Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovei A. D., jos atstovei - advokatei R. M., atsakovui A. D., jo atstovei - advokatei M. L., trečiajam asmeniui G. D., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui A. D., trečiajam asmeniui G. D. dėl išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė yra pilnametė, tačiau dar neturi įgijusi vidurinio išsilavinimo, jai reikalinga parama, tuo tarpu atsakovas geranoriškai atsisako prisidėti prie jos išlaikymo. Ieškovė nurodo, kad parama būtina, kadangi ji mokosi Prienų „Žiburio“ gimnazijos IV klasėje, neturi jokio pajamų šaltinio. Gimnaziją išlaikiusi baigiamuosius brandos egzaminus baigs 2016-07-07. Kadangi yra abiturientė ir visą laiką skiria mokymuisi, pasiruošimui egzaminams, todėl neturi galimybės pati užsidirbti pragyvenimui. Savo vardu neturi nekilnojamojo ir jokio kito turto. Visa išlaikymo našta tenka mamai, kuri gali patenkinti tik minimalius jos poreikius. Daug lėšų skiria pasirengimui būsimiems egzaminams, planuoja studijuoti mediciną, dėl ko būtinos papildomos matematikos, biologijos, chemijos pamokos, su bendraamžiais nori leisti laisvalaikį, lankytis kultūriniuose renginiuose. Kadangi jai nepriklauso nemokamas maitinimas, mama kiekvieną dieną duoda priešpiečiams ir pietums po 3 Eur. Gyvena kartu su mama, kuri suteikia gyvenamąjį plotą, sudaro sąlygas jos augimui ir vystymuisi, rūpinasi kasdienine jos priežiūra. Ieškovės poreikių patenkinimui reikalinga 300 Eur suma, todėl iš atsakovo kas mėnesį iki kol įgis vidurinį išsilavinimą priteistina po 150 Eur.

Teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvas mokėjo 109 Lt (31 Eur) teismo sprendimu priteistą išlaikymą iki 18 metų, o suėjus pilnametystei daugiau materialiai nepadėjo, net nebuvo atvykęs jos aplankyti. Jokių ryšių jiedu nepalaiko, su tėčio giminėmis taip pat nebendrauja, močiutė iš tėvo pusės irgi nepadeda. Paaiškino, kad jos pažymių vidurkis - 8. Ji lanko papildomus matematikos ir chemijos užsiėmimus, kurių vieno kaina 7 Eur už akademinę valandą, per mėnesį tai sudaro 28 Eur, nes ketina A lygiu laikyti penkis valstybinius egzaminus. Į mokyklą, esančią Prienuose, iš Pakuonio ji kasdien važiuoja autobusu, važiavimas nekainuoja, pagal kvitus apmoka kelionės išlaidas mokykla. Mokykloje pamokas trunka nuo 7:30 val. iki 15:30 val., grįžusi iš mokyklos vėl eina mokytis, todėl papildomai kur nors dirbti laiko nebelieka. Maitinimas mokykloje kainuoja, mama duoda po 3 Eur už kiekvieną mokslo dieną. Mobilus telefonas kainuoja 5 Eur, internetas 17 Eur kas mėnesį. Mokykloje kainuoja kai kurios mokymosi priemonės, pvz. anglų kalbos komplektas 10 Eur, kitų dalykų apie 7 Eur, be to, papildomų išlaidų reikia skirti renginiams, išvykoms, gimtadieniams, kas kiekvienu atveju kainuoja ne mažiau nei 10 Eur. Nurodė, kad retkarčiais pasireiškia anemija, todėl tenka vartoti vitaminus, papildus nuo mažakraujystės. Nurodė, kad nei indėlių nei kitokio turto ji neturi. Mama be jos augina dar kitą dukrą, kurią padeda išlaikyti jos tėtis. Paaiškino, kad neišlaidauja, nupirktus batus nešioja kelis metus, brangių rūbų bei avalynės iš mamos nereikalauja, gyvena taupiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. D., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo A. D. ir trečiojo asmens G. D. dukra (b.l. 4, 6). Ieškovė mokosi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje IV klasėje, jai neskirta socialinė parama (b.l. 5). Prienų Žiburio gimnazijos pateiktoje 2015-12-01 A. D. charakteristikoje ieškovė apibūdinama kaip stropi ir pareiginga mokinė, jos mokymosi rezultatai geri, mokymosi vidurkis 8,07 (b.l. 65). Ieškovės vardu nėra registruota transporto priemonių, ji neturi nekilnojamojo turto (b.l. 8, 9). Trečiojo asmens vardu registruotas nekilnojamasis turtas (b.l. 10-15). Trečiasis asmuo neturi transporto priemonių (b.l. 16). Trečiojo asmens šeimos sudėtyje be ieškovės yra dar vienas išlaikytinis – nepilnametis vaikas, turintis specialių poreikių, susijusių su sveikata, nustatytas neįgalumas (b.l. 17, 19, 20). Trečiasis asmuo G. D. dirba AB „Lietuvos paštas“, gauna vidutiniškai 248 Eur grynųjų pajamų per mėnesį. Atsakovas 2014-01-29 buvo operuotas dėl galvos smegenų traumos (b.l. 39). Atsakovui nustatytas 60 procentų darbingumo lygis (b.l. 49). Atsakovas neturi transporto priemonių, tačiau turi nekilnojamojo turto (b.l. 40, 53-58). Atsakovas kitoje santuokoje turi nepilnametį vaiką M. D., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris lanko darželį (b.l. 41, 50). Atsakovas gauna 212 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensiją (b.l. 44-45). Atsakovo sutuoktinė L. D. laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2015-10-31 dirbo dvejose darbovietėse, atleista Darbo kodekso 127 str. 1 d. pagrindu (b.l. 46-47).

