Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui A. D., trečiajam asmeniui G. D. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. D. ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo A. D. jos išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-07-18 iki ieškovė įgis vidurinį išsilavinimą. Nurodė, kad yra pilnametė, tačiau dar neturi įgijusi vidurinio išsilavinimo, jai reikalinga parama, tuo tarpu atsakovas atsisako geranoriškai prisidėti prie jos išlaikymo. Ieškovė mokosi Prienų „Žiburio“ gimnazijos IV klasėje, neturi jokio pajamų šaltinio. Gimnaziją, išlaikiusi baigiamuosius brandos egzaminus, baigs 2016-07-07. Kadangi yra abiturientė ir visą laiką skiria mokymuisi, pasiruošimui egzaminams, todėl neturi galimybės pati užsidirbti pragyvenimui. Savo vardu neturi nekilnojamojo ir jokio kito turto. Visa išlaikymo našta tenka mamai, kuri gali patenkinti tik minimalius jos poreikius. Daug lėšų skiria pasirengimui būsimiems egzaminams, planuoja studijuoti mediciną, dėl ko būtinos papildomos matematikos, biologijos, chemijos pamokos, su bendraamžiais nori leisti laisvalaikį, lankytis kultūriniuose renginiuose. Kadangi jai nepriklauso nemokamas maitinimas, mama kiekvieną dieną duoda priešpiečiams ir pietums po 3 Eur. Gyvena kartu su mama, kuri suteikia gyvenamąjį plotą, sudaro sąlygas jos augimui ir vystymuisi, rūpinasi kasdienine jos priežiūra. Ieškovės poreikių patenkinimui reikalinga 300 Eur suma per mėnesį. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti ir nurodė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kurios pagrįstų ieškovei būtiną 150 Eur paramos sumą. Jo turtinė padėtis nėra gera, jis bedarbis, o gaunamas pajamas sudaro tik 200 Eur invalidumo pensija, jam nustatytas dalinis darbingumas, jis 60 procentų nedarbingas. Sritys, kuriose jis galėtų dirbti, medikų dar nenustatytos. Jo sveikatos būklė prasta, 2014-01-21 buvo atlikta galvos operacija, planuojama artimiausiu metu atlikti pakartotinę operaciją, todėl jis neturi galimybės įsidarbinti ir papildomai užsidirbti pragyvenimui. Kai kurie medikų išrašomi vaistai kompensuojami, o kai kurie ne. Nurodė, kad yra sudaręs naują santuoką su L. A., santuokos metu (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus M. D., kuris yra nepilnametis ir jam įstatymo yra suteiktos prioritetinės teisės gauti išlaikymą iš tėvo. Santaupų banke, transporto priemonių neturi, turimas nekilnojamas turtas menkavertis, sutuoktinė siuvėja, ji dirba po keletą mėnesių, šiuo metu nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, gyvena pas sutuoktinės tėvus.

Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. D. po 71 Eur ieškovės A. D. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. liepos 19 d. iki A. D. įgis vidurinį išsilavinimą.Teismas nustatė, kad ieškovė A. D. mokosi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje IV klasėje, jos vardu nėra registruota transporto priemonių, ji neturi nekilnojamojo turto. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių bei trečiojo asmens paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovei mokymosi laikotarpiu yra reikalinga materialinė parama mokslui, pragyvenimo išlaidoms. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė didžiąją laiko dalį skiria mokymuisi, pamokų lankymui, namų darbų atlikimui, baigiamųjų egzaminų pasiruošimui, teismas sutiko su ieškove, kad ji dėl šių priežasčių neturi galimybės susirasti darbą po pamokų ar savaitgaliais. Prienų „Žiburio“ gimnazijos išduota A. D. charakteristika patvirtino, kad ieškovė yra pažangi, stropi ir pareiginga mokinė, mokymosi vidurkis 8,07, todėl teismas sprendė, kad ieškovė sąžiningai vykdo pareigą mokytis. Kadangi nuo teisės į paramos skyrimą atsiradimo dienos (2015 m. liepos 18 d.) iki mokyklos lankymo pradžios (2015 m. rugsėjo 1 d.) praėjo šiek tiek daugiau nei mėnuo, todėl ieškovė, gyvendama geografinėje vietovėje, kurioje darbų pasiūla yra itin ribota, ir neturėdama darbo patirties, neturėjo realios galimybės susirasti darbo nors ir trumpam laikotarpiui. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė neturi galimybės pati pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis, nepažeisdama pareigos sąžiningai ir pažangiai mokytis. Ieškovė be būtinųjų išlaidų (tokių kaip maistas, drabužiai, avalynė ir pan.) patiria papildomas išlaidas, susijusias su mokymosi priemonėmis, papildomais mokslo užsiėmimais pas privačius korepetitorius, kurias teismas pripažino nereikalaujančiomis papildomo įrodinėjimo ir jų nelaikė per didelėmis. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovė yra abiturientė, todėl turės papildomų išlaidų, susijusių su šiuo paskutiniu ir itin svarbiu mokymosi laikotarpiu, (paskutinis skambutis, šimtadienis, išleistuvės, atvirų durų aukštosiose mokyklose dienų lankymas ir pan.). Kadangi ieškovė neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, negauna jokių pajamų, jai nėra skirta socialinė parama, teismas sprendė, kad jai būtina tėvų parama, kol ji baigs mokslus. Teismas taip pat nustatė, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo turi žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo turimus du sklypus valdo kartu dar su trimis bendrasavininkiais, jam priklauso po ¼ minėto turto dalį. Atsakovas turimus tris žemės sklypus valdo kartu su vienu bendrasavininkiu. Įvertinęs šiuos duomenis ir atsakovo paaiškinimus, kad jo žemė nėra dirbama, o trečiasis asmuo turimą žemę dirba ir gauna iš to papildomas šeimai pragyventi būtinas pajamas, teismas sprendė, kad atsakovui minėtą turtą realizuoti, esant poreikiui, būtų lengviau. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo turi gyvenamąjį namą panašioje vietovėje, todėl teismas sprendė, kad ieškovės tėvų turimas nekilnojamasis turtas verčių atžvilgiu yra vienodas. Gaunamos grynosios pajamos abiejų ieškovės tėvų yra panašios: atsakovas gauna apie 212 Eur per mėnesį, trečiasis asmuo gauna apie 248 Eur per mėnesį. Trečiasis asmuo, įgyvendindamas tėvų pareigą rūpintis, išlaikyti vaikus, dirba ne tik AB „Lietuvos pašte“, bet ir pajamas pasididina dirbdamas savo privačią žemę. Tuo tarpu atsakovas papildomų pajamų neturi, žemės nedirba, iš jos pajamų negauna, darbo neranda dėl patirtos galvos traumos, nustatyto 60 procentų netekto darbingumo. Teismas sprendė, kad atsakovas yra pakankamai jaunas žmogus, kuriam nėra nustatytas visiškas darbingumo netekimas, todėl jis turi pareigą imtis realių priemonių pagerinti savo turtinę padėtį, kad galėtų padėti paramos reikalingiems jo vaikams, tačiau atsakovas tokių įrodymų teismui nepateikė, jis net nėra užsiregistravęs darbo biržoje. Teismas nustatė, kad abu ieškovės tėvai turi dar po vieną panašaus amžiaus išlaikytinį, tačiau teismas įvertino tai, kad trečiojo asmens nepilnamečiui vaikui nustatytas neįgalumas, jis turi specialiųjų poreikių, susijusių sveikata, todėl jam reikalingos didesnės išlaikymo lėšos. Be to, ginčo šalių vaiko poreikiai dėl jo amžiaus (18 m.) ir padėties (abiturientė) yra gerokai didesni nei atsakovo sūnaus (5 m.) poreikiai. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės tėvų galimybės teikti paramą pilnametei vidurinės mokyklos moksleivei yra vienodos. Teismas kritiškai vertino ir aplinkybę, kad anksčiau ieškovei pakako 109 Lt išlaikymo, o dabar prašoma priteisti suma ženkliai didesnė, nes dėl vaiko amžiaus, pasikeitusios ekonominės šalies padėties, valiutos, pabrangusio pragyvenimo lygio poreikiai paprasčiausiai išaugo.