Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-18 · Administracinė byla Nr. I-2795-171/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-18
Bylos Nr.
I-2795-171/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00757-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2795-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00757-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. S. (M. S.) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. kovo 6 d. (skundo teismui išsiuntimo dienos) dušu leidžiama pasinaudotis tik vieną kartą per savaitę ir ne ilgiau kaip 15 min., duše vanduo įšyla tik po 2–3 min., dušo patalpos neatitinka higienos normų, dušo ventiliatorius įrengtas lango viduryje, prausiantis pučia šaltą orą ir dėl to buvo kelis kartus peršalęs.

Kamerose neužtikrinta efektyvi ventiliacija, ant langų uždėtos metalinės grotos neleidžia tinkamai atidaryti lango ir išvėdinti gyvenamosios patalpos. Kamerų plotas neatitinka minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, kameros plotą dar mažina ten esantys baldai. Sanitarinis mazgas (tualetas) nuo likusio kameros ploto atskirtas tik 90 cm aukščio mūrine sienele, iš ten sklinda nemalonūs kvapai. Negali tinkamai pasinaudoti tualetu, nes bet kuriuo metu pro duryse esantį langelį gali pažiūrėti Lukiškių TI-K darbuotojai – taip pažeidžiamas jo orumas.

Per mėnesį gaunamo 1 ritinėlio tualetinio popieriaus užtenka tik savaitei. Gaunamų 1 dantų šepetėlio, 50 ml dantų pastos, 1 skutimosi peiliuko ir 1 gabalėlio muilo neužtenka. Kyla dantų ir odos problemų, nes negali tinkamai pasirūpinti higiena. Nusipirkti higienos priemonių neturi galimybės, nes asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų.

Pasivaikščioti lauko kiemeliuose skiriama tik 1 valanda per parą. Bibliotekoje negauna knygų, visi jo prašymai ignoruojami. Dėl tokių kalinimo sąlygų sutrinka miegas, tenka lankytis pas psichiatrą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimuose (b. l. 8–16, 32–41) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Lukiškių TI-K sutinka, kad kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, būtų perkeliami į laisvesnes kameras.

Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne nei 1,5 metro aukščio sienele, įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus.

Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę po 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 24 sprendimu byloje Valašinas prieš Lietuvą, kuriame nurodyta, kad tai, jog pareiškėjas negali naudotis dušu neribotai, nepablogina jo teisės palaikyti asmens higieną taip, kad būtų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis.

Muilas, tualetinis popierius vyrams išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje), kas mėnesį išduodami dantų šepetėliai, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Paaiškina, kad vadovaujasi BVK 103 straipsnio 1 dalimi (nuteistieji šio kodekso nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore), 2 dalimi (nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų, o pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis). Atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kino sale, taip pat dalyvauti užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų (šachmatų, šaškių, stalo teniso ir kt.) turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje vyksta religinio pobūdžio renginiai, aukojamos Šv. Mišios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai, taip pat gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV / AIDS ir narkomanijos prevencijos programose. Norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas Lukiškių TI-K, turi parodyti iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką.

Pareiškėjo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais.

Atsakovės atstovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 3,66 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. kovo 6 d. (skundo teismui išsiuntimo dienos), atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Dėl minimalaus ploto kamerose trūkumo

Pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, į bendrą kameros plotą turėtų būti neįskaičiuojamas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotą, užstatytą baldais reiktų įtraukti į turimą kameroje plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Pareiškėjas neginčija atsakovės atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. kovo 6 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose 306 dienas, iš jų 128 dienas buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis gyvenamasis plotas (atėmus tik sanitarinio mazgo plotą) vienam asmeniui buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (2016 m. gegužės 5 d., 2016 m. gegužės 9–12 d., 2016 m. gegužės 14–birželio 14 d., 2016 m. birželio 16–2016 m. liepos 4 d., 2016 m. liepos 6 d., 2016 m. liepos 10–rugsėjo 14 d., 2016 m. rugsėjo 16–19 d.). Likusiomis dienomis vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko nustatytus reikalavimus, tačiau teismas, atsižvelgęs į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertina ir tą aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai dar mažino įrengtos lovos ir kiti baldai ir kad tokiomis sąlygomis pareiškėjas turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, todėl pripažįsta, jog jis buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.

Dėl teisės į privatumą pažeidimo

Pareiškėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas nebuvo pakankamai atskirtas nuo likusio kameros ploto.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.).

Atsakovės atstovas atsiliepime teigia, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, kad minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taigi, toks sanitarinio mazgo įrengimas laikytinas pareiškėjo laikymo sąlygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus išgyvenimus, kadangi atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti pareiškėjo teisę į privatumą.

