- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- e2-874-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00643-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Intersera“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Eurobankrotas, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Eurobankrotas, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Intersera“, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-756-513/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Eurobankrotas, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Intersera“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Gora“, atstovaujama bankroto administratorės UAB Eurobankrotas, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi (padidino prašomos priteisti sumos dydį), prašė: 1) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 108 274 Eur skolos bei 5 760,22 Eur palūkanų (iš viso 114 035,04 Eur) atlyginimą ir 6 proc. metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimus kildino iš 2012 m. lapkričio 22 d. paskolos sutarties, kuria ieškovė atsakovei UAB „Intersera“ suteikė 137 568,63 Eur (474 997 Lt) paskolą, nustatant paskolos grąžinimo terminą 2018 m. kovo 1 d., ir 2014 m. vasario 27 d. paskolos sutarties pakeitimo Nr. 1, kuriuo paskolos suma padidinta iki 247 625,12 Eur (855 000 Lt). Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-805-459/2016 pripažino negaliojančiu 2015 m. gegužės 25 d. susitarimą dėl tarpusavio įskaitymo, kuriuo 86 886 Eur suma buvo įskaityta kaip UAB „Intersera“ paskolos grąžinimas BUAB „Gora“. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017 2012 m. lapkričio 22 d. paskolos sutarties vienašališkas nutraukimas pripažintas neteisėtu ir iš ieškovės UAB „Intersera“ atsakovei BUAB „Gora“ priteista 10 785,94 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 28 d. nuo 108 274,82 Eur skolos sumos, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 10 785,94 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
3. Ieškovė taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovei UAB „Intersera“ priklausantį turtą ieškinio reikalavimo sumos išieškojimui užtikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo atsakovei UAB „Intersera“ nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, neviršijant 90 433,86 Eur sumos. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi padidino 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi taikyto turto arešto mastą iki 114 035,04 Eur sumos (pagal patikslinto ieškinio reikalavimo dydį).
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, bei 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė ieškovės BUAB „Gora“ prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę.
Šalies argumentai
6. Ieškovė BUAB „Gora“ pakartotinai pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės turto areštą. Prašymą grindė tuo, kad atsakovės nesąžiningumą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir išvengti galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo įrodo tai, jog atsakovė sudarė įvairius sandorius, kurie mažina bendrovės turtą (pardavė atsakovei priklausančias UAB „Domstara“ akcijas, perleido 4 žemės sklypus, sudarė automobilio išperkamosios nuomos sutartį, automobilį perdavė neatlygintinai naudotis kitam asmeniui irk t.). Tam pagrįsti pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. balandžio 13 d. pažymą dėl UAB „Intersera“ operatyvinio patikrinimo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi, tenkinęs ieškovės BUAB „Gora“ prašymą, taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo atsakovei UAB „Intersera“ nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, neviršijant 114 035,04 Eur sumos.
Šalies argumentai
8. Atsakovė UAB „Intersera“ atskirajame skunde prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovės turto areštas. Nurodė, kad ieškovės pateikti internetiniuose puslapiuose patalpinti skelbimai apie neva atsakovei priklausančio turto pardavimą neįrodo atsakovės siekio sąmoningai išvengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė ar jos darbuotojai tokių skelbimų į interneto svetaines netalpino, nesitarė dėl žemės sklypų pardavimo su trečiaisiais asmenimis. Atsakovės nuomone, šiuos skelbimus patalpino pati ieškovė, tokiu būdu siekdama sudaryti tariamą pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl teismas ieškovės pateiktais įrodymais apskritai negalėjo vadovautis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą patenkino ir panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį bei klausimą išsprendė iš esmės – atmetė ieškovės BUAB „Gora“ prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atsakovei.
10. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktus skelbimus dėl atsakovės turto pardavimo, sutiko su atsakovės argumentu, kad tokie skelbimai neįrodo atsakovės nesąžiningumo bei ketinimo perleisti jai priklausantį turtą, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad nėra duomenų apie atsakovės ketinimus parduoti jai priklausantį žemės sklypą ir jame esantį pastatą, taip pat nėra įrodymų, jog atsakovė patalpino minėtus skelbimus. Teismo vertinimu, skelbimas, kurio pavadinime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra parduodamas namų valdos paskirties sklypas, o pačiame skelbime nurodyta, jog parduodami 8-18 a. sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), vertintini kritiškai, nes skelbimas yra patalpintas nenustatyto subjekto, be to, atsakovei nepriklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini).
11. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė įrodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovės nesąžiningumą, siekiant mažinti savo turimą turtą, pagrindžia byloje esantys įrodymai dėl atsakovės ketinimo parduoti savo turtą (skelbimai ir kt.), be to, iš Nekilnojamojo turto registro matyti, jog 2019 m. kovo 26 d. atsakovė pardavė 0,2687 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastatą–autoservisą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), RAB ,,Praim Split“, už kuriuos yra neapmokėta.
12.2. Net ir pardavus atsakovei priklausantį žemės sklypą ir pastatą–autoservisą, atsakovės turimo turto vertė nėra pakankama ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes, realizuojant turtą pirmosiose varžytynėse, nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 718 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei priklausančių žemės sklypų bendra rinkos vertė 112 700 Eur, pirmosiose varžytynėse pardavimo kaina sudarytų 90 160 Eur.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė UAB „Intersera“ prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovė neneigė, kad norėtų parduoti jai priklausantį žemės sklypą su pastatu–autoservisu bei tokiu būdu gauti jai reikalingų lėšų vystyti verslą. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad atsakovei pardavus šį nekilnojamąjį turtą, atsakovės turimo nekilnojamojo turto vertė bus pakankama būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
13.2. Atsakovė neketina parduoti jai priklausančių žemės sklypų, o ieškovės į bylą pateikti skelbimai dėl žemės sklypų pardavimo internete yra patalpinti nenustatytų asmenų, galbūt pačios ieškovės. Nėra prasmės sudaryti sandorius dėl turto perleidimo, kurie ateityje gali būti nuginčyti. Be to, žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė yra 112 700 Eur, taigi ši suma beveik sutampa su ieškovės ieškinio reikalavimo suma – 114 035,04 Eur.
13.3. Grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimą įrodo tai, kad atsakovė vykdo pelningą veiklą – kasmet metinė apyvarta siekia beveik 500 tūkst.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, tenkinus atsakovės UAB „Intersera“ atskirąjį skundą, netenkintas prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštą atsakovės UAB „Inetrsera“ turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
16. Apeliantė BUAB „Gora“ kartu su atskiruoju skundu pateikė 2019 m. balandžio 5 d. išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, kuriuo grindžia tai, kad atsakovė pardavė jai priklausantį žemės sklypą su pastatu–autoservisu.
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).
18. Įvertinęs tai, kad apeliantės pateikti duomenys gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui taikymo pagrįstumo, be to, dėl šio įrodymo atsakovė turėjo galimybę pareikšti nuomonę atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės pateiktas dokumentas – išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, kaip naujas įrodymas, priimtinas bei vertintinas su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą; antra, turi egzistuoti bent tikėtina teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
20. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės atskirąjį skundą ir panaikinęs savo 2019 m. kovo 28 d. nutartį, skundžiama nutartimi išsprendė klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės iš esmės bei nutarė netaikyti laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto arešto. Teismo vertinimu, apeliantė nepagrindė grėsmės būsimo galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes jos į bylą pateikti įrodymai – skelbimai internetinėse svetainėse dėl galbūt atsakovei priklausančių žemės sklypų pardavimo – neįrodo atsakovės nesąžiningumo, siekio perleisti savo turtą, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, kadangi skelbimai patalpinti nenustatyto subjekto, be to, žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), atsakovei nepriklauso nuosavybės teise.
21. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pažymi, kad atsakovės nesąžiningumą įrodo tai, jog, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, ji ketina parduoti savo turtą ir tai matyti iš apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų (skelbimų), taip pat išraše iš Nekilnojamojo turto registro nurodyta, jog atsakovė 2019 m. kovo 26 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo ir pastato–autoserviso. Be to, apeliantės teigimu, turtą pardavus iš varžytynių, gautų lėšų nepakaktų būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
22. Nors byloje nėra keliamas klausimas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio tikėtino pagrįstumo ir dėl jos plačiau nepasisakytina, vis dėlto svarbu pažymėti, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, byla, kurioje priimta skundžiama nutartis, yra išnagrinėta iš esmės – Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu apeliantės ieškinį patenkino visiškai. Sprendimas nėra įsiteisėjęs (priimtas apeliacinis skundas), tačiau ši aplinkybė papildomai pagrindžia ieškinio tikėtiną pagrįstumą.
23. Teismų praktikoje grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantės į bylą pateikti įrodymai – skelbimai iš internetinių svetainių savaime neįrodo atsakovės nesąžiningumo, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nes byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog skelbimus dėl nekilnojamojo turto pardavimo paskelbė būtent atsakovė. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2019 m. rugsėjo 30 d.), atsakovei nuosavybės teise priklauso 14 žemės sklypų, tačiau jie yra areštuoti antstolio, todėl papildomų apribojimų taikymas laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės neturėtų teisinės reikšmės.
25. Iš apeliantės pateikto išrašo iš Nekilnojamojo turto registro nustatyta, kad atsakovė 2019 m. kovo 26 d. sudarė žemės sklypo ir pastato–autoserviso pirkimo–pardavimo sutartį su RAB „Praim split“. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog norėtų šį nekilnojamąjį turtą parduoti ir gautus pinigus panaudoti verslo vystymui. Aktualiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2019 m. rugsėjo 30 d.), apeliantės nurodytas atsakovei priklausęs žemės sklypas su pastatu–autoservisu RAB „Praim split“ 2019 m. birželio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas tretiesiems asmenims. Vertinant aplinkybes dėl nurodyto nekilnojamojo turto pardavimo esminę reikšmę turi tai, kad šis turtas jau buvo parduotas iki priimant Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį (2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis), kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovės turto areštas. Taigi, šis nekilnojamasis turtas, kuris nepriklauso nuosavybės teise atsakovei, apskritai negali būti areštuojamas taikant laikinąją apsaugos priemonę. Be to, nesant kitų duomenų, kurie pagrįstų atsakovės nesąžiningus veiksmus, perleidžiant, slepiant ar kitu būdu apsunkinant turimą turtą, vieno iš turimų žemės sklypo su pastatu pardavimas savaime neįrodo sąmoningo siekio išvengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
26. Visapusiškai įvertinęs tiek atskirojo skundo, tiek atsiliepime į jį pateiktus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nesant duomenų apie atsakovės UAB „Intersera“ nesąžiningumą, atliktus ar ketinimus atlikti veiksmus, siekiant paslėpti perleisti ar kitu būdu apsunkinti savo turtą, turint tikslą išvengti būsimo galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikytina.
27. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Atskirojo skundo netenkinus apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.