Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Neringai Jefimovienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams R. M. ir A. B., tretiesiems asmenims I. Ž. ir R. Ž., dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti pilnai.

Bylos nagrinėjimo metu, buvo atlikta teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė /T2, b.l. 104 – 107/. Teismo posėdžio metu apklausti ekspertai, pilnai palaikė ekspertizės metu padarytas išvadas.

Bylos nagrinėjimo metu, buvo paklausti liudytojai, kurie davė sekančius parodymus.

Liudytoja J. Z. – Zarasų rajono savivaldybės VšĮ PSPC Psichikos sveikatos centro psichiatrė parodė, kad atsakovė nuo vaikystės turi psichikos sveikatos sutrikimą, jai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. R. M. Psichikos sveikatos centre nesilanko ir nesigydo nuo 2018 m. Dėl savo sveikatos sutrikimo atsakovė negali tinkamai pasirūpinti savo mažamete dukra.

Liudytoja V. P. – Zarasų rajono socialinių paslaugų centro direktorė, parodė, kad R. M., nuo pat dukros A. M. gimimo, ja nesirūpino, nesidomėjo jos priežiūra ir auklėjimu, iš esmės nusišalino nuo savo, kaip motinos pareigų, po vaiko gimimo norėjo jo atsisakyti. R. M. ignoravo ir nepriėmė jai mėgintų suteikti socialinių paslaugų. Dėl šių priežasčių, A. M. buvo nustatyta laikinoji globa. A. B. nuo pat A. M. gimimo, visiškai nesidomėjo ir iki šiol nesidomi savo dukra A. M.. Pripažinęs savo tėvystę A. M., atsakovas daugiau jokių veiksmų, susijusių su tėvystės pareigomis, neatliko.

Liudytojos V. S. ir J. E., Zarasų rajono socialinių paslaugų centro darbuotojos iš esmės davė analogiškus parodymus kaip liudytoja V. P..

Dėl tėvų atskyrimo nuo vaiko

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

Vaikas gali būti atskiriamas nuo tėvų nustačius, jog yra objektyvios aplinkybės, kurios rodo, jog gyvenimas kartu su tėvais kenkia vaiko interesams. Atskiriant vaiką nuo tėvų nereikalinga įrodyti, jog tėvai yra kalti dėl netinkamo asmeninių tėvų teisių vaikui vykdymo.

Byloje apklausti ekspertai patvirtino, kad atsakovė R. M., dėl sveikatos būklės negali savarankiškai auginti ir prižiūrėti savo mažametę dukrą A. M.. Ekspertizės išvadoje nustatyta, kad R. M. dėl savo psichikos būklės, negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti tėvų valdžios įgyvendinimo srityje, jos gyvenimas kartu su vaiku, kelia grėsmę vaiko saugumui /T2, b.l. 104 – 107/.

Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad R. M. dėl savo sveikatos būklės nesugeba tinkamai rūpintis savo mažamete dukra A. M..

Teismo posėdžio metu, R. M. patvirtino, kad šiuo metu ji neturi galimybės, tinkamai rūpintis savo dukra, bei ją išlaikyti.

Kaip matyti iš šioje byloje nustatytų aplinkybių atsakovė R. M. dėl objektyvių aplinkybių (psichikos ligos) negali tinkamai pasirūpinti savo mažamečiu vaiku. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad yra visos sąlygos atskirti motiną R. M. nuo dukros A. M., gim. (duomenys neskelbtini), todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

CK 3.179 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. CK 3.179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo, motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvams išlieka teisė vaiką lankyti, todėl, nors ir negalėdami nuolat gyventi su vaiku, tėvai gali puoselėti santykius su vaiku, toliau palaikyti emocinį ryšį.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Atsakovui A. B. pareikštas ieškinys dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo tuo pagrindu, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo nepilnamečio vaiko A. M. atžvilgiu, visiškai nesidomi ir nesirūpina vaiku.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje yra apibrėžtas tėvų valdžios turinys savo vaikų atžvilgiu. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Taigi, tėvai turi ne tik prigimtinę, bet ir konstitucinę pareigą rūpintis savo vaikais ir juos išlaikyti. Tėvų pareigų vykdymas yra neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, nuolatinio rūpinimosi vaiko materialine ir dvasine gerove. Jei tėvai nesirūpina savo vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, – reiškia, kad nevykdo savo prigimtinės ir konstitucinės pareigos, o tai jau yra pakankamas pagrindas taikyti jiems įstatymų numatytas sankcijas.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tėvų valdžia ribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.

Kaip matyti iš byloje apklaustų liudytojų, atsakovės parodymų, atsakovas A. B., po A. M. gimimo, pripažino savo tėvystę A. M. atžvilgiu. Po šio veiksmo, A. B. galimai išvyko į užsienį, ir iki šiol nesidomi bei nesirūpina mažamete dukra, neteikia jai išlaikymo. Bylos nagrinėjimo metu, buvo paskelbta A. B. paieška, tačiau jis nebuvo surastas. Dėl tokio atsakovo elgesio, jo atstovas negalėjo pateikti teismui išsamaus atsiliepimo, duomenų apie atsakovo buvimo vietą, bei jo gaunamas pajamas.

Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų įgyvendinti savo tėvų valdžią ar dėjo pastangas įgyti socialinius įgūdžius, dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese, užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis. Teismas, vadovaudamasis nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių byloje surinktų įrodymų visuma, daro išvadą, kad atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pakeisti savo gyvenimo būdą, sudaryti sąlygas susigrąžinti vaiką, sustiprinti tarpusavio ryšį, atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros, nededa pastangų pakeisti esamą situaciją. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovo gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo valios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų, kad ši padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti į teigiamą pusę. Atsakovas vaiku nesirūpina, nesidomi dukros gyvenimu, jos nelanko.

Teismas laiko, kad atsakovas vengia rūpintis savo nepilnamečiu vaiku dėl abejingumo savo pareigoms vaiko atžvilgiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, o dėl visiško nesirūpinimo savo vaiku, visiško nusišalinimo nuo tėvų pareigų vykdymo, nustatytina atsakovo kaltė. Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų gyventi kartu su savo vaiku, jo auklėti bei juo rūpintis, todėl atsakovas yra kaltas dėl tėvų valdžios neįgyvendinimo savo vaiko atžvilgiu. Konstatavus, kad atsakovas dėl savo kaltės vengia atlikti savo pareigą auklėti savo nepilnametį vaiką, yra pagrindas atsakovui taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą jo vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Pažymėtina, jog apribojus tėvų valdžią tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Atsakovai R. M. ir A. B. gimimo liudijime įrašyti A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais, jie turi tėvų teises ir pareigas, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką apribojus tėvų valdžią išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsakovai nepateikė įrodymų, kad išlaikymą vaikui teikia (CPK 178 straipsnis). R. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad išlaikymo dukrai neteikia. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Atsakovė R. M., Sodros duomenimis gauna 129,36 Eur šalpos neįgalumo pensiją, jai iki 2065 metų yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, todėl jos galimybės dirbti ir uždirbti yra ribotos. Bylos nagrinėjimo metu, R. M. patvirtino, kad gauna apie 150 Eur neįgalumo išmoką. Iš bylos duomenų matyti, kad R. M., kitų pajamų ar turto neturi. Atsakovas A. B., galimai gyvena ir dirba užsienio valstybėje, nors jo gaunamos pajamos ir jų dydis ieškovui nėra žinomas.

Tretysis asmuo R. Ž., teisme patvirtino, kad kiekvieną mėnesį A. M. išlaikymui ir vystymuisi, išleidžia daugiau nei 300 Eur.

Ieškovės prašomi priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiai yra protingi ir atitinka nepilnamečio vaiko poreikius pagal jo amžių bei šalies ekonominę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko motina yra iš dalies nedarbinga ir negali dalyvauti vaiko išlaikyme pilna apimtimi, o atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, daugiau vaikų neturi, todėl iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis atitinkamai: iš atsakovės R. M. išlaikymas dukrai A. M. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; iš atsakovo A. B. išlaikymą dukrai A. M. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).

Šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-09-20 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 12(6.71 E)-165, A. M. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta Zarasu rajono socialinių paslaugų centro Globos centro budinčią globotoją K. D.. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-12-29 įsakymu Nr. 12(6.71 E)220 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-09-20 įsakymo Nr. 12(6.71 E)-165 „Dėl laikinosios globos A. M. nustatymo“ pakeitimo“ nepilnamečio vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikinoji globa nuo 2020-12-29 nustatyta I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje.

Pas globėjus, vaikui A. M. yra sudarytos tinkamos sąlygos augti šeimoje, geros buities gyvenimo sąlygos, ji tinkamai prižiūrėta, tinkamai rūpinamasi jos sveikata ir ugdymu, tenkinami būtiniausi poreikiai.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, teismas laiko, kad iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo, tikslinga A. M. gyvenamąją vietą palikti pas globėjus, jų buveinės vietoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau – VGTP) Šiaulių skyriaus 2020-02-11, 2020-06-08 sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4)TP-20-T-494-1950 ir Nr. (8.4)TP-20-T-1359-6137, atsakovams byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, jie visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos byloje iš atsakovų nepriteistinos, bylinėjimosi išlaidos paliktinos valstybės sąskaita.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CKP 259 straipsnis, 263 – 265 straipsniai, 268 straipsnis, 270 straipsnis,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 70 Eur (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimoje.

Skirti nepilnamečio vaiko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise, laikinuosius globėjus I. Ž. ir R. Ž..

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Bylinėjimosi išlaidas palikti valstybės sąskaita.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.