- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-03
- Bylos Nr.
- e2-756-513/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“
- Advokatai
- Sandra Balskuvienė, Aleksanderis Višnevskis
- Kategorijos
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 2.6.29.4Kiti su paskola susiję klausimai
- 2.6.1.1Prievolės samprata, jos šalys, objektas, turinys ir forma
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.6.1Bendrieji prievolių pasibaigimo pagrindai
- 2.6.6.4Kiti su prievolių pabaiga susiję klausimai
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Eurobankrotas“, atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“ atstovui advokatui Aleksanderiui Višnevskiui (Aleksander Višnevski),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Eurobankrotas“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Intersera“ dėl 108 274 Eur skolos ir 5 760,22 Eur palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2018-11-19 ieškovė BUAB „Gora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu 2018-12-10, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Intersera“ 108 274 Eur skolos ir 5 760,22 Eur palūkanų, iš viso 114 035,04 Eur, ir 6 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Ieškovė nurodė, jog 2012-11-22 paskolos sutartimi UAB „Gora“ atsakovei UAB „Intersera“ suteikė 474 997 Lt (137 568,63 Eur) paskolą iki 2018-03-01. 2014-02-27 buvo sudarytas paskolos sutarties pakeitimas Nr. 1, kuriuo UAB „Gora“ padidino UAB „Intersera“ suteiktą paskolą iki 855 000 Lt (247 625,12 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Intersera“ pareiškė ieškinį dėl 2013-08-28 rangos sutarties vykdymo prašydama iš UAB „Gora“ priteisti 101 179,30 Eur nuostolių. Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1073-513/2015 patvirtinta taikos sutartis, kuria UAB „Intersera“ sumažino ieškinio reikalavimus nuo 101 179,30 Eur iki 86 886 Eur, o UAB „Gora“ pripažino atliktų darbų defektus ir įsipareigojo 86 886 Eur nuostolius UAB „Intersera“ atlyginti. Ieškovė pažymi, kad atsakovė neteikė tvirtinti kreditinio reikalavimo bankroto byloje. Taikos sutarties pagrindu šalys 2015-05-25 sudarė susitarimą dėl 86 886 Eur sumos tarpusavio įskaitymo. Pažymi, jog pagal 2015-05-24 susitarimą joks turtas ar pinigai perduoti nebuvo. Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-805-459/2016 įskaitymas pripažintas negaliojančiu ab initio, taikyta restitucija ir iš atsakovės UAB „Intersera“ ieškovei BUAB „Gora“ priteista 86 886 Eur bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-426-186/2017 Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-02 sprendimo dalis, kuria taikyta restitucija, panaikinta, kita sprendimo dalis palikta nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog 2015-05-25 susitarimo dėl tarpusavio įskaitymo pripažinimas negaliojančiu ab initio neturi įtakos UAB „Gora“ ir UAB „Intersera“ 2012-11-22 paskolos sutarties, 2014-02-27 paskolos sutarties pakeitimo Nr. 1 ir teismo 2015-04-15 nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties galiojimui, šie sandoriai bei taikos sutartis yra nepanaikinti ir turi būti vykdomi atsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatymo nuostatas.
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017 pripažintas neteisėtu vienašališkas 2012-11-22 paskolos sutarties nutraukimas, iš ieškovės UAB „Intersera“ atsakovei BUAB „Gora“ priteista 10 785,94 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-06-28 nuo 108 274,82 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 10 785,94 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis sprendimas įsiteisėjo 2018-11-16.
Ieškovės teigimu, tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1–6.4 straipsniai), t. y. paskola. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, vadovautis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ieškovė nesutinka, kad prievolė pasibaigė, po įskaitymo pripažinimo negaliojančiu šalims grįžo reikalavimo teisės – atsakovė turi teisę reikšti kreditinį reikalavimą, o ieškovė – reikalauti paskolos grąžinimo, nes suėjo prievolės įvykdymo terminas.
Atsakovė UAB „Intersera“ su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad turi 86 886 Eur reikalavimo teisę į ieškovę pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-1073-513/2015, todėl ieškovė yra atsakovės skolininkė, o vadovaujantis CK 6.126 straipsnio 1 dalimi prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa. Mano, kad prievolė pasibaigė, nes šalys viena kitai turėjo identiškus reikalavimus, be to, ieškovė pakartotinai reiškia tapatų reikalavimą, kuris buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017, reikalavimas dėl skolos buvo atmestas, tik priteistos 10 785,94 Eur palūkanos, todėl byla turi būti nutraukta.