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. liepos 9 d. redakcija). Nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Šis teisinis reglamentavimas įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jau iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T. , bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. R. v. J. R. , bylos Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Taigi ir nagrinėjamu atveju būtina įvertinti abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus.

Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015). Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnametei vidurinėje mokykloje besimokančiai ieškovei, iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių bei trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad ieškovei mokymosi laikotarpiu materialinė parama yra reikalinga mokslui, pragyvenimo išlaidoms. Atsižvelgtina ir į visuotinai žinomą aplinkybę, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų. Nagrinėjamu atveju, ieškovė į mokyklą ir iš mokyklos važiavimo išlaidų nepatiria dėl to, kad jai minėtas išlaidas finansuoja mokykla, tačiau ieškovė, norėdama pasinaudoti nemokamu transportu, turi ypatingai derintis prie jo važiavimo grafiko, kas ieškovei sukelia papildomas laiko ir sveikatos sąnaudas. Kaip nustatyta iš ieškovės paaiškinimų, ji važiuoja su autobusu 7 val ryto, kad 7:30 val. būtų mokykloje, o namo grįžta tik 15:30 val. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad ieškovė didžiąją laiko dalį skiria mokymuisi, pamokų lankymui, namų darbų atlikimui, baigiamųjų egzaminų pasiruošimui, sutiktina su ieškove, kad ,esant tokiam užimtumui, susirasti darbą po pamokų ar savaitgaliais nėra realios galimybės. Tai patvirtino ir trečiasis asmuo, nurodydamas, kad dukra nuo ankstyvo ryto iki vakaro mokosi, lanko papildomas mokamas pamokas. Nurodytas ieškovės ir trečiojo asmens aplinkybes dėl mokymosi patvirtina ir Prienų „Žiburio“ gimnazijos išduota A. D. charakteristika, iš kurios matyti, kad ieškovė yra pažangi, stropi ir pareiginga mokinė, mokymosi vidurkis 8,07, ji stropiai atlieka visas užduotis, nepraleidžia pamokų, atsakinga, todėl konstatuotina, kad ieškovė sąžiningai vykdo pareigą mokytis. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės atstovės argumentas, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių pati pasirūpinti sezoniniu ar savaitgaliniu, popamokiniu darbu. Pažymėtina, kad ieškovė, kaip stropiai besimokanti mokinė, turi pareigą grįžus iš mokyklos atlikti namų užduotis, o tai užima laiko. Be to, ji turi turėti ir galimybę pailsėti, leisti dienos bėgyje gautai informacijai susistovėti, priešingu atveju ieškovės pareiga gerai mokytis negalės būti įgyvendinta dėl pervargimo, galimai dėl to įtakotos anemijos, kuria ieškovė yra linkusi sirgti ir dėl to vartoti vaistus ar maisto papildus. Dėl sezoninių darbų pastabėtina tai, kad nuo teisės į paramos skyrimą atsiradimo dienos (2015 m. liepos 18 d.) iki mokyklos lankymo pradžios (2015 m. rugsėjo 1 d.) praėjo šiek tiek daugiau nei mėnuo, todėl per tokį laiką ieškovė, gyvendama geografinėje vietovėje, kurioje darbų pasiūla yra itin ribota, ir neturėdama darbo patirties neturėjo realios galimybės susirasti darbo nors ir trumpam laikotarpiui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė neturi galimybės pasirūpinti mokslams reikalingomis lėšomis, nekenkiant pačiai pareigai sąžiningai ir pažangiai mokytis.

