- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-18
- Bylos Nr.
- e2A-2366-936/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24676-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 3.1.3.2Civilinio proceso šalys ir jų teisės ir pareigos
- 3.1.3.6.2Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Neris“, R. S. ir A. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. 500,46 Eur žalos atlyginimo, 14,88 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. vandeniu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo jos apdraustam turtui padarytą žalą ir išmokėjo draudėjai 500,46 Eur dydžio draudimo išmoką, t. y. 150,00 Eur draudimo išmoką už vonios patalpos apgadinimų remontą, 248,00 Eur už koridoriaus apgadinimų remontą bei 160,00 Eur už sugadintus batus. Teigė, kad ieškovės apdraustas butas buvo užlietas iš atsakovui priklausančio buto Nr. 19. Šis butas yra virš ieškovės apdrausto buto ir buvo buto Nr. 15 užliejimo židinys. Tokiais atvejais, kai patalpos užliejamos iš viršuje esančių patalpų, tokio asmens neteisėti veiksmai pasireiškia nerūpestingumu – nesugebėjimu naudotis savo turtu. Ieškovė ragino atsakovą atlyginti žalą, tačiau ji nebuvo atlyginta, todėl ji priteistina. Taip pat prašyta priteisti ir kompensacines palūkanas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. M. atsiliepime nurodė, kad ieškovė klaidingai nurodė, kad virš buto Nr. 15 yra butas Nr. 19, kuris priklauso atsakovui. Pažymėjo, kad virš buto Nr. 15 yra butas Nr. 20. Kadangi jam priklausančiame bute 2018 m. rugsėjo 4 d. jokio avarinio įvykio nebuvo, atsakovas kreipėsi į ieškovę, kad paaiškintų, kaip galėjo iš jo buto aplietas kitas butas esantis aukštu žemiau šone. Nėra aišku, kodėl nebuvo pranešta namą administruojančiai įmonei apie buto apliejimą. Atsakovo manymu, butas Nr. 15 buvo galimai aplietas iš buto Nr. 20. Ieškovė neįrodė, kad butas buvo aplietas iš atsakovo buto. Taip pat ieškovė nepagrindė išmokėtos draudimo išmokos, pateikti įrodymai neišsamūs.
3. Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad vanduo į ieškovės apdraustą butą Nr. 15 galėjo sunktis iš kitų šaltinių, tačiau ne iš jo buto, pvz., bendro naudojimo susidėvėjusių vamzdynų. Atsakovas ginčija ieškovės apskaičiuotą žalos dydį, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kuriais būtų nuginčytas ieškovės apskaičiuotas žalos dydis.
4. Atsakovas triplike palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytas aplinkybes.
5. Trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Neris“ atstovas teismo posėdyje nurodė, kad užliejimas iš bendrojo naudojimo konstrukcijų negalėjo įvykti, nes nebuvo užfiksuota jokių gedimų ar tokių gedimų šalinimo faktų.
6. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. S. ir A. S. atsiliepimų per nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 23 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Mano Būstas Neris“ 828,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei 102,14 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Šalies argumentai
7.1. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės apdraustas butas buvo aplietas 2018 m. rugsėjo 4 d., tačiau su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. rugsėjo 7 d., t. y. po 3 metų. Ieškovė nei įvykio metu, nei vėliau neatliko jokių patikrinimų, nesurašė nei tyrimo akto, nei statinio apžiūros akto, nei kreipėsi į specialistus dėl užliejimo priežasčių nustatymo. Be to, ieškovė įvykio dieną ar vėliau taip pat nesikreipė į atsakovą (nors jis visus kontaktinius duomenis buvo pateikęs namo administratorei, t. y. trečiajam asmeniui UAB „Mano Būstas Neris“), nesiekė apžiūrėti jo buto ar buto Nr. 20, kuris yra virš aplieto buto, nors pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalį, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Šiuo atveju ieškovė pareikštu ieškiniu siekia visą įrodinėjimo pareigą perkelti atsakovui, nors pagal kasacinio teismo praktiką ieškovė turi įrodyti, kad užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Pažymėta, kad ieškinį privalo įrodyti ieškovė, o ne atsakovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovė, pareikšdama ieškinį po 3 metų, apsunkino tiek atsakovo, tiek teismo galimybes rinkti papildomus įrodymus bei nustatinėti aplinkybes, susijusias su įvykusiu draudiminiu įvykiu. Todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo, kadangi ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia, kad draudžiamasis įvykis įvyko dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto trūkumų bei jog gadinantis turtą poveikis buvo iš atsakovo valdomo buto. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, kadangi ieškovė turėjo įrodyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama).
7.2. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui UAB „Mano Būstas Neris“, nurodė, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 47 straipsnio 2 dalimi, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Neris“ patyrė 828,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovė dėl jų dydžio nepasisakė. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys yra atmestinas, teismas trečiajam asmeniui UAB „Mano Būstas Neris“ priteisė 828,85 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, ir prašoma priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tuo atveju, jeigu teismo sprendimas priimtas tos šalies (ieškovo arba atsakovo) naudai, kurio interesus gynė trečiasis asmuo. Tai reiškia, kad taikoma bendroji CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Neris“ nebuvo nei ieškovės, nei atsakovo pusėję. Šis proceso metu užėmė poziciją, kad ieškinio tenkinimo klausimą teismas spręstų savo nuožiūra. Iš trečiojo asmens elgesio, t. y. kad buvo teikiami duomenys, paneigiantys atsakovo dėstytą poziciją dėl bendro naudojimo objektų avarijos, kaip ieškovės apdrausto turto užliejimo priežasties, galima daryti išvadą, kad trečiasis asmuo buvo labiau ieškovės pusėje. Todėl iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias šį klausimą ir nukrypo nuo teismų praktikos.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Neris“ pateikė atsiliepimą į ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. UAB „Mano Būstas Neris“ 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens statusu, atsakovo pusėje. Tai reikštų, jog net nevertinant kitų argumentų, teismui atmetus ieškinį, buvo pagrįstai ir teisėtai išspręstas trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovė nekėlė jokių klausimų dėl trečiojo asmens statuso, tik nurodo deklaratyvius teiginius, kad trečiasis asmuo buvo ieškovės pusėje, kurie nėra pagrįsti.
9.2. Ieškovė iš esmės tik apeliaciniame skunde kelia šias naujas aplinkybes bei tokiais veiksmais siekia išvengti procesinių pasekmių – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovės procesinis elgesys pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
9.3. Trečiojo asmens tikslas nebuvo paneigti atsakovo argumentus. Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovė klaidingai nurodė, jog virš aplieto buto Nr. 15 yra atsakovo butas Nr. 19, nes virš buto Nr. 15 yra butas Nr. 20. Trečiasis asmuo pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, nurodančius, kad atsakovo pozicija yra teisinga, t. y. virš užlieto buto Nr. 15 yra butas Nr. 20, o ne butas Nr. 19. Tokiu būdu trečiasis asmuo įrodė atsakovo pagrindinę gynybos poziciją, ją palaikė bei paneigė ieškovės teiginį, kad atsakovo butas yra virš aplietojo buto. Kitaip tariant, tai jokia apimti neįrodo, jog trečiasis asmuo tariamai palaikė ieškovės argumentus kilusiame ginče. Trečiasis asmuo nepadėjo ieškovei pasiekti įrodymų pakankamumo taisyklės nustatytos ribos, o trečiojo asmens pateikti įrodymai bei rašytiniai paaiškinimai buvo priešingi ieškovės teiginiams ir tokiu būdu patvirtino atsakovo poziciją.
10. Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. UAB „Mano Būstas Neris“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi į bylą įtraukta atsakovo pusėje. Teisminio proceso metu trečiojo asmens atstovas patvirtino, kad po ieškovės apdrausto buto užpylimo nesikreipė į viršuje šone esančio buto Nr. 19 savininką – atsakovą, o tai iš esmės paneigė ieškovės versiją, kad apdraustas butas galėjo būti užpiltas iš šone viršuje esančio atsakovo buto, o ne iš vertikaliai aukštyn esančio buto Nr. 20.
10.2. Paminėjo, kad turi būti įvertintas ir ieškovės procesinis elgesys kreipiantis į teismą. Ieškovė, pareikšdama reikalavimus atsakovui, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, nesiėmė pakankamų priemonių tinkamai išsiaiškinti ir įvertinti susidariusią situaciją taikiu būdu, todėl nagrinėjamoje individualioje situacijoje jai, o ne atsakovui ar tretiesiems asmenims, tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Pati ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria jos ieškinys yra atmestas, kas patvirtina, kad ji sutinka su teismo išvadomis dėl jos ieškinio nepagrįstumo. Taigi bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė dėl galimai netinkamų ieškovės veiksmų, o ne kitų proceso dalyvių veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo dalis, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės trečiajam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų
14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Teismas gali nukrypti nu CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
15. CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 14 punktas). Nors bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, tačiau materialinio teisinio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę arba dalis jos turėtų išlaidų, jei ieškinys tenkinamas iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 15 punktas).
16. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016). Taigi, teismas, esant trečiojo asmens prašymui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikus tai patvirtinančius įrodymus, privalo spręsti dėl šių išlaidų paskirstymo, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas.
17. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Neris“, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į nagrinėjamą bylą priežastis, taip pat kurią pusę trečiasis asmuo palaikė, kadangi nuo to priklauso bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui klausimas.
18. CPK 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta šalimi. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011, 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).
20. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje įtraukė UAB „Mano Būstas Neris“. Minėtoje nutartyje nurodoma, kad UAB „Mano Būstas Neris“ į bylą įtraukta, kadangi atsakovas iš esmės kėlė ir galimos namo, esančio adresu Giedraičių g. 100, Vilniuje, administratoriaus atsakomybės dėl žalos padarymo klausimą. Tokia pirmosios instancijos teismo nurodyta priežastis leidžia spręsti, kad UAB „Mano Būstas Neris“ buvo įtraukta būtent atsakovo pusėje, kas tiesiogiai ir buvo nurodyta nutartyje. Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nekvestionuoja trečiojo asmens įtraukimo į bylą pagrįstumo.
21. Paminėtina, kad trečiojo asmens atstovas 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdyje, nurodė, kad bylą prašo išnagrinėti pagal byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, tačiau tiesiogiai nenurodė, palaikantis kažkurią iš šalių, todėl įvertintini trečiojo asmens teikti argumentai dėl pareikšto ieškinio. Apeliantė teigia, kad iš trečiojo asmens elgesio, t. y. kad buvo teikiami duomenys, paneigiantys atsakovo dėstytą poziciją dėl bendro naudojimo objektų avarijos, kaip ieškovės apdrausto turto užliejimo priežasties, galima daryti išvadą, kad trečiasis asmuo buvo labiau ieškovės pusėje. Tačiau, įvertinus šalių argumentus dėl apeliacinio skundo, taip pat byloje esančius duomenis, su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad ieškovė nurodo tik vieną iš trečiojo asmens nurodytų faktų, tačiau neatsižvelgiama, kad iš esmės trečiasis asmuo įrodinėjo tiek savo, tiek ir galimai atsakovo atsakomybės nebuvimą, t. y. turėjo priešingą interesą nei ieškovė. Tai, kad trečiasis asmuo 2022 m. gegužės 10 d. pateikė duomenis, paneigiančius aplinkybes apie galimą bendro naudojimo objektų avariją, kaip ieškovės apdrausto turto užliejimo priežasties, nepatvirtina apeliantės argumentų, kad trečiasis asmuo buvo jos pusėje. Atsakovas šioje byloje įrodinėjo, kad jam priklausantis butas Nr. 19 nėra virš ieškovės apdrausto buto Nr. 15, virš jo yra butas Nr. 20. Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Neris“, nors nepateikė teismui butų išdėstymo plano, tačiau nurodė, kad UAB „Mano Būstas Neris“ virš buto Nr. 19, kuris yra trečiame aukšte, yra butas Nr. 20, o butas Nr. 19 yra virš buto Nr. 14. Taigi trečiojo asmens nurodytos aplinkybės pagrindė atsakovo dėstomus argumentus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje byloje trečiasis asmuo neteikė jokių argumentų, kurie pagrįstų apeliantės nurodomas aplinkybes, kad būtent iš atsakovo buto Nr. 19 buvo užlietas apeliantės apdraustas butas Nr. 15, priešingai, jis prisidėjo prie atsakovo argumentų.
22. Pažymėtina ir tai, jog trečiasis asmuo byloje veikė aktyviai, teikė į bylą paaiškinimus, kurie prisidėjo prie bylos išsprendimo, nurodė savo argumentus susijusius su ieškiniu, samdė advokatą, kuris dalyvavo teismo posėdžiuose ir atstovavo jo interesus, dėl ko trečiasis asmuo turėjo išlaidų advokato teisinei pagalbai (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neginčijo ir nenustatyta, kad UAB „Mano Būstas Neris“ savo procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai, bylinėjimosi išlaidas patyrė naudodamasi jai įstatymo suteiktomis teisėmis. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė su pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu iš esmės sutinka, t. y. neginčijama, kad sprendimas dėl ieškinio atmetimo yra teisėtas ir pagrįstas. Taigi pačios apeliantės veiksmai sudarė sąlygas trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos tesime, atsiradimui.
23. Atsižvelgiant aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir teisės aktus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, todėl priteisdamas iš ieškovės trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
25. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos priteistinas trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Neris“ apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 726,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, bei argumentai nurodyti šios nutarties 16 punkte).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš (apeliantės) akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 726,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.