Ieškovė dubliku su atsakovės argumentais nesutinka. Argumentuoja, jog pagal CK 6.126 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa, t. y. tas pats asmuo tampa ir skolininku, ir kreditoriumi pagal tą pačią prievolę. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju šalių teisiniai santykiai susiklostė pagal dvi sutartis – rangos ir paskolos, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad šalis siejo prievolė pagal vieną teisinį santykį ir prievolės šalys sutapo, ir nėra pagrindo konstatuoti prievolės pabaigą. Pažymi, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnį nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, o kreditoriai per teismo nustatytą terminą bankroto administratoriui teikia jų finansinius reikalavimus patvirtinančius įrodymus, kurių pagrįstumas tikrinamas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte ir 26 straipsnyje nustatyta tvarka. UAB „Intersera“ nėra pareiškusi finansinio reikalavimo pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-15 nutartimi patvirtiną taikos sutartį.
Ieškovė argumentuoja, jog reikalavimas nėra tapatus kaip byloje Nr. e2-1417-730/2017, nes reiškia ieškinį pasibaigus paskolos sutarties terminui, o byloje Nr. e2-1417-730/2017 ieškinys buvo atmestas nesuėjus paskolos sutarties terminui ir pripažinus vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu, be to, skiriasi reikalaujama suma, t. y. skirtingas ieškinio dalykas ir pagrindas.
Atsiliepimas
Atsakovė tripliku su ieškovės dublike išdėstytais argumentais nesutinka. Argumentuoja, jog ieškovės prievolė atsakovei kilo taikos sutarties pagrindu. Pagal CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalis ir CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Teismui patvirtinus taikos sutartį, ieškovė tapo atsakovės skolininke, o atsakovė tapo ieškovės skolininke, t. y. abi šalys viena kitai turėjo piniginį reikalavimą, dėl to abi šalys tapo viena kitos skolininke ir kreditore. Argumentuoja, jog šiuo atveju yra taikytina CK 6.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, t. y. skolininko ir kreditoriaus pagal prievolę sutapimas ir atsakovo prievolė ieškovui yra laikoma pasibaigusia, dėl to ieškovės ieškinys nepagrįstas ir atmestinas. Taip pat pažymi, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas yra tapatus, išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017, todėl prašo bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė ieškinį palaiko, prašo jį patenkinti ieškinyje ir dublike išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime ir triplike išdėstytų motyvų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad 2012-11-22 paskolos sutartimi UAB „Gora“ atsakovei UAB „Intersera“ suteikė 474 997 Lt (137 568,63 Eur) paskolą. Paskolos grąžinimo terminas – 2018-03-01. 2014-02-27 sudarytas paskolos sutarties pakeitimas Nr. 1, kuriuo UAB „Gora“ padidino UAB „Intersera“ suteiktą paskolą iki 855 000 Lt (247 625,12 Eur). Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo byloje nekilo.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad šalys 2013-08-28 sudarė rangos sutartį. UAB „Interera“ pareiškė ieškinį teisme prašydama iš UAB „Gora“ priteisti 101 179,30 Eur nuostolių. Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1073-513/2015 patvirtinta taikos sutartis, kuria UAB „Intersera“ sumažino ieškinio reikalavimus nuo 101 179,30 Eur iki 86 886 Eur, o UAB „Gora“ pripažino atliktų darbų defektus ir įsipareigojo 86 886 Eur nuostolius UAB „Intersera“ atlyginti.
Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-812-730/2015 (naujas Nr. B2-70-730/2019) UAB „Gora“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2015-06-18. UAB „Intersera“ bankroto byloje nėra pareiškusi kreditinio reikalavimo.
Taikos sutarties pagrindu šalys 2015-05-25 sudarė susitarimą dėl 86 886 Eur sumos tarpusavio įskaitymo, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-805-459/2016 įskaitymas pripažintas negaliojančiu ab initio, taikyta restitucija ir iš atsakovės UAB „Intersera“ ieškovei BUAB „Gora“ priteista 86 886 Eur bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Teismas konstatavo, jog, pasirašius ginčijamą susitarimą dėl tarpusavio įskaitymo, kreditorė UAB „Intersera“ neteko teisės reikalauti iš nemokios bendrovės 88 886 Eur sumos (toks reikalavimas pagal Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnį tenkintinas trečiąja eile) ir buvo atleista nuo prievolės tokią pačią sumą sumokėti bendrovei „Gora“. Tokiu būdu kreditorė UAB „Intersera“ ne tik formaliai patenkino savo reikalavimą pirmiau už kitus kreditorius, bet ir įgijo teisę negrąžinti nemokiai bendrovei realios pinigų sumos, kuri turėjo būti panaudota kitų kreditorių reikalavimams tenkinti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, jog nors UAB „Gora“ turto balansas formaliai nepakito, tačiau reali jos finansinė padėtis pablogėjo. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti kitų nemokios bendrovės kreditorių teisių pažeidimą.