Ieškovė, besimokanti IV gimnazijos klasėje, be būtinųjų išlaidų (tokių kaip maistas, drabužiai, avalynė ir pan.) patiria papildomas išlaidas, susijusias su mokymosi priemonėmis, papildomais mokslo užsiėmimais pas privačius korepetitorius, kurios nereikalauja papildomo įrodinėjimo ir nusistovėjusioje praktikoje nelaikytinos per didelėmis. Įvertintina ir tai, kad ieškovė yra abiturientė, todėl neabejotinai turės papildomų išlaidų, susijusių su šiuo paskutiniu itin svarbiu mokymosi laikotarpiu, siekiant vidurinio išsilavinimo ir dedant būtinas pastangas sudaryti sąlygas jaunam žmogui studijuoti pasirinktus tolimesnius mokslus (paskutinis skambutis, šimtadienis, išleistuvės, atvirų durų aukštosiose mokyklose dienų lankymas ir pan.). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovės turtinė padėtis sunki, kadangi ji neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, negauna jokių pajamų, jai nėra skirta socialinė parama. Atsižvelgiant į tai ir įvertinant besimokančio vidurinės mokyklos mokinio pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus, konstatuotina, kad ieškovei, nors ir įgijusiai visišką civilinį veiksnumą, būtina tėvų parama, kol ji baigs mokslus.

Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. B.v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju, spręndžiant dėl tėvų galimybės teikti paramą pilnametei besimokančiai ieškovei, turi būti įvertintina abiejų jos biologinių tėvų turtinė padėtis, išlaikytinių skaičius. Kaip matyti tiek atsakovas tiek trečiasis asmuo neturi registruotino kilnojamojo turto, tačiau abu turi paveldėto nekilnojamojo turto. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo turi žemės sklypų, esančių Prienų r. sav., Pakuonio sen. Atmestinas atsakovo atstovės argumentas, susijęs su trečiojo asmens žemės sklypų didesniu vertingumu, o atsakovo turimų žemės sklypų mažesniu vertingumu dėl to, kad pastarieji valdomi bendrasavininkų ir būtų sunkiai realizuojami. Kaip matyti iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų, trečiasis asmuo G. D. turi iš viso tris žemės sklypus, o atsakovas keturis žemės sklypus. Trečiasis asmuo turimus du sklypus (duomenys neskelbtini), valdo kartu dar su trim bendrasavininkiais, jam priklauso po ¼ minėto turto dalį (b.l. 11-12). Tuo tarpu atsakovas turimus tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), valdo kartu su vienu bendrasavininkiu. Įvertinant bendrasavininkų kiekį, žemės dislokaciją ir tai, kad atsakovo paaiškinimais žemė nėra dirbama, joje niekas neauginama ir ji pajamų neduoda, o trečiasis asmuo turimą žemę dirba ir gauna iš to papildomas šeimai pragyventi būtinas pajamas, manytina, kad atsakovui minėtą turtą realizuoti, esant poreikiui, būtų lengviau. Kritiškai vertintina tai, kad atsakovas negauna iš turimos žemės pajamų, kadangi kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašų, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas, buvo sudaryta nuomos sutartis (b.l. 58). Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo turi gyvenamąjį namą panašioje vietovėje, t.y. (duomenys neskelbtini) ir nors trečiajam asmeniui minėtas turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise, tačiau jis yra mažesnio naudingo ploto (90,24 kv.m.), tuo tarpu atsakovui priklauso 3/16 gyvenamojo namo, kurio naudingas plotas 174,48 kv.m. Taigi, iš išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovės tėvų turimas nekilnojamasis turtas verčių atžvilgiu yra vienodas.

Gaunamos grynosios pajamos abiejų ieškovės tėvų yra panašios: atsakovas gauna apie 212 Eur per mėnesį, trečiasis asmuo gauna apie 248 Eur per mėnesį. Įvertintinas tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens elgesys, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai - tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs - amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Trečiasis asmuo, įgyvendindamas tėvų pareigą rūpintis, išlaikyti vaikus, dirba ne tik AB „Lietuvos pašte“, bet šeimos gerovę bei pajamas pasididina dirbant savo poreikių tenkinimui privačią žemę ir gaunant 1000 Eur subsidijų per metus, 500 Eur už grūdus, užsiaugindama turimoje žemėje šeimai reikalingų daržovių. Tuo tarpu atsakovas, kaip nustatyta iš jo paaiškinimų, papildomų pajamų neturi, žemės nedirba, iš jos pajamų negauna, darbo neranda dėl patirtos galvos traumos, nustatyto 60 procentų netekto darbingumo. Pažymėtina, kad atsakovas yra pakankamai jaunas žmogus, kuriam nėra nustatytas visiškas darbingumo netekimas, tad jis kaip dviejų vaikų tėvas turi pareigą imtis realių priemonių pagerinti savo turtinę padėtį, kad padėti paramos reikalingiems jo vaikams. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovas pagal savo sveikatos būklę ėmėsi kokių tai realių priemonių susirasti darbą, rūpinosi pajamų gavimu iš turimos žemės (pvz. ją dirbant, auginant įvairias grūdines kultūras ar daržoves, ją išnuomuojant ir pan.) (CPK 178 str.). Abu ieškovės tėvai turi dar po vieną panašaus amžiaus išlaikytinį, tačiau įvertintina tai, kad trečiojo asmens turimas nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių, susijusių sveikata, nustatytu neįgalumu, tad šiam vaikui be abejo reikalingos didesnės išlaikymo lėšos lyginant su atsakovo turimu sveiku nepilnamečiu sūnumi. Esant visoms aukščiau nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovės tėvų galimybės teikti pilnametei vidurinės mokyklos moksleivei paramą yra vienodos. Tuo tarpu šiuo metu, visa išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi moksleive dukra našta tenka vienai ieškovės motinai, kadangi atsakovas prie pilnametės dukros išlaikymo visiškai neprisideda nuo to laiko, kai baigėsi teismo sprendimu priteisto 109 Lt į mėnesį išlaikymo išieškojimas iš jo gaunamos išmokos. Atmestini atsakovės argumentai dėl to, kad ieškovei paramos nereikia, nes ji to neišviešino ir iki pilnametystės jai pakako 109 Lt, o dabar reikia net 150 Eur. Kaip nustatyta iš trečiojo asmens ir pačios ieškovės paaiškinimų, materialiai padėdavo močiutė, ieškovės krikšto mama. Pažymėtina, kad teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo įgyvendina asmenys savo noru pasirinktinai, bet ne privalomai ir tai nereiškia, kad metams bėgant, vaikui augant ir jo poreikiams natūraliai didėjant išlaidos tam nepadidėja. Priešingai, visuotinai pripažinta aplinkybė, kad vaiko amžiui didėjant, poreikiai didėja, todėl ir išlaidos jų patenkinimui didėja. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė yra abiturientė, o tai reiškia ypatingai padidėjusias išlaidas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas tarpusavio ryšių nepalaikė, nebendravo, abu iniciatyvos tam nerodė (atsakovas keletą kartų pabandė paskambinti, nors galėjo dukrą aplankyti namuose, mokykloje, pasveikinti su gimtadieniu ar kitų švenčių proga), ieškovė taip pat atsakovui neskambino, ji praradusi telefono numerį ir nuėjusi pas močiutę jo nesužinojo. Pažymėtina, kad atsakovas, įgyvendindamas savo įrodinėjimo pareigą, pateikė duomenis apie sutuoktinės pajamas, iš kurių matyti, kad atsakovo sutuoktinė tam tikrais laikotarpiais dirbo, gavo pajamas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jo gaunama invalidumo/netekto darbingumo pensija yra vienintelės šeimos pajamos, juolab, kad bendrai sugyventą vaiką turi pareigą išlaikyti abu tėvai. Trečiais asmuo nurodė, kad jos sutuoktinis, kuris nėra ieškovės tėvas, dirba, gauna minimalią algą ir prisideda tiek lėšomis, tiek rūpesčiu prie jų dukros išlaikymo.

Ta aplinkybė, kad būdamas pakankamai jauno amžiaus, turintis ribotą darbingumą, atsakovas nedirba ir neieško sveikatą atitinkančio darbo (objektyvių įrodymų apie dėtas maksimalias, bet nevaisingas pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą teismui nepateikė), jis net nėra užsiregistravęs darbo biržoje, savaime nėra pagrindas nepriteisti išlaikymo pilnamečiui vaikui, nes tai nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Be to, aplinkybė, kad atsakovas dar turi išlaikyti ir antroje santuokoje gimusį sūnų, nepatvirtina, kad dėl šios prievolės iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis, nes ginčo šalių vaiko poreikiai dėl jo amžiaus (18 m.) ir padėties (abiturientė) yra gerokai didesni, vien tik ieškovės motinos duodama kasdieninė maistpinigių suma (20 mokslo dienų po 3 Eur) sudaro 60 Eur per mėnesį, nei atsakovo sūnaus (5 m.) poreikiai (2011-12-19 LAT nutartis Civilinė byla Nr. 3K-3-528/2011). Kritiškai pirmiau aptartų duomenų kontekste vertintina ir ta aplinkybė, kad anksčiau ieškovei pakako 109 Lt išlaikymo, o dabar prašoma priteisti suma ženkliai didesnė, nes dėl vaiko amžiaus, pasikeitusios ekonominės šalies padėties, valiutos, pabrangusio pragyvenimo lygio poreikiai elementariai išaugo.

Įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad 71 Eur per mėnesį periodinių išmokų dydžio parama, kas sudarytų atsakovo gaunamas pajams padalijus į tris lygias dalis, kurių viena tektų jam, o kitos dvi jo vaikams, tame tarpe ieškovei iki ji baigs paskutinę vidurinės mokyklos klasę atsakovui nelaikytina pernelyg didele, todėl vaiko poreikių ir jo tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas ir nepadarys esminės žalos atsakovo ir jo šeimos narių teisėms ir interesams.

Šalims bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos, kadangi joms buvo suteikta 100 procentų iš valstybės apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba (CPK 88 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po 71 Eur (septyniasdešimt vieną eurą) ieškovės A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. liepos 19 d. iki kol A. D. įgis vidurinį išsilavinimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.