Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-05-26 · Civilinė byla Nr. e2-408-330/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-26
Bylos Nr.
e2-408-330/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00110-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-408-330/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00110-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.1.18.1.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 26 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia tarp ieškovės ir atsakovo A. P. 2020 m. kovo 30 d. sudarytą pinigų dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo ieškovei 500 000 Eur bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareikšto ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – už 500 000 Eur sumą areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą ir lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenims, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų panaudoti 5 000 Eur sumą, taip pat iš darbo santykių ir visų kitų pajamų šaltinių gaunamas pajamas.

Šalies argumentai

3. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad kyla grėsmė, jog sužinojęs apie pareikštą ieškinį, atsakovas gali išgryninti ir paslėpti (pervesti kitur) banko sąskaitoje likusias lėšas. Ieškovės teigimu, atsakovo nesąžiningo elgesio tikimybę sąlygoja tai, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas išsikraustė gyventi atskirai ir jau ėmėsi nesąžiningų veiksmų – iš lėšų, gautų pagal tariamą dovanojimo sutartį, 2021 m. gruodžio 20 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą su statiniais. Tai iš dalies apsunkins būsimo teismo sprendimo įvykdymą – bus reikalinga nukreipti išieškojimą į šį turtą, kurio priverstinio pardavimo pradinė kaina mažinama CPK 718 straipsnio nustatyta tvarka, todėl, tikėtina, bus gauta mažesnė suma, nei ta, už kurią šis turtas atsakovo buvo įgytas.

4. Ieškovės manymu, būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką didina ir tai, kad ieškinio suma atsakovui, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, yra didelė. Nesąžiningą atsakovo elgesį rodo jau anksčiau jo turėtas tikslas ieškovės jam pervestą pinigų sumą užvaldyti, atsisakant pirkti nekilnojamąjį turtą Tenerifėje ir grąžinti ieškovei pinigus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones atsisakė taikyti.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės sprendimo įvykdymui – tenkinti ieškovės prašymą nėra teisinio pagrindo.

7. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą, nerodo jo nesąžiningumo ar siekio vengti vykdyti ieškovei tikėtinai palankų teismo sprendimą. Nors ieškovė teigia, kad turtas įsigytas iš lėšų, kurios buvo perduotos ginčijamu sandoriu, tačiau tokių duomenų kartu su ieškiniu nėra pateikta. Be to, nekilnojamasis turtas yra įsigytas atsakovo vardu, tad ieškinio tenkinimo atveju į atsakovo turtą bus galima nukreipti išieškojimą. Teismo vertinimu, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti hipotetiniai teiginiai, jog priverstinio išieškojimo atveju turtas būtų perleistas už mažesnę, nei jo įsigijimo, kainą nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas taip pat pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė pati savaime negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė A. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 500 000 Eur vertės atsakovo turtą.

9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Teismas netinkamai įvertino atsakovo nesąžiningo elgesio apraiškas, taip pat neįvertino atsakovo nesąžiningų veiksmų tikimybės ir galimybių jų imtis pagal konkrečias bylos aplinkybes. Šiuo atveju svarbu tai, kad ginčo dalykas yra pinigai. Pinigai yra civilinėje apyvartoje laisvai cirkuliuojanti atsiskaitymo priemonė, kurių paėmimui iš sąskaitos banke (išgryninimui) ar pervedimui kitur (į savo banko sąskaitas užsienyje ar kitiems asmenims) nereikia jokių papildomų pastangų ar paruošiamųjų veiksmų, tai vien pati galimybė atsakovui viso bylos nagrinėjimo metu laisvai disponuoti jo banko sąskaitoje esančia pinigų suma sąlygoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar jo įvykdymo apsunkinimo grėsmę.

9.2. Atsakovo nesąžiningą elgesį patvirtina tai, kad iš lėšų, gautų pagal tariamą dovanojimo sutartį, atsakovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą su statiniais. Toks atsakovo elgesys, ieškovei reikalaujant pinigus grąžinti, vertintinas kaip nesąžiningas. Be to, ginčo lėšų panaudojimas nekilnojamojo turto įsigijimui akivaizdžiai apsunkins teismo sprendimo įvykdymą – bus reikalinga iš varžytynių pardavinėti nekilnojamąjį turtą, kas, lyginant su banko sąskaitoje esančių lėšų išieškojimu, yra sudėtingesnė išieškojimo priemonė.

9.3. Aplinkybę, kad ieškinio suma yra didelė (500 000 Eur), teismas nepagrįstai vertino atskirai nuo kitų bylos aplinkybių ir nepagrįstai nusprendė, kad ši aplinkybė pati savaime negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas A. P. prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, priimti papildomai teikiamus įrodymus.

11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė siekia su šiuo teisiniu institutu nesuderinamų tikslų. Tarp bylos šalių susiklosčius konfliktinei situacijai, ieškovė, teikdama nepagrįstus prašymus, daro spaudimą atsakovui.

11.2. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones paremtas deklaratyviais teiginiais. Į tai atsižvelgęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

5. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodyta praktika).

6. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė papildomus duomenis: mediatorės J. S. 2022 m. vasario 6 d. pažymą; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. vasario 24 d. raštą Nr. 4SD-1232; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą, kuriais remiasi teigdamas, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, juo bandoma tik paveikti atsakovą tarp šalių vykstančiame ginče dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo.

7. Teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus įrodymus pagrįstumą, riboja įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri, be kita ko, reiškia ir tai, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Apeliacinio teismo vertinimu, papildomai teikiami duomenys ir jais įrodinėjamos aplinkybės susijusios ne su šioje byloje analizuojamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o su kitais sprendžiamais ginčo šalių materialiaisiais reikalavimais, todėl šios nutarties 6 punkte išvardintus papildomai teikiamus duomenis atsisakoma priimti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek mediatorės pažyma, tiek ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas yra pateikti Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-867-1043/2022 kartu su atsakovo atsiliepimu į ieškinį. Atsakovui išaiškintina, kad, esant poreikiui, teismas turi teisę remtis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis bei informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

8. Sprendžiant dėl poreikio priimti atsakovo pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą, kuria atsakovas siekia paneigti ieškovės teiginius dėl prastos jo finansinės padėties, papildomai nurodytina, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra reikšmingi ne duomenys apie šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, draudžiamąsias pajamas ar turtinę padėtį, bet duomenys apie jo turtinės padėties pokytį, todėl šis atsakovo teikiamas įrodymas laikytinas neturinčiu įrodomosios reikšmės vertinant tokių priemonių taikymo klausimą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika).

14. Pirmoji teismo konstatuota laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas (preliminarus) ieškinio reikalavimų pagrįstumas – nekvestionuojama. Susipažinus su ieškovės reikalavimais bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo teigti, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ar kad ji pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrinantis teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas, todėl dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti plačiau nepasisako.

15. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

16. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes.

17. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019).

18. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti teismui konstatavus, kad ieškovė nepagrindė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo. Ieškovė, nesutikdama su teismo atliktu įrodymų ir argumentų, jos teigimu, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, vertinimu, nurodo, kad teismas iš esmės pasisakė ir vertino tik vieną iš argumentų, kuriais ieškovė grindė prašymą, t. y. ieškinio sumos reikšmingumą, ignoruodamas kitas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas prašymas. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais skundo argumentais nesutinka.

19. Susipažinus su skundžiamos nutarties turiniu nustatyta, kad teismas ieškinio sumos reikšmingumą vertino tik kaip vieną iš argumentų, kuriais buvo grindžiamas ieškovės prašymas. Remdamasis aktualia teismų praktika teismas nurodė, kad vien reiškiamų reikalavimų suma negali būti vertinama kaip esminis pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl pasisakė ir dėl kitų ieškovės argumentų, kuriais buvo grindžiamas ieškovės prašymas, visgi nusprendęs, kad ir jie neįrodo grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, prašymo netenkino.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aplinkybė, jog atsakovas savo vardu įsigijo nekilnojamąjį turtą tarp šalių esant konfliktiniams santykiams ir teisme ginčijant sandorį, kuriuo ieškovė padovanojo atsakovui lėšas, savaime neįrodo atsakovo nesąžiningumo ar siekio išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Visų pirma, išaiškintina, kad neišsprendus klausimo dėl ginčijamo sandorio galiojimo bei nesant įrodymų, kad atsakovas, įsigydamas nekilnojamąjį turtą, panaudojo ginčo sandorio pagrindu jam pervestas lėšas, nepatvirtina jo nesąžiningo elgesio (atsakovas nekilnojamąjį turtą galėjo įsigyti ir iš savo asmeninių lėšų). Antra, likvidaus turto įsigijimas teisminio proceso metu nepagrindžia galimo atsakovo siekio paslėpti ginčo turtą ir taip išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tuo atveju, jei išnagrinėjus ginčą iš esmės būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, į šį turtą bus galima nukreipti priverstinį išieškojimą. Aplinkybė, kad priverstinio vykdymo metu atsakovo įsigytas turtas gali būti parduotas už mažesnę, nei jo įsigijimo, kainą, taip pat nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti neužtektų skolininko turto, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi ar padėtimi nekilnojamojo turto rinkoje susijusios aplinkybės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

21. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad pats ginčo pobūdis ir reikalavimas priteisti iš atsakovo pagal ginčo sutartį pervestas lėšas, esą savaime lemia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien ieškinio pateikimas ir subjektyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau objektyviai tikėtinų duomenų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, siekdamas sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti jo teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovės valios. Pripažinus, jog laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka vien tik teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-228-910/2022).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, kuriai tenka pareiga surinkti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos argumentus, nepateikė faktinių duomenų apie atsakovo ketinimus turimą turtą perleisti, paslėpti ar apsunkinti kitomis prievolėmis, iki teismas išspręs šalių ginčą. Taip pat nepateikta ir įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu ėmėsi aktyvių veiksmų turtui nuslėpti, perleisti ar kitaip sumažinti dėl ieškovės reiškiamų turtinių reikalavimų, kadangi ieškovės nurodomu sandoriu atsakovas iš esmės tik pakeitė vieną turto rūšį (lėšas banko sąskaitoje) kita turto rūšimi (nekilnojamaisiais daiktais).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovo konkretūs veiksmai patvirtina grėsmės ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista.

24. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė iš ieškovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas šio prašymo nesprendžia, nes kol nėra priimto teismo sprendimo, iš kurio būtų matyti, kurios šalies naudai išspręstas ginčas byloje, nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų skirstymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis