- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-28
- Bylos Nr.
- 2YT-28239-1101/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22167-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Pareiškėjas
- G. M.
- Kreditorius
- akcinė bendrovė ,,Swedbank“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. M. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – hipotekos kreditorius akcinė bendrovė ,,Swedbank“ ir antstolis Vytautas Mitkus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. antstolis Vytautas Mitkus vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl hipoteka užtikrintos 582 672,18 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko T. M. kreditoriaus AB ,,Swedbank“ naudai. Skolininkas T. M. įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažintas neveiksniu atitinkamose turtinių ir neturtinių santykių srityse; jo globėja ir turto administratore paskirta pareiškėja G. M.. Vykdymo procese realizuojamas skolininkui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis Santakos k., Paberžės sen., Vilniaus raj., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 5 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo antstolis paskyrė šio žemės sklypo ekspertizę, pavesdamas ją atlikti nekilnojamojo turto vertintojui K. K.. 2019 m. gegužės 9 d. ekspertizės aktu nustatyta šio žemės sklypo rinkos vertė 20 400 Eur.
2. 2019 m. birželio 5 d. patvarkymu antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjos prieštaravimus dėl turto vertės, kuriais buvo prašoma leisti minėtą žemės sklypą realizuoti už 10 000 - 12 000 Eur sumą ir bent tris mėnesius leisti ieškoti pirkėjo neskelbiant šio turto varžytinių.
3. 2019 m. birželio 10 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytinių, kuriuo paskelbė skolininkui priklausančio minėto žemės sklypo varžytines, nurodydamas, kad pradinė turto kaina yra 16 320 Eur (80 proc. turto vertės). Varžytinių pradžia 2019 m. birželio 10 d., pabaiga 2019 m. liepos 10 d.
4. 2019 m. liepos 8 d. pareiškėja G. M. padavė skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, prašydama atšaukti ir visiškai panaikinti skolininkui T. M. nuosavybės teise priklausančio minėto žemės sklypo varžytines ir skirti pakartotinę ekspertizę žemės sklypo vertei nustatyti. Pareiškėjos teigimu, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, vidutinė žemės sklypo vertė, kartu su jame vyraujančia mažaverte augmenija, yra 3 270 Eur. Atsižvelgiant į VĮ Registrų centro duomenis ir dabartines nekilnojamojo turto tendencijas, tokio tipo turto kainos Lietuvoje nekinta jau beveik 9 metus. Skolininko žemės sklypas yra nutolęs nuo Vilniaus apytiksliai 39 km, iki žemės sklypo nėra išplėtotos infrastruktūros, nėra elektros. Eksperto nustatyta 20 400 Eur dydžio žemės sklypo vertė yra nepagrįstai padidinta. Dėl šios aplinkybės yra ir bus vilkinamas vykdomosios bylos procesas, didės vykdymo išlaidos. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 706 straipsnio 3 dalį skolininkas gali imtis priemonių, kad apie varžytinėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau pirkėjų, tačiau ekspertui nustačius tokią didelę parduodamo žemės sklypo vertę, kuri visiškai neatitinka dabartinės turto vertės, skolininkas negali tinkamai įgyvendinti šios teisės. Jeigu antstolis būtų tenkinęs pareiškėjos prieštaravimus dėl turto vertės ir sumažinęs kainą iki 10 000 – 12 000 Eur bei būtų atidėjęs/neskelbęs žemės sklypo varžytinių, pareiškėja būtų turėjusi galimybę surasti galimą pirkėją. Nepaisant pareiškėjos pateiktų prieštaravimų, antstolis 2019 m. birželio 10 d. patvarkymu paskelbė minėto turto varžytines, apie kurias pareiškėja sužinojo tik praėjus 9 dienos nuo jų paskelbimo. Nors pirmosiose varžytinėse parduodamo žemės sklypo vertė buvo sumažinta iki 16 320 Eur, tačiau ši kaina yra nepagrįstai per didelė atsižvelgiant į dabartines nekilnojamojo turto rinkos kainas ir VĮ Registrų centro duomenis. Antstolis neatsižvelgė į pareiškėjos prašymus sumažinti parduodamo turto kainą ir duoti laiko surasti pirkėjus. Dėl šios priežasties pareiškėja prašo atšaukti/panaikinti skolininkui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo varžytinėse vykdomą priverstinį pardavimą. Kadangi pradinė parduodamo turto kaina yra nepagrįstai padidinta, net 5 kartus, lyginant su VĮ Registrų centro duomenimis ir panašaus tipo parduodamais žemės sklypais Vilniaus rajone, antstolis nepateikė duomenų, ar ekspertą vykdomojoje byloje parinko vadovaudamasis ekonomiškumo principu, todėl pareiškėja prašo skirti pakartotinę žemės sklypo ekspertizę.