Dėl netinkamos ventiliacijos

Pareiškėjas teigia, kad kamerose neužtikrinta efektyvi ventiliacija, ant langų uždėtos metalinės grotos neleidžia tinkamai atidaryti lango ir išvėdinti gyvenamosios patalpos.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralią dienos šviesą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Lukiškių TI-K, įrengdamas grotas ant langų, vykdė minėtų taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas patvirtino, kad laikėsi šios normos reikalavimų.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl blogos kamerų ventiliacijos, todėl šie jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl naudojimosi dušu ir higienos priemonių neišdavimo

Pareiškėjas teigia, kad pasinaudoti dušu galėjo tik vieną kartą per savaitę ir ne ilgiau nei 15 min., dušo patalpos neatitiko higienos reikalavimų, jose buvo šalta, taip pat neužtekdavo išduotų higienos priemonių.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Tos pačios normos 18 punkte nurodyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtina, kad laikosi minėtų teisės aktų nuostatų, o dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus (b. l. 55) II ir III korpusų dušinėse ir nustatė, kad dušinės ir prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos, šiose patalpose vizualiai švaru. Kadangi pareiškėjas neginčija, kad turėjo galimybę naudotis dušu, karštas vanduo buvo tiekiamas, tai tik įrodo, kad Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendino minėtą pareigą.

Pareiškėjas teigia, kad išduotų būtinųjų asmens higienos priemonių: dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus ir muilo, jam nepakako.

Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje nustatyta, kad vyrams 1 mėnesiui išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo, suimtiesiems kas mėnesį išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml) ir vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).

Iš pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad Lukiškių TI-K vykdė reikalavimus, t. y. pagal nustatytas normas išduodavo tualetinio popieriaus, muilo, dantų šepetėlį, dantų pastos, skutimosi peiliukus. Pareiškėjo noras, kad šių priemonių būtų išduota daugiau, vertinamas kaip papildomas asmeninis poreikis ir negali būti pripažįstamas kaip netinkamas Lukiškių TI-K pareigų vykdymas.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių ir bibliotekos

Pareiškėjas teigia, kad bibliotekoje negauna knygų, visi jo prašymai ignoruojami, o pasivaikščioti kiemeliuose skiriama tik 1 valanda per parą.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad vadovaujasi BVK 103 straipsnio 1 dalimi (nuteistieji šio kodekso nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore), 2 dalimi (nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų, o pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis). Atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiama galimybė pasivaikščioti nuo dviejų valandų iki valandos.

Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kino sale, taip pat dalyvauti užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų (šachmatų, šaškių, stalo teniso ir kt.) turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje vyksta religinio pobūdžio renginiai, aukojamos Šv. Mišios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai, taip pat gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV / AIDS ir narkomanijos prevencijos programose. Norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas Lukiškių TI-K, turi parodyti iniciatyvą, pareikšti norą žodžių ar raštu, kreiptis į būrio viršininką.

Kadangi pareiškėjas sutinka, kad turėjo galimybę pasivaikščioti kiemeliuose, atsakovės atstovas patvirtina, kad Lukiškių TI-K vadovavosi BVK nuostatomis, buvo suteikta galimybė pasivaikščioti nuo dviejų valandų iki valandos, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K suteikiama galimybė dalyvauti įvairiose užimtumo programose, koncertuose ir kitoje veikloje, tai gali kompensuoti, pareiškėjo manymu, per trumpą pasivaikščiojimo kiemeliuose laiką.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl galimai neduodamų knygų bibliotekoje, tokių įrodymų nepateikė ir Lukiškių TI-K, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl žalos dydžio

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu. Taigi, jis Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.

Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje kurioje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas (2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, į tai, kad pareiškėjas perpildytose kamerose buvo laikomas 128 dienas, o pažeidžiant jo privatumą – 306 dienas. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovės atstovas nurodė, kad, esant perpildytoms kameroms, stengėsi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, buvo perkeliami į laisvesnes kameras, suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Iš atsakovės pateiktų duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas perpildytose kamerose nebuvo laikomas nepertraukiamai, tačiau jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimas buvo pakankamai intensyvus.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 10 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-289-143/2017), įvertinęs pažeidimų intensyvumą, pažeistų teisių visumą, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 1 664 Eur sumos priteisimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – Tvarka), 6 ir 7 punktus bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informacinį pranešimą Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vienai rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijai parengti nustatytas 0,06 Eur mokestis. Atsižvelgęs į tai, atsakovės atstovas prašo iš pareiškėjo priteisti 3,66 Eur realiai patirtų išlaidų už A4 formato lapų kopijų, susijusių su bylos nagrinėjimu, parengimą. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti M. S. (M. S.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 664 (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt keturis) eurus neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė