirtinės, negalimos iš anksto numatyti sąlygos, nei kad jos lėmė negalėjimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ieškovui (CPK 176, 178, 185 str.). Nurodė, kad šalys, veikiančios žemės ūkio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, duodančių didesnį ar mažesnį derlių, o nepalankias gamtines sąlygas visada būtų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio, todėl svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti, ar sudarydamos sutartį šalys galėjo numatyti tokias aplinkybes ir ar pagrįstai prisiėmė jų padarinių atsiradimo riziką. Aplinkybė, kad Lietuvoje, o taip pat Plungės rajone 2018 metų vasarą buvo paskelbta ekstremali padėtis, savaime nesudaro pagrindo spręsti egzistuojant nenugalimos jėgos aplinkybes. Iš pateiktų į bylą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenų nustatyta, kad Plungės rajone stichinė sausra paskelbta nebuvo, tęsėsi sausringas periodas. Be to sutarčių su ieškove sudarymo metu atsakovui buvo žinoma, jog prastas derlius nebus laikoma nenugalimos jėgos aplinkybėmis, nes tai numatyta šalių sudarytų sutarčių 6.2 punkte. Sudarydamas tokias sutartis, atsakovas turėjo numatyti galinčias būti nepalankias gamtines sąlygas, neduosiančias planuojamo kultūrų derliaus, o to nenumatęs ir sutikęs su visiškos civilinės atsakomybės taikymu sutarties nevykdymo atveju, laisva valia prisiėmė atitinkamą riziką. Byloje nėra jokių įrodymų, individualizuojančių sausros poveikį būtent atsakovo derliui.
17. Dėl ieškovės teisės į nuostolių atlyginimą nurodė, kad šalių sudarytų sutarčių 5.2 punkte nurodyta: pardavėjas aiškiai supranta, kad tinkamas pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su produkcijos rūšimi, kiekiu, kokybe ir pristatymo terminais, vykdymas pirkėjui turi esminės reikšmės; pardavėjui yra žinoma pirkėjo verslo specifika, t.y. kad pirkėjas yra sudaręs ir/ar sudarys produkcijos tiekimo sutartis su savo klientais; pardavėjas aiškiai supranta, kad jam vėluojant arba pristatant sutarčių 1.1 punkte numatytų reikalavimų neatitinkančią produkciją, pirkėjas negalės tinkamai įvykdyti įsipareigojimų savo klientams, todėl patirs nuostolių, už kuriuos bus atsakingas pardavėjas. Pagal 5.3 punktą, tuo atveju, jeigu pardavėjas iki sutarčių 3.1 punkte nurodytų terminų nepristatys pirkėjui visos arba dalies sutarčių 1.1 punkto lentelėje numatytos rūšies, kiekio ir kokybės produkcijos, pirkėjo pasirinkimu ir pareikalavimu: 5.3.1. pardavėjas nuo sutarčių nutraukimo dienos privalės sumokėti 20 proc. dydžio baudą nuo sutartyse numatytos nepristatytos produkcijos kainos su PVM ir/arba 5.3.2. pardavėjas privalės atlyginti visus pirkėjo nuostolius, patirtus dėl tokios pardavėjo pareigos pažeidimo ir/ar nevykdymo, tame tarpe padengti skirtumą tarp pirkėjo sudarytos produkcijos pirkimo-pardavimo sandorio dėl pagal sutartis nepristatytos produkcijos įsigijimo iš trečiųjų asmenų bei visas kitas išlaidas, susijusias su nepristatytos produkcijos įsigijimo iš trečiųjų asmenų sandoriais, netesybas, kurias pirkėjas privalės mokėti dėl savo įsipareigojimų pagal su klientais sudarytas sutartis pažeidimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimus dėl nuostolių kildina iš šalių sudarytų sutarčių 5.3.2. punkto nuostatų.
18. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog buvo sudariusi sutartis dėl nupirktų pupų ir kviečių pardavimo. Tai papildomai patvirtina, kad ieškovei, kaip pirkėjui, turėjo esminės reikšmės tinkamas atsakovo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų parduoti sutartyse nurodytą kiekį produkcijos vykdymas, kadangi ji turėjo įsipareigojimų savo kontrahentams. Tai lėmė būtinumą, atsakovui nepardavus sutartyje nustatyto grūdų kiekio, jį kompensuoti įsigyjant pupas ir kviečius iš kitų asmenų.
19. Aplinkybė, kad ieškovė pradėjo ieškoti, iš ko įsigyti papildomus pupų ir kviečių kiekius, dar atsakovui nepasibaigus terminui produkciją pristatyti, savaime nelemia vertinimo, kad tokie ieškovės veiksmai nėra susiję su atsakovo įsipareigojimų tinkamu nevykdymu. Atsakovas dar 2018 m. liepos mėn. pranešė ieškovei, kad galimai derlius bus mažesnis. Ieškovė, būdama šios srities verslininkė, numatė, kad 2018 metais gali trūkti tiek pupų, tiek kviečių. Kaip nustatyta byloje, jau 2018 m. rugsėjo mėn. ieškovei buvo žinoma, kad reikiamo pupų kiekio nepristatys ir dar trys pardavėjai. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad su ūkininkais betarpiškai bendradarbiaujama, o šiuo atveju nuvykus pas atsakovą paimti derliaus buvo aišku, kad jo nėra pakankamai. Todėl ieškovės veiksmai, kuomet ji numatydama galimą stygių, nedelsdama ėmėsi priemonių papildomam produkcijos kiekiui surasti ir įsigyti, negali būti vertinami kaip nesąžiningi atsakovo atžvilgiu. Be to, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė produkciją pirko brangiau nei buvo galima tuo metu rinkoje. Tai, kad pupos buvo nupirktos ne pagal vieną, o pagal kelias sutartis, reikšmės neturi. Neturi reikšmės ir tai, kad kviečių pagal sutartį su ŽŪB „Vilkaviškio grūdai“ ieškovė nupirko daugiau nei jai nepardavė atsakovas, nes, kaip paaiškino ieškovės atstovai, esant grūdų trūkumui, o ŽŪB „Vilkaviškio grūdai“ nesutinkant parduoti mažesnio kiekio, kitų galimybių ieškovė neturėjo.
20. Aplinkybė, kad ieškovė leido atsakovui pristatyti produkciją ir po sutartyse nustatyto termino bei ją užskaitė į pagal sutartį privalomą pristatyti kiekį, neatima iš jos teisės į nuostolių atlyginimą sutartyje suderėtomis sąlygomis. Teismas kaip nereikšmingus atmetė atsakovo teorinius svarstymus apie tai, kad ieškovė manipuliuoja informacija, nes sudaro daugybę sutarčių tiek pirkdama, tiek parduodam žemės ūkio produkciją, nes jie išimtinai grįsti prielaidomis ir nepaneigia atsakovo sutarčių 5.3.2. punktais prisiimtų įsipareigojimų.
21. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė sutartyse nustatytos pareigos - nepristatė suderėto produkcijos kiekio sutartyse nurodytais terminais (neteisėti veiksmai, CK 6.246 straipsnio 1 dalis), ieškovė už tą patį produkcijos kiekį, kurį pagal sutartį būtų nupirkusi iš atsakovo, sumokėjo didesnę kainą (t. y. patyrė tiesioginius nuostolius, CK 6.249 straipsnio 1 dalis) ir šias ieškovės papildomas išlaidas lėmė būtent atsakovo prievolės neįvykdymas (priežastinis ryšys, CK 6.247 straipsnis). Prievolę pažeidusio asmens kaltė, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, o tai reiškia, jog prievolę pažeidęs asmuo turi įrodyti, kad jis nėra kaltas dėl prievolės neįvykdymo (CPK 178 straipsnis), ko šiuo atveju atsakovas nepadarė.
22. Dėl nuostolių dydžio nurodė, kad atsakovas teigia, kad pardavė ieškovei 104,740 t pupų ir 1 809,64 t kviečių, o ne atitinkamai 103,159 t pupų ir 1781,861 t kviečių, kai teigia ieškovė. Su tokiais atsakovo teiginiais teismas nesutiko. Bylos duomenimis, atsakovas faktiškai pristatė ieškovei 104,740 t pupų ir 1783,160 t kviečių. Kokiais duomenimis remdamasis atsakovas teigia pristatęs ieškovei 1809,64 t kviečių, neaišku, nes pagal paties atsakovo pateiktas sąskaitas užfiksuotas būtent 1783,160 t faktiškai pristatytų kviečių kiekis.
23. Nurodė, kad šalių sudarytų sutarčių 2.8 punkte aptartas faktiškai patiekto produkcijos svorio perskaičiavimas į įskaitomąjį. Svorio perskaičiavimas į įskaitomąjį buvo atliktas kiekvieno vežimo metu ir detalizuotas. Tokius ieškovės pateiktus duomenis patvirtina sąskaitos (el. b.l. 9-12, t. III – dėl pupų, el. b.l. 30-97, t. V – dėl kviečių), pagal kurias ieškovė su atsakovu atsiskaitė, atsakovas dėl to pretenzijų ieškovei neturėjo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pagrįstai įskaitė atsakovui 103,159 t pupų ir 1781,861 t kviečių kiekius. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas sutinka, kad atsakovas ieškovei iš suderėto kiekio nepardavė - 146,841 t pupų ir 218,139 t kviečių, kaip ir nurodo ieškovė. Sudarytų sutarčių 1.1 punkte šalys susitarė, kad parduodamų grūdų kiekis gali neatitikti nurodytojo +/- 5 proc. Taigi sutartys būtų laikomos tinkamai įvykdytomis, jei atsakovas būtų pristatęs ieškovei 248,75 t pupų (250 t – 1,25 t) ir 1990 t kviečių (2000 t – 10 t). Tokiu būdu teismas vertino, kad nuostolius ieškovė patyrė dėl atsakovo nepristatyto 145,591 t (248,75 – 103,159) pupų ir 208,139 t kviečių kiekio.
24. Pažymėjo, kad siekdama kompensuoti keturių savo pardavėjų neparduotą kiekį pupų, ieškovė įsigijo trūkstamą bendrą kiekį iš 11 kitų šios produkcijos pardavėjų. Ieškovė teigia, kad atitinkamai nuostolius paskaičiavo ir kitiems trims pardavėjams, o tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Atsakovo teiginiai, kad jis nebuvo prisiėmęs jokių bendrų įsipareigojimų su jais, šiuo atveju neturi reikšmės. Teismas sutiko, kad apskaičiuodama kainos, kurią mokėjo už pupas minėtiems 11 subjektų vidurkį, ir jos skirtumą nuo kainos, už kurią pupas pirko iš atsakovo, laikydama nuostoliais, ieškovė atsakovo atžvilgiu elgiasi sąžiningai.
25. Nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus, kad įsigydama papildomai reikalingas pupas ji vidutiniškai mokėjo ne mažiau, nei jos nurodoma 320,84 Eur už vieną toną suma. Su atsakovu sudaryta sutartimi buvo užfiksuota 229 Eur už vieną toną kaina. Taigi ieškovei įsigyti vieną toną pupų kainavo 91,84 Eur brangiau (320,84-229). Atsakovui nepristačius 145,591 t pupų, ieškovė įgijo teisę į 13 371,07 Eur dydžio nuostolių atlyginimą. Sutartimi su ŽŪB „Vilkaviškio grūdai“ ieškovė suderėjo 188,50 Eur už vieną toną kviečių kainą. Iš atsakovo kviečius ieškovė pirko už 172,25 Eur už vieną toną. Taigi ieškovei įsigyti vieną toną kviečių kainavo 16,25 Eur brangiau (188,50-172,25). Atsakovui nepristačius 218,139 t kviečių, ieškovė įgijo teisę į 3 544,75 Eur dydžio nuostolių atlyginimą. Pažymėjo, kad padidėjusių transporto kaštų ieškovė nepagrindė į bylą pateiktais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kiek jai kainavo kviečių transportavimas iš ŽŪB „Vilkaviškio grūdai“. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovė savo teisės į papildomą nuostolių dalį, susijusią su brangesniu kviečių transportavimu į Klaipėdos uostą, neįrodė. Vadovaujantis išdėstytais argumentais ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teismas priteisė 16 915,82 Eur dydžio bendrą nuostolių sumą.
26. Dėl procesinių palūkanų nurodė, kad atsakovas yra ūkininkas (verslininkas), todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą bendrą 16 915,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
27. Apeliantas atsakovas T. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-27 sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta tenkinti ieškovo UAB „Agrorodeo“ ieškinį, ir šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą - ieškovo UAB „Agrorodeo“ ieškinį atsakovui T. S. dėl nuostolių atlyginimo atmesti ir ; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27.1. Dėl nenugalimos jėgos aplinkybių nurodė, kad teismas neatsižvelgė, jog būtent dėl sausros tiek valstybės, tiek savivaldybių lygiu buvo paskelbta ekstremalioji situacija žemės ūkio sektoriuje (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-07-04 nutarimą Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ bei į bylą kartu su ieškiniu pateiktą Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-07-04 įsakymą). Teismas neatsižvelgė, jog būtent dėl sausros žemės ūkio produkcijos gamintojai buvo viešai kviečiami kreiptis į Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmus dėl nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančios pažymos gavimo (žr. tripliko priedą Nr. 1). Nors atsakovas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, kad Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų išduota nenugalimos jėgos aplinkybes liudijanti pažyma nesukuria materialinių padarinių ir kad tokius padarinius (t. y. atleidimą nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, civilinės atsakomybės netaikymą) lemia pats nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, o ne jas liudijančios pažymos, turinčios tik procesinę teisinę reikšmę, išdavimas, dėl tokios pažymos išdavimo į Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmus nesikreipė, tačiau valstybės įgaliotos institucijos viešas kvietimas į ją kreiptis dėl aptariamos pažymos gavimo vertinant šį faktą kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-0704 nutarimu Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ bei savivaldybės lygmeniu priimtais teisės aktais aiškiai parodo, kad sausra 2018 metų vasarą iš tikrųjų buvo tokio beprecedenčio masto, kad valstybės įgaliota institucija išdavinėjo jos pageidaujantiems asmenims nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymas. Teismas neatsižvelgė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos CK 6.212 str. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-15 nutarime Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ įtvirtintos force majeure sąlygos: (1) šalims sudarant 2018-03-08 žemės ūkio produkcijos pirkimo- pardavimo sutartį (toliau tekste vadinama Sutartimi Nr. 1) bei 2018-03-09 žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį (toliau tekste vadinama Sutartimi Nr. 2; toliau tekste Sutartis Nr. 1 ir Sutartis Nr. 2 abi kartu vadinamos Sutartimis) jokios sausros nebuvo ir atsakovas negalėjo numatyti, kad sausra prasidės už maždaug 3 mėnesių po šių Sutarčių sudarymo, (2) dėl sausros užaugo mažesnis nei įprastai ir nei buvo prognozuotas pupų ir kviečių derlius, (3) atsakovas negalėjo kontroliuoti sausros ar užkirsti jai kelio, (4) atsakovas nedelsdamas informavo ieškovą apie force majeure aplinkybės atsiradimą, pasiūlydamas ieškovui susitarti dėl naujo produkcijos kiekio, atitinkančio atsakovo realias galimybes (žr. ieškinio priedą Nr. 3), tačiau ieškovas su atsakovu nebendradarbiavo ir pasinaudodamas savo kaip stipresniosios šalies statusu reikalavo besąlygiškai įvykdyti Sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovas net ir dėl susiklosčiusių itin nepalankių aplinkybių Sutartis didžiąja dalimi įvykdė, t. y. pardavė ieškovui net 83,78 proc. sutarto parduoti pupų ir kviečių kiekio ir ne kartą siūlė ieškovui likusį derliaus kiekį užauginti ir parduoti per kitą artimiausią derlių (su kuo ieškovas vėlgi nesutiko). Teismas Skundžiamame sprendime neatsižvelgė, kad neegzistuoja jokie duomenys, kurie leistų teigti, kad pupos ir/ar kviečiai atsakovui galėjo neužaugti dėl kokių nors kitų priežasčių: nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu ir kėlė hipotetinį klausimą, kad pupos ir kviečiai atsakovui galėjo neužaugti ir dėl prastos sėklos, netinkamų augimo sąlygų, dirvos netinkamo paruošimo, prastų priežiūros darbų ar dar kokių nors kitų priežasčių, tačiau tokių ieškovo nurodytų priežasčių nepatvirtina absoliučiai jokie duomenys, nes tokie duomenys ir neegzistuoja.
27.2. Dėl ieškovo teisės į nuostolių atlyginimą bei nuostolių dydžio nurodė, kad teismas Skundžiamame sprendime plačiau pasisakė tik dėl ieškovui priteistinų nuostolių dydžio, tačiau plačiau nepasisakė ir nesprendė dėl kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Teismas Skundžiamame sprendime nepagrįstai nesivadovavo lex specialis CK 6.258 str. 5 d. norma, kuri būtent ir reglamentuoja nuostolių atlyginimą pažeistos sutarties ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumo forma ir kurios viena iš būtinųjų taikymo sąlygų yra pažeistos sutarties nutraukimas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad būtent aukščiau nurodytu būdu CK 6.258 str. 5 d. norma yra aiškinama ir kasacinio teismo praktikoje: dėl sutarties šalies teisės į nuostolių, atsiradusių sudarius pakeičiančią sutartį, atlyginimą įgijimo sąlygų ko gero išsamiausiai yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017.
27.3. Nurodė, kad teismas kritiškai vertino ieškovo argumentus dėl CK 6.258 str. 5 d. normos taikymo, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas šioje byloje reiškiamą reikalavimą kildina iš Sutarčių pažeidimo bei tam tikrų šių Sutarčių sąlygų. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau aptariamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017, išaiškinimų, ieškovo rėmimasis Sutarčių sąlygomis ir atitinkamai nesirėmimas CK 6.258 str. 5 d. norma neturi absoliučiai jokios teisinės reikšmės (ir net gali būti sąmoningas, žinant, kad šios normos reikalavimų akivaizdžiai nebuvo laikomasi), o Teismas, teisiškai kvalifikuodamas ieškovo šioje byloje pareikštą reikalavimą, pats turėjo parinkti tinkamą teisės normą (šiuo atveju - CK 6.258 str. 5 d.) bei jos pagrindu atitinkamai išspręsti šį ginčą. Teismas Skundžiamame sprendime taip pat referavo į CK 6.156 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.256 str. 2 d. ir 4 d. normas, tačiau šios Teismo nurodytos teisės normos niekaip nepaneigia išvados, kad ieškovo šioje byloje pareikštas reikalavimas turėtų būti teisiškai kvalifikuojamas pagal CK 6.258 str. 5 d. su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Šalies argumentai
27.4. Nurodė, kad teismas, ginčo teisinių santykių nekvalifikavęs pagal CK 6.258 str. 5 d., neanalizavo ir nevertino ir kitų šios normos taikymui ir atitinkamai - ieškovo reikalavimo tenkinimui svarbių aplinkybių: (a) ar ieškovo į bylą pateiktos žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos per protingą terminą po Sutarčių nutraukimo (nagrinėjamu atveju visos šios sutartys buvo sudarytos ir įvykdytos nenutraukus Sutarčių, nepasibaigus atsakovo įsipareigojimų įvykdymo terminui (Sutarties Nr. 2 atveju - paties ieškovo pratęstam jos įvykdymo terminui), atsakovui apie šių sutarčių sudarymą ir jų sąlygas nepranešant, ignoruojant atsakovo prašymus pateikti įrodymus, pagrindžiančius nuostolius, jų dydį, ir t.t.); (b) ar ieškovo į bylą pateiktos žemės ūkio produkcijos pirkimo- pardavimo sutartys buvo sudarytos protingomis sąlygomis, ar iš tikrųjų ieškovui reikėjo visas jas sudaryti ir dar būtent tokiomis sąlygomis (nagrinėjamu atveju Teismas nesiaiškino, kada ir kokiu būdu buvo atrasti kiti 12 žemės ūkio produkcijos pardavėjų, kodėl su jais buvo susitarta dėl tokio pupų ir kviečių kiekio, kuris absoliučiai nekoreliuoja su atsakovo neparduotu pupų ir kviečių kiekiu, kodėl nebuvo sudaryta viena sutartis su vienu pardavėju, turinčiu pakankamą pupų kiekį ir pan.); (c) ar ieškovo į bylą pateiktų žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių dalykas atitinka Sutarčių dalyką (kaip matyti, šiomis sutartimis buvo susitarta ne tik dėl 1 klasės pupų, bet ir dėl antros klasės pupų pardavimo, pavyzdžiui, su Grinaičių ŽŪB ir Kubilių ŽŪB ieškovas susitarė išimtinai tik dėl 2 klasės pupų pardavimo ir t.t.); (d) ar atsakovas su kitais 3 ieškovo nurodomais žemės ūkio produkcijos gamintojais, neįvykdžiusiais savo įsipareigojimų dėl pupų pardavimo, turėjo kokių nors bendru įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu, kad egzistuotų pagrindas dalinti tarp jų ir atsakomybę (kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas šioje byloje laikosi pozicijos, kad į bylą pateiktomis pupų pirkimo-pardavimo sutartimis (11 vnt.) jis kompensavosi ne tik atsakovo, bet ir dar 3 žemės ūkio produkcijos gamintojų neparduotą pupų kiekį, nors byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo santykius su kitais 3 žemės ūkio produkcijos gamintojais, neįvykdžiusiais ieškovui savo įsipareigojimų dėl pupų pardavimo, bei byloje nėra ginčo, kad atsakovas su šiais 3 žemės ūkio produkcijos gamintojais neturėjo jokių bendrų įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu).
27.5. Pažymėjo, kad teismas išvadas šioje byloje darė neturėdamas viso bendro ginčo situacijos vaizdo, kas taip pat nulėmė Skundžiamo sprendimo išvadų nepagrįstumą. Teismui buvo žinoma aplinkybė, kad ieškovas yra verslininkas, kuris užsiima nuolatiniu žemės ūkio produkcijos iš žemės ūkio produkcijos gamintojų supirkimu bei jų perpardavimu kitiems subjektams, tačiau Teismas net nepasidomėjo, kiek pupų ir kviečių pirkimo-pardavimo sutarčių aktualiu laikotarpiu ieškovas iš viso buvo sudaręs su žemės ūkio produkcijos gamintojais bei jos galutiniais pirkėjais (apie ieškovo veiklos mastą pupų ir kviečių pirkimo- pardavimo srityje galima spręsti iš byloje ieškovo pateiktos sutarties, sudarytos su pupų pirkėja SAIF INTERNATIONAL LTD, bei sutarties, sudarytos su kviečių pirkėja UAB „Agrochema“, o taip pat iš šiose sutartyse nurodyto sutarto parduoti produkcijos kiekio).
27.6. Nurodė, kad teismas, darydamas išvadas, visiškai neatsižvelgė į aiškiai nelygiavertę šalių padėtį, pasireiškiančią tuo, jog atsakovo veikla neabejotinai yra susijusi su tam tikra rizika, ar pavyks išauginti ir nuimti atitinkamą kiekį derliaus ir ar jis atitiks atitinkamai klasei būtinus reikalavimus, kai tuo tarpu ieškovo veikla užsiimant žemės ūkio produkcijos supirkimu ir perpardavimu tretiesiems asmenims tokia ūkine rizika nepasižymi, be to, ieškovas dėl savo veiklos masto turi daugybę sutarčių ir jų vykdymo dokumentų, kas sudaro jam galimybes manipuliuoti šiais duomenimis sau naudingiausiu būdu.
27.7. Pažymėjo, kad teismas skundžiamame sprendime sutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovas savo skaičiavimuose nepagrįstai ignoruoja Sutarčių 1.1 p. nustatytą 0,5 proc. kiekio paklaidą (1,25 t Sutarties Nr. 1 atveju ir 10 t Sutarties Nr. 2 atveju), tačiau ieškovo neva patirtų nuostolių sumą dėl Sutarties Nr. 2 neįvykdymo (t. y. 3 544,75 Eur) Teismas vis vien apskaičiavo neatsižvelgdamas į aptariamą paklaidą, t. y. 16,25 Eur daugindamas ne iš 208,139 t neparduoto kviečių kiekio, o iš 218,139 t neparduoto kviečių kiekio. Vien dėl šios teismo klaidos Skundžiamu sprendimu ieškovo naudai iš atsakovo buvo visiškai nepagrįstai priteista 162,49 Eur ((16,25 Eur x 218,139 t) - 16,25 Eur x 208,139 t)) daugiau tariamų nuostolių, nei paties Teismo nuomone atsakovas turėtų atlyginti.
27.8. Nurodė, kad skundžiamu sprendimu ieškovui buvo sudaryta galimybė nesąžiningai pasipelnyti silpnesnės Sutarčių šalies - atsakovo sąskaita, nors civilinė atsakomybė yra skirta tik realių asmens turtinių praradimų kompensavimui ir negali būti priemone žemės ūkio produkcijos supirkėjams ir perpardavėjams nesąžiningai pasipelnyti žemės ūkio produkcijos gamintojų sąskaita, kurių interesų apsauga pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką be kita ko yra viešasis interesas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010).
Šalies argumentai
28. Ieškovas UAB „Agrorodeo“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-27 sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl kviečių transportavimo kaštų priteisimo, ir tenkinti ieškinį pilnai - priteisti iš atsakovo 18 106,24 eurų nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
28.1. Nurodė, kad sprendime nepagrįstai nurodoma, kad ieškovas nepagrindė iš Žemės ūkio kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“ pirktų kviečių transportavimo į Klaipėdos uostą kaštus, kurie sudaro 6,50 eurus už I tonos kviečių vežimą.
