Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl antstolės Janės Jakimavičienės pateiktos vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0052/22/01266 tarp išieškotojo S. P. ir skolininko M. K. 2023 m. sausio 18 d. sudarytos taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolė Janė Jakimavičienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolau – CPK) 595 straipsnio 2 dalimi, pateikė teismui vykdomojoje byloje Nr. 0052/22/01266 išieškotojo S. P. ir skolininko M. K. 2023 m. sausio 18 d. sudarytą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis ir vykdomosios bylos Nr. 0052/22/01266 medžiaga nustatyta, kad antstolė Janė Jakimavičienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-192-1131/2021 dėl 2 181,79 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. K. išieškotojui S. P.. Skolininkas M. K. ir išieškotojas S. P. 2023 m. sausio 18 d. sudarė taikos sutartį, kurią antstolė pateikė teismui.

Pagal CPK 595 straipsnio 1 dalį vykdymo procese išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį, kuri tvirtinama pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Antstolis, gavęs taikos sutartį, vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 straipsnio 2 dalis).

Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis). Šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; kt.)

Nagrinėjamu atveju, iš vykdomosios bylos Nr. 0052/22/01266 medžiagos matyti, kad tarp išieškotojo S. P. ir skolininko M. K. taikos sutartis sudaryta vykdant išieškojimą pagal Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-192-1131/2021, kuriame nurodyta, kad teismas pripažino M. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, ir nusprendė iš V. S., M. K., G. V., T. K., A. J. ir A. T. solidariai nukentėjusiajam S. P. priteisti 1 181,79 Eur turtinei ir 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vykdomajame rašte taip pat nurodyta, kad M. K. priklausančios piniginės lėšos – 505,00 Eur ir 50,00 Ukrainos grivinų, saugomos Vilniaus apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreiptinos civilinių ieškinių padengimui.

Iš teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties sąlygų matyti, kad skolininkas M. K. taikos sutarties pasirašymo metu sumokėjo išieškotojui S. P. 200,00 Eur ir tuo pagrindu išieškotojas atsisako išieškojimo vykdomoje byloje Nr. 0052/22/01266, kurioje vykdomas išieškojimas iš M. K. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-192-1131/2021, bei patvirtina, kad skolininkui M. K. ateityje nekels jokių turtinių bei neturtinių reikalavimų dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-192-1131/2021 išduoto vykdomojo rašto, tačiau šia taikos sutartimi neaptartas vykdomajame rašte nurodytų M. K. priklausančių piniginių lėšų – 505,00 Eur ir 50,00 Ukrainos grivinų, nukreiptų civilinių ieškinių padengimui, klausimas. Pažymėtina, kad šių piniginių lėšų klausimas antstolės vykdomoje vykdomojoje byloje taip pat nėra išspręstas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021). Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017).

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismų sprendimų privalomumo principą, tai, kad vykdomojoje byloje nėra įvykdytas teismo nuosprendis dėl M. K. priklausančių piniginių lėšų – 505,00 Eur ir 50,00 Ukrainos grivinų, nukreipimo civilinių ieškinių padengimui, o vykdymo proceso šalys 2023 m. sausio 18 d. sudarytoje taikos sutartyje šių piniginių lėšų panaudojimo neaptarė, sprendžia, jog pateiktos taikos sutarties sąlygos pažeidžia imperatyviąsias įstatymo nuostatas, todėl taikos sutartį atsisakytina tvirtinti (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 5 dalis).

Teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neužkerta kelio šalims, pasikeitus aplinkybėms ar pašalinus priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, pakartotinai pateikti antstolei jų sudarytą taikos sutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 595 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti tvirtinti antstolės Janės Jakimavičienės pateiktą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0052/22/01266 išieškotojo S. P. ir skolininko M. K. 2023 m. sausio 18 d. sudarytą taikos sutartį.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.