Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. P., trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Klaipėdos vaikų globos namai ,,(duomenys neskelbtini)“, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. kovo 18 d. teisme priimtas nagrinėjimui ieškovo ieškinys atsakovei I. P., kuriuo prašoma atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią sūnaus I. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė yra nepilnamečio vaiko I. P. motina, vaiko tėvas S. J. yra miręs. 2017 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu atsakovei buvo laikinai apribotos motinos teisės sūnaus atžvilgiu. 2018 m. balandžio 14 d. Klaipėdos apygardos teismas iš dalies pakeitė nurodytą sprendimą ir motinos valdžią apribojo neterminuotai. 2020 m. vasario 14 d. Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotą motinos valdžios apribojimą pakeitė į laikiną. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. P. nuolatiniu globėju (rūpintoju) paskyrė BĮ Klaipėdos vaikų globos namus ,,(duomenys neskelbtini)“, šiuose globos namuose nustatant vaiko globos (rūpybos) vietą, taip pat paskiriant nurodytą įstaigą I. P. turto tvarkytoju/paprastuoju administratoriumi. Ieškovo atstovas nurodė, kad aplankius I. P. globos vietoje, matyti, kad vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, atitinkančios vaiko amžių, poreikius; vaikui teikiamos paslaugos yra skirtos savarankiško gyvenimo įgūdžiams lavinti, užtikrinti jo sveikatos priežiūrą, ugdymą; vaiko globėjas stengiasi užtikrinti tinkamą vaiko globos vykdymą, bendrauja su specialistais, mokykla. Visą tai įvertinus priimtas sprendimas tęsti vaiko nuolatinę globą BĮ Klaipėdos vaikų globos namuose ,,(duomenys neskelbtini)“, nes šiuo metu kitų globos galimybių nėra ir vaikas negali grįžti į motinos biologinę šeimą ((duomenys neskelbtini) Globojamo vaiko aplankymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Peržiūrėjus vaiko globą, užfiksuota, jog motinos valdžios apribojimo priežastys nėra išnykusios, padėtis motinos šeimoje nepasikeitė, vaiko motina nesidomi vaiko ugdymu, neteikia išlaikymo ((duomenys neskelbtini) Vaiko globos peržiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos (iš sugyventinio namų, kuriuose ji buvo deklaravusi gyvenamąją vietą, išsikėlė), neturi nuolatinių darbinių santykių, dirba tik fragmentiškai. Ieškovo atstovas pažymi, kad atsakovė neturi pastovios gyvenamos vietos, pastovaus darbo, atsisako Užimtumo tarnybos siūlomų darbų, vienoje vietoje dirba trumpai, ilgą laiką būna nedarbingume (dažnai nedraudiminiame), galimai daro pravaikštas, be to atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, daro administracinius nusižengimus. Nepilnamečio vaiko motina nededa pastangų pakeisti savo gyvenimo būdo, susigrąžinti vaiką, neteikia vaikui priteisto išlaikymo, nevykdo socialinių darbuotojų rekomendacijų, visiškai nebendradarbiauja su sūnaus ugdymo įstaigos darbuotojais (mokytojais bei administracija), teikia nepagrįstus skundus. Vaiko motina savo amoraliu elgesiu ir netinkamu gyvenimo būdu tiesiogiai kenkia vaikui, yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, daro žalą jo sąmonei bei negali užtikrinti net minimalių vaiko poreikių tenkinimo. Šiuo metu nėra galimybės grąžinti vaiką motinai, nes atsakovė nekeičia savo elgesio ir nerodo realios iniciatyvos rūpintis savo vaiku ir skirti save motinystei, todėl neterminuotas motinos valdžios apribojimas būtų tinkamiausia priemonė apginti šio vaiko interesus bei apsaugoti jį nuo galimos dar didesnės žalos, kuri gali atsirasti ateityje, jei motinos valdžia nebūtų apribota, be to nėra tikimybės, kad atsakovės elgesys pasikeis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečio vaiko I. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra I. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini) (miręs).

Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai apribojo motinos valdžią I. P. į nepilnametį sūnų I. P., priteisė iš I. P. išlaikymą sūnui po 150 eurų per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą, nustatė I. P. laikiną globą (rūpybą), globėju (rūpintoju) paskiriant BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centrą „(duomenys neskelbtini)“ ir šioje įstaigoje nustatant jo globos (rūpybos) vietą bei paskiriant nurodytą įstaigą I. P. turto administratore. Teismas nustatė, kad atsakovė ilgą laiką tinkamai nesirūpino sūnaus auklėjimu ir netinkamai vykdė jo priežiūrą, tačiau deda pastangas situacijai pakeisti – įsidarbino, nutraukė santykius su smurtavusiu sugyventiniu, nuolat lanko vaiką laikinoje globos įstaigoje, stengiasi gydytis nuo alkoholizmo.

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė 2017 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, neterminuotai apribojo atsakovės valdžią nepilnamečiam sūnui I. P., o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad atsakovė dėl savo netinkamo gyvenimo būdo (girtavimo, vaiko nepriežiūros) daro ypatingą žalą vaikui. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovei nuolat buvo teikiamos socialinės bendravimo, informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir paramos paslaugos, atsakovė raginta gydytis priklausomybę alkoholiui, tačiau atsakovė iš esmės savo gyvenimo būdo nepakeitė, be to, neturi gyvenamosios vietos, nedirba, todėl negali užtikrinti savo vaikui saugios gyvenamosios vietos bei finansiškai vaiko išlaikyti, bendraudama su vaiku atsakovė nesugeba tinkamai identifikuoti vaiko poreikių, tenkina tik vaiko poreikius pramogoms (stebi vaiką žaidžiant kompiuteriu, perka daug saldumynų), laikas, praleistas su vaiku, iš atsakovės pusės yra neproduktyvus ir neturiningas, kadangi atsakovė nekreipia dėmesio į siūlymus aktyviai dalyvauti vaiko lavinime, tobulinant skaitymo, rašymo, skaičiavimo įgūdžius.

2020 m. vasario 14 d. Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies tenkino I. P. ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir I. P. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi nustatytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą nepilnamečio sūnaus I. P. atžvilgiu pakeitė į laikiną motinos valdžios apribojimą, tačiau vaiko I. P. kaip ji prašė negrąžino. Sprendimas apeliacine tvarka skųstas nebuvo. Teismas konstatavo, kad I. P. elgesys pradėjo keistis, tačiau pasikeitimai nepakankami, kad būtų galima panaikinti motinos valdžios apribojimą ir grąžinti vaiką motinai. Teismas pažymėjo, kad atsakovės darbo santykiai ir gyvenamoji vieta nestabilūs, ji neteikia išlaikymo vaikui, be to, yra bausta administracine tvarka (dėl kėsinimosi pagrobti alkoholinius gėrimus iš parduotuvės, važiavimo viešuoju transportu be bilieto). Kita vertus, atsakovė susirado darbą, lankė sūnų vaikų globos namuose, įrašyta į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, dalyvavo tėvystės įgūdžių tobulinimo kursuose.

2021 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos socialinių paslaugų centras „(duomenys neskelbtini)“ atleistas iš nepilnamečio vaiko I. P. globėjo pareigų ir paskirtas kitas I. P. nuolatinis globėjas (rūpintojas) - BĮ Klaipėdos vaikų globos namus „(duomenys neskelbtini)“, ten pat nustatant vaiko globos (rūpybos) vietą. Nutartis priimta atsižvelgiant į tai, kad socialinių paslaugų centras „(duomenys neskelbtini)“ gali vykdyti priežiūrą (globą, rūpybą) tik vaikams su nustatytu dideliu neįgalumu, o I. P. yra nustatytas vidutinis neįgalumas.

Iš ieškovo pateikto (duomenys neskelbtini) Globojamo vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, atitinkančios vaiko amžių, poreikius. Vaikui teikiamos paslaugos yra skirtos savarankiško gyvenimo įgūdžiams lavinti, užtikrinti jo sveikatos priežiūrą, ugdymą. Vaiko atstovai pagal įstatymą stengiasi užtikrinti tinkamą vaiko globos vykdymą, bendrauja su specialistais, mokykla. Priimtas sprendimas tęsti vaiko nuolatinę globą globos namuose ,,(duomenys neskelbtini)“, nes kitų globos galimybių nėra, vaikas negali grįžti į motinos biologinę šeimą.

Iš (duomenys neskelbtini) globojamo vaiko I. P. globos peržiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuolatinė I. P. globa vykdoma tinkamai, globėjas užtikrina globojamo vaiko tinkamą sveikatos priežiūrą, ugdymą, poilsį. Padėtis motinos šeimoje nepasikeitė, teigiamų pokyčių motinos gyvenime nėra, ji nesidomi vaiko ugdymu, neteikia išlaikymo. Akte pažymėta, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovė buvo gavusi svečiavimosi išvadą, todėl galėjo pasiimti vaiką laikinai svečiuotis. Akte be kitų aplinkybių užfiksuota, kad buvo gauta informacija, jog 2021 m. gruodžio 22 d. globos namų socialinė darbuotoja buvo apsilankiusi I. P. nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė. Susisiekus su buto šeimininku V. D., sutarta, kad darbuotoja atvyks sekančią dieną, jis nurodė gatvę ((duomenys neskelbtini)) ir apibūdino namą, kuriame galėtų gyventi I. P.. Nuvykus name nieko nebuvo. Iš išorės tiek namas, tiek aplinka apleista. 2021 m. gruodžio 23 d. dar kartą buvo apsilankyta I. P. gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini). Gauta informacija, kad atsakovė šiuo adresu negyvena nuo (duomenys neskelbtini). Adresu (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė. Nutarta vaiko neleisti išeiti iš bendruomeninių vaikų globos namų su motina, kol nebus apžiūrėta nauja gyvenamoji vieta. Atsakovė savo gyvenamos vietos nėra deklaravusi.

Iš ieškovo pateikto 2022 m. kovo 16 d. Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovė per laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. vasario 3 d. aštuonis kartus atsisakė siūlomo darbo.

Iš pateikto 2022 m. kovo 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) duomenų bazės išrašo matyti, kad I. P. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pagal terminuotą darbo sutartį dirbo (duomenys neskelbtini) (nedraudiminiai laikotarpiai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pagal terminuotą darbo sutartį dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ (nedraudiminiai laikotarpiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Iš ieškovės atstovo pateikto 2022 m. rugsėjo 5 d. Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad I. P. šiuo metu nedirba, gauna nedarbo draudimo išmoką, paskirtą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Iš trečiojo asmens pateikto antstolio G. J. 2022 m. kovo 14 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo I. P. išieškojimui. Vykdant šią bylą iš skolininkės I. P. išieškota 35,38 Eur, liko išieškoti 7 224,67 Eur skolos.

Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis atsakovė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, paskiriant jai 1 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant I. P. be bausmę vykdančios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Be to kadangi nuteistoji I. P. pažeidinėjo jai taikytas probacijos sąlygas be pateisinančių priežasčių, tokiu būdu keldama abejones dėl jos siekio pasitaisyti, siekiant stiprinti nuteistosios motyvaciją atlikti probaciją bei keisti mąstymą ir nuostatas įtakojantį elgesį, teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi nuteistajai paskyrė papildomą pareigą – dalyvauti elgesio pataisos programoje iki probacijos termino pabaigos (baudž. byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Kad nuo to laiko atsakovė dar būtų bausta administracine ar baudžiamaja tvarka teismas neturi duomenų.

Dėl motinos valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Be to, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kasacinis teismas pabrėžė, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002).

Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė galimai piktnaudžiauja alkoholiu, neturi pastovios gyvenamosios vietos, neteikia nepilnamečiui vaikui I. P. 2017 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo ir nededa pastangų pakeisti gyvenimo būdo, palaikyti pastovius darbinius santykius, nededa pastangų pagerinti savo turtinę padėtį, kad galėtų išlaikyti nepilnametį vaiką. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė dirba trumpus laikotarpius, nepastoviai, dažnai atsisako Užimtumo tarnybos siūlomų darbų. Be to atsakovė yra ne kartą bausta administracine tvarka, taip pat ne taip seniai (2019 m.) bausta baudžiamąja tvarka, pažeidinėja probacijos sąlygas. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad I. P. lanko sūnų globos vietoje, tačiau apsilankymų metu nesistengia užmegzti ryšio su sūnumi (užfiksuota, kad vaikas susitikimų metų dažniausiai žaidžia telefonu), nesidomi ir visiškai nesirūpina savo vaiku I. P., nesidomi vaiko auklėjimu ir jo mokymusi. Kaip teigia vaikų globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovė, vaiką atsakovė lanko globos vietoje, tačiau apsilankymai reti, taip pat bendrauja telefonu, tačiau kartais žadėtu laiku nepaskambina, sūnus žino, kad tai galimai vyksta dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu ir su šia aplinkybe yra susitaikęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu procesui buvo abejinga, nedėjo realių pastangų susigrąžinti nepilnametį sūnų I. P..

Visą nurodytą įvertinęs teismas sprendžia, kad atsakovė pažeidė savo, kaip motinos, pareigą, kad vaikas iki pilnametystės būtų jos tinkamai prižiūrimas, dorai auklėjamas, taip pat pažeidė pareigą rūpintis vaiko sveikata, išlaikyti jį atsižvelgiant į vaiko fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaiko sveikata, jo tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Teismas sprendžia, jog atsakovė I. P. vengia atlikti minėtas jos, kaip motinos, pareigas, savo elgesiu daro didelę žalą vaiko vystymuisi, be to vaiko ir motinos emocinis ryšys yra silpnas. Pažymėtina, kad iš esmės tos pačios aplinkybės, susijusios su atsakovės gyvenimo būdu, buvo nustatytos ir ankstesniais teismų sprendimais dėl neterminuoto ir laikino motinos valdžios apribojimo. Nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko I. P. interesus, atsakovei I. P. neterminuotai apribotina motinos valdžia šio vaiko atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai, CK 3.180 straipsnis). Išaiškintina atsakovei, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovė pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tai neprieštarauja jo interesams; tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo tenkinus visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 100 Eur žyminis mokestis (už neturtinį reikalavimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo), nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 13,80 Eur, todėl, tenkinus ieškinį, iš atsakovės taip pat valstybei priteistinos nurodyto dydžio (13,80 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Atsakovę šioje byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas, kuris pateikė į bylą jo turėtų atstovavimo išlaidų paskaičiavimą. Ieškovės ieškinį tenkinus pilnai, šios teisinės pagalbos išlaidos nėra priteistinos iš bylą laimėjusios šalies (ieškovės).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio sūnaus I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės I. P. 100 Eur žyminio mokesčio ir 13,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.