28.2. Pažymėjo, kad ieškovas su ieškiniu pateikė kviečių pirkimo iš Žemės ūkio kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“ dokumentus - ieškinio priedas Nr.23. Buvo pateikta: sutartis sudaryta su ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“, PVM sąskaitos faktūros, išrašas iš ieškovo banko sąskaitos apie sumokėjimą už nupirktus grūdus bei 19 grūdų vežimo važtaraščių, pagal kuriuos pirkti grūdai buvo vežami iš Vilkaviškio į Klaipėdos uostą. Šiuose važtaraščiuose nurodytas grūdų vežėjas - UAB „JBG logistic“, vežtas krovinys - kviečiai, vežimo data, krovinio pavadinimas ir kiekis, transporto priemonės ir jų valstybinis numeris bei vairuotojas. Iš viso buvo pervežta iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ į Klaipėdos uostą 495,66 t. kviečių.
Šalies argumentai
28.3. Šių važtaraščių pagrindu vežėjas UAB „JBG logistic“ išrašė: 2019-02-28 PVM sąskaitą faktūrą JBG Nr.20190057, kurioje nurodyta, kad vežta pagal 9 joje nurodytus važtaraščius 232,14 t kviečių, vežimo kaina be PVM 2 437,47 Eur, su PVM - 2 949,34 Eur; 2019-03-13 PVM sąskaitą faktūrą JBG Nr.20190066, kurioje nurodyta, kad vežta pagal 10 joje nurodytų važtaraščių 263,52 t kviečių, vežimo kaina be PVM 2 766,96 Eur, su PVM - 3 348,02 Eur. Šiose vežėjo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, jog iš viso buvo vežta 495,66 t. (232,14 t + 263,52 t) kviečių, o jų vežimo kaina be PVM - 5204,43 Eur (2437,47 Eur + 2766,96 Eur). Tad 1 tonos kviečių vežimo iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ į Klaipėdos kaštai be PVM - 10,50 Eur (5160,43 eur : 495,66 t). Vežėjo PVM sąskaita faktūra JBG Nr.20190057 buvo apmokėta 2019-03-15. Tą įrodo byloje pateiktas išrašas iš ieškovo banko sąskaitos. Vežėjo PVM sąskaita faktūra JBG Nr.20190066 buvo apmokėta 2019-03-25. Tą įrodo byloje pateiktas išrašas iš ieškovo banko sąskaitos. Teismas šių įrodymu netyrė ir dėl to nepagrįstai Sprendime nurodė, jog ieškovas padidėjusių 6,50 Eur/t transporto kaštų nepagrindė j bylą pateiktais įrodymais. Todėl Teismas be pagrindo nepriteisė šių kaštų iš atsakovo. Bendra tokių kviečių vežimo kaštų suma - 1417,87 Eur (218,134 t x 6,50 Eur), Teismas nepriteisė 1 190,42 Eur vežimo kaštų. Kaip jau minėta, šiuos padidėjusius kviečių, vietoj atsakovo nepristatytų, vežimo kaštus įrodo į bylą pateikti aukščiau nurodyti įrodymai.
Atsiliepimas
2. Atsakovas T. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo UAB „Agrorodeo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-27 sprendimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
29.1. Nurodė, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodomi su kviečių įsigijimu ir vežimu iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ susiję rašytiniai įrodymai leidžia spręsti tik apie ieškovo patirtas išlaidas kviečius vežant iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ ir atitinkamai nepatvirtina ieškovo patirtų išlaidų kviečius vežant iš atsakovo (6,50 Eur už toną padidėjusius kviečių vežimo kaštus ieškovas apskaičiuoja kaip skirtumą tarp 1 tonos kviečių vežimo kainos iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ bei 1 tonos kviečių vežimo kainos iš atsakovo). Taigi, apeliaciniame skunde ieškovo minimi rašytiniai įrodymai nepaneigia sprendimo išvadų dėl 1 190,42 Eur dydžio ieškovo reikalavimo atmetimo.
Atsiliepimas
29.2. Pažymėjo, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp šalių sudarytos kviečių pirkimo-pardavimo sutarties pilnutinio neįvykdymo bei ieškovo patirtų 1 190,42 Eur išlaidų kviečius vežant iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovas elgėsi sąžiningai ir kad vienintelis kviečių pardavėjas, sutikęs ieškovui parduoti kviečius, buvo ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“, veiklą vykdantis vienoje iš tolimiausių nuo Klaipėdos uosto esančioje Vilkaviškio savivaldybėje. Atsakovas yra įsitikinęs, kad kviečius ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovas pirko ne tik iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“, kadangi ieškovas yra verslininkas, kuris užsiima nuolatiniu žemės ūkio produkcijos iš žemės ūkio produkcijos gamintojų supirkimu bei jų perpardavimu kitiems subjektams. Ieškovas neinformavo atsakovo nei apie sutarties su ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ sudarymą, nei apie šios sutarties vykdymo kaštus. Ši informacija buvo pateikta tik iškėlus šią civilinę bylą. Ieškovas nenutraukė su atsakovu sudarytos kviečių pirkimo-pardavimo sutarties, todėl apskritai negalėjo sudarinėti šią sutartį (pilnai ar dalinai) pakeičiančių sutarčių (tame tarpe - su ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“) bei reikalauti nuostolių atlyginimo už kviečių įsigijimą bei transportavimą pagal CK 6.258 str. 5 d. Ieškovas neginčija Sprendimo išvados, kad dėl kviečių pirkimo-pardavimo sutarties 1.1 p. nustatytos 0,5 proc. arba 10 t paklaidos neparduotų kviečių kiekiu turėtų būti laikomos ne 218,139 t, o 208,139 t, tačiau ieškovas savo skaičiavimus apeliaciniame skunde vis vien atlieka nuo neteisingo 218,139 t kiekio, dėl ko ieškovas gauna 162,49 Eur ((16,25 Eur x 218,139 t) - 16,25 Eur x 208,139 t)) didesnę tariamų nuostolių sumą.
3. Ieškovas UAB „Agrorodeo“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
30.1. Dėl nenugalimos jėgos aplinkybių nurodė, kad teismas teisingai, remdamasis teisės normomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, įvertino visas aplinkybes atsakovo siejamas su jo pozicija dėl nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo ir pagrįstai pripažino, kad force majeure sąlygų nebuvo, o atsakovas tinkamai neįvertino savo galimybių, sudarydamas sutartį su ieškove, dėl to turi prisiimti jam tenkančias neigiamas pasekmes.
30.2. Nurodė, kad Vyriausybės 2018-07-04 nutarimu Nr.633 paskelbta ekstremali situacija dėl sausros padarinių Lietuvoje nėra nenugalimos jėgos aplinkybė, pats šis Vyriausybės nutarimas taip pat nėra nenugalimos jėgos aplinkybę patvirtinantis dokumentas. Pabrėžė ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-07-04 nutarimas Nr.633 nėra pagrindas atleisti žemdirbius, tame tarpe ir atsakovą, nuo civilinės atsakomybės už dėl sausros neįvykdytas savo prievoles. Tokių teiginių apie žemdirbių atleidimą nuo civilinės atsakomybės šiame Vyriausybės nutarime nėra.
30.3. Nurodė, kad atsakovas neįrodinėjo ir neįrodė, kad mažesnis derlius buvo būtent dėl sausros, o ne dėl kokių nors kitų aplinkybių. Kaip minėta ieškinyje, augalininkystės kultūrų derlių lemia daugelis aplinkybių. Atsakovo pasėtos pupos ir kviečiai galėjo neužaugti ir dėl prastos sėklos, ir dėl netinkamų augimo sąlygų, ir dėl netinkamos vietos sėjomainoje, dirvos netinkamo paruošimo, prastų priežiūros darbų ir dėl daugelio kitų - nuo pačios atsakovo priklausančių aplinkybių.
30.4. Dėl ieškovo teisės į nuostolių atlyginimą bei nuostolių dydžio nurodė, kad sprendime vertino visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir dėl jų pasisakė.
Atsiliepimas
30.5. Pabrėžė, kad tokia atsakovo pozicija dėl CK 6.258 straipsnio 5 dalies normos, kaip privalomos taikyti šiame ginče, prieštarauja bendriems nuostolių atlyginimo nukentėjusiajai šaliai dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo principams. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas ieškinio reikalavimus atlyginti nuostolius kildina iš sutarčių pažeidimo. Šioje byloje ieškovas patirtus nuostolius atlyginti reikalavo remiantis bendrosiomis civilinę atsakomybę nustatančiomis normomis. CK 6.258 straipsnio 5 dalies norma nedraudžia ieškovui reikalauti atlyginimo nuostoliu remiantis kainų skirtumu, kuris atsirado dėl to, kad ieškovas buvo priverstas pirkti produkciją didesne kaina, nei buvo numatyta Sutartyse, ir nenutraukus Sutarčių.
30.6. Pažymėjo, kad šalių sudarytose Sutartyje I ir Sutartyje II nustatyta, jog atsakovas, kaip Pardavėjas, privalės atlyginti visus ieškovo, kaip Pirkėjo nuostolius, patirtus dėl Pardavėjo pareigos pažeidimo ir/ar nevykdymo, tame tarpe padengti skirtumą tarp Pirkėjo sudaryto Produkcijos pirkimo- pardavimo sandorio kainos ir dėl pagal šią Sutartį nepristatytos Produkcijos įsigijimo iš trečiųjų asmenų kainos bei visas kitas išlaidas, susijusias su nepristatytos Produkcijos įsigijimo iš trečiųjų asmenų sandoriais (Sutarčių 5.3.2.pap.'). Tad šalių sudarytose Sutartyse buvo susitarta dėl nuostolių skaičiavimo pagal tokį kainų skirtumą. Tokios Sutarčių nuostatos neprieštarauja teisės normoms.
30.7. Nurodė, kad ieškovui buvo ypač svarbu įsigyti visą sutartą produkcijos kiekį iš atsakovo, nes jis turėjo įsipareigojimų supirktas pupas parduoti SAIF INTERNATIONAL LTD pagal 2018-05-21 sutartį Nr.l8-EXP/2018. Ieškovo supirktos Lietuvoje pupos šiam pardavimui turėjo būti atkraunamos Klaipėdos uoste, pristatymo terminas 2018 m. spalio 1-31 d. Tad tik pradėjus aiškėti, kad atsakovas bei kiti asmenys gali neįvykdyti savo įsipareigojimų ieškovui parduoti sutartyse nustatytą kiekį pupų, ieškovas, apsidrausdamas nuo galimų nuostolių ir sankcijų dėl sutarties, sudarytos su SAIF INTERNATIONAL LTD neįvykdymo, iš anksto ėmėsi priemonių įsigyti galimai trūkstamą pupų kiekį ir nesulaukus, tiek Sutartyje I, tiek sutartyje sudarytoje su SAIF INTERNATIONAL LTD nustatyto produkcijos pristatymo termino pabaigos. Jei ieškovas būtų laukęs Sutartyje 1 nustatyto pristatymo termino pabaigos, jis nebūtų galėjęs laiku įvykdyti savo įsipareigojimų SAIF INTERNATIONAL LTD ir dėl to būtų patyręs žymiai didesnių nuostolių.
30.8. Nurodė, kad pats atsakovas savo 2018-07-26 raštu pranešė ieškovui, jog dėl sausros atsiradę praradimai trukdys įvykdyti sutartinę prievolę. Nors tas raštas tebuvo tik prielaida, konkrečiai apie jokius praradimus nebuvo pranešta, tačiau jis sukėlė abejonių, ar atsakovas galės tinkamai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Pažymėjo ir tai, kad konkrečios aplinkybės, apie tai, jog kiti pupų pardavėjai neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų, pradėjo aiškėti 2018 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, kai tapo aišku, kad ūkininkai A. S. ir G. Žilėnas išvis nepristatys sutartyse nustatyto pupų kiekio. 2018 m. rugsėjo mėn. 21 d. tapo aišku ir tai, kad ir atsakovas bei ŽŪB „Minija“ nepristatys ieškovui likusio sutartyse, sudarytose su jais, nustatyto pupų kiekio bei koks tas nepristatytos produkcijos kiekis. Atsakovas pats pripažino teismo posėdyje, kad būtent atkrovus paskutinį produkcijos (pupų) kiekį išvežimui pagal Sutartį I 2018-09-21 tapo galutinai aišku, koks bus jos neparduotas kiekis ieškovui. Kaip nurodyta procesiniuose dokumentuose bei įrodymuose pateiktuose byloje, savo sutartinių įsipareigojimų parduoti pupas ieškovui, apart atsakovo, tuo pačiu metu neįvykdė ŽŪB „Minija“ - 95,023 t, ūkininkas A. S. - 50,00 t, ūkininkas G. Ž. - 300,00 t. Bendras neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų parduoti pupas kiekis - 591,864 t. Dėl to ieškovas turėjo iškart imtis priemonių surasti ir įsigyti tokios produkcijos kiekį, kad galėtų tinkamai ir laiku įvykdyti savo įsipareigojimus SAIF INTERNATIONAL LTD.
Atsiliepimas
30.9. Pažymėjo, kad rinkoje tuo metu nebuvo įmanoma vienu sandoriu nupirkti tik atsakovės neparduotą pupų kiekį. Tokį pupų kiekį ieškovas galėjo įsigyti tik sudaręs sutartis su trečiaisiais asmenimis - 11 kitų pardavėjų. Ieškovas buvo priverstas pirkti bet kokios klasės pupas, kurios tiko parduoti pagal sutarties sudarytos su SA1F INTERNATIONAL LTD kokybės reikalavimus, nes rinkoje tuo metu, kaip jau minėta, pupų pasiūla buvo sumažėjusi, buvo reali grėsmė, kad jų kainos ir toliau augs. Trūkstamas pupų kiekis ir buvo nupirktas iš trečiųjų asmenų pagal jų pardavimo sąlygas, pirkimo dokumentai pateikti byloje. Ieškovas neturėjo galimybės kitokia kaina ir sąlygomis įsigyti trūkstamą produkcijos kiekį.
30.10. Nurodė, kad kiekviena ūkinė veikla turi savo rizikų. Abi Sutarčių šalys yra verslininkai. Pabrėžtina ir tai, jog CK 6.256 straipsnio 3 dalyje ?tvirtinta taisyklė, kuri nustato, kad jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalin tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutarti ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Ši norma sistemiškai aiškintina su CK 6.38 straipsnio 2 dalimi ir yra svarbi konstatuojant neteisėtus skolininko, kuris yra savo srities profesionalas, veiksmus sutartinės atsakomybės atveju. Abi normos nustato aukštesni profesionalo teisėto elgesio standartą. Sutarties su verslininku išskirtinumas pasižymi tuo, kad verslininkas, vykdydamas komercinę veiklą, siekia pelno, todėl turi prisiimti visą neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Tai pažymima ir Lietuvos Aukščiausiojo Teisino formuojamoje teismų praktikoje. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamus padarinius – nuostolių kitai sutarties šaliai atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas ?vykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
29. Kolegija, nagrinėdama ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, atsižvelgia į tai, kad Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija jau yra išnagrinėjusi atsakovo Plungės rajono ŽŪB „ Minija“ apeliacinį skundą, pateiktą civilinėje byloje Nr. e2A-833-603/2020, kurioje ieškovė UAB „Agrorodeo“ prašė priteisti iš atsakovės nuostolius, atsiradusius jai dėl nepristatyto sutartyje nurodyto pupų kiekio ir priėmusi 2020 m. gegužės 5 d. nutartį byloje. Darytina išvada, kad šia nutartimi yra suformuota teisminė praktika analogiškoje byloje, todėl teismas turi atsižvelgti į nutartyje padarytas teismo išvadas dėl ieškinio pagrindo.
30. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo kaip nepagrįstą teismo išvadą, kad ieškovas nepagrindė iš Žemės ūkio kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“ pirktų kviečių transportavimo į Klaipėdos uostą kaštų, kurie sudaro 6,50 eurus už I tonos kviečių vežimą. Ieškinyje ieškovė buvo nurodžiusi, kad galutinai paaiškėjus, kiek kviečių nepristatė atsakovas, iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ nupirkto kiekio - 495,656 t kviečių tik 218,139 t buvo panaudota kompensuoti atsakovo neparduotą kviečių kiekį. Šie kviečiai, buvo parduoti UAB „Agrochema“ pagal su ja sudarytą 2018-02-13 sutartį Nr. 100709. Likusį iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ pagal 2018-12-27 sutartį įsigytą kviečių kiekį - 277,251 t, ieškovas panaudojo savo reikmėms. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad iš viso buvo pervežta iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ į Klaipėdos uostą 495,66 t. kviečių. Atsakovui atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodžius, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp šalių sudarytos kviečių pirkimo-pardavimo sutarties pilnutinio neįvykdymo bei ieškovo patirtų 1 190,42 Eur išlaidų, kviečius vežant iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“, byloje darytina išvada, ar ieškovės įsigyti kviečiai ir jų transportavimas į Klaipėdos uostą buvo atsakovo neįvykdyto įsipareigojimo vykdymu, ar ieškovė, vykdydama pirkimo-pardavimo verslą, tokią produkciją pirko ir iš kitų vietovių, kurias taip apt galėjo užskaityti kaip atsakovo nepristatytos produkcijos kompensavimą. Ieškovei perkant didelius kviečių kiekius iš ŽŪB “ Vilkaviškio grūdai”, nustatymui aplinkybės, kad būtent ta dalis, kurios nepristatė atsakovas, buvo parduota UAB “Agrochema” ir jie dėl to pervežami į Klaipėdos uostą, o ne ta dalimi, kurią pasiliko savo reikmėms ieškovė buvo kompensuotas atsakovo kviečių nepristatymas, ieškovė turėjo galimybę pateikti įrodymus. Taip pat pagrįsti būtinybę kviečių pirkimo vietoje kviečių, nepristatytų atsakovo, iš Vilkaviškio rajono, o ne iš pardavėjų, artimesnių atsakovo ūkiui. Teismas turėjo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė savo teisės į papildomą nuostolių dalį, susijusią su brangesniu kviečių transportavimu į Klaipėdos uostą, neįrodė. Atsakovas nurodė, kad kviečius ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovas pirko ne tik iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“, nes ieškovas yra verslininkas, kuris užsiima nuolatiniu žemės ūkio produkcijos iš žemės ūkio produkcijos gamintojų supirkimu bei jų perpardavimu kitiems subjektams. Taigi, nepateikimas duomenų, kad kitų pirkimų, artimesniu Klaipėdos uostui atstumu ieškovė nurodytu laikotarpiu nevykdė, leido teismui vertinti, kad transportavimo išlaidų būtinumas nebuvo įrodytas.
