- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-10
- Bylos Nr.
- e2YT-1805-676/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08098-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Dilys
- Pareiškėjas
- O. J.
- Suinteresuotas asmuo
- D. T.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. J. (O. J.) pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. T., valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo mamos E. J., mirusios (duomenys neskelbtini), priimti. Nurodė, kad pareiškėjas yra E. J. ir G. J. sūnus. 2008 metų spalio 22 d. Klaipėdos m. 1-ąjame notarų biure E. J. sudarė oficialų testamentą, kuriuo visą jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą palieka pareiškėjui. Apie testamentą Testatorė dar iki mirties informavo pareiškėją. (Duomenys neskelbtini) Testatorė mirė. Po Testatorės mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą niekas nesikreipė, o sutuoktinis buvo miręs. Testamentų registre neįregistruota jokių veiksmų. Iki ir po Testatorės mirties pareiškėjas gyveno ir gyvena iki šiol Testatorės vardu registruotame name (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei rūpinosi ir rūpinasi šiuo ir kitu Testatorės kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, juos prižiūri kaip savo, puoselėja ir gerina. Apie testamentu pareiškėjui paliekamą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pareiškėjas buvo informuotas Testatorės dar iki jos mirties. Kad Testatorė visą savo turtą palieka sūnui (pareiškėjui), Testatorė informavo ir savo dukrą iš pirmosios santuokos D. T.. kuri maždaug nuo 2012 m. išvykusi iš Lietuvos ir gyvena J. K.. D. T. artimo ryšio su Testatore nepalaikė nei gyvendama Lietuvoje, nei užsienyje, taip pat, tarp jų nebuvo glaudaus mamos ir dukters santykio. Todėl D. T. su tokia Testatorės valia sutiko, tam neprieštaravo ir dėl testamento ar turto jokių pretenzijų nereiškia. Nors pareiškėjas apie testamentą ir jo turinį žinojo dar iki Testatorės mirties, tačiau pareiškėjas nesikreipė į notarą, dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą, nes suprato ir buvo įsitikinęs, kad dėl palikimo priėmimo pas notarą reikia kreiptis per metus laiko nuo testatoriaus mirties. Pareiškėjas, būdamas suklaidintas bei labai jautriai ir sunkiai išgyvendamas mamos netektį, metus laiko jokių aktyvių veiksmų, dėl palikimo priėmimo neatliko. Vėliau, pareiškėjas buvo ir vėl klaidingai informuotas, jog jeigu Testatoriaus turtu naudojiesi nepertraukiamai, juo rūpiniesi ir jį valdai kaip savo turtą, bei niekas nepareiškia dėl to pretenzijų, toks Testatoriaus turtas tampa palikėjo nuosavybė. Pareiškėjo išsilavinimas ir darbinė patirtis nėra susijusi su teisine, dokumentų valdymo, administravimo ar norminių aktų tiesioginio taikymo veikla, todėl, pareiškėjo gebėjimai ir suvokimo lygis leido jam suprasti bei situaciją įvertinti taip, kad dėl palikimo priėmimo daugiau niekur kreiptis nereikia; jis manė, kad visus paveldėjimo formalumus ir turto perregistravimą jo nuosavybėn sutvarkys notarė, kadangi testamentas buvo registruotas ir jo egzempliorius buvo paliktas pas notarą. Tuo labiau, kad niekas dėl testamento ar turto pretenzijų nereiškė. Be to, pareiškėjo ryšys su Testatore buvo itin artimas, šeimyniškas, nuoširdus ir abipusiai rūpestingas. Pareiškėjas prižiūrėjo, rūpinosi savo mama, betarpiškai bendraudavo, todėl pareiškėjas ilgai ir sunkiai išgyveno šią skaudžią netektį. Dėl to, pareiškėjas vengė diskutuoti mamos netekties tema, dėl ko išsamiau nepasidomėjo palikimo priėmimo teisiniais klausimais ar dėl testamento teisinių pasekmių, o tik pasikliaudamas gauta informacija, kuri buvo klaidinga. Pareiškėjas dėl žinių ir patirties stokos nesuprato, kad privalo per tris mėnesius po mamos mirties kreiptis dėl palikimo priėmimo pas notarą, ir sąžiningai manė, jog užteko to veiksmo, kad Testatorė buvo pas notarą, ten užregistravo ir paliko testamentą. Tik 2024 metų lapkričio mėnesį pareiškėjui atliekant sutarties su elektros tiekėju registravimą, pareiškėjas buvo informuotas, jog namas adresu (duomenys neskelbtini), vis dar yra registruotas Testatorės vardu. Tik pareiškėjui sužinojus apie privalomus atlikti palikimo priėmimui veiksmus, pareiškėjas nedelsiant kreipėsi pas teisininką ir paruošė pareiškimą teismui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ Turto bankas yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjos E. J. palikimo perėjimo valstybei procedūros. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą E. J. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuoti asmenys D. T., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimų į pareiškimą neteikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis pareiškėjas O. J. yra E. J. ir G. J. sūnus. Pareiškėjo motina E. J. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis E. J. mirties momentu buvo našlė, jos įpėdiniais ir turto paveldėtojais pagal įstatymą galėtų būti jos vaikai – O. J., gimęs (duomenys neskelbtini), ir D. T., gimusi (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų 2024 m. lapkričio 20 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad E. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis unikalus (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto 2024 m. lapkričio 20 d. testamentų registro išrašo matyti, kad pareiškėjo motina E. J. 2008 metų spalio 22 d. Klaipėdos m. 1-ąjame notarų biure sudarė oficialų testamentą, notarinio registro Nr. K1AK-16675, kuriuo visą jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko sūnui O. J.. Tačiau, bylos duomenimis, jis dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir savo paveldėjimo teisės į paveldėtą turtą neįteisino. Testamentų registre neįregistruotas palikėjos palikimo priėmimas, padavimas ar atsisakymas. Bylos duomenimis suinteresuotas asmuo D. T. su tokia motinos valia sutiko, tam neprieštaravo ir dėl testamento ar turto jokių pretenzijų nereiškia.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
Bylos duomenimis nustatyta, jog palikėja E. J. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas jos palikimui priimti suėjo 2021 m. lapkričio 9 d. Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjas, kuris yra pirmos eilės palikėjos įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjas nurodė, jog šių veiksmų neatliko, nes dėl žinių ir patirties stokos nesuprato, kad privalo per tris mėnesius po motinos mirties kreiptis dėl palikimo priėmimo pas notarą. Pareiškėjas sąžiningai manė, jog užteko to veiksmo, kad Testatorė buvo pas notarą, ten užregistravo ir paliko testamentą. Tik 2024 m. lapkričio mėnesį pareiškėjui atliekant sutarties su elektros tiekėju registravimą, pareiškėjas buvo informuotas, jog namas adresu (duomenys neskelbtini), vis dar yra registruotas Testatorės vardu. Pareiškėjas vos sužinoję apie palikimo nepriėmimo reikalavimus ėmėsi aktyvių veiksmų ir buvo rūpestingas, nedelsiant kreipėsi profesionalios pagalbos į advokatų kontorą ir paruošė pareiškimą teismui. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Aplaidumo ar nerūpestingumo pareiškėjo veiksmuose nenustatyta. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido sąžiningai klysdamas ir galvodamas, jog palikimo priėmimas vyksta be jokių specialių procedūrų ir nežinojo, kad palikimą priimti reikia per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl ir buvo praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti ir pareiškėjo paveldėjimo teisės nebuvo įgyvendintos.
Pažymėtina, jog paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę teismui, sprendžiant įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų interesus. Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, o suinteresuoti asmenys D. T. ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nebuvo aktyvūs ir savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo, prieštaravimų nereiškė. Kiti galimi įpėdiniai pagal įstatymą dėl palikimo anksčiau nėra kreipęsi, paveldėjimo byla iki šiol nėra užvesta. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, kurias teismas laiko svarbiomis, todėl vadovaujantis taip pat ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 576 - 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.