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas visuomet rūpinosi savo dukra, auklėjo ją, tačiau dukra pati nuo tos dienos, kai atsakovas nutraukė santuoką, su juo nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių ir jeigu jai būtų reikalinga materialinė parama, tai ji iš pradžių būtų kreipusis į atsakovą dėl paramos suteikimo, o tik po to į teismą.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi galimybės pasirūpinti mokslams reikalingomis lėšomis, nekenkiant pačiai pareigai sąžiningai ir pažangiai mokytis. Byloje nėra pateikta nei vieno rašytinio tai pagrindžiančio įrodymo. Vasarą ieškovei mokytis nereikia, o dirbti ji galėjo likus keliems mėnesiams iki pilnametystės, o tai reiškia, kad ji nesiekė užsidirbti pajamų.Teismas nurodė, kad iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių bei trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad ieškovei mokymosi laikotarpiu materialinė parama yra reikalinga mokslui, pragyvenimo išlaidoms, tačiau šio teiginio visiškai nepagrindė konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ar konkrečiais rašytiniais įrodymais.Teismas, tenkindamas ieškovė ieškinį iš dalies, atsižvelgė į tai, kad ieškovė patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų, nors nustatyta, kad ieškovė važiavimo išlaidų nepatiria todėl, kad šias išlaidas finansuoja mokykla. Todėl tai, kad ieškovė nevažiuoja mokyklos transportu, o renkasi kitą susisiekimo priemonę, už kurią ji moka, negali būti vertinama kaip paramos reikalingumas.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė, besimokanti IV gimnazijos klasėje, be būtinųjų išlaidų (tokių kaip maistas, drabužiai, avalynė ir pan.) patiria papildomas išlaidas, susijusias su mokymosi priemonėmis, papildomais mokslo užsiėmimais pas privačius korepetitorius, kurios nereikalauja papildomo įrodinėjimo ir nusistovėjusioje praktikoje nelaikytinos per didelėmis. Būtent ieškovė turi įrodyti būtinumą ir poreikį teikti išlaikymą jai jau esant pilnametei. Šiuo atveju teismas ne tik, kad nevertino būtinųjų ieškovės išlaidų pagrįstumo, tačiau ir nurodė, kad išlaidos, susijusios su mokymosi priemonėmis, papildomais mokslo užsiėmimais pas privačius korepetitorius nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl įrodymų vertinimo civilinėse bylose. Teismas netinkamai vertino atsakovo turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad jis bedarbis, o gaunamas pajamas sudaro tik 200 Eur invalidumo pensija, kad jam nustatytas dalinis darbingumas ir kad sritys, kuriose jis galėtų dirbti, medikų dar nėra nustatytos. Be to, teismas neįvertino to, kad atsakovo sveikatos būklė labai bloga, jam 2014-01-21 ir 2016-01-22 buvo atliktos galvos operacijos, todėl jis, nors ir norėdamas neturi galimybės įsidarbinti ir papildomai užsidirbti pragyvenimui. Atsakovas vartoja daug vaistų, vieni kompensuojami, kiti ne, todėl jis turi labai daug būtinų išlaidų, susijusių su sveikata. Teismas taip pat neatsižvelgė ir netinkamai vertino tas aplinkybes, jog atsakovas yra sudaręs naują santuoką, turi sūnų, kuris yra nepilnametis ir jam įstatymo yra suteiktos prioritetinės teisės gauti išlaikymą iš tėvo. Esant tokiai sunkiai atsakovo turtinei padėčiai (atsakovas santaupų, transporto priemonių neturi, o turimas nekilnojamas turtas menkavertis, valdomas bendrasavininkų, todėl jį parduoti būtų sudėtinga, sutuoktinė šiuo metu taip pat nedirba), jis sutiko dukrai mokėti po 30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol ieškovė įgis vidurinį