31. Byloje sprendžiamas klausimas dėl neįvykdytų atsakovo sutartinių įsipareigojimų ieškovei, vertinant, ar atsakovo įrodinėjamos oro sąlygos pripažintinos nenugalimos jėgos aplinkybe, sudarančia pagrindą atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės. Atsakovas nurodė, kad teismas neatsižvelgė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos CK 6.212 str. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-15 nutarime Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ įtvirtintos force majeure sąlygos: (1) šalims sudarant 2018-03-08 žemės ūkio produkcijos pirkimo- pardavimo sutartį bei 2018-03-09 žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį, jokios sausros nebuvo ir atsakovas negalėjo numatyti, kad sausra prasidės už maždaug 3 mėnesių po šių Sutarčių sudarymo, (2) dėl sausros užaugo mažesnis nei įprastai ir nei buvo prognozuotas pupų ir kviečių derlius, (3) atsakovas negalėjo kontroliuoti sausros ar užkirsti jai kelio, (4) atsakovas nedelsdamas informavo ieškovą apie force majeure aplinkybės atsiradimą, pasiūlydamas ieškovui susitarti dėl naujo produkcijos kiekio, atitinkančio atsakovo realias galimybes (žr. ieškinio priedą Nr. 3), tačiau ieškovas su atsakovu nebendradarbiavo ir pasinaudodamas savo kaip stipresniosios šalies statusu reikalavo besąlygiškai įvykdyti Sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovas net ir dėl susiklosčiusių itin nepalankių aplinkybių Sutartis didžiąja dalimi įvykdė, t. y. pardavė ieškovui net 83,78 proc. sutarto parduoti pupų ir kviečių kiekio ir ne kartą siūlė ieškovui likusį derliaus kiekį užauginti ir parduoti per kitą artimiausią derlių (su kuo ieškovas vėlgi nesutiko).
32. Atsakovas prievolių nevykdymo pateisinimą dėl force majeure aplinkybių grindžia Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. D-573, kuriuo Plungės rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija nuo 2018 m. liepos 4 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodomi aktai yra bendro pobūdžio, todėl vien tik jie dar nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovės derlius neužaugo būtent dėl sausros. Pažymėtina, kad tokią aplinkybę galėtų pagrįsti tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys, kad hidrometeorologiniai reiškiniai turėjo tiesioginės esminės įtakos atsakovo derliui, tačiau tokių įrodymų apeliantas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis). Ieškovė rėmėsi argumentu, jog atsakovas nenugalimos jėgos aplinkybių neįrodinėjo prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažyma. Atsakovas pripažino, jog nesikreipė į prekybos, pramonės ir amatų rūmus, kadangi tokia pažyma pagal teismų praktiką neturi prima facie galios. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiu argumentu, kadangi kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ginčą sprendžiant teisme prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota pažyma dėl nenugalimos jėgos ta apimtimi, kiek joje pateiktas teisinis tam tikrų aplinkybių vertinimas, nelaikytina prima facie įrodymu. Faktų teisinis vertinimas yra teismo prerogatyva, jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas. Tačiau prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota pažyma oficialiuoju rašytiniu įrodymu gali būti pripažinta tik dėl joje užfiksuotų atitinkamų faktinių duomenų: žalojančio veiksnio buvimo, jo trukmės intensyvumo ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014). Atitinkamai, teisėjų kolegija pažymi, kad prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažyma galėtų būti vertinama kaip sudėtinė dalis įrodymų visumos, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, ji apeliantui nebuvo išduota dėl pačio apelianto apsisprendimo.
33. Konstatavus, kad atsakovas neįrodė egzistavus nenugalimos jėgos aplinkybėms, spręstina, jog egzistuoja sąlygos taikyti jam atsakomybę už netinkamą sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Iš byloje pateiktos šalių sudarytos sutarties nustatyta, kad atsakovui nepristačius ieškovei reikiamo kiekio pupų, kviečių, ieškovė įgijo teisę jas įsigyti iš trečiųjų asmenų, o atsakovas įsipareigojo ieškovei kompensuoti kainų skirtumą, jei kaina yra didesnė, nei ta, kuri buvo sutarta su ieškove. Taigi atsakovui civilinė atsakomybė kilo sudarytos sutarties su ieškove pagrindu, o apylinkės teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės, skundžiamame sprendime aptarė visas civilinės atsakomybės sąlygas. Nustatydamas nuostolių dydį, teismas įvertino būtinus ieškovės nuostolius, dalinai tenkindamas ieškinį. Aukščiau nurodytoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje analogiškoje byloje nuostoliai buvo apskaičiuoti išskaičiavus pupų vienos tonos vežimo išlaidas, todėl nuostolių dydis buvo apskaičiuotas tinkamai.
34. Atsakovas nurodė, kad teismas skundžiamame sprendime sutiko su atsakovo argumentu, jog ieškovas savo skaičiavimuose nepagrįstai ignoruoja Sutarčių 1.1 p. nustatytą 0,5 proc. kiekio paklaidą (1,25 t - Sutarties Nr. 1 atveju ir 10 t -Sutarties Nr. 2 atveju), tačiau ieškovo neva patirtų nuostolių sumą dėl Sutarties Nr. 2 neįvykdymo (t. y. 3 544,75 Eur) teismas vis vien apskaičiavo neatsižvelgdamas į aptariamą paklaidą, t. y. 16,25 Eur daugindamas ne iš 208,139 t neparduoto kviečių kiekio, o iš 218,139 t neparduoto kviečių kiekio. Nurodė, kad vien dėl šios teismo klaidos skundžiamu sprendimu ieškovo naudai iš atsakovo buvo visiškai nepagrįstai priteista 162,49 Eur ((16,25 Eur x 218,139 t) - 16,25 Eur x 208,139 t)) daugiau tariamų nuostolių, nei paties teismo nuomone atsakovas turėtų atlyginti. Iš to darytina išvada, kad atsakovas teigia, jog teismas padarė skaičiavimo klaidą, tačiau tokiu atveju atsakovas turėjo prašyti teismą ištaisyti aiškią aritmetinę klaidą, jei sutinka su teismo sprendimo argumentais šioje dalyje, o ne prašyti naikinti teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Apeliantas atsakovas T. S., teikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 380,61 Eur žyminį mokestį, prideda 2019 m. gruodžio 23 d. SEB banko mokėjimo nurodymą 380,61 Eur sumai.
36. Apeliantė ieškovė UAB „Agrorodeo“ už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 27 Eur žyminį mokestį, prideda 2019 m. gruodžio 20 d. SEB banko mokėjimo nurodymą 27 Eur sumai.
37. Ieškovė UAB „Agrorodeo“ pateikė 2020 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą faktūra Nr. 1761, iš kurios matyti, kad ieškovė už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pridėjo 2020 m. sausio 27 d. išrašą iš SEB banko, patvirtinantį pinigų sumokėjimą. Šis prašymas dalinai tenkintinas, nes ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl priteisiama jai tik už atsiliepimo į atsakovo skundą surašymą, nustatoma 900 Eur priteistina atstovavimo išlaidų suma. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei LR teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatančiais priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė turi teisę į išlaidų, turėtų atsiliepimo surašymui į šį skundą, atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrorodeo“ iš atsakovo T. S. 900 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.