Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-21 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

šiuo nutarimu A. Š. nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., skirta administracinė nuobauda – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trims) mėnesiams.

Nuobauda skirta už tai, kad, A. Š. 2016-04-02 (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,58 prom., vairavo transporto priemonę „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą teisės pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad pažeidėjui paskirta nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, yra per švelni, o pažeidėjo nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos ir suteikiančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau –LAT) atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą, rėmėsi šiais nuobaudos individualizavimui reikšmingais faktais: byloje nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis – 0,58 prom. nedaug viršija leistiną normą, nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis padarius teisės pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), be to, pažeidėjas nebaustas administracine tvarka, pažeidimą padarė pirmą kartą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu A. Š. pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad jis slaugo savo žmoną D. Š., kuriai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Siekiant patenkinti šiuos poreikius, reikalinga transporto priemonė.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą skirdamas nuobaudą, remdamasis ATPK 30¹ straipsniu, esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo nepadarė. Kaip ir nustatyta įstatyme, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes, rėmėsi ATPK 31 str. nustatyta atsakomybę lengvinančia bei kitomis įstatyme nenurodytomis lengvinančiomis aplinkybėmis.

Nors, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, pažeidėjo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 1 d., nelaikomas mažareikšmiu, priešingai, jis vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, galinčių sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn A. Š. pagal ATPK 126 str. 1 d. patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Teismas pažymi, kad pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis – 0,58 prom., kuris nedaug viršijo leidžiamą (0,4 promilės) ribą ir yra artimas minimaliai ATPK 126 str. 1 d. nustatytai neblaivumo ribai, nuo kurios apskritai kyla administracinė atsakomybė. Jam vairuojant neblaiviam, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Pažeidėjas prisipažino padaręs pažeidimą, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas.). Pažymėtina ir tai, kad administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos nepateikta. Atsižvelgtina ir į tai, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas, atsižvelgiant į sudėtingas šeimos aplinkybes, – jis slaugo savo žmoną D. Š., kuriai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Siekiant patenkinti šiuos poreikius, reikalinga transporto priemonė.

Taigi paskirta administracinė nuobauda buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl nuobaudos už ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstumu. Keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Taigi įvertinęs visus bylos duomenis, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad savo sprendimą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti už A. Š. padarytą teisės pažeidimą švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą apylinkės teismas motyvavo pakankamai. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kurias reikėtų įvertinti iš naujo, apeliacinės instancijos teismui nepateikta. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo pažeidėjui paskirta nuobauda individualizuota tinkamai ir nėra aiškiai per švelni. Skundžiamas nutarimas taip pat visiškai atitinka šiuo metu formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-21 nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.