išsilavinimą ir galės dirbti. Tokia atsakovo mokama paramos suma būtų tinkama ir nepažeistų jo kito nepilnamečio vaiko interesų gauti tinkamą išlaikymą.Ieškovė neįrodė, kad jai reikia didesnio, nei gavo iki pilnametystės išlaikymo dydžio. Ieškovės motina, kuomet dukra dar buvo nepilnametė, nesikreipė dėl išlaikymo padidinimo, o ankstesniu teismo sprendimu išlaikymo dydis ieškovei iš atsakovo buvo sumažintas, todėl, darytina išvada, kad iki pilnametystės atsakovo teikta suma dukrai išlaikyti tiko. Nesuprantama, kokiu būdu penkis kartus galėjo išaugti prašomas priteisti išlaikymo dydis ieškovei po to, kai ji tapo pilnametė. Teismas netinkamai vertino argumentus dėl trečiojo asmens ir atsakovo žemės sklypų vertingumo. Vertindamas šias aplinkybes teismas ir nustatydamas, kad atsakovui turimą turtą realizuoti būtų lengviau, rėmėsi prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis ir rašytiniais įrodymais. Teismas įvertino, kad ieškovės tėvų turimas nekilnojamasis turtas verčių atžvilgiu yra vienodas, todėl turi būti vienodai vertinamos ir ieškovės tėvų turimo turto realizavimo galimybė. Teismas nustatė, kad gaunamos grynosios pajamos abiejų ieškovės tėvų yra panašios, tačiau išlaikymą priteisė tik iš atsakovo. Teismas netinkamai vertino ir aiškino atsakovo elgesį siekiant gauti pajamas, reikalingas vaikų išlaikymui, bei nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra pakankamai jaunas žmogus, kuriam nėra nustatytas visiškas darbingumo netekimas, tad jis, kaip dviejų vaikų tėvas, turi pareigą imtis realių priemonių pagerinti savo turtinę padėtį, kad galėtų padėti paramos reikalingiems jo vaikams. Byloje atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad jis dėl sveikatos būklės, o ne dėl kokių nors kitokių priežasčių, neieško darbo ir neturi galimybių padidinti pajamas. Teismas turėjo įvertinti visuotinai žinomą aplinkybę, kad sunku susirasti darbą net ir sveikam asmeniui, o su 60 proc. nedarbingumu, kokį turi atsakovas, ir tokioje gyvenamojoje vietoje, kurioje atsakovas gyvena, nėra jokių galimybių.Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pilnamečio asmens civilinio veiksnumo institutą, pilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus. Be to, ieškovė neįrodė, jog jai yra reikalinga parama, neišnaudojo visų protingų galimybių pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje, į bylą nėra pateikta pažyma apie ieškovės pažangumą.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliantas, nesutikdamas su priimtu teismo sprendimu, kuriuo iš jo pilnametei dukrai buvo priteistas išlaikymas po 71 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pilnametystės iki dukra įgis vidurinį išsilavinimą, teigia, kad teismas netinkamai taikė paramos pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimo kriterijus, nepagrindė paramos reikalingumo ir jos būtinumo bei jos dydžio, netinkamai įvertino atsakovo galimybes teikti paramą.

Dėl paramos pilnamečiam vaikui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, priteisimo sąlygų ir įrodymų įvertinimo

Po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. priimtame nutarime pateikto išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija). Juo nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, dar iki nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo besimokančiam pilnamečiam vaikui priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, taip pat įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytos kasacinio teismo praktikos laikėsi, įvertino abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus.

Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).

Teismas, spręsdamas ir pasisakydamas dėl paramos būtinumo pilnametei gimnazijoje besimokančiai ieškovei, nustatė, kad jai mokymosi laikotarpiu materialinė parama yra reikalinga mokslui, pragyvenimo išlaidoms. Teismas pagrįstai atsižvelgė į visuotinai žinomą aplinkybę, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų. Nors apeliantas teigia, kad ieškovė galėtų naudotis nemokamu mokyklos transportu ir taip sumažinti savo išlaidas, tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes (netinkamas vežimo grafikas), dėl kurių ji nesinaudoja nemokamu pervežimu, ir pagrįstai sprendė, jog šios išlaidos yra pagrįstos. Sutiktina, kad ieškovė, vykdydama įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis) turėjo pateikti įrodymus dėl turimų išlaidų korepetitoriams, tačiau nors ieškovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kokias ji patiria išlaidas dėl korepetitorių teikiamos papildomos pagalbos, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, t. y. faktiškai užtikrinant tik minimalią paramą, įvertinus ir tai, kad dėl mokyklos baigimo ieškovė turės papildomų išlaidų šimtadieniui, paskutiniam skambučiui, išleistuvėms, atvirų durų aukštosiose mokyklose lankymui ir pan., kas yra savaime visiems žinoma (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, priešingai nei teigia apeliantas, aplinkybė, jog ieškovė sąžiningai vykdo pareigą mokytis, ką atspindi jos mokymosi vidurkis (8,07), byloje yra patvirtinta rašytiniu įrodymu (b. l. 65).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad ieškovė neturi realių galimybių pati pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis, kadangi didžiąją laiko dalį ji turi skirti pamokų lankymui, namų darbų atlikimui, papildomiems užsiėmimams, siekiant sėkmingų baigiamųjų egzaminų rezultatų. Ieškovei mokantis baigiamojoje gimnazijos klasėje ir rengiantis jos užbaigimui, akivaizdaus užimtumo jos aplinkybės pripažintinos visuotinai žinomomis ir nereikalauja papildomo įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi galimybės pasirūpinti mokslams reikalingomis lėšomis, nekenkiant pačiai pareigai sąžiningai ir pažangiai mokytis. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė vasaros laikotarpiu dar iki jai tampant pilnamete galėjo bandyti užsidirbti lėšų pragyvenimui. Pirmiausia, būtent tėvų pareiga yra išlaikyti nepilnametį vaiką iki jo pilnametystės, o antra, apylinkės teismas įvertino atsakovo atsikirtimus dėl ieškovės galimybės įsidarbinti nors ir trumpam laikotarpiui, atsižvelgęs į tai, kad įsidarbinimo galimybės trumpam laikotarpiui, vietovėje (Prienų r.), kur darbų pasiūla yra ribota, ieškovei neturint jokios darbo patirties, yra labai ribotos, kas iš esmės visuotinai žinoma, pagrįstai sprendė, kad ieškovė vis tik neturi jokių galimybių pati pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis. Duomenų, kad buvo reali galimybė ieškovei įsidarbinti, atsakovas, turėdamas vykdyti įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), taip pat nepateikė.

Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl tėvų galimybės teikti paramą pilnametei besimokančiai ieškovei, tinkamai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo gaunamas pajamas (200 Eur invalidumo pensiją), į jo sveikatos būklę ir dalinį darbingumą ir į tai, kad jis turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį sūnų, tačiau, vertindamas atsakovo galimybes teikti paramą, kartu pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto (3 žemės sklypus ir žemės sklypą su statiniais), kuriuos išnuomojus ar juose dirbant pačiam arba juos realizavus gali būti gaunamos tam tikros papildomos pajamos. Be to, sutiktina, kad atsakovas, kuriam nustatytas dalinis darbingumas (40 procentų darbingas), būdamas pakankamai jauno amžiaus ir turėdamas išlaikytinių, turėtų imtis aktyvių veiksmų, kurie užtikrintų jo galimybes gauti papildomas pajamas. Tačiau, kaip nustatė teismas, atsakovas net nėra užsiregistravęs darbo biržoje ir nepateikė jokių įrodymų, kad jis pagal savo sveikatos būklę ėmėsi kokių nors realių priemonių susirasti darbą, gauti pajamų iš nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto. Atsakovo neveikimo negalima pateisinti vien tuo, kad jis turi sveikatos problemų ir jam yra nustatytas tam tikros dalies nedarbingumas.

Apeliacinio skundo argumentai, kad iki pilnametystės atsakovo teikiama išlaikymo dukrai suma buvo mažesnė, o ieškovė neįrodė, kad jai reikia didesnio išlaikymo dydžio, yra nereikšmingi, kadangi nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas paramos pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimo klausimas ir byloje buvo nustatytos visos paramos teikimo sąlygos, o paramos dydis nustatytas įvertinus atsakovo galimybes ją teikti. Kiti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, nustatęs, jog tėvų pajamos panašios, išlaikymą priteisė tik iš atsakovo, taip pat neturi jokios teisinės įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi trečiasis asmuo paramą dukrai teikia gera valia ir dėl to nėra jokio ginčo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Kadangi apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimas, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinį skundą atmetus atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tame tarpe ir valstybės patirtos išlaidos atsakovui teikiant antrinę teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.