5. Antstolis Vytautas Mitkus 2019 m. liepos 16 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Šiame patvarkyme antstolis nurodė, kad ėmėsi visų būtinų veiksmų realiai turto vertei nustatyti. Prieštaravimai turi būti motyvuoti, jie negali būti paremti tik skolininko samprotavimais ir deklaratyviais teiginiais. Pareiškėja nepateikė ir vykdomojoje byloje nėra pakankamai argumentų, kurie sukeltų pagrįstą abejonę antstolio paskirtos ekspertizės metu nustatyta turto rinkos verte, todėl antstolis neturi jokio pagrindo skirti pakartotinės turto ekspertizės. Ekspertas, atlikdamas ekspertizę, atsižvelgė į konkretaus vertinamo objekto rinkos vertę, tuo tarpu VĮ Registrų centras pateikia masiniu būdu nustatytą rinkos vertę. Bandymas parduoti turtą už didesnę kainą skolininkui žalos nedaro. Neturėdamas pagrįstų abejonių dėl turto vertės, tačiau perkainodamas turtą skolininko prašoma verte, kuri yra žymiai mažesnė negu antstolio paskirto eksperto nustatyta turto rinkos vertė, antstolis veiktų virš savo įgaliojimų ribų ir galimai pažeistų skolininko teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo AB ,,Swedbank“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjos prieštaravimuose nepateikta jokių argumentų, kurie pagrįstų esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis ėmėsi visų būtinų veiksmų turto rinkos vertei nustatyti. Ginčo turto ekspertizė buvo atlikta ekspertui apžiūrėjus konkretų vertinamą turtą, o ne masinio vertinimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
7. Skundo, paduoto CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, objektas gali būti tik antstolio atlikti procesiniai veiksmai arba atsisakymas juos atlikti. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai).
8. Kaip matyti iš pareiškėjos paduoto skundo turinio, šios bylos nagrinėjimo dalykas – antstolio Vytauto Mitkaus 2019 m. birželio 5 d. patvarkymas, kuriuo antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjos prieštaravimus dėl turto vertės, ir 2019 m. birželio 10 d. patvarkymas dėl turto realizavimo iš varžytinių. Kaip minėta, antstolio areštuoto skolininko turto (žemės sklypo, esančio Santakos k., Paberžės sen., Vilniaus raj., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė buvo nustatyta antstoliui paskyrus ekspertizę, kurią atliko nekilnojamojo turto vertintojas, teismo ekspertas K. K.. 2019 m. gegužės 9 d. ekspertizės akte padaryta išvada, kad minėto žemės sklypo rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2019 m. balandžio 24 d., nustatyta lyginamuoju metodu, yra 20 400 Eur (teismo ekspertizės akto 29 psl.). Pareiškėjos skundas dėl minėtų antstolio patvarkymų iš esmės grindžiamas tuo, kad buvo nustatyta nepagrįstai didelė skolininkui priklausančio turto vertė, dėl to antstolio patvarkymai, kuriais jis netenkino pareiškėjos prieštaravimų dėl turto vertės ir paskelbė turto varžytines vadovaudamasis nustatyta turto verte, yra nepagrįsti.
9. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Šiuo atveju skolininko žemės sklypo vertei nustatyti antstolis paskyrė ekspertizę (2019 m. balandžio 5 d. antstolio patvarkymas; vykd. b. l. 89). Jeigu CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustato ekspertas, tai areštuoto turto vertė laikoma eksperto nustatyta vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 3 dalis).
10. Pareiškėjai (skolininko globėjai) pateikus prieštaravimus dėl skolininkui priklausančio turto ekspertizės aktu nustatytos vertės (vykd. b. l. 106-109), antstolis 2019 m. birželio 5 d. patvarkymu, kuris skundžiamas šioje byloje, atsisakė tenkinti pareiškėjos prieštaravimus dėl turto vertės ir papildomos ar pakartotinės turto ekspertizės neskyrė. Savo poziciją, kad ekspertizės aktu buvo nustatyta nepagrįstai didelė turto vertė (20 400 Eur), pareiškėja grindžia tuo, kad VĮ Registrų centro duomenimis šio turto vidutinė rinkos vertė yra žymiai mažesnė – 3 270 Eur, be to, nebuvo įvertintos kitos reikšmingos aplinkybės nustatant žemės sklypo vertę – šis sklypas nutolęs nuo Vilniaus 39 kilometrus, trijų metų laikotarpyje analogiški žemės sklypai, esantys ne toliau kaip 2 kilometrai nuo Vilniaus, buvo parduoti už žymiai mažesnę kainą, nustatant turto vertę nebuvo atsižvelgta į tai, jog šio žemės klypo paskirtis yra ūkiui, o jo naudingas plotas tik 1,28 ha.
11. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais, kad antstolis skundžiamu patvarkymu nepagrįstai netenkino pareiškėjos prieštaravimų dėl turto vertės. Pareiškėja savo argumentą, kad reali skolininkui priklausančio turto vertė yra 3 270 Eur, grindžia kartu su skundu pateiktu VĮ Registrų centro išrašu, kuriame nurodyta tokia ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė. Tačiau kaip matyti iš šio VĮ Registrų centro išrašo (vykd. b. l. 125-126), šios vertės (3 270 Eur) nustatymo data yra 2010 m. rugsėjo 3 d., vidutinės rinkos vertės nustatymo metodas – masinis vertinimas. Tuo tarpu ekspertizės metu buvo vertinama žemės sklypo vertė aktualiu laikotarpiu (žemės sklypo vertės nustatymo data – 2019 m. balandžio 24 d.), ekspertizės metu buvo atliekamas individualus žemės sklypo vertinimas. Atlikdamas vertinimą, ekspertas apžiūrėjo vertinamą turtą (ekspertizės akto 1.3 punktas; 2019 m. balandžio 24 d. apžiūros aktas, esantis ekspertizė akto prieduose). Pareiškėjos teiginius, kad ekspertizės metu nebuvo atsižvelgta į žemės sklypo lokaciją, naudojimo paskirtį, ariamos žemės sklypo plotą, vertinamo žemės klypo fizinę būklę, paneigia ekspertizės akto tiriamoji dalis, iš kurios matyti, kad vidutinė žemės sklypo vertė buvo nustatyta įvertinus šiuos kriterijus. Ekspertizės akte nurodyta turto vertė buvo nustatyta lyginamuoju metodu, kurio esmė – vertinamo turto palyginimas su panašiu turtu, kurių sandorių kainos žinomos ekspertui (ekspertizės akto 23-27 psl.). Pareiškėjos teiginys, kad minėto žemės sklypo vertė, kuri nurodyta VĮ Registrų centro išraše 2010 m. duomenimis, t. y. prieš 9 metus, nėra pasikeitusi, yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais įrodymais. Pati pareiškėja, prašydama leisti realizuoti minėtą turtą už 10 000 – 12 000 Eur kainą, iš esmės pripažįsta, kad VĮ Registrų centro išraše nurodyta 3 270 Eur žemės sklypo vertė šiuo metu neatitinka realios šio sklypo vertės.
12. Kaip pagrįstai nurodo antstolis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Šiuo atveju pareiškėja, nesutikdama su ekspertizės išvada, nepateikė jokių kitų specialistų vertinimų, apskaičiavimų, kriterijų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti apie neteisingą turto rinkos vertės nustatymą 2019 m. gegužės 9 d. ekspertizės aktu.
13. Nenustačius, kad ekspertizės akte nustatyta vertė neatitinka realios ginčo turto vertės, pagrindo naikinti pareiškėjos skundžiamo antstolio 2019 m. birželio 5 d. patvarkymo, kuriuo antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjos prieštaravimus dėl turto vertės ir neskyrė pakartotinės ar papildomos ekspertizės, nėra (CPK 185 straipsnis). Atitinkamai netenkintinas ir pareiškėjos skundas dėl antstolio 2019 m. birželio 10 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytinių, kuris (skundas) taip pat grindžiamas analogiškais argumentais dėl nepagrįstai nustatytos turto vertės (per didelės), tokiu būdu užkertant galimybę pačiam skolininkui (jo atstovei) surasti pirkėjus. Kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, teismas nenustatė, kad turto vertė ekspertizės akte būtų nustatyta neteisingai.
14. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodo antstolis ir suinteresuotas asmuo AB ,,Swedbank“, tikroji turto rinkos vertė paaiškės realizavus turtą, o turto pardavimas už kuo didesnę kainą yra naudingas ne tik kreditoriui, bet ir skolininkui.
15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 513 straipsniais teismas
nutaria:
pareiškėjos G. M. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.