Lietuvos apeliacinio teismo 2017-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-426-186/2017 Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-02 sprendimo dalis, kuria taikant restituciją iš UAB „Intersera“ ieškovei BUAB „Gora“ priteista 86 886 Eur bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 86 886 Eur sumos, panaikinta apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog 2015-05-25 susitarimą pripažinus negaliojančiu šalims grįžta jų turėtos reikalavimo teisės, todėl susitarime įrašytos sumos priteisimas iš atsakovės ieškovei yra perteklinis. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, jog pripažinimas negaliojančiu ab initio 2015-05-25 susitarimo dėl tarpusavio įskaitymo neturi įtakos UAB „Gora“ ir UAB „Intersera“ 2012-11-22 paskolos sutarties, 2014-02-27 paskolos sutarties pakeitimo Nr. 1 ir teismo 2015-04-15 nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties, kuria bendrovė „Gora“ įsipareigojo atlyginti bendrovei „Intersera“ 86 886 Eur nuostolių, galiojimui. Šie sandoriai bei taikos sutartis yra nepanaikinti, galiojantys ir turi būti vykdomi atsižvelgiant į realią padėtį (pvz., grąžintą paskolos dalį), teisinę situaciją ir Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, t. y. atsakovė turi teisę Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka iš BUAB „Gora“ reikalauti 86 886 Eur, o bendrovė „Gora“ – reikalauti grąžinti suteiktą paskolą.
Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017 vienašalis 2012-11-22 paskolos sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu, UAB „Gora“ priešieškinis dėl 108 274,82 Eur skolos ir 10 785,94 Eur palūkanų priteisimo patenkintas iš dalies, jai priteista 10 785,94 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-06-28 bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas konstatavo, jog galutinis paskolos grąžinimo terminas nėra suėjęs, todėl netenkino reikalavimo dėl 108 274,82 Eur skolos priteisimo. Taip pat atmestas UAB „Intersera“ reikalavimas atleisti ją nuo dalies skolos – 86 886 Eur mokėjimo. Teismas konstatavo, jog tokiu reikalavimu UAB „Intersera“ siekė, kad būtų atliktas tarpusavio prievolių įskaitymas ir jos kaip kreditorės finansinis reikalavimas būtų patenkintas pirmiau už kitus bankrutuojančios atsakovės turimų kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas nurodė, jog atsakovė UAB „Gora“ yra bankrutuojanti įmonė, įmonei iškėlus bankroto bylą visi atsiskaitymai ir išieškojimai iš jos turto vyksta Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, laikantis kreditinių reikalavimų tenkinimo eilės ir proporcijų.
Lietuvos apeliacinis teismas 2018-11-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-607-464/2018 Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-27 sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, jog UAB „Intersera“ argumentas, kad šalys viena kitai turi įvykdyti pinigines prievoles, ir reikalavimas būti atleistai nuo dalies skolos mokėjimo savo esme reiškia ne ką kitą, kaip prašymą atlikti priepriešinių prievolių įskaitymą ir būtent tokia forma kompensuoti ieškovei UAB „Intersera“ taikos sutartimi nustatyto dydžio nuostolius, tuo pačiu dydžiu sumažinant jos pačios skolą atsakovei. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog iškėlus įmonei bankroto bylą pradeda veikti draudžiamosios Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, tarp jų – nuostata, draudžianti įmonei vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, todėl CK normos, reglamentuojančios priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą, galėtų būti taikomos tik tiek, kiek tai neprieštarautų Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-498/2013) (pavyzdžiui, pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nėra jokio pagrindo teismo sprendimu atleisti ieškovę UAB „Intersera“ nuo dalies jos prievolės atsakovei UAB „Gora“ įvykdymo įskaitymu. Toks šios ginčo dalies išnagrinėjimo rezultatas, kurio siekia UAB „Intersera“, neabejotinai pažeistų imperatyviąsias teisės normas bei jomis nustatytus draudimus, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto. Tuo tarpu, vertindamas UAB „Gora“ priešieškinio reikalavimo priteisti 108 274,82 Eur skolą iš UAB „Intersera“ pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog priimant Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-27 sprendimą paskolos grąžinimo terminas (iki 2018-03-01) dar nebuvo suėjęs, todėl, nesant įrodymų apie kitokį šalių susitarimą, reikalavimas priteisti skolą, kai nėra suėjęs šalių laisva valia sulygtas terminas jai grąžinti, negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog UAB „Gora“ nėra kliūčių ginti savo, kaip paskolos davėjos, teises teisme, jeigu paskola jai nebus grąžinta suėjus terminui.
Būtent vertinant šią nuostatą ir aplinkybę, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo jau suėjus prievolės įvykdymo terminui, t. y. ieškinys pareikštas 2018-11-16, nėra pagrindo sutikti su atsakovės UAB „Intersera“ argumentais dėl ieškinio nagrinėjamoje byloje ir Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017 tapatumo. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Šalių tapatumas nustatomas pagal tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai; ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas, o ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Nors ieškovė reiškia reikalavimą dėl tokio paties dydžio skolos priteisimo kaip ir Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017, jos reikalavimas reiškiamas kitu pagrindu, grindžiamas kitomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti reikalavimų tapatumą ir bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Paskolos grąžinimo terminas suėjo 2018-03-31, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti grąžinti paskolą. Pažymėtina, jog tarp šalių nekilo ginčo dėl ieškovės reikalaujamos priteisti skolos dydžio – 108 274,82 Eur ir 5 760,22 Eur palūkanų, iš viso 114 035,04 Eur.
Pripažintini nepagrįstais atsakovės argumentai, jog prievolė pasibaigė dėl skolininko ir kreditoriaus sutapimo, t. y. ieškovė yra atsakovės skolininkė dėl to, kad atsakovė taip pat turi reikalavimo teisę į ieškovę dėl 86 886 Eur, kilusią iš Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1073-513/2015 patvirtintos taikos sutarties. Vadovaujantis CK 6.126 straipsnio 1 dalimi prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa, t. y. kai skolininkas ir kreditorius vienoje prievolėje yra tas pats asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.126 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, jog skolininko ir kreditoriaus sutapimas gali įvykti nelikus vienos iš prievolės šalių – mirus fiziniam asmeniui arba reorganizavus juridinį asmenį, skolininkui atitenka kreditoriaus teisės ir pareigos, kylančios iš tos pačios prievolės. Taigi prievolės šalių sutaptis prievolėje – dėl tam tikro juridinio fakto viename prievoliniame santykyje įvykstantis prievolės šalies pasikeitimas, kurio pagrindu skolininkas įgyja kreditoriaus reikalavimo teisę, t. y. toje pačioje prievolėje tampa ir skolininkas, ir kreditorius. Teisė nereglamentuoja protingumo kriterijų neatitinkančių santykių, įskaitant vieno asmens prievolinius santykius su pačiu savimi, nes nėra protingai paaiškinamo asmens intereso būti tokių vieno asmens „santykių“ dalyviu, todėl, sutapus skolininkui ir kreditoriui viename asmenyje, kuris turi ir reikalavimo teisę, ir pareigą vykdyti prievolę, daroma išvada, kad prievolinio teisinio santykio neliko. Toks įvykis CK 6.126 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip prievolės pabaiga. Pažymėtina, kad būtent įvykis, o ne veiksmai, kaip, pavyzdžiui, įskaitymas, yra prievolės pabaigos pagrindas pagal CK 6.126 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013). Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.126 straipsnio 1 dalį, šalių prievolės yra skirtingos ir skolininkas ir kreditorius nėra tas pats asmuo, o tai, kad šalys turi reikalavimo teisę viena į kitą, savaime nėra pagrindas konstatuoti jų sutaptį, juo labiau jog tiek Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-805-459/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-426-186/2017, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-607-464/2018, įvertinus aplinkybę, kad ieškovė yra bankrutavusi, išaiškinta, jog atsakovė UAB „Intersera“ savo reikalavimo teisę turi realizuoti laikydamasi Įmonių bankroto įstatymo nustatytos tvarkos, o ne siekdama savo reikalavimą patenkinti pirmiau už kitus kreditorius.
Įstatymas įpareigoja šalis prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ir draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu, ieškovas turi reikalavimo teisę tol, kol atsakovas visiškai įvykdo prievolę (CK 6.123 straipsnis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis), o jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis).
Įvertinęs nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bylos duomenys patvirtina atsakovės prievolių ieškovei nevykdymo faktą ir atsakovės įsiskolinimą ieškovei pagal paskolos sutartį. Irodymų, jog atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 108 274,82 Eur skolos ir 5 760,22 Eur palūkanų (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Taip pat tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo 2018-11-19 (bylos iškėlimo teisme diena) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Nustatyta, kad ieškovė iš viso sumokėjo 2 100 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą rengiant ieškinį, dubliką ir atstovavimą teisme (e. bylos t. 4, b. l. 4–6). Prašomas priteisti dydis neviršija 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 5, 7, 8 punktuose nustatytų dydžių. Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259–260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
priteisti bankrutavusiai uždarajai bendrovei „Gora“ 108 274,82 Eur (vienas šimtas aštuoni tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt keturi eurai 82 centai) skolą ir 5 760,22 Eur (penki tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt eurų 22 centai) palūkanas iš uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“,
priteisti bankrutavusiai uždarajai bendrovei „Gora“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos – 114 035,04 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos iš uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“.
Priteisti bankrutavusiai uždarajai bendrovei „Gora“ 2 100 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas eurų) bylinėjimosi išlaidas iš uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“.
Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.